Legislator Case Law & Legislation
f4e30be8-58c6-4bdf-84ba-74a49c67c1ae AI generated

Court dismisses appeal and remands case for retrial due to failure to join a necessary third party.

Case Number f4e30be8-58c6-4bdf-84ba-74a49c67c1ae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the tax inspector's appeal and remanded the case to the first-instance court for a retrial. The first-instance court had refused the tax inspector's request to join the debtor as a third party, despite the debtor's rights potentially affecting the outcome. The court ruled that the first-instance court must join such a person on its own initiative and that the appellate court cannot correct this procedural defect itself.

Legislator headnote

AI generated

CPK 47 straipsnis; CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas: When a third party's rights may affect the case outcome and no one requests their joinder, the court must join them on its own initiative, and an appellate court cannot cure this defect by joining the party itself.

Keywords

AI generated
third party joinder procedural defect appellate court powers civil procedure code remand for retrial

Cited Legislation

AI generated
CPK 47 straipsnis
Tokiu bÅ«du nesuteikė atsakovei galimybės pasinaudoti teise į apeliacijÄ dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 47 straipsnis, 290 straipsnio 2 dalis).          Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylÄ trečiųjų asmenų, t.
CPK 290 straipsnio 2 dalis
CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas
Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).
CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas
CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas
CPK 93 straipsnio 5 dalis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-1683-730/2017                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00999-2016-2                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.1; (S)                               2.4.4.5.4; 2.4.4.5.5; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.4 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d.   Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Elija“ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl hipotekos pakeitimo ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti priverstinės hipotekos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), objektÄ : vietoje „125079/129759 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodyti „110134/129759 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, priteisti iÅ¡ atsakovės 10 669,64 EUR nuostolius, 6 proc. metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės naudai.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2006-05-10 hipotekos lakÅ¡tu 125079/129759 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V. S., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles. 2015-10-07 atsakovės sprendimu Nr. (23.31-08)319-8126 V. Å . priklausančioms 125079/129759 dalims žemės sklypo buvo nustatyta priverstinė hipoteka. Atsakovė tapo antros eilės kreditore po AB SEB banko. Pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«rÄ , 47605/129759 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V.

Š. priklausančių 125079/129759 žemės sklypo dalių buvo parduotos UAB „Palangos ūkis“ ir šioms dalims hipotekos kreditorės AB SEB banko prašymu hipoteka buvo išregistruota iš Hipotekos registro. 2016-06-13 UAB „Palangos ūkis“ įgytas žemės sklypo dalis pardavė UAB „Harlio dirbtuvės“, kuri 2016-06-27 14944/129759 dalis žemės sklypo pardavė ieškovei. Tiek antstolė, tiek ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl hipotekos išregistravimo ar pakeitimo parduotoms ieškovei priklausančioms žemės sklypo dalims, tačiau atsakovė atsisako minėtus veiksmus atlikti.

IeÅ¡kovės teigimu, net ir iÅ¡ dalies patenkinus hipotekos kreditorių reikalavimus, hipoteka priverstinai realizuotam turtui turi bÅ«ti panaikinta. Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad be atsakovės veiksmų priverstinė hipoteka negali bÅ«ti pakeista, panaikinant įkeitimÄ ieÅ¡kovės žemės sklypo dalims. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovė, atsisakiusi tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡registruoti hipotekÄ ieÅ¡kovei parduotoms žemės sklypo dalims, pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias hipotekos pabaigÄ pardavus turtÄ iÅ¡ varžytynių, todėl jai kyla civilinė atsakomybė.

Pabrėžia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovei kilo 10 669,64 EUR nuostoliai. Atsiradusius nuostolius grindžia Å¡iomis aplinkybėmis – 2016-07-01 ieÅ¡kovė, Senator Trade OU ir UAB „DAO AM“ sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ Senator Trade OU suteikė ieÅ¡kovei 1 200 000 EUR paskolÄ , o ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 15 proc. metinių palÅ«kanų. 2016-08-29 ieÅ¡kovė su AB „Citadele“ banku sudarė kredito sutartį Nr. KS-1460, kurios 1.8 p. numatyta, kad bankas refinansuos nurodytÄ ieÅ¡kovės gautÄ paskolÄ Ä¯vykdžius tam tikras sÄ lygas, tarp kurių ir ieÅ¡kovei priklausančių žemės sklypo dalių įkeitimas pirmine hipoteka.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad buvo atlikusi visus reikiamus veiksmus, kad vos tik atsakovei panaikinus hipotekÄ ieÅ¡kovės žemės sklypo dalims bÅ«tų galima įvykdyti visus kredito sutartyje numatytus reikalavimus dėl kredito iÅ¡mokėjimo. Teigia, jog nebuvus neteisėto atsakovės sprendimo atsisakyti panaikinti hipotekÄ ieÅ¡kovei priklausančioms žemės sklypo dalims, ieÅ¡kovė turėtų mokėti 5,35 proc. palÅ«kanas (kadangi 6 mėn. EURIBOR yra neigiamas, bÅ«tų mokama tik banko marža).

Taigi, ieÅ¡kovės nuostolius sudaro Å¡iuo metu mokamų palÅ«kanų pagal paskolos sutartį ir turimų mokėti palÅ«kanų pagal kredito sutartį skirtumas, t. y. 9,65 proc. palÅ«kanų nuo ieÅ¡kovės iÅ¡ Senator Trade OU gautos paskolos sumos. IeÅ¡kinio pateikimo dienÄ nuostoliai sudarė 8 248,77 EUR. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad pagal kredito sutartį ieÅ¡kovė nuo kredito sutarties įsigaliojimo dienos (kredito sutarties pasiraÅ¡ymo diena) turi mokėti įsipareigojimo mokestį. Ä®sipareigojimo mokestis – atlygis bankui, kuris skaičiuojamas nuo skirtumo tarp maksimalaus kredito ir faktiÅ¡kai iÅ¡mokėto kredito už kiekvienÄ kalendorinę dienÄ nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki visiÅ¡ko kredito arba jo paskutinės dalies iÅ¡mokėjimo taikant sutartimi nustatytas palÅ«kanas ir skaičiuojant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesį sudaro 30 (trisdeÅ¡imt) dienų.

Ä®sipareigojimo mokesčio dydis – 1,5 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuotinas nuo neiÅ¡mokėtos 1 200 000 EUR kredito sumos. Remiantis minėtos kredito sutarties specialiosios dalies 8 p., kredito lėšos iÅ¡mokamos tik įkeitus banko naudai žemės sklypo dalis pirmine hipoteka, tačiau ieÅ¡kovė to negali padaryti dėl atsakovės veiksmų jai nesutinkant iÅ¡registruoti hipotekÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ priskaičiuotas įsipareigojimo mokestis sudaro 1 282,19 EUR. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog patyrė 1 138,68 EUR iÅ¡laidas notarų paslaugoms apmokėti (už patikras registruose ir pažymų užsakymÄ , rengiant dokumentus turto įkeitimo sandoriui pagal kredito sutartį sudaryti), kurios taip pat turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovės teigimu, nurodyti ieÅ¡kovės patirti nuostoliai yra tiesioginė atsakovės veiksmų pasekmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Palangos miesto apylinkės teismas 2017-06-30 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, įpareigojo atsakovę Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti priverstinės hipotekos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), objektÄ : vietoje „125079/129759 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodyti „110134/129759 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, priteisė iÅ¡ atsakovės 9 530,96 EUR nuostolius ieÅ¡kovės naudai, priteisė iÅ¡ atsakovės 327 EUR žyminį mokestį ieÅ¡kovės naudai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių ginčas kilo dėl hipotekos apimties susiaurinimo, kai yra parduotas ne visas hipotekos kreditoriui įkeistas turtas, o tik jo dalis, ir Å¡iÄ turto dalį įsigijusio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo.

IeÅ¡kovė siekia disponuoti savo turtu jį įkeisdama kredito pagal sutartį Nr. KS/1460 davėjai AB „Citadele“ bankui, tačiau negali to padaryti, kadangi minėtos žemės sklypo dalys yra įkeistos hipoteka valstybei. IeÅ¡kovės teigimu, iÅ¡ varžytynių pardavus žemės sklypo dalis, visos hipotekos Å¡ioms iÅ¡varžytoms žemės sklypo dalims turėjo bÅ«ti panaikintos. Atsakovė atsisako iÅ¡registruoti Å¡iÄ hipotekÄ , teigdama, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas nėra įvykdytas, be to, parduotas ne visas hipotekos objektas, o tik jo dalis.

Teismas, įvertinęs ginčo esmę, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nagrinėtini tik tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostę daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai. Visos kitos aplinkybės bei argumentai, susiję su skolininko V. Å . prievolėmis valstybei bei antstolės R. V. veiksmais iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ valstybei iÅ¡ V. Å . turto, neturi esminės reikÅ¡mės tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklosčiusio ginčo iÅ¡sprendimui. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad net ir iÅ¡ dalies patenkinus hipotekos kreditorių reikalavimus, hipoteka priverstinai realizuotam turtui turi bÅ«ti panaikinta.

NeiÅ¡registravus hipotekos ieÅ¡kovės žemės sklypo dalims, neproporcingai bÅ«tų apsunkinta jos nuosavybės teisė – ieÅ¡kovė negalėtų iki galo įgyvendinti savo teisės disponuoti turimu turtu, neturėtų galimybės imti paskolÄ iÅ¡ banko verslui plėtoti ar kitiems poreikiams tenkinti. Nors hipotekos kreditoriaus, kaip ir savininko, nuosavybės teisės yra plačiai ginamos civilinės teisės normų, tačiau Å¡iuo atveju atsakovė, atsisakydama susiaurinti valstybės naudai įkeisto turto hipotekÄ ta apimtimi, kiek turtas yra realizuotas ir perduotas ieÅ¡kovei, pasirenka netinkamÄ teisių gynimo bÅ«dÄ .

Pardavus įkeistas 14944/129759 dalis žemės sklypo varžytynėse bei gavus sumÄ , mažesnę, nei bÅ«tina visų hipotekos kreditorių reikalavimams patenkinti, atsakovė gali reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito skolininko V. Å . turto bendra įstatymo nustatyta tvarka, o ne apsunkinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į įsigytÄ turtÄ Ä¯gyvendinimÄ . Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių atsirado deliktiniai teisiniai santykiai.

Kaip jau nustatyta, atsakovė nepagrįstai atsisakė iÅ¡registruoti hipotekÄ ar jÄ pakeisti panaikinant hipotekÄ tik ieÅ¡kovės įsigytoms 14944/129759 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais. IeÅ¡kovei negalint tinkamai įvykdyti kredito sutartimi Nr. KS/1460 prisiimto įsipareigojimo – įkeisti jai priklausančias žemės sklypo dalis – ieÅ¡kovei kyla nuostolių. Teismas nusprendė, kad jeigu atsakovė teisės aktų numatytu terminu bÅ«tų patenkinusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir panaikinusi hipotekÄ ieÅ¡kovei priklausančioms žemės sklypo dalims, ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi aukščiau iÅ¡vardytų nuostolių, todėl yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo.

Esant minėtoms aplinkybėms ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 8 248,77 EUR ir 1 282,19 EUR nuostolių priteisimo patenkintas visiÅ¡kai. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti 1 138,68 EUR nuostolius, kilusius dėl apmokėtų iÅ¡laidų už notaro suteiktas paslaugas, tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė 1138,68 EUR nuostolių dydžio, todėl Å¡is jos reikalavimas atmestas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-06-30 sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas sprendimu pažeidė materialines ir procesines teisės normas, neįsigilino į bylos esmę, todėl sprendimas laikytinas nepagrįstu.Byla nėra teisminga Palangos miesto apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atstovauja vieÅ¡ojo administravimo subjektui, ieÅ¡kinys kildinamas iÅ¡ Å¡ios institucijos aktų, jis turėjo bÅ«ti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.IeÅ¡kovė savo reikalavimus kildina iÅ¡ atsakovės 2016-10-12 raÅ¡to, institucijai atsisakius pakeisti hipotekos objektÄ . IeÅ¡kovė Å¡io raÅ¡to įstatymų nustatyta tvarka neskundė, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog raÅ¡tas ieÅ¡kovę tenkino. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės nevertino.

Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovės praÅ¡ymu trečiaisiais asmenimis neįtraukė dalyvauti byloje atsakovės skolininko V. Å . ir antstolės R. V., kadangi Å¡ie asmenys yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla. IeÅ¡kovei aiÅ¡kinant, kad 2016-06-27 iÅ¡ UAB „Harlio dirbtuvės“, įsigydama turtÄ (žemės sklypÄ ), nežinojo, kad turtas apsunkintas atsakovės priverstine hipoteka, atsakovė teismui pateikė Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B. patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutarties kopijÄ , kur dalyje „Juridiniai faktai“ yra žyma apie nuo 2015-11-02 daiktui taikomÄ hipotekÄ , todėl, sudarydama šį sandorį, ieÅ¡kovė turėjo galimybę įvertinti galimÄ rizikÄ ar numatyti pasekmes dėl priverstinės hipotekos keliamų nepatogumų.

Taigi, nurodytos aplinkybės įrodo, kad atsakovė niekaip nėra pažeidusi ieÅ¡kovės teisių. Atsakovė savo veiksmais neturėjo įtakos ieÅ¡kovės sudaromiems sandoriams: 2016-07-01 Paskolos sutarčiai su Senator Trade OU ir UAB „DAO AM“ ar 2016-08-29 Kredito sutarčiai Nr. KS/1460 su AB „Citadele“ banku ar su V. Å ., įmonėmis, susijusiomis su jo Å¡eimos nariais, todėl teismo iÅ¡vada, įpareigojanti pakeisti hipotekos objektÄ ir atlyginti ieÅ¡kovei 9 530,96 EUR nuostolius, laikytina neteisėta ir pertekline.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai:Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus įrodymus ir visas bylos aplinkybes, įsigilino į bylos esmę ir dėl visų su byla susijusių klausimų iÅ¡samiai pasisakė skundžiamame sprendime.Apeliaciniame skunde apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡dėsto savo nuomonę, kad Å¡i byla nėra teisminga Palangos miesto apylinkės teismui dėl to, kad apeliantė yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas.

Nagrinėjamoje byloje vyrauja civilinio teisinio santykio bruožai. Atsakovės administracinis požymis čia svarbus tik tiek, kad ji, turėdama specialųjį teisnumÄ , negalėjo nesuprasti savo veiksmų esmės galiojančių teisės normų atžvilgiu ir dėl nežinojimo suklysti. Nuostolių atlyginimo reikalavimas nėra savarankiÅ¡kas reikalavimas ir negali bÅ«ti nagrinėjamas atskirai nuo pagrindinio reikalavimo panaikinti hipotekÄ ieÅ¡kovei priklausančiam žemės sklypui.Visi su antstolės vykdyta vykdomÄ ja byla ir žemės sklypo pardavimo iÅ¡ varžytynių procesu susiję klausimai jau buvo iÅ¡nagrinėti teismų iki teismo sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje.

Taigi pirmosios instancijos teismui visiÅ¡kai nebuvo jokio pagrindo įtraukti į nagrinėjamÄ bylÄ trečiuosius asmenis – skolininkÄ V. Å . ir antstolę RedÄ Vizgaudienę. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ankstesni ginčai, kurie jau yra užbaigti įsiteisėjusia teismo nutartimi, negali bÅ«ti kvestionuojami ir jais negali bÅ«ti remiamasi nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ .Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė niekaip nėra pažeidusi ieÅ¡kovės teisių ir jai negali bÅ«ti perkelta atsakomybė dėl Å¡ios prisiimtos rizikos.

Apeliantė neteisėtai ir visiÅ¡kai nepagrįstai riboja ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , dėl ko ieÅ¡kovė, kaip verslo subjektas, vykdantis Å«kinę komercinę veiklÄ , patyrė ir vis dar patiria nuostolių. IeÅ¡kovė, įsigijusi nekilnojamÄ jį turtÄ investiciniais tikslais, užbaigusi pastatų statybÄ , tikisi kaip įmanoma greičiau parduoti visÄ turtÄ ir sugrÄ Å¾inti kreditÄ bankui, kuris finansavo Å¡io turto įsigijimÄ .Atsakovė pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , kuriuose nurodo, kad ieÅ¡kovė galutinai susipainiojo, kuo grindžia savo ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinyje, kaltindama atsakovę dėl raÅ¡to, kuriuo atsisakyta panaikinti atsakovės skolininkui V. Å . taikytÄ priverstinę hipotekÄ , bando įrodyti, kad ginčas kyla iÅ¡ atsakovės netinkamo CK 4.197 straipsnio 1 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nuolat įrodinėjo, kad tik 2016-09-01, t. y. po 99 dienų nuo pardavimo (2016-05-24), gavo antstolės praneÅ¡imÄ , kad Å¡i atsakovės naudai įkeistÄ V. Å . priklausiusį žemės sklypÄ už 421 EUR pardavė skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui.

Todėl akivaizdu, kad atsakovė niekaip negalėjo duoti sutikimo dėl Å¡io sklypo realizavimo ir dėl antstolės neteisėtų veiksmų bylinėjosi teismuose, kÄ pagrindžia raÅ¡ytiniai įrodymai, pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui. Kaip buvo minėta, atsakovė negalėjo daryti jokios įtakos UAB „Naujoji Elija“, Å¡iai prisiimant įsipareigojimus su verslo partneriais ar bankais, nebuvo ieÅ¡kovės sutarčių Å¡alis. Atkreiptinas teismo dėmesys į tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovei, kaip didelę verslo patirtį turinčiai dalyvei, galėjo kilti abejonė, kad jei turtas įvertintas taip pigiai (421 EUR), įsigytas už 430 EUR, ar ateityje neiÅ¡kils su Å¡iuo turtu susijusių problemų.

Su ieškove galima sutikti tik dėl vieno – ji nėra skolinga atsakovei. Tačiau jos verslo problemos ar susidariusios nepatogios teisinės situacijos dėl jos pačios laisva valia pasirašytų sandorių / nepakankamai aptartų sandorio šalių teisių ir pareigų negali būti perkeltos valstybei / atsakovei. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Å ioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys dėl hipotekos apimties susiaurinimo, kai yra parduotas ne visas hipotekos kreditoriui įkeistas turtas, ir Å¡iÄ turto dalį įsigijusio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo, nuostolių atlyginimo.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 14944/129759 dalių savininkė. 2006-05-10 hipotekos lakÅ¡tu 125079/129759 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V.

Å ., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles. AB SEB banko praÅ¡ymu pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«rÄ , 2016-05-24 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu 47605/129759 dalys žemės sklypo iÅ¡ V. Å . priklausančių 125079/129759 žemės sklypo dalių buvo parduotos UAB „Palangos Å«kis“. Pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Palangos Å«kis“ įgytas dalis žemės sklypo 2016-06-13 pardavė UAB „Harlio dirbtuvės“, o minėta bendrovė 2016-06-27 pirkimo–pardavimo sutartimi 14944/129759 dalis žemės sklypo pardavė ieÅ¡kovei.Antstolei pardavus minėtas žemės sklypo dalis iÅ¡ varžytynių, už turtÄ iÅ¡ pirkėjo gauta kaina buvo pervesta pirmos eilės kreditorei AB SEB bankui, kuris atsisakė sutartinės hipotekos iÅ¡ varžytynių parduotoms 47605/129759 dalims ir banko praÅ¡ymu hipoteka buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Hipotekos registro.

Siekiant užtikrinti V. Å . mokestinių prievolių valstybės biudžetui įvykdymÄ , Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-07 sprendimu Nr. (23.31-08)319-8126 V. Å . priklausančioms 125079/129759 dalims žemės sklypo buvo nustatyta priverstinė hipoteka. Pavaduojanti antstolė G. Ž. 2016-08-31 su praneÅ¡imu apie įkeisto turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių kreipėsi į atsakovę dėl priverstinės hipotekos iÅ¡registravimo iÅ¡ varžytynių parduotoms žemės sklypo dalims.

Atsakovė 2016-09-08 raÅ¡tu antstolei pranešė, jog atsisako iÅ¡registruoti hipotekÄ , motyvuodama tuo, kad iÅ¡ varžytynių parduota ne visa žemės sklypo dalis, kuriai įregistruota priverstinė hipoteka, o tik dalis žemės sklypo dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016-07-01 ieÅ¡kovė, Senator Trade OU ir UAB „DAO AM“ sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ Senator Trade OU suteikė ieÅ¡kovei iki                                 1 630 000 EUR paskolÄ , o ieÅ¡kovė įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti paskolos davėjui 15 proc. metines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovė su AB „Citadele“ banku                        2016-08-29 sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ bankas įsipareigojo refinansuoti ieÅ¡kovės iÅ¡ Senator Trade OU gautÄ iki 1 200 000 EUR dydžio paskolÄ Ä¯vykdžius tam tikras sÄ lygas, tarp kurių ir ieÅ¡kovei priklausančių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 14944/129759 dalių įkeitimas pirmine hipoteka. IeÅ¡kovė 2016-09-12 teikė atsakovei praÅ¡ymÄ pakeisti priverstinės hipotekos objektÄ vietoje 125078/129759 žemės sklypo dalių nurodant 110134/129759 dalis, tačiau atsakovė atsisakė, nurodydama, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas dar nėra įvykdytas.

IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti priverstinės hipotekos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), objektÄ : vietoje „125079/129759 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodyti „110134/129759 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, priteisti iÅ¡ atsakovės 10 669,64 EUR nuostolius, 6 proc. metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies.Vienu iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų atsakovė nurodo tai, kad bylos nagrinėjimas pagal byloje iÅ¡nagrinėtÄ ieÅ¡kinį nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Palangos miesto apylinkės teismui), kadangi atsakovė atstovauja vieÅ¡ojo administravimo subjektui, ieÅ¡kinys kildinamas iÅ¡ Å¡ios institucijos aktų, todėl bylos nagrinėjimas yra teismingas administraciniam teismui ir byla turi bÅ«ti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2017-10-26 nutartimi nutarė kreiptis į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti su praÅ¡ymu dėl rūšinio teismingumo klausimo iÅ¡sprendimo. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017-11-08 nutartimi, atsižvelgdama į ieÅ¡kovės keliamų reikalavimų pobÅ«dį, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra keliamas dėl priverstinio hipotekos realizavimo kaip vieno iÅ¡ hipotekos pasibaigimo pagrindų, kurį numato CK 4.197 straipsnio 1 dalis, todėl konstatavo, kad tarp ginčo Å¡alių yra susiklostę daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai, o ginčas yra civilinio teisinio pobÅ«džio ir turi bÅ«ti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo argumentas, jog byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui – Palangos miesto apylinkės teismui, nepagrįstas.

Tačiau iÅ¡nagrinėjusi ir iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylÄ draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos                                 Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-424/2014; kt.).Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Tiek tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir įstatymo nustatytÄ galimybę šį interesÄ Ä¯gyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginÄÄ . Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali bÅ«ti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-338/2005; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-161/2009).

Kaip jau minėta anksčiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2006-05-10 hipotekos lakÅ¡tu 125079/129759 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V. Å ., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles. Toms pačioms ir tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančioms žemės sklypo dalims, siekiant užtikrinti V. Å . mokestinių prievolių valstybės biudžetui įvykdymÄ , Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-07 sprendimu buvo nustatyta priverstinė hipoteka.

Pardavus iÅ¡ varžytynių 47605/129759 ginčo žemės sklypo dalis, kreditorė AB SEB bankas atsisakė sutartinės hipotekos ir sutartinė hipoteka buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Hipotekos registro. IeÅ¡kovė reikÅ¡dama ieÅ¡kinį siekia pakeisti taikytos atsakovės naudai priverstinės hipotekos apimtį, panaikinant hipotekÄ ieÅ¡kovės įsigytoms 14944/129759 ginčo žemės sklypo dalims. Hipoteka – daiktinė teisė, kurios nustatymas lemia daikto savininko teisių suvaržymÄ . Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laikÄ eilės tvarka (CK 4.193 straipsnio 2 dalis).

Priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu iÅ¡laisvina jį nuo visų hipotekų (CK 4.197 straipsnio 1 dalis). Jeigu realizavus įkeistÄ daiktÄ gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-07 sprendimu buvo nustatyta priverstinė hipoteka užtikrinant                                    1 403 403,32 EUR dydžio atsakovės reikalavimÄ skolininkui V.

Å .. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pardavus dalį įkeisto turto iÅ¡ varžytynių (beveik pusę įkeisto turto – 47605 dalis iÅ¡ įkeistų 125079 dalių), iÅ¡ jo pardavimo gautų lėšų (421 EUR) nepakako nei pirmos eilės kreditoriui AB SEB bankui, nei atsakovės (antros eilės kreditorės) reikalavimams patenkinti. Todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , jog realizavus įkeistÄ daiktÄ ir nepakakus iÅ¡ jo realizavimo gautų lėšų hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, kreditorius turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ kito skolininko turto, atsižvelgiant į prievolės, kurios užtikrinimui buvo taikyta priverstinė hipoteka atsakovės naudai, dydį (beveik 1,5 mln.

EUR), į tai, jog prievolė nėra įvykdyta, esant byloje įrodymams, jog realizavus dalį (beveik pusę įkeisto turto) turto iÅ¡ varžytynių ir iÅ¡ jo pardavimo gautų lėšų nepakakus atsakovės (antros eilės kreditorės) reikalavimų patenkinimui, galimai Å¡ioje byloje patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl hipotekos objekto pakeitimo, sumažinant hipotekos apimtį (paliekant hipotekÄ tik 110134/129759 dalims žemės sklypo), Å¡ioje byloje priimtas teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos skolininko V.

Å . teisėms ir pareigoms. Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, jog atsakovė kaip antros eilės kreditorė, negavusi savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ jau parduotos įkeisto turto dalies, galbÅ«t Å¡ioje byloje priimtu sprendimu sumažinus hipotekos objektÄ (panaikinus daliai įkeisto turto hipotekÄ ), kuriuo buvo visiÅ¡kai užtikrinta skolininko 1 403 403,32 EUR prievolė valstybei, todėl sumažėjus turto, kuriuo buvo užtikrintas prievolės atsakovei įvykdymas, apimčiai, turės teisę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ kito skolininko turto, tai yra, Å¡is sprendimas turės įtakos skolininko teisėms ir pareigoms, turtiniams interesams.

CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, gali bÅ«ti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo Å¡iam asmeniui ir nė viena iÅ¡ Å¡alių nepraÅ¡o įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylÄ savo iniciatyva.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu skolininkÄ V. Å .. Tačiau pirmosios instancijos teismas žodine nutartimi teismo posėdžio metu minėto reikalavimo nepatenkino. Tokiu bÅ«du nesuteikė atsakovei galimybės pasinaudoti teise į apeliacijÄ dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 47 straipsnis, 290 straipsnio 2 dalis).          Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylÄ trečiųjų asmenų, t. y.

Å¡is proceso trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesÄ asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylÄ bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. V. Å . įtraukus į bylÄ trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jis įgytų Å¡alies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme.

Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjos                                                                                                                        Jolanta Gailevičienė                                                                                                                                                  Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                  Giedrė Seselskytė