Legislator Case Law & Legislation
f4daca7b-e4b7-4188-a4c1-afdb024341fc AI generated

f4daca7b-e4b7-4188-a4c1-afdb024341fc · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f4daca7b-e4b7-4188-a4c1-afdb024341fc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Atskirasis skundas netenkintinasCivilinė byla Nr. 2S-815-661/2014 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25025-2014-0                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z.

Legislator headnote

AI generated

f4daca7b-e4b7-4188-a4c1-afdb024341fc · Vilniaus apygardos teismas: Nei CK, nei CPK teisės normos nenumato imperatyviai, kad praÅ¡ymas dėl termino pratęsimo ir palikimo priėmimo teisėtumo bÅ«tų reiÅ¡kiami viename procesiniame dokumente. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad praÅ¡omas terminas palikimui priimti pareiÅ¡kėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. IÅ¡ kasacinio teismo praktikos matyti, kad pareiÅ¡kimai dėl termino pratęsimo palikimui priimti nagrinėjami ir nepareiÅ¡kus reikalavimų dėl palikimo priėmimo teisėtumo ar testamentų ginčijimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Atskirasis skundas netenkintinasCivilinė byla Nr. 2S-815-661/2014 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25025-2014-0                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Z. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu teismo prašė atnaujinti terminÄ palikimui priimti. Nurodė, kad teisė į palikimÄ atsirado 2012-06-18 mirus jo seseriai T.

B.. Tvirtina, kad jo tėvas I. B. ir jo motina M. B. susilaukė dviejų vaikų – B. B. ir jo, Z. B.. Teigia, kad 2014 m. pavasarį jis sulaukė nepažįstamo asmens skambučio, kuris klausė, ar pažįsta T. B.. Jam praėjus domėtis, paaiÅ¡kėjo, kad jo motina M. B. su kitu vyru P. B. susilaukė dukters T. B., tokiu bÅ«du paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjas turi seserį, apie kurios egzistavimÄ nieko iki Å¡iol nežinojo. Nurodo, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas.

Jo sesuo mirė 2012-06-18, todėl terminas palikimui priimti pasibaigė 2012-09-18. Pažymi, kad terminÄ palikimui priimti praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl teismo praÅ¡o jį atnaujinti. Teigia, kad termino atnaujinimas nepažeis civilinių santykių stabilumo, nes jo turimais duomenimis, paveldėjimo teisės liudijimas dar niekam nėra iÅ¡duotas. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkinti.

Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę. Civilinėje byloje Nr. 2-2283-541/2013 buvo nustatyta, kad T. B. palikimas, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo priimtas, todėl buvo inicijuota T. B. palikimo perėjimo valstybei procedÅ«ra. VMI prie FM pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareikÅ¡imÄ dėl palikimo priėmimo, todėl valstybė laikoma priėmusia T.

B. palikimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo Z. B. pareiÅ¡kimÄ atmetė. IÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad jis turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

Teismas nurodė, kad VMI prie FM kreipėsi į Vilniaus m. 14 notarų biurÄ ir prašė iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ T. B. turtui (b. l. 37). Nors pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad T. B. palikimo niekas nepriėmė, tačiau, vadovaujantis testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, matyti, kad T. B. palikimÄ priėmė Lietuvos Respublika – įraÅ¡as apie tai registre atliktas 2014-01-17 (b. l. 38). Termino atnaujinimas pareiÅ¡kėjui nesukels teisinių pasekmių, kadangi T.

B. palikimas jau yra priimtas ir Å¡is faktas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl termino pratęsimo palikimui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra iÅ¡duotas dėl Å¡ioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

PareiÅ¡kėjas, siekdamas paveldėti sesers turtÄ teismo prašė pratęsti terminÄ palikimui priimti, jog per teismo nustatytÄ terminÄ turėtų teisę ginčyti palikimo priėmimo (perėjimo) teisėtumÄ valstybei. Termino pratęsimas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o palikimo priėmimo teisėtumas, paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimas, pareiÅ¡kėjui priklausančio turto iÅ¡sireikalavimo natÅ«ra CK 5.57 straipsnyje nustatyta tvarka (nors Å¡iuo atveju realiai Valstybinė mokesčių inspekcija iki Å¡iol nedisponuoja paveldėjimo teise perėjusiu butu ir lėšomis), nagrinėjami ieÅ¡kinio teisena.

Nei CK, nei CPK teisės normos nenumato imperatyviai, kad prašymas dėl termino pratęsimo ir palikimo priėmimo teisėtumo būtų reiškiami viename procesiniame dokumente. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomas terminas palikimui priimti pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad pareiškimai dėl termino pratęsimo palikimui priimti nagrinėjami ir nepareiškus reikalavimų dėl palikimo priėmimo teisėtumo ar testamentų ginčijimo.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu terminas palikimui priimti pratęsiamas, toks įpėdinis kartu laikomas palikimÄ priėmusiu pirmesnės eilės įpėdiniu, kurio teisės gintinos atsižvelgiant į CK 5.57 straipsnio įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ VMI prie FM praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog VMI prie FM pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, todėl valstybė laikoma priėmusi T.

B. palikimÄ . Kadangi T. B. patikimas Å¡iuo metu yra perėjęs valstybei, apeliantas net ir pratęsus ar atnaujinus terminÄ priimti T. B. palikimÄ , negalėtų įgyvendinti savo, kaip galimo įpėdinio teisių. Vien tai, kad Å¡iuo metu nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, nepaneigia fakto, kad T. B. palikimas yra jau priimtas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminÄ pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ Ä¯statymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡ančio terminÄ pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į Å¡ių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; kt.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl termino palikimui atsiradusiam po sesers T.

B. 2012-06-18 mirties priimti pratęsimo. PareiÅ¡kime nurodė, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ atmetė motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, kreipdamasi į Vilniaus m. 14 notarų biurÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ jau priėmė mirusios T. B. palikimÄ . Teismo teigimu, 2014-01-17 Testamentų registro įraÅ¡as liudija apie T.

B. palikimo priėmimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas termino atnaujinimas nesukels jam teisinių pasekmių, kadangi palikimo priėmimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas be kita ko iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.).

PareiÅ¡kėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias CK 5.8 ir 5.57 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus tokio pobÅ«džio bylose.Apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodytus argumentus laikos teisiÅ¡kai pagrįstais. Minėta, jog pareiÅ¡kėjas pretenduoja į savo sesers palikimÄ . IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civiline byla Nr. 2-2283-541/2013, kurioje pareiÅ¡kėja N. C. prašė patvirtinti asmeninį T.

B. testamentÄ , kuriuo neva ji savo turtÄ paliko N. C.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2283-541/2013 N. C. pareiÅ¡kimÄ atmetė teismo ekspertizei nustačius, kad testamentas suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas ne T. B.. Minėtos nutarties proceso Å¡alys neskundė, todėl Å¡i nutartis įsiteisėjo 2014-02-27. Taigi, iki Å¡ios dienos paveldėjimo teisė negalėjo pareiti valstybei įstatymo pagrindu, nepaisant to, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ėmėsi veiksmų įforminti paveldėjimo teisę.

Be to, byloje pateikta Vilniaus m. 14 notarų biuro 2014-10-24 pareiÅ¡kėjo vardu pateikta praÅ¡ymo kopija, 2014-03-28 pareiÅ¡kėjo įgaliojimo kopija ir Vilniaus m. 14 notarų biuro 2014-10-24 pažyma Nr. S-482/14, patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nėra realizavusi T. B. turto ir paveldėjimo teisės liudijimas Valstybinei mokesčių inspekcijai dar nėra iÅ¡duotas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2014-01-17 Testamentų registro įraÅ¡o duomenimis, T. B. palikimÄ jau priėmė valstybė.

Tačiau tai yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. CK 5.8 straipsnis numato palikimo priėmimo teisėtumo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ginčijimÄ . CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra iÅ¡duotas dėl Å¡ioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. PareiÅ¡kėjas, siekdamas paveldėti sesers turtÄ , praÅ¡o pratęsti terminÄ palikimui priimti, jog per teismo nustatytÄ terminÄ turėtų teisę ginčyti palikimo priėmimo (perėjimo) teisėtumÄ valstybei. Termino pratęsimas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o palikimo priėmimo teisėtumas, paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimas, pareiÅ¡kėjui priklausančio turto iÅ¡sireikalavimo natÅ«ra CK 5.57 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjami ieÅ¡kinio teisena.

Nei CK, nei CPK teisės normos nenumato imperatyviai, kad praÅ¡ymas dėl termino pratęsimo ir palikimo priėmimo teisėtumo bÅ«tų reiÅ¡kiami viename procesiniame dokumente. Pažymėtina, jog vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta.

Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminÄ palikimui priimti. Termino pratęsimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminÄ , įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iÅ¡ jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Taigi tik pratęsus terminÄ palikimui priimti gali bÅ«ti ginčijami palikimo priėmimo teisėtumas, be to, tokie reikalavimai gali bÅ«ti reiÅ¡kiami ne vienoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad praÅ¡omas terminas palikimui priimti pareiÅ¡kėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias CK 5.8 ir 5.57 straipsnių nuostatas dėl to nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kimÄ tuo pagrindu, kad patenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , tokia teismo nutartis nesukels jam jokių teisinių pasekmių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis naikintina ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl termino pratęsimo palikimui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, ar pareiÅ¡kėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminÄ palikimui priimti ir konstatuoti, pratęstinas Å¡is terminas ar ne (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas, n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl termino pratęsimo palikimui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                                        Alvydas Barkauskas