2013-10-17 Nr. AB-6366-3-63-3-00058-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1833/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00058-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-413-386/2013 pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi su skundu (b. l. 17-19) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T2-208 (tame tarpe juo patvirtinto Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašo) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) buvo įrašytas į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba skundžiamu Sprendimu pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausantį Pastatą įrašė į Sąrašą. Apie šį Sprendimą pareiškėja sužinojo tik 2012 m. spalio 22 d., gavusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 18 d. atsakymą į jos atstovo paklausimą dėl žemės nuomos mokesčio. Sprendimą pareiškėja apskundė Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija). Komisija 2012 m. gruodžio 19 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad skundas nagrinėtinas, o skundo nenagrinėjimo pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16 punktą, tačiau Komisija nenurodė kokiu konkrečiu pagrindu buvo atsisakyta nagrinėti jos skundą.

Vėliau, susisiekus su Komisija, paaiškėjo, jog Komisija atsisakė priimti skundą dėl to, jog praleistas skundo padavimo terminas. Nurodo, jog Komisija visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėja apie skundžiamą Sprendimą sužinojo tik 2012 m. spalio 18 d. Paaiškino, jog teisme vyksta ginčas dėl Pastato nuosavybės teisių (Klaipėdos apygardos teismas, civilinė byla Nr. 2-1445-622/2010). Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Pastato areštas. Dėl taikomų ribojimų Pastatas negalėjo būti įtrauktas į Sąrašą.

Nurodė, jog pareiškėjai nėra žinoma, ar Klaipėdos miesto savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, kuria remiantis turtas įrašomas į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą. Paaiškino, jog pagal kitose savivaldybėse patvirtintas tvarkas areštuotą turtą draudžiama įtraukti į Sąrašą. Pareiškėja paaiškino, jog ji į Pastatą objektyviai šiuo metu negali investuoti, nes nėra aišku, ar Pastato pirkimo-pardavimo sutartis nebus pripažinta negaliojančia; nėra aišku, kas bus Pastato savininkais ir kas yra ir turi būti atsakingas už tokio pobūdžio turto savininkui tenkančių teisių ir pareigų įgyvendinimą bei vykdymą; taikomo arešto pagrindu yra apribotos Pastato valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės; yra neracionalu, neteisinga ir nesąžiningą iš Pastato, dėl kurio nuosavybės teisės yra kilęs teisminis ginčas ir kurio atžvilgiu yra taikomas areštas, savininko reikalauti, jog jis įgyvendintų tokias pareigas, kurias gali įgyvendinti tik neginčijamą nuosavybės teisę turintis savininkas;

Pastato įrašymas į Sąrašą sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes – itin didelį žemės nuomos mokestį, kurio yra neprotinga ir nesąžininga reikalauti iš asmens, kai nuosavybės teisė į turtą yra ginčijama.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą (b. l. 46-49), kuriame prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Paaiškino, kad pareiškėjos skundo reikalavimas netiksliai suformuluotas. Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T2-208 1 punktu buvo patvirtintas Netvarkomo arba apleisto, arba nenaudojamo, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašas. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis visas Pastatas, įtrauktas į Sąrašą 24 punktu. Reikalavimas turėtų būti formuojamas siekiant panaikinti Sąrašo, patvirtinto Sprendimo 1 punktu, 24 punktą. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymo bei jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, nuo 2007 m. kasmet tvirtina Sąrašą, atsižvelgdama į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytus kriterijus – nekilnojamojo turto naudojimo, jo techninių savybių, priežiūros būklę.

Šie kriterijai pasirinkti siekiant garantuoti, kad nekilnojamojo turto savininkai tvarkytų, neapleistų, naudotų pagal paskirtį jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, atliktų įstatymais statinių savininkams nustatytas pareigas. Tvirtino, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso visas Pastatas ir tik ½ jo daliai yra pritaikyti teismo apribojimai, uždraudžiant disponuoti Pastatu, tačiau pareiškėja turi teisę Pastatą valdyti ir juo naudotis. Dėl šių priežasčių atsakovas nemato priežasčių, trukdančių pareiškėjai vykdyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas) statinių savininkams (ar jų naudotojams) nustatytas pareigas.

Paaiškino, jog Pastatas į Sąrašą įtraukiamas nuo 2007 m. Sąrašo pastabose apie Pastatą pateikiama tokia informacija: daugelyje vietų aptrupėjęs fasado tinkas, teritorija neaptverta. Pastato būklė kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai. Jokių veiksmų, bent jau aptverti Pastatą, savininkė nesiima. Nurodė, jog 2006 m. gegužės 5 d. Pastato savininkei A. M. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Statybos įstatyme numatytų įpareigojimų nevykdymo. Pareiškėjai nuolat buvo siunčiami raštai dėl Pastato nepriežiūros.

Pareiškėja 2011 m. liepos 4 d. atsakymu į vieną iš atsakovo raštų nurodė, jog imsis veiksmų Pastato būklei pagerinti. Pareiškėja 2012 m. lapkričio 16 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama išbraukti Pastatą iš Sąrašo ir atsakovo 2012 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-1282 buvo informuota, jog aptariamas Pastatas yra nenaudojamas, jo techninė priežiūra nevykdoma, defektai nešalinami, remonto darbai neorganizuojami, dėl ko Pastato techninė būklė blogėja, kelia pavojų statinyje ir arti jo esantiems žmonėms.

Pareiškėjai taip pat nurodytos statinio savininko pareigos pagal Statybos įstatymą, kurių pareiškėja neatlieka, bei paaiškinta, kodėl pareiškėjos prašymas netenkinamas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atlieka Pastato priežiūrą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu (b. l. 105-109) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-16 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių, 6.6 punktą statinių valdytojai ir naudotojai privalo aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į griūvančius, nenaudojamus, turinčius avarinės būklės požymių pastatus (atskiras jų dalis, patalpas) ar kaupti juose atliekas. Pagal Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. T2-55, IV dalies 19.8 punktą miesto teritorijoje draudžiama palikti be priežiūros neužsandarintus pastatus, paversti juos landynėmis ar griuvėsiais.

Atsižvelgdamas į nurodytų teisės aktų reikalavimus, teismas konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi taisykles dėl tinkamos pastatų priežiūros. Teismas pažymėjo, jog taikyta laikinoji apsaugos priemonė – areštas nekliudė pareiškėjai tinkamai prižiūrėti Pastatą ta apimtimi, kad jis būtų aptvertas ir nekeltų grėsmės kitiems asmenims.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, jog pareiškėja žinojo ir žino apie Pastato būklę, jokių veiksmų šiai būklei pakeisti nesiėmė. Nurodė, jog Pastatas į Sąrašą įtrauktas kaip apleistas dėl jo techninių savybių bei priežiūros būklės. Pareiškėja nepateikia įrodymų, jog yra atliekama šio pastato priežiūra.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad pareiškėja neprižiūri Pastato, kuris kelia pavojų jame ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai, teismas konstatavo, jog pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstai įrašytas į Sąrašą ir atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl Pastato pašalinimo iš minėto Sąrašo.

Teismas pažymėjo, jog nekilnojamojo turto mokestis Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje diferencijuojamas nuo 2008 metų, taikant 1 procento tarifą netvarkomam arba apleistam, arba nenaudojamam, arba naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamajam turtui. Nuo 2007 metų kasmet Savivaldybės taryba tvirtinta Sąrašą, atsižvelgdama į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytus kriterijus, o būtent: nekilnojamojo turto naudojimo, jo techninių savybių, priežiūros būklės. Nustatyta, jog šie kriterijai savivaldybės pasirinkti siekiant garantuoti, jog nekilnojamojo turto savininkai tvarkytų, neapleistų, naudotų bei naudotų pagal paskirtį jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. atliktų Statybos įstatymu bei jį konkretizuojančių teisės aktų nustatytas pareigas statinių savininkams bei valdytojams. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje taikomas 1 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas į Sąrašą įtrauktų statinių savininkų neskatina rūpintis turimais statiniais, Savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-414 nustatyta, jog maksimalus 4 procentų šio mokesčio tarifas taikomas valstybinės žemės sklypams, ant kurių stovintys statiniai yra įtraukti į Sąrašą (1.3 punktas).

Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 ir 36 punktus, statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka bei sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas yra savivaldybių savarankiškosios funkcijos.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b. l. 111-113), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėja teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad turto įrašymas į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį turto sąrašą sukelia pareiškėjai labai reikšmingas teisines pasekmes – nuomos mokesčio tarifo padidėjimą nuo 0,4 proc. iki 4 proc. žemės sklypo vertės.

Pareiškėjos manymu, teismas neįvertino aplinkybės, jog Pastatui yra pritaikytas areštas ir dėl civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo nėra aišku kieno nuosavybės teisė į Pastatą bus patvirtinta. Pareiškėja nurodo negalinti investuoti į Pastatą, kadangi nėra aišku, kam priklausys Pastatas, ar jo pirkimo-pardavimo sutartis nebus pripažinta negaliojančia; nėra aišku, kas bus Pastato savininkais ir kas yra ir turi būti atsakingas už tokio pobūdžio turto savininkui tenkančių teisių ir pareigų įgyvendinimą bei vykdymą; taikomo arešto pagrindu yra apribotos Pastato valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės; yra neracionalu, neteisinga ir nesąžiningą iš Pastato, dėl kurio nuosavybės teisės yra kilęs teisminis ginčas ir kurio atžvilgiu yra taikomas areštas, savininko reikalauti, jog jis įgyvendintų tokias pareigas, kurias gali įgyvendinti tik neginčijamą nuosavybės teisę turintis savininkas;

Pastato įrašymas į Sąrašą sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes – itin didelį žemės nuomos mokestį, kurių yra neprotinga ir nesąžininga reikalauti iš asmens, kurio nuosavybės teisė į turtą yra ginčijama. Teigia, jog teismas tinkamai neįvertino to fakto, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nėra patvirtinusi tvarkos, kuria remiantis turtas įrašomas į Sąrašą. Teismas visiškai nevertino pareiškėjos pateiktų kitose savivaldybėse patvirtintų tvarkų nuostatų, pagal kurias areštuoti statiniai į Sąrašą neįtraukiami.

Aplinkybė, jog Klaipėdos miesto savivaldybėje nėra patvirtinta statinių įtraukimo į Sąrašą tvarka sudaro prielaidas viešojo administravimo subjektui piktnaudžiauti savo teisėmis. Teigia, jog turto įtraukimo į Sąrašą būtinumas turėtų priklausyti nuo objektyvių aplinkybių. Pareiškėjos manymu, ta aplinkybė, jog turtas į Sąrašą buvo įtrauktas ankstesniais metais nepaneigia galimybės šį turtą dėl objektyvių priežasčių išbraukti iš Sąrašo kitais metais. Pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai sutapatino skirtingus teisine prasme dalykus:

Statybos įstatymo 41 straipsnio, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-16 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių ir Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. T2-55, laikymąsi bei konkretaus statinio įtraukimą į Sąrašą. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Pastatas turėtų būti aptvertas, nes teritorijos, kuriame jis yra, detalusis planas draudžia tverti tvoras. Pažymi, jog minėtų teisės aktų pažeidimas savaime nesuteikia pagrindo įtraukti konkretų turtą į Sąrašą.

Nurodo, jog yra suinteresuota Pastato tvarkymu, tačiau nesiima šių veiksmų dėl turtui taikomo arešto.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 120-122), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pakartoja savo atsiliepimo į skundą motyvus. Papildomai nurodo, jog savivaldybė turi valstybės laiduotą savivaldos teisę ir veikia savarankiškai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, todėl kiekviena savivaldybė turi diskrecijos teisę pasirinkti kriterijus pagal kuriuos bus diferencijuojami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai. Kitų savivaldybių teisės aktai negali būti taikomi pagal analogiją, kadangi tai pažeistų vietos savivaldos konstitucinę sampratą ir principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja skundu administracinėje byloje ginčija atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T2-208 dalį (24 p.), kuria pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrašytas į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą. Ginčijamas sprendimas „Dėl netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsniu ir įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T2-143 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nuo 2012 metų nustatymo“ 2 punktą.

Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (red. 2011 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. XI-1828 (nuo 2012 m. sausio 1 d.)), konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T2-143 „Dėl 2012 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ 2 punktu nustatyta, kad netvarkomo arba apleisto, nenaudojamo arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą kasmet tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybė. Be to, šiuo aktu buvo nustatyti 2012 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, tarp jų 1.3. punktu 1,0 procento netvarkomam arba apleistam, nenaudojamam arba naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamam turtui (www.klaipeda.lt, teisės aktai).

Kito Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-414 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifų nustatymo“ 1.3. ir 2.7. punktuose nustatytas 4 proc. tarifas metams nuo žemės vertės, kai bet kurios paskirties nuomojamoje žemėje esantys pastatai (statiniai) pripažinti netvarkomais arba apleistais. Šio sprendimo 3 punktu nustatyta, kad netvarkomų arba apleistų, arba nenaudojamų pastatų (statinių) sąrašą kiekvienais metais iki kitų mokestinių metų pradžios tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ginčijamu Sprendimu, kuriuo pareiškėjai priklausantis turtas (pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)), buvo įrašytas į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą, sukelia pareiškėjai teisines pasekmes – jai atsiranda pareiga mokėtis tam tikro dydžio nekilnojamojo turto žemės nuomos mokesčius, kurių tarifai nustatyti kituose, paminėtuose Tarybos sprendimuose. Pareiškėja pateikė į bylą patikslintą žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2012 metus, kuria ji įpareigota iki 2012 m. lapkričio 15 d. sumokėti 23 788,97 Lt, nustatytas 4 proc. mokesčio tarifas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nagrinėjamoje byloje pasirinktą pareiškėjos teisių gynimo būdą – ji neginčija savo prievolės mokėti konkrečius mokesčius ir nustatytų padidintų mokesčių tarifų, bet ginčija Turto įtraukimo į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas administracinę bylą pagrįstai nagrinėjo pareiškėjos skundo reikalavimų ribose.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-16 patvirtintos Statinių tinkamos priežiūros taisyklės, tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. T2-55 patvirtintos Miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, todėl pareiškėjos argumentus, kad nėra patvirtinta statinių įtraukimo į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą, atmetė kaip nepagrįstus. Be to, padarė išvadą, kad civilinėje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra kliūtimi pastato savininkui jį prižiūrėti taip, kad jis būtų aptvertas ir nekeltų grėsmės kitiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šias išvadas pripažįsta pagrįstomis. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ribose sprendžiant dėl statinių įtraukimo į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą kriterijumi visų pirma turėtų būti tam tikra statinio būklė, kuri nustatomas pagal objektyvius požymius, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjos turtas į minėtą Sąrašą buvo įtrauktas pagrįstai – kad Pastato fasado tinkas daugelyje vietų yra aptrupėjęs, teritorija neaptverta, bendra būklė kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai, yra konstatuota ne tik ginčijamu Sprendimu, bet patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius patikrinimo aktu 2012 m. liepos 24 d. Nr. ATP2-47 nustatė statinių tinkamos priežiūros taisyklių ir Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus; Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir Statinių priežiūros skyrius pateikė pareiškėjai reikalavimą 2011 m. birželio 3 d. Nr. (21.21) SL2-106 atlikti veiksmus, užtikrinančius pastato atitikimą Statybos įstatymo keliamiems reikalavimams; Statinio techninės priežiūros patikrinimo 2011 m. gegužės 26 d. aktu Nr. 26 buvo nustatyta, kad patalpos (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties, yra nenaudojamos, pastatas neprižiūrimas, apleistas, nenaudojamas, jo būklė neatitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio „Esminiai statinio reikalavimai“ 1 dalyje 1, 2, 3, 4 keliamiems reikalavimams. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Pastatas yra neprižiūrimas ilgą laiką – Administracinio teisės pažeidimo protokolas savininkui pagal ATPK 189 3 straipsnio 1 dalį buvo surašytas 2006 m. gegužės 5 d., į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą turtas yra įtraukiamas kasmet nuo 2007 metų. Pakartotinio patikrinimo aktas 2012 m. lapkričio 30 d. Nr. ATP2-133 bei pridėta fotofiksacija patvirtina, kad Pastatas iki šiol nėra prižiūrimas.

Nepaisant to, kad ginčijamu Sprendimu patvirtinto sąrašo paskirtis yra nekilnojamojo turto (ir kitų – žemės nuomos) mokesčiui apskaičiuoti pagal Savivaldybės nustatytus tarifus, šiuo Sprendimu nėra nustatoma asmenims nei pareiga sumokėti konkretų mokestį, nei jo dydis, todėl byloje sprendžiama tik dėl turto įtraukimo į Sąrašą pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja nepateikė argumentų nei įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytą pastato nenaudojimo ir nepriežiūros faktą. Aplinkybė, kad šis Pastatas yra ginčo objektu civilinėje byloje ir yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepanaikina statinio valdytojo atsakomybės už jo priežiūrą ir tinkamą būklę (Statybos įstatymo 40 straipsnis, nustatantis statinių naudotojų pareigas prižiūrint statinį, CK 6.266 straipsnis, nustatantis statinių savininko (valdytojo atsakomybę), todėl taip pat nėra pagrindas netraukti šio turto į Sąrašą. Su Pastato priežiūra susiję statinio savininko nuostoliai nėra šios bylos dalykas, todėl pareiškėjos argumentai apie tai, kad išlaidos areštuoto statinio priežiūrai būtų pernelyg rizikingos, nes po teismo sprendimo civilinėje byloje turtas gali atitekti kitam asmeniui, neturi teisinės reikšmės.

Pareiškėjos argumentas, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje nėra patvirtinta statinių įtraukimo į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą tvarka, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjai priklausančio turto įtraukimo į tokį Sąrašą teisėtumui ir pagrįstumui, nes kiekviena savivaldybė, kai nėra imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų priimti konkrečius sprendimus, turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją, nustatytą įstatymuose. Šioje byloje ištirtos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus bei nėra prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams. Ta aplinkybė, kad Pastato netinkamos priežiūros faktu nurodoma ir teritorijos, kurioje yra neprižiūrimas statinys, neaptvėrimas, yra susijusi su saugumo reikalavimų aplinkai ir žmonėms užtikrinimu ir nereiškia teritorijų planavimo dokumente numatyto draudimo tverti tvoras pažeidimo, nes turi kitą prasmę ir teisinį pagrindą. Be to, šio argumento pareiškėja nėra nurodžiusi savo skunde, todėl teismas ir neturėjo jo nagrinėti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja iš esmės neginčijo aplinkybės, kad turtas yra neprižiūrimas, tačiau nesutinka su jai nustatyta pareiga mokėti tam tikro dydžio nekilnojamojo turto mokestį ir žemės nuomos mokestį, nurodo, kad didesnio tarifo nustatymas areštuotam turtui yra neteisingas ir neprotingas. Kaip jau buvo minėta, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos; Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3 ir 1.4 punktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 2 ir 3 punktais numatyta, kad savivaldybė turi teisę nustatyti nuomos mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 4 proc. nuo žemės vertės. Tačiau byloje nėra pareikštas reikalavimas sumažinti neteisingai nustatytą mokestį, nėra teikiami argumentai, kad savivaldybė, pagal teisės aktus nustatydama tarifus, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, tarp jų Pastato teisinio statuso (yra areštuotas), nors tokia galimybė numatyta, todėl šioje nebuvo pagrindo nagrinėti aplinkybių dėl pareiškėjai nustatytų mokesčių dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė