f4ddb29a-e2e2-4fae-a8f5-35fbeb07c263 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-3940-541/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01356-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos adFFministracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. Y. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas, I. Y., teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – Ambasada) 2022 m. kovo 15 d. sprendimÄ Nr. TR-2022-237 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ arba nacionalinės vizos panaikinimo Turkijos Respublikos piliečiui I. Y.“ (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijÄ (toliau – URM) iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo. Skunde dėl Ambasados Sprendimo panaikinimo, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad iÅ¡ Sprendimo, kuriuo nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjui neturi bÅ«ti suteikiama nacionalinė viza, nėra aiÅ¡ku, kokių duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ nepakanka, kokie duomenys įtartini, netikslÅ«s ir nepatikimi. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas pateikė pakankamai dokumentų, pagrindžiančių kelionės tikslÄ , t. y. darbdavio užpildytÄ tarpininkavimo raÅ¡tÄ , darbo sutartį, darbdavio garantinį raÅ¡tÄ dėl įdarbinimo, kurie patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo tikslÄ atvykti į Lietuvos RespublikÄ dirbti.

Pažymi, kad jei Ambasada bÅ«tų susisiekusi su pareiÅ¡kėju ir papraÅ¡iusi pateikti daugiau duomenų, jis noriai pateiktų viskÄ , kas yra reikalinga. Be to, akcentuoja, kad, pareiÅ¡kėjas surinko dokumentus, nurodytus sÄ raÅ¡e dokumentų, reikÅ¡mingų siekiant gauti nacionalinę vizÄ , juos pateikė Ambasados pareigÅ«nui ir kadangi negavo jokių pastabų, laikė, kad dokumentų pakanka ir jie yra tinkami. Teigia, kad niekada nevengė komunikuoti su Ambasada, tačiau pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol nežino, kas pareigÅ«nams netiko ir kokių duomenų ar dokumentų jiems pritruko.

Toks pareigÅ«nų nepakankamas bendradarbiavimas nulėmė neigiamo Sprendimo priėmimÄ , todėl paties pareiÅ¡kėjo kaltės Å¡iuo atveju nėra. PaaiÅ¡kina, kad SprendimÄ uždrausti atvykti į LietuvÄ priimanti institucija turi pareigÄ tinkamai ir aiÅ¡kiai jį pagrįsti bei leisti su juo susipažinti pačiam pareiÅ¡kėjui arba bent įsitikinti, kad pareiÅ¡kėjas yra informuotas apie susiklosčiusiÄ migracinę situacijÄ , leisti jam apsiginti, pasiaiÅ¡kinti, sutvarkyti vizos ir darbo klausimus prieÅ¡ priimant pareiÅ¡kėjui nepalankų sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjas mano, kad jam turi bÅ«ti suteikta galimybė pagrįsti vienokiÄ ar kitokiÄ sprendimÄ priimančios institucijos nuomonę, reaguoti į praÅ¡ymus, siÅ«lymus ar laiÅ¡kus, taip pat bendradarbiauti. Tokia pareiga kyla ir pačiai Ambasadai, kadangi turint nedaug ir juolab neteisingos informacijos neįmanoma priimti teisėtÄ ir teisingÄ sprendimÄ , nenagrinėjant realios situacijos ir neleidžiant asmeniui apsiginti. PareiÅ¡kėjo vertinimu, veikdama tokiu bÅ«du Ambasada nukrypo nuo ES teisės virÅ¡enybės principo ir pažeidė 2004 m. balandžio 29 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl SÄ jungos piliečių ir jų Å¡eimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iÅ¡ dalies keičiančios ReglamentÄ (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – Direktyva 2004/38/EB ) 30 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad prieÅ¡ priimant SprendimÄ , pareigÅ«nai ne tik nesuteikė pareiÅ¡kėjui teisės apsiginti, pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, bet taip pat neatsižvelgė į tai, kad nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiÅ¡kėjas praeityje bÅ«tų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sÄ lygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimÄ ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

PaaiÅ¡kina, kad atsakovė nenurodė, ar priimtas Sprendimas dėl atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiÅ¡kėjo teisės dirbti Lietuvoje, o taip pat Sprendime nėra pateikti argumentai, kad siekis užkirsti nelegaliÄ migracijÄ nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikÅ¡mingai pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. vizos neiÅ¡davimo. Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktika ir pažymi, kad pareiÅ¡kėjo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog jis pateikė visus turimus duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius vykimo į LietuvÄ tikslÄ , nes dokumentuose, kuriuos pateikė pareiÅ¡kėjas nurodytos pragyvenimo lėšos, darbo pobÅ«dis, darbdavio pavadinimas, darbdavio pateiktas tarpininkavimo raÅ¡tas dėl įdarbinimo, darbdavio garantinis raÅ¡tas dėl asmens įdarbinimo.

Mano, kad pakanka nustatyti, kad nėra pagrindo atsisakyti iÅ¡duoti vizos. Teismui pateiktuose papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas teigia, jog vien tai, kad įmonės adresu įregistruotos kitos darbovietės ir įmonės, dar savaime nereiÅ¡kia, kad užsienietis dirbs ne kviečiančioje įmonėje, o kažkurioje iÅ¡ kitų registruotų tuo pačiu adresu įmonių. Pasak pareiÅ¡kėjo atsakovas klaidingai nurodo, kad nėra duomenų, pagrindžiančių tai, jog įmonė vykdo statybų veiklÄ .

Todėl teikia 2022 m. sausio 4 d. Paslaugų teikimo sutartį DK 2022-1, kurioje matyti, kad UAB „A.“ vykdo realiÄ veiklÄ ir teikia defektų Å¡alinimo paslaugas kitai įmonei ir gauna už tai atlygį. 2022 m. gegužės 17 d. pateikiamame mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų iÅ¡raÅ¡e matyti, kad įmonė yra PVM mokėtoja ir jos pagrindinė veiklos sritis yra „statybos baigimas ir apdaila bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai“. Nurodo, kad įmonė siekia realiai įdarbinti pareiÅ¡kėjÄ , parodo ir tai, jog ji nuomojasi butus iÅ¡ UAB „I.P.“.

Nuoma yra sudaryta įmonės darbuotojams apgyvendinti. Įmonėje taip pat dirba ir kiti statybininkai darbuotojai, kurie yra apdrausti ir įdarbinti pagal darbo sutartis. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas negalėjo tiksliai įvardinti gautino darbo užmokesčio. Pareiškėjas paaiškina, kad su įmone yra susitaręs, jog darbo atlyginimas taip pat priklausys nuo išdirbtų valandų skaičiaus, atitinkamai dėl to jis negalėjo nurodyti konkretaus atlyginimo, nes nežinojo kiek darbo laiko jam pavyks ir/ar reikės per savaitę išdirbti.

Tokia pati situacija yra su darbo sutarties trukme bei darbo laiku. Ä®monės adresas yra nurodytas sutartyje ir darbuotojas jį žino, matė ir yra apie tai informuotas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonė vykdo statybos darbus, ji nuolatos turi skirtingÄ darbo vietÄ , priklausomai nuo gaunamo objekto ir jo adreso. Todėl ir darbuotojo darbo vietos adresas jam nėra žinomas ir jis nėra vienintelis ir konkretus. Atsakovas teigia, kad pareiÅ¡kėjas akcentavo darbo skelbimÄ radęs internete, vėliau keitė parodymus, teigė, kad darbo skelbimÄ radęs „Google“, į paieÅ¡kas įvedęs raktažodžius „darbai inžinieriui“.

PareiÅ¡kėjui nėra aiÅ¡ku, kÄ Å¡iuo atveju atsakovė laiko įrodymų nesutapimu ir keitimu. Vertina, jog Å¡iuo atveju, prieÅ¡ priimant sprendimÄ , varžantį pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvę, pareigÅ«nai nesuteikė jam teisės apsiginti, pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, pasiaiÅ¡kinti dar iki apklausos, tode?l, skundz?iamas Sprendimas laikomas neis?samiu, neteisingu. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais nesutinka, todėl teismo praÅ¡o skundo netenkinti.

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ teigia, kad konsulas, siekdamas įsitikinti pareiÅ¡kėjo deklaruojamu vykimo į LietuvÄ tikslu ir buvimo sÄ lygomis bei ketinimu iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kreipėsi konsultacijos į specialiÄ sias tarnybas per Migracijos departamentÄ dėl kvietėjo UAB „A.“ veiklos. Tiek Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnyba, tiek Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nurodė, kad esant pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo ir galimos nelegalios migracijos, rekomenduojama vizos pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duoti.

PaaiÅ¡kina, kad konsului kilo abejonės dėl pareiÅ¡kėjo vykimo dirbti elektriku į UAB „A.“, nes Å¡ios bendrovės buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur registruotos keli Å¡imtai bendrovių, o UAB „A.“ Juridinių asmenų registre įregistruota veikla „konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla“; taigi UAB „A.“, kviesdama pareiÅ¡kėjÄ dirbti elektriku ir sudarydama darbo sutartį su pareiÅ¡kėju dėl jo įdarbinimo elektriku, neturi teisės pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vykdyti „įdarbinimo veiklos“, t. y. perleisti dirbti kitoje įmonėje.

Pažymi, kad tuo tarpu pareiÅ¡kėjas konsului nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, jog Å¡i įmonė vykdo statybų veiklÄ . Nurodo, kad pokalbio su pareiÅ¡kėju metu, pareiÅ¡kėjas negalėjo pateikti informacijos apie kvietėjo įmonės atliekamÄ darbÄ , gautinÄ darbo užmokestį, darbo sutarties trukmę, darbo laikÄ , įmonės adresÄ (nors teigė sudaręs darbo sutartį), kur bus apgyvendintas. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas teigė, kad darbÄ radęs per draugÄ , kurio pavardės nežinojo, kaip susipažino su juo riÅ¡liai paaiÅ¡kinti negalėjo.

Nurodo, kad konsulas nustatė, kad 2022 m. vasario mėn. pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta iÅ¡duoti Lenkijos nacionalinę vizÄ , pasak pareiÅ¡kėjo, dėl per mažo darbo sutartyje nurodyto atlyginimo. Akcentuoja, kad konsulas, siekdamas įvertinti pareiÅ¡kėjo ketinimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų, o pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai pokalbio metu buvo įvertinti kaip nepatikimi, nes nebuvo konkretÅ«s, juose gausu nesutapimų.

Teismui pateiktuose papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose atsakovė teigia, jog pareiÅ¡kėjas akivaizdžiai ignoruoja sÄ Å¾iningumo principÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas likus iki paskirto teismo posėdžio pradžios laiko mažiau nei 24 valandoms teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus įrodymus. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjo su 2022 m. birželio 21 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikti papildomi įrodymai, „patvirtinantys darbdavio veiklÄ â€œ, nebuvo pateikti konsului iki jam priimant sprendimÄ , be to, dauguma Å¡ių dokumentų parengti jau po pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo Ambasadai, o skundžiamo Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas gali bÅ«ti vertinamas tik pareiÅ¡kėjo kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateiktų dokumentų kontekste.

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2022 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. TR-2022-237 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ arba nacionalinės vizos panaikinimo Turkijos Respublikos piliečiui I. Y.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje per Vizų centrÄ pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , nurodydamas (užpildydamas atitinkamus punktu):

šeiminė padėtis - nevedęs (9 punktas); dabartinė profesinė veikla – elektrikas (19 punktas); pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); prašoma leisti vykti – daug kartų (24 punkas); kviečiančios įmonės pavadinimas – UAB „A.“ įm.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: rėmėjas – priimantis asmuo, suteikiama gyvenamoji vieta, padengiamos visos išlaidos buvimo metu, iš anksto apmokėtas transportas (33 punktas).

PareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vizÄ pateikė Å¡iuos dokumentus: pasÄ , tarpininkavimo raÅ¡tÄ iÅ¡duoti vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties kopijÄ . Pažymėtina, kad nors nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakove teismui nepateikė kvalifikacijos pažymos, skrydžio rezervacijos, kelionės draudimo, pažymos dėl neteistumo, tačiau nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas tokius dokumentus atsakovei pateikė. Ambasada Sprendimu atsisakė iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , nurodydama (atitinkamai pažymėdama grafÄ ), kad „užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiÅ¡kimų patikimumo“ (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei „yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (toliau – ir Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, SÄ jungos kodekso (toliau – ir Å engeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) (ginčo metu galiojusios aktualios redakcijos nuo 2022 m. vasario 1 d., galiojusi nuo 2022 m. kovo 23 d.) nuostatos.

Atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindai nustatyti Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sÄ lygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiÅ¡kimų patikimumo (Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizÄ , neatitinka tikrovės (Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vienodÄ vizÄ , nustatoma, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo atitinka Å engeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sÄ lygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo atitinka atvykimo sÄ lygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens pateiktÄ numatomo buvimo tikslÄ ir sÄ lygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos Å¡alį, arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jis tikrai bÅ«tų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Å engeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Å engeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo turi tinkamÄ galiojantį sveikatos draudimÄ kelionės metu.

To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumu bei patikimumu ir praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens padarytų pareiÅ¡kimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami praÅ¡ymÄ konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusiu asmeniu ir papraÅ¡yti pateikti papildomus dokumentus. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizÄ iÅ¡duoti atsisakoma:

a) jei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo:

i) pateikia netikrÄ , suklastotÄ arba padirbtÄ kelionės dokumentÄ ; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jis tikrai bÅ«tų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau iÅ¡buvo 90 dienų per pastarÄ jį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodÄ vizÄ arba riboto teritorinio galiojimo vizÄ ;

v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Å engeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamÄ galiojantį sveikatos draudimÄ kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiÅ¡kumo arba jų turinio teisingumo, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens pareiÅ¡kimų arba jo ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki baigiantis praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiÅ¡kintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, iÅ¡nagrinėjusios praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vienodÄ vizÄ , gali atsisakyti iÅ¡duoti tokiÄ vizÄ praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iÅ¡ Å¡iose nuostatose iÅ¡vardytų pagrindų atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ R.

K. prieÅ¡ Vokietijos Federacinę RespublikÄ (C-84/12). Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusiam asmeniui praneÅ¡amas naudojant kodekso VI priede nustatytÄ standartinę formÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslÄ grindė tuo, kad ketina Lietuvoje dirbti elektriku UAB „A.“, kartu pateikdamas anksčiau minėtus dokumentus (UAB „A.“ tarpininkavimo raÅ¡tÄ , darbo sutarties kopijÄ ir kt.) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas savaime nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizÄ , kadangi turi bÅ«ti įvertinamos visos su vizos praÅ¡ančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių praÅ¡yme iÅ¡duoti vizÄ nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informacijÄ tenka pareiÅ¡kėjai). PareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su praÅ¡ymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslÄ ir sÄ lygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo Ambasadai su praÅ¡ymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslÄ ir sÄ lygas.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme pagrindinį kelionės tikslÄ nurodė darbÄ UAB „A.“, t. y. jis siekia dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tent pareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslÄ , o konsulinis pareigÅ«nas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad užsieniečio vykimo į LietuvÄ tikslas yra darbas. IÅ¡ ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad konsulinis pareigÅ«nas, įvertinęs turimÄ informacijÄ bei pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu pateiktÄ informacijÄ , nustatė, jog pareiÅ¡kėjas nepagrindė savo atvykimo į LietuvÄ tikslo bei sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas nei konsului, nei teismui nepateikė konsulinio pareigÅ«no nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų. IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad konsulas, vertindamas pareiÅ¡kėjo dokumentus nustatė, jog pareiÅ¡kėjas 2022 m. kovo 1 d. praÅ¡yme iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ numatomo atvykimo į LietuvÄ laikÄ nurodė 2022 m. kovo 22 d., tačiau darbo sutartyje nurodyta jos įsigaliojimo data – 2022 m. vasario 14 d. Kvietėjo UAB „A.“ 2022 m. vasario 13 d.

Tarpininkavimo raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) numatomo užsieniečio atvykimo data nurodyta 2022 m. kovo 1 d. Darbo sutartis, kaip vykimo į LietuvÄ pagrindžiantis dokumentas, sudarytas ir pasiraÅ¡ytas 2022 m. vasario 14 d. Taip pat pažymėtina, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjo vykimo dirbti elektriku į UAB „A.“, nes Å¡ios buveinė registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur yra registruota keli Å¡imtai bendrovių, o UAB „A.“ Juridinių asmenų registre įregistruota veikla „konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla“; taigi UAB „A.“, kviesdama pareiÅ¡kėjÄ dirbti elektriku ir sudarydama darbo sutartį su pareiÅ¡kėju dėl jo įdarbinimo elektriku, neturi teisės pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vykdyti „įdarbinimo veiklos“, t. y. perleisti dirbti kitoje įmonėje, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas konsului nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog Å¡i įmonė vykdo statybų veiklÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas pokalbio–interviu metu, nekalbantis jokia užsienio kalba, negalėjo pateikti informacijos apie kvietėjo įmonės atliekamÄ darbÄ , gautinÄ darbo užmokestį, darbo sutarties trukmę, darbo laikÄ , įmonės adresÄ (nors teigė sudaręs darbo sutartį), kur bus apgyvendintas. Teigė, kad darbÄ radęs per draugÄ Azerbaidžano pilietį, kurio pavardės nežinojo, kaip susipažino su juo riÅ¡liai paaiÅ¡kinti negalėjo, tik minėjo, kad kažkokioje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje prieÅ¡ kelias savaites.

Konsulas nustatė, kad 2022 m. vasario mėnesį pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta iÅ¡duoti Lenkijos nacionalinę vizÄ , pasak pareiÅ¡kėjo, dėl per mažo darbo sutartyje nurodyto atlyginimo. Taip pat, konsulas, siekdamas įvertinti pareiÅ¡kėjo ketinimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų, kurie turėtų bÅ«ti: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas; finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos Å¡alyje patvirtinantis dokumentas – pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose bÅ«tų parodymas lėšų judėjimas per tam tikrÄ laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius) ir kt.

PareiÅ¡kėjas su papildomais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais į bylÄ pateikė įrodymus, pasak pareiÅ¡kėjo, patvirtinančius darbdavio veiklÄ t. y. Sodros informacijÄ - apdraustųjų asmenų sÄ raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 5 d.; 2022 m. gegužės 17 d. Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų iÅ¡raÅ¡Ä ; 2022 m. vasario 14 d. darbo sutartį su M. I. ir kitais. Be kita ko pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog yra susitaręs, kad darbo atlyginimas taip pat priklausys nuo iÅ¡dirbtų valandų skaičiaus, todėl negalėjo nurodyti konkretaus atlyginimo, nes nežinojo kiek darbo laiko jam pavyks iÅ¡dirbti.

Tokia pati situacija yra su darbo sutarties trukme bei darbo laiku. Teismo vertinimu, konsulinis pareigÅ«nas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , nes pareigÅ«nui svarstant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vizos iÅ¡davimo kilo pagrįstos abejonės dėl pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumo, pareiÅ¡kėjo deklaruojamo vykimo į LietuvÄ tikslo ir buvimo sÄ lygų, dėl galimos nelegalios migracijos, dėl ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Tokiu bÅ«du, konsulinis pareigÅ«nas turėjo teisę atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti vizÄ . Pažymėtina, jog skundžiamo Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas gali bÅ«ti vertinamas tik pareiÅ¡kėjo kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateiktų dokumentų kontekste. Teismų praktika suformuota tai, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ pateikti visus dokumentus jo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ vertinančiai institucijai bei pasirÅ«pinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į LietuvÄ tikslÄ (žr., pvz.

LVAT 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2021, 2021 m. gruodžio 01 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nors pasirašęs darbo sutartį su darbdaviu UAB „A.“, negalėjo laiku pateikti vizÄ vertinančiai institucijai informacijos apie kvietėjo įmonės atliekamÄ darbÄ , gautinÄ darbo užmokestį, darbo sutarties trukmę, darbo laikÄ , įmonės adresÄ , kur bus apgyvendintas, be to, kilo abejonių dėl pareiÅ¡kėjo vykimo dirbti elektriku į UAB „A.“, o taip pat, įmonė neturi teisės pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vykdyti „įdarbinimo veiklos“.

Pastebėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie jo grįžimÄ , pasibaigus darbo laikotarpiui. Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo skundžiamÄ SprendimÄ priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei Sprendimo pagrįstumÄ . Ambasada, pagrįstai priimdama SprendimÄ vertino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo ir jame pateiktÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo vykimo tikslus ir sÄ lygas, su praÅ¡ymu pateiktus dokumentus.

Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumo ir pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų atitikimo tikrovei, dėl pareiÅ¡kėjo vykimo į LietuvÄ tikslo, dėl buvimo sÄ lygų, dėl to, kad pareiÅ¡kėjas ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizÄ iÅ¡duodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir iÅ¡samiai, nuodugniai nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , taigi, Ambasada priimdama ginčijamÄ SprendimÄ vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma.

Dėl Sprendimo nemotyvuotumo, pažymėtina, kad Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė praneÅ¡imo apie atsisakymÄ iÅ¡duoti vizÄ , vizos panaikinimo ar atÅ¡aukimo forma, kuria atsakovė, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ privalėjo vadovautis ir vadovavosi, todėl Sprendimo forma ir turinys atitinka teisės aktų nuostatas, taigi, Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų iÅ¡davimo priėmimÄ ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ SprendimÄ , teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas panaikinti Ambasados 2022 m. kovo 15 d. sprendimÄ Nr.TR-2022-237 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ arba nacionalinės vizos panaikinimo Turkijos Respublikos piliečiui I. Y.“ yra nepagrįstas ir atmestinas. Antrasis pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas – įpareigoti AmbasadÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos vizos iÅ¡davimo – laikytinas iÅ¡vestiniu skundo reikalavimu iÅ¡ reikalavimo panaikinti SprendimÄ .

Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados Sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo I. Y. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė