Legislator Case Law & Legislation
f4e4735b-2071-4124-b712-1010091c3224 AI generated

f4e4735b-2071-4124-b712-1010091c3224 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number f4e4735b-2071-4124-b712-1010091c3224
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                                    I. Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieÅ¡kovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos jis galimai patyrė dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti nuostolius, sudarančius 202 347,24 Lt už netinkamai atliktus darbus, 117 545,35 Lt dėl Å¡ių vėlavimo, taip pat 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

f4e4735b-2071-4124-b712-1010091c3224 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovas 2009-08-19 raÅ¡tu buvo įpareigotas darbų trÅ«kumus iÅ¡taisyti tÄ pačiÄ dienÄ , o tai rodo, kad ieÅ¡kovas atliktų darbų netyrė, nesuteikė pakankamo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti. Aplinkybė, kad Sutartis nutraukta, nes atsakovas nepateikė banko garantijos dėl iÅ¡ankstinio apmokėjimo, nepagrįsta, – banko garantija nebuvo esminė sutarties sÄ lyga. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas reikalavo dirbti pagal Germanischer Lloyd technologijas, o reikalavimas dirbti pagal Parker technologijas atsirado vėliau.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-738/2013                                                                                                      Proceso Nr. 2-57-3-00649-2011-0                          Procesinio sprendimo kategorija 24.2; 36.1; 42.11.1; 44.2.4.1; 44.5.1; 52.1;121.21                                                                                                                                                         (S)                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                                    N U T A R T I S                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2013 m. rugsėjo 19 d.                                                                     Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Vakarų konstrukcijos“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-716-125/2012 pagal ieÅ¡kovo UAB „Vakarų konstrukcijos“ ieÅ¡kinį atsakovui SIA „Baltic Mareco“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                                    I. Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieÅ¡kovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos jis galimai patyrė dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti nuostolius, sudarančius 202 347,24 Lt už netinkamai atliktus darbus, 117 545,35 Lt dėl Å¡ių vėlavimo, taip pat 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovas 2009-03-24 su atsakovu (subrangovu) sudarė rangos sutartį, pagal kuriÄ Å¡is iki 2009-05-30 įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti metalo konstrukcijÄ su hidrauline sistema, kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo pagaminti pagal su BARD Engineering GmbH (toliau – ir užsakovas) 2008-09-29 sudarytÄ rangos sutartį (toliau – ir Sutartis). Atsakovas darbus pradėjo 2009-06-03 ir turėjo juos baigti iki mėnesio pabaigos. Å alys 2009-07-02 sudarė PapildomÄ sutartį Nr. 1, kuria atsakovas įsipareigojo įvykdyti papildomus darbus iki 2009-07-10.

Darbai buvo atlikti, bet su trūkumais, šiuos atsakovas taisė ir 2009-07-15 pateikė priėmimui, tačiau nebuvo priimti. Tarp šalių 2009-08-03 buvo pasirašyta Papildoma sutartis Nr. 2 (toliau – ir Papildomos sutartys) 127 026,45 eurų sumai dėl darbų, būtinų atlikti iki 2009-09-01. Užsakovas 2009-08-05 patikrino atliktų darbų kokybę ir, nustatęs daug trūkumų, nurodė šiuos ištaisyti iki 2009-08-10 16 val., bei pateikė trūkumus įrodančias nuotraukas, tačiau šie nebuvo ištaisyti.

Užsakovas ieÅ¡kovui nurodė pakeisti subrangovÄ ir pateikė 2009-08-12 atliktų darbų ekspertizės ataskaitÄ . IeÅ¡kovas ir atsakovo atstovai 2009-08-19 atlikę sistemos vamzdžių patikrinimÄ , nustatė, kad daugiau nei 67 procentai atliktų darbų nekokybiÅ¡ki. Atsižvelgdamas į nustatytus darbų trÅ«kumus, o taip pat ir į tai, kad atsakovas vėlavo atlikti darbus, nepratęsė avansinio mokėjimo banko garantijos, ieÅ¡kovas nutraukė sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų.

Å is kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, bet atsakovas jos nepatenkino. IeÅ¡kovas 2009-09-04 su OU BLRT Rekato (toliau – ir Rekato) pasirašė rangos sutartį, kuris ir iÅ¡taisė trÅ«kumus, darbus pridavė 2009-10-26, jam sumokėjo 213 604,92 eurų (737 535,07 Lt). IeÅ¡kovas nepervedė atsakovui dalies avansinio mokėjimo pagal PapildomÄ sutartį Nr. 1, nes Å¡is nepratęsė banko garantijos, užtikrinančios pirmojo mokėjimo grÄ Å¾inimÄ , bei nepateikė naujos banko garantijos kitam mokėjimui.

IeÅ¡kovas 2009-07-20 yra pervedęs 5 000 eurų už medžiagas, o 2009-07-29 sumokėjo 70 000 eurų. Nuostolius sudaro iÅ¡ visų ieÅ¡kovo iÅ¡laidų, bÅ«tinų darbų rezultatui gauti (sumos sumokėtos atsakovui + sumos sumokėtos Rekato + kitos iÅ¡laidos), atėmus visų su atsakovu sudarytų sutarčių kainÄ , t. y. 202 347,24 Lt (1 251 859,33 Lt – 1 049 512,09 Lt), nes jis dėl atsakovo kaltės negalėjo laiku įvykdyti savo prievolių pagal Sutartį, nors užsakovas netaikė sutartinių netesybų, tačiau nuostolius sudaro ir palÅ«kanos už 56 dienas nuo 2009-09-01 iki 2009-10-26 nuo užsakovo likusios apmokėti 3 770 457,60 Lt sumos, skaičiuojant CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, t. y. 34 708,87 Lt.

Be to, pagal tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos Sutarties 7.1 punktÄ , atsakovas ieÅ¡kovui turėtų sumokėti iÅ¡ anksto aptartus nuostolius – 0,5 procentų nuo sutarties sumos už dienÄ . PraÅ¡o priteisti sumažintus nuostolius, skaičiuojamus po 0,2 procentų už 56 dienas, – 117 545,35 Lt. Be to, turėjo ir 7 865 Lt iÅ¡laidų papildomai kėlimo technikos nuomai, 3 507,30 Lt iÅ¡laidų pastolių nuomai, 12 391,38 Lt iÅ¡laidų pastolių ir klojinių sumontavimui bei iÅ¡montavimui, 10 890 Lt papildomų iÅ¡laidų nuomojant gamybinę aikÅ¡telę.Atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Å¡alys buvo numačiusios preliminarius darbų įvykdymo terminus, o dėl galutinių darbų atlikimo nebuvo susitarusios. Jis 2009-07-10/12 neteikė atliktų darbų pridavimui. Nustatyta buvo tik keletas trÅ«kumų. Užsakovui tikrinant atliekamus darbus, paaiÅ¡kėjo, kad pateikta neteisinga darbų atlikimo schema, todėl Å¡alys pasirašė PapildomÄ sutartį Nr. 2, kurioje darbų atlikimo terminas taip pat nebuvo aptartas. Pateiktos nuotraukos neįrodo, kad jose užfiksuotos detalės buvo PGF dalis, nes atsakovas, keisdamas netinkamas sistemos dalis, jas sužymėdavo, fotografuodavo sistemoje ir po iÅ¡montavimo.

Pateiktose fotografijose užfiksuotos atsakovo iÅ¡brokuotos ir teritorijoje likusios detalės. Atsakovas dar 2009-08-11 pagal Sutartį ir PapildomÄ sutartį Nr. 1 atliktus darbus perdavė AB „Vakarų laivų gamykla“ Techninės kontrolės skyriui, perdavime dalyvavo firmos Parker atstovas. Pateiktas ekspertizės aktas yra su aiÅ¡kiais trÅ«kumais – nenurodyta sutartis, Å¡alys, kieno užsakymu darytas tyrimas, nenurodyta, kokių standartų neatitinka darbai, nenurodyta, kokiais prietaisais nustatyti pažeidimai, o jame pateiktas iÅ¡vadas paneigia atsakovo 2009-07-09 įrenginių Hydac Fluid control unit FCU1310-4-U du kartus atlikti sistemos bandymai.

Užsakovo nurodymas, kad turi būti pakeistos visos neva sugadintos hidraulinės žarnos, neįrodo blogos darbų kokybės, nes pagal sutartį jis nebuvo įsipareigojęs šias montuoti, o pristatyti ir sumontuoti įsipareigojo tik Papildoma sutartimi Nr.

2. Kilus ginčui dėl darbų kokybės 2009-08-11 sistema buvo iÅ¡montuota ir darbai pagal Å¡iÄ sutartį nebuvo pradėti. Atsakovas 2009-08-12 pareikalavo pateikti konkrečius brėžinius darbams atlikti, tačiau sutartis buvo nutraukta ir atsakovui uždrausta patekti į teritorijÄ . IeÅ¡kovo teiginį, kad 2009-08-19 buvo atliktas sistemos vamzdžių patikrinimas, vertintino kritiÅ¡kai, nes patikrinimo aktas turi trÅ«kumų, nors, anot ieÅ¡kovo, dalyvavo 5 asmenys, bet jį pasirašė tik 4, nenurodytos pavardės, akto suraÅ¡ymo data ir vieta, neįvardintas nekokybiÅ¡kų darbų kiekis, dalis darbų priimta, dalis – ne, atsakovas neatliko virinimo darbų, o akte nurodytos Å¡lako liekanos yra ieÅ¡kovo darbo pasekmė.

Atsakovas 2009-08-19 raÅ¡tu buvo įpareigotas darbų trÅ«kumus iÅ¡taisyti tÄ pačiÄ dienÄ , o tai rodo, kad ieÅ¡kovas atliktų darbų netyrė, nesuteikė pakankamo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti. Aplinkybė, kad Sutartis nutraukta, nes atsakovas nepateikė banko garantijos dėl iÅ¡ankstinio apmokėjimo, nepagrįsta, – banko garantija nebuvo esminė sutarties sÄ lyga. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas reikalavo dirbti pagal Germanischer Lloyd technologijas, o reikalavimas dirbti pagal Parker technologijas atsirado vėliau.

                                                         II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui 34 653,68 Lt nuostolių ir nuo šios sumos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. liepos 25 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, o bylÄ dėl 11 043 Lt nuostolių atlyginimo nutraukė ieÅ¡kovui atsisakius Å¡io reikalavimo (CPK 293 str. 4 p.). Teismas, nustatęs, kad atsakovas darbus atliko ne pagal įprastus tokiems darbams keliamus reikalavimus, trÅ«kumų per nustatytus terminus neiÅ¡taisė, 2009-08-14 aktu ne ieÅ¡kovui, o AB „Vakarų laivų gamykla“ Techninės kontrolės tarnybai patikrinimui perdavė dalį pagal Sutartį numatytų atlikti darbų, o pats atlikęs sistemos hidraulinį bandymÄ , Å¡io rezultatų ieÅ¡kovui neperdavė, konstatavo, jog ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius.

Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų nenustatęs su trÅ«kumų Å¡alinimu turėtų nuostolių konkretaus dydžio, Å¡iam nepateikus sÄ matos, kuria teismas remdamasis galėtų įvertinti, kokios apimties ir kokius darbus atliko naujas subrangovas (per ieÅ¡kovo motininės įmonės AB „Vakarų laivų gamykla“ akcininkus susijusi įmonė OU BLRT Rekato), kuriam ieÅ¡kovas sumokėjo 737 535,07 Lt, o žalos dydžio nustatymui ekspertizės skirti neprašė, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas jam padarė 202 347,24 Lt dydžio žalÄ (CPK 178 str.).

Teismas, pripažinęs, kad avansinio mokėjimo sugrÄ Å¾inimo bankinė garantija yra esminė sutarties sÄ lyga, ieÅ¡kovas turėjo teisę nutraukti sutartį (CK 6.665 str. 3 d.) ir nustatyti, kiek darbų buvo atlikta tinkamai, kiek kainavo nustatytų trÅ«kumų iÅ¡taisymas, kiek atsakovas liko skolingas po sutarties nutraukimo (CK 6.671 str.), bei nustatęs, kad po sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas turėjo tiesioginių nuostolių – 7 865 Lt – dėl kėlimo technikos bei statybinių įrenginių nuomos, 3 507,30 Lt už pastolių nuomÄ , 12 391,38 Lt už pastolių ir klojinių sumontavimÄ ir iÅ¡montavimÄ 2009 m. rugsėjo–spalio mėn., 10 890 Lt už papildomÄ gamybinio ploto (aikÅ¡telės) nuomÄ , iÅ¡ viso – 34 653,68 Lt, sprendė, jog Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstos ir jas priteisė ieÅ¡kovui (CK 6.658 str. 3 d., 6.249 str. 1 d.).

Ä®vertinęs, kad praÅ¡omi priteisti iÅ¡ anksto aptarti nuostoliai iÅ¡ esmės yra delspinigiai, kurie turi užtikrinti nuostolių padengimÄ (CK 6.71 str. 1 ir 2 d.), ir nustatęs, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2009-08-19, naujas subrangovas darbus baigė ir juos pridavė 2009-10-26, su ieÅ¡kiniu į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi tik 2011-07-25, atsakovas prašė taikyti senatį, aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų galima atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ , nėra, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas praleido 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ ieÅ¡kiniams dėl netesybų, todėl šį reikalavimÄ atmetė (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).                                                 III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas, nesutikdamas su minėto sprendimo dalimi, kurioje ieÅ¡kinys atmestas, padavė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį patenkinti, t. y. dėl netinkamos kokybės darbų iÅ¡ atsakovo priteisti 156 650,56 Lt dydžio žalÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su darbų kokybei keliamais reikalavimais, nustatytais Gusto specifikacijoje, o taip pat medžiagų ir detalių gamintojo Parker Hannfin GmbH keliamais reikalavimais.

Paminėtų aplinkybių nekvalifikavo pagal Civilinio kodekso 6.158, 6.663 ir kitų straipsnių nuostatas, taip pat nevertino aplinkybės, kad tarp šalių ginčas kilo ir dėl skirtingų standartų taikymo. Teismas netinkamai aiškino Sutarties Priedo Nr. 3 nuostatas. Šalys buvo susitariusios dėl preliminaraus, t. y. išankstinio, darbų atlikimo termino, pasilikdamas galimybė šį patikslinti. Aplinkybė, kad šalys nepasirašė darbų atlikimo grafiko, rodo, jog jos neketino keisti darbų atlikimo terminų.

Darbų grafikas buvo reikalingas tik nustatyti darbų eiliÅ¡kumÄ . Be to, pats atsakovas pateikė darbų atlikimo grafikÄ .Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su atliktų darbų kokybės patikrinimu, vykusiu 2009-07-10/12, ir ketinimu visus, o ne dalį, darbus priduoti 2009-07-15, kurios svarbios vertinant darbų pagal Sutartį ir PapildomÄ sutartį Nr. 1 atlikimo terminus. Teismas nenurodė, kad daugiau kaip 67 procentai darbų buvo atlikti nekokybiÅ¡ki, nepagrįstai nevertino 2009-08-19 defektų akto, kuris patvirtina Å¡iÄ aplinkybę.

Be to, teismas nepagrįstai taikė Civilinio kodekso 6.671 straipsnį, reglamentuojantį Å¡alių teises ir pareigas po rangos sutarties nutraukimo, kai ji nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, ir neteisingai vertino Sutarties 5.5 punktÄ , nes jame nustatytas atsakovo garantinių įsipareigojimų vykdymas esant defektams, pastebėtiems eksploatavimo procese. Teismas jokiais įrodymais nepagrindė savo iÅ¡vadų dėl atsakovo galimybių apribojimo perduoti tinkamai atliktus darbus ir visiÅ¡kai nevertino 2008-09-26 materialinių vertybių likučio akto.

Atsakovas pirmÄ kartÄ tariamai tinkamai atliktus darbus siekė priduoti 2009-10-01, atsiųsdamas laiÅ¡kÄ ir darbų perdavimo–priėmimo akto projektÄ , o tai, kad sutiko grÄ Å¾inti medžiagų likučius ir nereiÅ¡kė jokių reikalavimų, susijusių su darbų perdavimo–priėmimo įforminimu, leidžia vertinti atsakovo pozicijÄ darbų kokybės atžvilgiu.Teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymÄ . Kaltė pagal Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalį yra preziumuojama.

IeÅ¡kovas, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, pagrindė trÅ«kumų Å¡alinimo kainÄ , bei 2009-08-19 defektų akte aiÅ¡kiai nurodė, kurie darbai neatitinka kokybės reikalavimų ir kurie iÅ¡ jų nepriimti. Sutartis buvo nutraukta Civilinio kodekso 6.665 straipsnio 3 dalies pagrindu, o tai reiÅ¡kia dėl trÅ«kumų, kurių paÅ¡alinti buvo neįmanoma. Be to, nenurodė, kad banko garantijos galiojimo nepratęsimas ir naujos banko garantijos pagal PapildomÄ sutartį Nr. 2 neiÅ¡leidimas atitinka Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nurodytas esminio sutarties pažeidimo sÄ lygas.

IeÅ¡kovas pasinaudojo sutarties pakeitimo teise (CK 6.258 str. 5 d.), o atsakovas pripažino, kad darbus pagal Papildomas sutartis atliko Rekato.Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima nustatyti su trÅ«kumų iÅ¡taisymu ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydžio, kad nebuvo pateiktos sÄ matos. IeÅ¡kovas pateikė visus bÅ«tinus įrodymus nuostolių faktui ir dydžiui pagrįsti. Ginčo atveju nebuvo poreikio skirti ekspertizę, nes sutarčių dalykai buvo identiÅ¡kų gaminių gamyba pagal tÄ patį brėžinį.

Bendras žalos dydis, įskaitant nuostolius, susijusius su naujo gaminio pagaminimu, 202 347,24 Lt, kuris vėliau sumažintas 11 043 Lt dėl kainų skirtumų gamyboje naudojant skirtingas jungtis. Atsakovas su paduotu apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais motyvais:Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl galutinio termino Å¡alys turėjo susitarti iki 2009-04-20.

Sutarties vertime į valstybinę kalbÄ nurodyta, kad „preliminarus darbų įvykdymo terminas yra 2009-05-30“, o vertėja su Baudžiamojo kodekso 235 straipsniu susipažinusi. Teismas nustatė, kad atsakovas darbus pardėjo jau pasibaigus darbų užbaigimo terminui, ir tai rodo, kad Å¡alys dėl galutinio darbų atlikimo termino ir darbų grafiko nebuvo susitarusios. Atsakovas darbų atlikimo grafikÄ pateikė tik 2009-06-19 ir jame nurodyta anksčiausia data – 2009-06-21, t. y. parėjus 22 dienoms nuo tariamai Å¡alių sutarto galutinio darbų užbaigimo termino – 2009-05-30.

Å alys dėl konkrečių terminų darbams užbaigti niekada nesitarė.Teismas pagrįstai nenurodė, kuri dalis darbų buvo nekokybiÅ¡ka, nes pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus neįmanoma to nustatyti, nes jie prieÅ¡tarauja vieni kitiems. IeÅ¡kovas remiasi 2009-08-19 defektų aktu, tačiau kiekvienÄ kartÄ gauna vis skirtingÄ rezultatÄ .Teismas pagrįstai rėmėsi Civilinio kodekso 6.671 straipsnio nuostatomis, nes ginčo atveju Sutartį ieÅ¡kovas nutraukė iki darbų rezultato pridavimo.

IeÅ¡kovas, nutraukęs sutartį, nereikalavo perduoti darbų rezultato, nes atsakovas dirbo jo teritorijoje. Teismas teisingai sprendė, kad Å¡alys privalėjo nustatyti, kiek darbų buvo atlikta netinkamai.Teismas teisingai kaip ir ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovui į teritorijÄ uždrausta pateikti buvo po Sutarties nutraukimo. Byloje dėl to ginčo nebuvo. Teismas, darbų perdavimÄ siedamas su bÅ«tinybe nustatyti, kokie ir kiek darbų atlikta nekokybiÅ¡kai, kurios dalies nespėta atlikti, pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

IeÅ¡kovas privalėjo inicijuoti ne tik faktiÅ¡kai atliktų darbų perdavimÄ , bet ir kokybiÅ¡kai atliktų darbų įvertinimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, suskaičiuoti sugadintų medžiagų kainÄ .Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omos priteisti trÅ«kumų Å¡alinimo kainos, nes byloje nėra duomenų, kiek trÅ«kumų, kuriuos reikėjo paÅ¡alinti, iÅ¡ viso buvo. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo atlikti darbai buvo visiÅ¡kai nekokybiÅ¡ki, o trÅ«kumų paÅ¡alinti buvo neįmanoma ir atsakovas neginčijo trÅ«kumų Å¡alinimo kainos.

Apeliaciniame skunde remiamasi naujomis aplinkybėmis dėl darbų kokybės, kai tuo tarpu, pirmosios instancijos teisme buvo įrodinėjama, kad tik dalis darbų nekokybiÅ¡ki. Beveik pusė iÅ¡ patikrintų penktadalio darbų buvo kokybiÅ¡ki, o likusios dalies ieÅ¡kovas netikrino, todėl negalima teigti, jog darbai atlikti visiÅ¡kai nekokybiÅ¡kai ir jų nebuvo galima paÅ¡alinti. Atsakovas ginčijo praÅ¡omÄ priteisti trÅ«kumų Å¡alinimo kainÄ , nes mano, kad Rekato ne Å¡alino trÅ«kumus, o atliko galimai daugiau darbų.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovui nepateikus sÄ matos prie sutarties, nėra galimybės patikrinti, kokios apimties darbus atliko Rekato. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigdamas, kad jis pasinaudojo sutarties pakeitimo teise (CK 6.258 str. 5 d.), pats sau prieÅ¡tarauja. IeÅ¡kovas prašė priteisti kainų skirtumÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti ir pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad Rekato atliko visus Sutartyje ir Papildomosiose sutartyse nurodytus darbus iÅ¡ naujo bei Å¡ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, atsakovas nepripažino.

Teismas siÅ«lė skirti ekspertizę, nes ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kiek minėta įmonė paÅ¡alino trÅ«kumų, kiek darbų atsakovas atliko nekokybiÅ¡kai.         IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas netenkintinas.Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.).Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui 34 653,68 Lt dydžio tiesioginius nuostolius, nes, įvertinęs bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , konstatavo, kad Å¡ie yra pagrįsti. Tuo tarpu, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, nes sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas savo veiksmais dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų jam padarė bÅ«tent 202 347,24 Lt dydžio žalÄ .

Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ia sprendimo dalimi, padavė apeliacinį skundÄ , kuriame teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nepagrindė su trÅ«kumų iÅ¡taisymu patirtų nuostolių dydžio. Anot jo, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma patvirtina tiek patirtų nuostolių faktÄ , tiek jų dydį, 2009-08-19 defektų akte aiÅ¡kiai nurodyta, kurie atsakovo atlikti darbai neatitinka kokybės reikalavimų ir kurie iÅ¡ jų nepriimti. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar ieÅ¡kovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja atlyginti 156 650,56 Lt dydžio nuostolius dėl atsakovo nekokybiÅ¡kai atliktų darbų.

Kaip nurodo ieÅ¡kovas, minėtÄ jo patirtų nuostolių dydį sudaro iÅ¡ 202 347,24 Lt (žalos dydžio pagal ieÅ¡kinį) atėmus 11 043 Lt (reikalavimo, kurio jis atsisakė, dydį) ir 34 653,68 Lt (teismo priteistos žalos dydį).Kaip žinia, faktinės iÅ¡ statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi bÅ«ti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009).

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau Å¡ioje nutartyje, civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. BÅ«tent juo ir grindžiama įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str., 182 str.). Susiklosčiusioje teisminėje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti įrodytos Å¡ios teisinės aplinkybės:

žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Taigi ieÅ¡kovas turėtų įrodyti žalos faktÄ , jos dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę. Tai yra bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, iÅ¡ kurių neįrodžius bent vienos – civilinė atsakomybė nekyla (CK 6.246–6.249 str.). Nagrinėjamu atveju, įrodinėtinos trys bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygas – žalos faktas ir dydis, neteisėti veiksmai bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Apeliantas teisingai nurodo, kad ginčo atveju nereikia įrodyti kaltės kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, nes atsakovas yra verslininkas, todėl jo kaltė preziumuojama (CK 6.256 str. 4 d.). Teisėjų kolegijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė paminėtas teisės normas (CPK 185 str.). Tuo tarpu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai jas aiÅ¡kino, nes, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, jame teismas nenurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo įrodyti ir/ar neįrodė atsakovo kaltės kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, nes atsakovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 2 d.), tačiau, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nenustatęs su trÅ«kumų Å¡alinimu turėtų nuostolių konkretaus dydžio, sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jis patyrė 202 347,24 Lt dydžio žalÄ , ir kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir minėtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kiek darbų atsakovas atliko nekokybiÅ¡kai, ir kiek iÅ¡ Å¡ių atliko naujasis rangovas (subrangovas) OU BLRT Rekato.

Ä®vertinus bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , spręstina, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai pagrįsta. IeÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis praÅ¡omo priteisti žalos dydžio neįrodė (CPK 178 str.). Tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors tokiÄ teisę turėjo (CPK 314 str.). Apelianto nurodytas 2009-08-19 defektų aktas nepaneigia teismo iÅ¡vados dėl žalos dydžio, tuo pačiu neįrodo, kad, kaip nurodo apeliantas, atsakovo nekokybiÅ¡kai atlikti darbai sudaro apie 67 procentų atliktų darbų.

Pirmosios instancijos teismas siÅ«lė ieÅ¡kovui žalos dydžio nustatymui skirti ekspertizę, bet Å¡ia procesine teise ieÅ¡kovas nepasinaudojo (CPK 42 str., CK 6.662 str. 5 d.). Pažymėtina, kad civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Kiekviena sutarties Å¡alis, bÅ«dama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str.). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Civiliniai santykiai turi bÅ«ti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 straipsnyje, inter alia, subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir etc. Civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisės principus gali bÅ«ti pagrindas konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumÄ . Taigi teismas gali priteisti tik tokio dydžio nuostolius, kurie yra realÅ«s, protingi, pagrįsti, atitinkantys teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, nes, prieÅ¡ingu atveju, tokiu bÅ«du vienai iÅ¡ Å¡alių bÅ«tų sudaryta galimybė nepagrįstai parturtėti kitos sÄ skaita (CK 6.242 str.).

Todėl byloje nesant patikimų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų ne tik atsakovo nekokybiÅ¡kai atliktų darbų apimtį, bet ir kad bÅ«tent tokio dydžio nuostolius ieÅ¡kovas dėl jo neteisėtų veiksmų patyrė, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Å¾alÄ . Be kita ko, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.671 straipsniu, nes tarp Å¡alių sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta iki darbų pridavimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, užsakovas (apeliantas) privalėjo nustatyti, kiek darbų atsakovas atliko netinkamai, apskaičiuoti kiek kainuos jų iÅ¡taisymas, inicijuoti ne tik faktiÅ¡kai atliktų darbų perdavimÄ , bet ir kokybiÅ¡kai atliktų darbų įvertinimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, suskaičiuoti sugadintų medžiagų kainÄ , juo labiau, kad ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas (CK 6.249 str. 1 d.; 6.665 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovas, būdamas verslininku, nesilaikęs minėtoje teisės normoje nustatytos taisyklės, pats elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Todėl kaip nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nepagrindė su trūkumų ištaisymu patirtų nuostolių dydžio (CPK 176 str., 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, susijusius su šiam ginčui aktualių faktinių aplinkybių nekvalifikavimu pagal atitinkamus CK straipsnius.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad ginčo teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl procesiniuose dokumentuose nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir Å¡io nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų Å«kio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Kita vertus, teisėjų kolegija, remdamasis pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais motyvais, konstatavo, jog teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės teisingai. Taigi, netgi jeigu teismas baigiamajame procesiniame dokumente ir nenurodė, kokiu teisės aktu jis rėmėsi darydamas vienokiÄ ar kitokiÄ iÅ¡vadÄ , – Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams (pvz., Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kurių nekartoja, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, Å¡iuos įrodymus įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 263 str., 301 str., 320 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nesusiję su Å¡ios apeliacijos dalyku. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , netenkintinas jo ir praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tačiau grÄ Å¾intina dalis žyminio mokesčio, nes ieÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo daugiau, negu įstatymas nustato – reikėjo sumokėti 4 133 Lt, o sumokėjo 6 484 Lt, todėl grÄ Å¾intina permokėta suma, t. y. 2 351 Lt (CPK 79 str., 87 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).Atsakovas praÅ¡o priteisti 2 214 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo praÅ¡oma priteisti patirtų iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti suma yra reali ir pagrįsta į bylÄ pateiktais dokumentais, tačiau Å¡i virÅ¡ija rekomenduotinus maksimalius dydžius priteistinus už advokato pagalbÄ . Todėl, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 93 straipsnio 1–5 dalimis, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių 2 p. ir 8.11 p., vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad atsakovui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1 200 Lt (800x1,5) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti atsakovui SIA „Baltic Mareco“ (į. k. 40003705133) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Vakarų konstrukcijos“ (į. k. 142166549) 1 200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „Vakarų konstrukcijos“ (į. k. 142166549) dalį 2012-03-30 Mokėjimo nurodymais Nr. 1103 ir Nr. 1106 sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 2 351 Lt (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ).

Teisėjai                                               Alė Bukavinienė                                                                                                                                Algirdas Gailiūnas                                                                                                                               Marytė Mitkuvienė