f4e465f4-6f2f-45f6-aeb7-d1ea33052feb · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2285-803/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12174-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Vaclovo Pauliko ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei Ž.

R. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės Ž. R. priteisti 335,88 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 302,40 Eur delspinigius, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 19 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir 242 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad „Be kredito“, UAB (pradinė kreditorė) ir atsakovė Ž. R. 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-023384 dėl telefono „Huawei-P30“ Lite nuomos 12 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu nustatyta tvarka ir terminais mokėti 27,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Atsakovė pareigos mokėti įmokas tinkamai nevykdė, todėl tapo skolinga 335,88 Eur. Pradinė kreditorė „Be kredito“, UAB 2020 m. lapkričio 30 d. sutartį nutraukė. Pradinė kreditorė 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-01/01 perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę.

3. Atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. priėmė sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, tai yra priteisė ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovės 335,88 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 137,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Teismas taip pat nusprendė pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. rugsėjo 17 d. sutarties Nr. BK-023384 specialiosiose sÄ lygose įtvirtintÄ sÄ lygÄ â€“ „Vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos“ ir bendrųjų sÄ lygų dalyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintÄ sÄ lygÄ â€“ „Už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos“.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė su pradine kreditore neatsiskaitė, savo prievolės neginčijo, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 335,88 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

6. Teismas, įvertinęs Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatytÄ 0,5 proc. delspinigių dydį, kuris yra skaičiuojamas už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, nusprendė, kad tokia sÄ lyga pažeidžia vartotojos teises. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018 esančiu iÅ¡aiÅ¡kinimu. Teismas, atsižvelgdamas į padarytas iÅ¡vadas, pripažino sutarties sÄ lygÄ , kuria nustatyti 0,5 procentų dydžio už kiekvienÄ dienÄ delspinigiai, negaliojančia, todėl atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 302,40 Eur delspinigių.

III. Apeliacinio skundo argumentai 7. IeÅ¡kovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo už akių. Apeliantė praÅ¡o pakeisti sprendimÄ dalyje dėl delspinigių ir priteisti 302,40 Eur delspinigių, perskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius apeliacinio skundo argumentus: 7.1. teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto; 7.2. iÅ¡perkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKÄ®, bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai); 7.3. Lietuvos bankas, vykdantis vartojimo kredito davėjų priežiÅ«rÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog iÅ¡ iÅ¡perkamosios nuomos ir vartojimo kredito sutarties apibrėžimų matomi skirtingi Å¡ių sutarčių sudarymo tikslai: iÅ¡perkamosios nuomos pagrindinis tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Å alių sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatytos nuomotojo pareigos iÅ¡sipirkti daiktÄ , jam suteikiama tokia teisė; nuomotojas gali atsisakyti perduoti turtÄ nuomininkui, jei turto naudojimo vietoje nėra tinkamų sÄ lygų jo naudojimui; pasibaigus sutarties terminui ir nepareiÅ¡kus noro įsigyti daiktÄ , nuomininkas turi teisę grÄ Å¾inti jį nuomotojui; nuomotojas turi perduoti nuomininkui turtÄ tinkamos kokybės bei galimÄ naudoti, bet kada patikrinti jo bÅ«klę.

Akivaizdu, kad, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant sutarties nuostatas, Å¡alys aptaria ir apraÅ¡o konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti, turtÄ grÄ Å¾inti arba įsigyti. Dėl Å¡ios priežasties, sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį iÅ¡pirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas; 7.4. teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ .

Teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus; 7.5. nagrinėjamoje byloje taikytina Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1407-265/2017. Vadinasi, mažinant netesybas, nesilaikyta teismų formuojamos praktikos; 7.6. pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms.

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nebuvo pateiktas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 302,40 Eur delspinigių, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti, pripažinęs sutarties sÄ lygÄ â€“ vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, nesÄ Å¾ininga.

10. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė „Be kredito“, UAB (nuomotoja) ir atsakovė (nuomininkė) Ž. R. 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarė sutartį Nr. BK-023384 dėl telefono „Huawei-P30 Lite“ nuomos. Atsakovė įsipareigojo mokėti nuomotojai per mėnesį 27,99 Eur nuomos mokestį 12 mėnesių.

11. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir dėl to pradinė kreditorė 2020  m. lapkričio 30 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės „Be kredito“, UAB ir ieÅ¡kovės 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ atsakovė buvo informuota 2021 m. sausio 19 d. praneÅ¡imu. Perėmusi reikalavimÄ ieÅ¡kovė įrodinėja, atsakovė pagal sutartį liko skolinga 335,88 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

12. Apeliacinėje byloje nėra ginčo nei dėl perleidimo sutarties teisėtumo, nei dėl pagrindinės skolos fakto ir dydžio, todėl teisėjų kolegija vertins praÅ¡omÄ priteisti delspinigių faktinį ir teisinį pagrindÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo 13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad praÅ¡omas priteisti delspinigių dydis yra per didelis ir toks ieÅ¡kovės reikalavimas neatitinka VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali bÅ«ti taikomi.

14. Apeliantė įrodinėja, jog teismas, atmesdamas reikalavimÄ dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, taikė netinkamÄ teisinį pagrindÄ . Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VKÄ® nuostatomis, kadangi tarp Å¡alių buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis. IeÅ¡kovės teigimu, kadangi sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis nenumatė pareigos, o tik teisę, sumokėjus visas įmokas, daiktÄ iÅ¡sipirkti, ginčo teisiniams santykiams VKÄ® negalėjo bÅ«ti taikomas (VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Be to, pasak ieÅ¡kovės, teismas, atmesdamas reikalavimÄ iÅ¡ieÅ¡koti netesybas, paneigė Å¡alių suderintÄ valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . IeÅ¡kovės vertinimu, teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikotarpį, t. y. už 180 dienų.

15. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo už akių, įvertinusi tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį, atsakovės, kaip vartotojos statusÄ , bÅ«tinybę byloje tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. nurodyti konkrečias vartojimo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, taip pat ex officio atlikti Å¡alių sudarytos vartojimo sutarties sÄ lygų, aktualių ginčui (dėl netesybų), atitiktį nesÄ Å¾iningumo kriterijams (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis), sprendė, kad bylÄ apeliacine tvarka tinkamai iÅ¡nagrinėti neperžengus apeliacinio skundo ribų yra negalima.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo nagrinėjimas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka atidėtas, Å¡alims praneÅ¡ta, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, ketinama peržengti apeliacinio skundo ribas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytais aspektais ir iki 2022 m. lapkričio 10 d. pasiÅ«lyta joms dėl to pateikti savo pozicijÄ . Iki bylos nagrinėjimo pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pradžios Å¡alių raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nurodytu aspektu apeliacinės instancijos teisme negauta.

16. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų, taip pat įvertindama aspektus, dėl kurių Å¡alims buvo nurodyta, jog ketinama peržengti apeliacinio skundo ribas, t. y. dėl tarp Å¡alių sudarytos sutarties kvalifikavimo ir sutarties nuostatų atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinimo. Dėl sutarties teisinio kvalifikavimo 17. Siekiant teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ , bÅ«tina teisiÅ¡kai kvalifikuoti sutartį ir nustatyti jÄ reglamentuojančias teisės normas. IeÅ¡kovė teigia, kad tarp pradinės kreditorės „Be kredito“, UAB ir atsakovės Ž. R. 2020 m. rugsėjo 17 d. sudaryta sutartis Nr. BK-023384 savo pobÅ«džiu yra iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl VKÄ®, įskaitant ir jo 11 straipsnio 8 dalį, Å¡alių tarpusavio santykiams netaikytinas.

18. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Ä®statymÄ , taikomÄ byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas).

Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktas).

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas.

Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019 41 punktas).

20. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarytos sutarties skiltyje „Sutarties sÄ lygos“ Å¡alys susitarė, kad nuomotojas ( „Be kredito“, UAB) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje numatytÄ nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį daiktÄ , o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Skiltyje „Sutarties objektas“ Å¡alys numatė, kad <...> „Nuomininkui tinkamai vykdžius Å¡iÄ sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Å¡iÄ sutartį, pasibaigus Å¡iai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti TurtÄ už 1,00 EUR“.

21. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

22. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad iÅ¡nuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki Å¡io pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ (iÅ¡perkamoji nuoma). Jeigu sutartyje daikto iÅ¡pirkimo sÄ lyga nenumatyta, ji gali bÅ«ti nustatyta Å¡alių papildomu susitarimu, kuriame Å¡alys gali nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainÄ (2 dalis). Ä®statymai ar sutartis gali nustatyti draudimÄ iÅ¡pirkti nuomojamÄ daiktÄ (3 dalis). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamÄ jį daiktÄ laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo Å¡eimos asmeniniams, namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

23. CK 6.886 straipsnio 1 dalis, numatanti vartojimo kredito sutarties sampratÄ , įtvirtina, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

24. Ä®vertinus tarp „Be kredito“, UAB ir atsakovės 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarytÄ sutartį, Å¡i sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nes atsakovė yra fizinis asmuo, pagrįstai tikėtina, sudariusi sutartį savo asmeniniams / Å¡eimos poreikiams patenkinti, o pradinė kreditorė – verslininkė, užsiimanti kilnojamųjų daiktų nuoma, pardavimu ir pan. pobÅ«džio komercine veikla (CK 6.2281 straipsnis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19, 24 dalys). Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė taip pat neginčijo to fakto, jog sudaryta sutartis savo esme yra vartojimo sutartis, tÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

25. Ieškovė šioje byloje kvestionuoja VKĮ nuostatų taikymo galimybę, teigdama, kad tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis.

26. VKÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡is įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos iÅ¡lygos, kokiems santykiams Å¡is įstatymas netaikomas. Pagal VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯statymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Taigi vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKÄ® reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sÄ lygų aiÅ¡kinimo.

27. VKÄ® reglamentavimas yra imperatyvus, be to, jo nuostatomis įgyvendinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvÄ 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48), kurios vienas iÅ¡ tikslų yra sukurti moderniÄ vartojimo kreditų teisės bazę, siekiant užtikrinti, kad visi Bendrijos vartotojai naudotųsi aukÅ¡tu ir vienodu jų interesų apsaugos lygiu, ir siekiant sukurti tikrÄ vidaus rinkÄ . Pažymėtina, kad Direktyva 2008/48 yra maksimalaus derinimo direktyva, tai reiÅ¡kia, kad valstybėms narėms neleidžiama nukrypti nuo Å¡ia direktyva suderintų nuostatų.

Dėl to VKÄ®, įgyvendinantis DirektyvÄ 2008/48, pasižymi imperatyviu reglamentavimu, kuris nesuteikia teisės vartojimo kredito sutarties Å¡alims susitarimu pažeisti vartotojo teisių apsaugos ribų, taip pat nustato tam tikras pareigas vartojimo kredito davėjui, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali sukelti jam neigiamas teisines pasekmes.

28. Teismas turi pareigÄ tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, iÅ¡ kurių kyla ginčas, ir nustatęs, kad Å¡alių santykiai patenka į VKÄ® reglamentavimo sritį, ginčui spręsti taikyti Å¡io įstatymo nuostatas. Å i pareiga tampa ypač aktuali tais atvejais, kai Å¡alių sutarties, iÅ¡ kurios kilo ginčas, kvalifikavimas kaip vartojimo kredito sutarties nėra akivaizdus. BÅ«tent tokia situacija yra nagrinėjamoje byloje.

29. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Å¡alių sutartyje susitarta, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjusi visas įmokas, įsigyti kilnojamÄ jį daiktÄ už 1 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, VKÄ® galėtų bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, jeigu sutartyje bÅ«tų įtvirtinta nuostata, jog atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalėtų iÅ¡sipirkti daiktÄ . IÅ¡samesnių teisinių argumentų ir sutarties sÄ lygų analizės ieÅ¡kovė nepateikė, tik sutiko, kad sutartis gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, bet ne kaip vartojimo kredito sutartis.

30. Pažymėtina tai, kad, aiÅ¡kinant VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , svarbu atsižvelgti į VKÄ® 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobÅ«dis arba tikslas suteiktų galimybę iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų taikymo. Taigi VKÄ® turi bÅ«ti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į Å¡io įstatymo reguliavimo sritį. Siekiant atriboti nuomos (iÅ¡perkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, svarbu teisingai nustatyti sutarties tikslÄ : nuomos sutartimi nuomininkas visų pirma siekia iÅ¡sinuomoti daiktÄ , t. y. turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sÄ lygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y.

Å¡ia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimÄ sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Dėl to neturi lemiamos reikÅ¡mės tai, kaip sutarties sÄ lygose suformuluota „nuomininko“ galimybė įsigyti daiktÄ â€“ kaip teisė ar kaip pareiga, nes sutarties kvalifikavimÄ lemia pagrindinis sutarties tikslas – naudojimasis daiktu ar jo įsigijimas.

31. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme iÅ¡dėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiÅ¡kinimo bÅ«dus, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai, lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016 26 punktas).

33. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiÅ¡kintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versijÄ dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja Å¡alys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali bÅ«ti nustatoma, dėl ko iÅ¡ tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017 23 punktas).

34. Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

35. Tarp „Be kredito“, UAB ir atsakovės Ž. R. 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarytoje sutartyje Nr. BK-023384 numatyta, kad turto (telefono „Huawei P30 Lite“) vertė yra 239,00 Eur su PVM, nuomos mokestis per mėnesį – 27,99 Eur su PVM, mokėjimų skaičius pagal sutartį – 12. Taigi atsakovė sutarties pabaigoje turėjo sumokėti 335,88 Eur su PVM (27,99 Eur x 12) sumÄ .

36. Kadangi Å¡iuo atveju visos atsakovo už daiktÄ mokėtinos sumos mokėjimas iÅ¡dėstytas įmokomis, kas mėnesį mokant 27,99 Eur dydžio įmokas (mokėjimų skaičius: 12), sutarties skilties „Sutarties objektas“ sÄ lyga numatanti, kad sumokėjus nuomos mokesčio įmokas, t. y. tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovei suteikiama teisė už 1 Eur įsigyti daiktÄ nuosavybėn, atsižvelgus į pačių mokėjimų ir bendros mokėtinos sumos už daiktÄ dydį, nagrinėjamu atveju laikytina formalia ir nesudarančia pagrindo teigti, kad Å¡alių pagrindinis tikslas visgi buvo daikto nuoma, o ne jo įsigijimas nuosavybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios sÄ lygos įtvirtinimas, kuomet įmokomis sumokėjus visÄ daikto kainÄ (ir daugiau) galiausiai už simbolinę kainÄ (1 Eur) sudaroma galimybė daiktÄ Ä¯sigyti nuosavybėn (įtvirtinant tariamÄ teisę, o ne pareigÄ Ä¯sigyti), yra formalus ir sudaro prielaidas iÅ¡vengti VKÄ® nuostatų taikymo (VKÄ® 1 straipsnio 2 dalis).

Å iuo atveju įvertinus sutarties sÄ lygų visumÄ , konstatuojama, kad tikrieji Å¡alių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas atidėto mokėjimo bÅ«du buvo įsigyti kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ telefonÄ , atsakovės nuosavybėn, o ne tik daiktÄ naudoti ir valdyti. Kasmėnesinis sutarties Å¡alių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo pasiekti šį tikslÄ , suteikiant atsakovei galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iÅ¡kart.

37. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarties skiltyje „Turto grÄ Å¾inimas“ numatyta, kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiÅ¡kus noro įsigyti turto Å¡ios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka ar nutraukus sutartį prieÅ¡ terminÄ , turtas grÄ Å¾inamas nuomotojui ne vėliau kaip kitÄ dienÄ po sutarties pasibaigimo ar sutarties nutraukimo sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje, priklausomai nuo to, kur turtas buvo perduotas pasiraÅ¡ant nuomotojo pateiktÄ perdavimo aktÄ . Skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, kad nuomininkui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iÅ¡ nuomininko grÄ Å¾inti turtÄ arba sumokėti visÄ neapmokėtÄ nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

38. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės nesumokėtas įmokas pagal sutartį. Nors ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė jai perduoto daikto – telefono, nėra grÄ Å¾inusi, tačiau reikalavimo atsakovei grÄ Å¾inti jai tariamos nuomos, o ne įsigijimo tikslu perduotÄ daiktÄ , byloje pareikÅ¡ta nėra.

39. Nors sutartyje ir numatyta, kad ieÅ¡kovė, nutraukusi sutartį galėjo pasirinkti reikalauti atsakovės grÄ Å¾inti turtÄ ar sumokėti įmokas, ieÅ¡kovė visgi pasirinko įmokų sumokėjimÄ . Toks ieÅ¡kovės elgesys po sutarties nutraukimo – siekis prisiteisti įmokas už daiktÄ , taip pat netiesiogiai patvirtina, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas atsakovei mokant kasmėnesines įmokas buvo daikto įsigijimas nuosavybėn, o ne jo valdymas ir naudojimas, o pradinės kreditorės tikrasis siekis buvo daiktÄ parduoti, bet ne jį nuomoti.

40. Pažymėtina ir tai, kad sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ alternatyviais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais įvardijamas turto grÄ Å¾inimas arba reikalavimas sumokėti likusias įmokas (iÅ¡ esmės padengti turto vertę), tačiau nuostatų, kad turto įsigijimas (telefono palikimas atsakovės dispozicijoje) priklausytų dar ir nuo papildomos sÄ lygos – 1 Eur už jo įsigijimÄ sumokėjimo, jau nenumatyta. Todėl tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ tiesų telefono įsigijimas nebuvo siejamas su 1 Eur sumos sumokėjimu, jo įsigijimÄ iÅ¡ esmės lėmė visų įmokų už jį sumokėjimo faktas, t. y. daikto kainÄ realiai padengiant mokėtinų įmokų suma.

41. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. sudaryta sutartimi Nr. BK-023384 pradinė kreditorė ir atsakovė iÅ¡ esmės susitarė ne dėl naudojimosi telefonu, tačiau dėl jo finansavimo sÄ lygų – jo įsigijimo iÅ¡dėstyto mokėjimo bÅ«du atsakovei mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartis ir jai privalomai taikytinos VKÄ® nuostatos. Dėl sutarties sÄ lygų, numatančių delspinigių dydį, atitikties nesÄ Å¾iningumo kriterijams 42.

Nagrinėjamu atveju sutarties bendrųjų sÄ lygų dalyje „Šalių atsakomybė“, taip pat specialiojoje dalyje sutarties Å¡alys numatė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ atsakovė privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. IeÅ¡kovė, taikydama 0,5 procentų delspinigių normÄ , už 180 dienų laikotarpį apskaičiavo atsakovei 302,40 Eur delspinigius.

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti 398,38 Eur delspinigiai, apskaičiuoti taikant 0,5 procentų delspinigių normÄ , yra nustatantys neproporcingai didelę vartotojos civilinę atsakomybę už sutarties netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl atmetė šį reikalavimÄ .

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp Å¡alių sudarytos sutarties pobÅ«dį, jos sÄ lygas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino Å¡alių sudarytos vartojimo sutarties sÄ lygas dėl netesybų atitikties nesÄ Å¾iningumo kriterijams (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).

45. Pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). SÄ lygų nesÄ Å¾iningumÄ vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d.

Tarybos DirektyvÄ 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 yra labai iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai apibendrinęs visÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl CK 6.2284 straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sÄ Å¾iningumo aspektu aiÅ¡kinimo ir taikymo.

46. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iÅ¡ anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sÄ lygos buvo aptartos individualiai, Å¡io straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sÄ lygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

47. Ä®vertinus sutarties Å¡alių sudarytÄ sutartį, jos turinį, darytina iÅ¡vada, kad sutarties sÄ lyga dėl delspinigių dydžio, įtvirtinta skiltyje „Šalių atsakomybė“ ir iÅ¡ esmės atkartota specialiojoje dalyje, yra standartinė, iÅ¡ anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sÄ lyga, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta (tai patvirtina atsakovės paraÅ¡ai ant kiekvieno sutarties lapo), todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Tai, kad minėta sÄ lyga bÅ«tų buvusi individualiai aptarta su atsakove, jog atsakovė bÅ«tų turėjusi galimybę daryti įtakÄ nustatant delspinigių dydį, ieÅ¡kovė nesiėmė pareigos įrodinėti (6.2284 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).

48. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs du nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų arba sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektus: procedÅ«rinį (t. y. sÄ lygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). ProcedÅ«rinis sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės.

49. Sutarčių sÄ lygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra iÅ¡reikÅ¡tos aiÅ¡kiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotÄ praktikÄ , skaidrumo reikalavimo apimtis neturi bÅ«ti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi bÅ«ti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieÅ¡ sudarant sutartį jam bÅ«tų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sÄ lygų, bet ir aiÅ¡kiai bei suprantamai iÅ¡dėstytos sutarties sÄ lygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiÅ¡kiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iÅ¡ anksto jo suformuluotas sÄ lygas.

ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sÄ lyga gramatiÅ¡kai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sÄ lygos reikÅ¡mės. KlausimÄ , ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sÄ lygÄ , teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iÅ¡ vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje K. ir K. R. prieÅ¡ OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje B.

M., I. O. M. prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje J.-C. V. H. prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

50. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sÄ lygos vertinimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ preziumuojamų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sÄ raÅ¡Ä . Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinio pobÅ«džio, jame esančios sÄ lygos nebÅ«tinai yra nesÄ Å¾iningos ir atvirkščiai – sÄ lyga, kurios nėra Å¡iame sÄ raÅ¡e, gali bÅ«ti nesÄ Å¾ininga. Tuo atveju, jei sutarties sÄ lyga neatitinka nė vienos iÅ¡ Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytų sÄ lygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sÄ lygas pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų, nustatytÄ CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sÄ lygos pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sÄ lyga pažeidžiamas sÄ Å¾iningumo reikalavimas ir iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

51. CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog bet kuri vartojimo sutarties sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å io reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sÄ lygų turinio, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. Vertinant CK 6.2284 straipsnio 6 dalies normÄ lingvistiÅ¡kai, bet kuri neskaidri sutarties sÄ lyga, t. y. neatitinkanti aiÅ¡kumo ir suprantamumo reikalavimo, reiÅ¡kia tokios sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ . Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas.

52. Sprendžiant, ar sutarties sÄ lygos turinys ir formuluotė iÅ¡dėstyti aiÅ¡kiai, turi bÅ«ti nustatyta, ar esminės sutarties nuostatos buvo iÅ¡dėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar jos detaliai iÅ¡aiÅ¡kintos, ar vartotojui buvo perduota visa informacija, kuri gali turėti įtakos jo įsipareigojimų apimčiai. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ sutarties sÄ lygos, įtvirtinančios delspinigių dydį, matyti, kad joje buvo numatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai nuo laiku neapmokėtos nuomos mokesčio sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios sÄ lygos turinys, lingvistinė formuluotė yra suformuluota pakankamai aiÅ¡kiai ir suprantamai, abiem ginčo Å¡alims aiÅ¡kia kalba, konkrečiai įvardijant delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo mechanizmÄ , todėl vertinti nurodytos sÄ lygos kaip neskaidrios, neaiÅ¡kios ar nesuprantamos nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nebuvo supažindinta su ginčo sutarties nuostatomis, jog jos nebuvo jai aiÅ¡kiai atskleistos ar nebuvo suprantamos (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sutarties sÄ lyga dėl delspinigių dydžio atitinka sÄ Å¾iningumo (skaidrumo) reikalavimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį.

53. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog preziumuojama, kad nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Pareiga įrodyti, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui.

54. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl Å¡alims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio Å¡ias nuostatas įvertinti ir sÄ Å¾iningumo aspektu.

55. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas).

56. Å ioje nutartyje jau konstatuota, kad Å¡iuo atveju tarp Å¡alių atsiradusiems vartojimo kredito teisiniams santykiams privalomai taikomos VKÄ® nuostatos, taigi ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Pažymėtina tai, kad ginčo sutarties sudarymo metu Å¡is įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo bÅ«ti atsižvelgiama.

57. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius, kurie apskaičiuoti taikant 0,5 delspinigių normÄ , t. y. netgi deÅ¡imt kartų didesnę delspinigių normÄ negu VKÄ® įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 procento). Toks delspinigių dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas ne tik neatitinkančiu taikytino įstatymo nuostatų, tačiau taip pat laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sutarties sÄ lyga, numatanti tokį didelį delspinigių dydį, pagrįstai pripažintina nesÄ Å¾ininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

58. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ir Å¡ios sÄ lygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018 54–55 punktai).

59. Kadangi Å¡iuo atveju sutarties sÄ lyga, numatanti 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažinta nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio, ji netaikytina. Pastebėtina tai, kad VKÄ® 11 straipsnio 8 dalis neįtvirtina vieno galimo taikytino netesybų dydžio, kuris atitiktų sÄ Å¾iningumo kriterijų ir galėtų bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis Å¡alių valiÄ , o tik numato maksimalų galimÄ taikytinų netesybų dydį (ne daugiau kaip 0,05 procento). Todėl teisėjų kolegija, pritarusi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad sutarties sÄ lyga dėl 0,5 procento delspinigių yra nesÄ Å¾ininga, nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo taikyti netesybų mažinimÄ reglamentuojančias teisės normas ir savo iniciatyva spręsti dėl Å¡alių interesus atitinkančio vieno konkretaus delspinigių dydžio, patenkančio į VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies nustatytos delspinigių normos ribas, t. y. mažinti netesybas iki tokio dydžio, kuris galėtų bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu atsakovei.

60. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ESTT, pasisakydamas dėl nesÄ Å¾iningos sÄ lygos sukeliamų teisinių pasekmių, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡ Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje BancoEspanol de Crédito SA prieÅ¡ J. C. C., C-618/10, 65 punktas).

Tai reiÅ¡kia, kad pripažinus sutarties sÄ lygÄ , numatančiÄ nepagrįstai didelį delspinigių dydį, nesÄ Å¾ininga, tokia sÄ lyga iÅ¡ viso negali bÅ«ti atsakovei taikoma ab initio, t. y. nuo sutarties sudarymo momento. Teismas neturi teisės keisti nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų bÅ«ti vertinama kaip esanti sÄ Å¾ininga vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 52 punktas).

61. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pripažinus sutarties sÄ lygÄ dėl 0,5 procento delspinigių dydžio nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio, ji netaikytina, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius, apskaičiuotus taikant 0,5 procentų delspinigių normÄ , buvo atmestas pagrįstai (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys). Nagrinėjamu atveju tai, kad ieÅ¡kovė delspinigius apskaičiavo tik už 180 dienų laikotarpį, kas atitinka VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir savaime nedaro apskaičiuotų delspinigių pagrįstais, konstatavus, kad bÅ«tent 0,5 procento delspinigių norma, kuria remiantis apskaičiuoti delspinigiai, laikytina nesÄ Å¾ininga atsakovės atžvilgiu.

62. Apeliantė taip pat nurodė, kad numatyti nuomotojui 0.5 procento dydžio delspinigiai nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos, yra kompensuojantys jos galimus praradimus. Apeliantė teigė, kad, remiantis CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalimis, 6.258 straipsnio 3 dalimi, sutartos netesybos – tai nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti.

63. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentÄ , kad jai nereikia įrodinėti nuostolių, remiantis CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalimis, 6.258 straipsnio 3 dalimi, nes prieÅ¡ tai jau iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vartojimo sutartims yra taikomos specialiosios teisės normos, o vartojimo sutarčių sÄ lygų kontrolę teismas vykdo ex officio.

64. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad apeliantės teikiami kasacinių bylų pavyzdžiai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008, nagrinėjamoje byloje netaikomi. Kasacinės instancijos teismo peržiÅ«rėtose bylose nebuvo pasisakoma dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių sÄ lygų vertinimo sÄ Å¾iningumo aspektu.

65. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ . Apeliantė remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021, kurioje nurodyta, jog, mažinant sutartines netesybas deÅ¡imt kartų, iÅ¡ esmės buvo paneigta Å¡alių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

66. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021 buvo sprendžiamas klausimas dėl delspinigių mažinimo, bet nepasisakoma, ar nustatyti Sutartimi 0,5 procento delspinigiai nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos, nepažeidžia vartotojo teisių, konstatuojama, kad byla nėra analogiÅ¡ka, todėl joje atliktas teisės aiÅ¡kinimas nėra vertinimas kaip turintis precedento reikÅ¡mę. Dėl bylos procesinės baigties 67. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 69. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

70. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginama. Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Taigi kaip iÅ¡laidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

71. Apeliantė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ ir jos naudai priteisti 302,40 Eur delspinigių bei perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).

72. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, n u t a r i a : atmesti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė