2013-06-06 Nr. AB-2279-3-61-3-03105-2010-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1299/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03105-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja K. J. 2010 m. lapkričio 11 d. teismui padavė skundą (b. l. 1–4) ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 1D-7938-(2) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės pareiškėjai neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Skunde nurodė, kad nesutinka su jai paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu. Paaiškino, kad jai nuo 2003 m. buvo mokama 1017,52 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, kuri nuo 2010 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, sumažinta iki 650,68 Lt. Pareiškėjos nuomone, nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių principus, konstitucinę teisę į nuosavybę. Teigė, kad dėl to galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 33–36) nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijai nesuteikta teisė vertinti įstatymo konstitucingumo, pensija buvo mokama vadovaujantis galiojančių įstatymų nuostatomis. Kompensuoti pensijų sumažinimą nenumatyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 54–55). Nurodė, kad pareiškėjos pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios galiojo sprendimo priėmimo metu ir nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu (b. l. 68–72) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: priteisė K. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. 8 199,74 Lt; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriuo šis teismas pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

Teismas pažymėjo, jog tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas ginčui aktualus Konstitucinio Teismo nutarimas, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėtos pensijos dalies priteisimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai skirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Atsižvelgęs į tai, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, ir jos netaikytinos, o Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu bei remdamasis Tarnybos pateiktais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidarė 8 199,74 Lt valstybinės pensijos nepriemoka.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 pateiktais išaiškinimais ir padarė išvadą, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 8 199,74 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas atmetė skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą. Teismas pažymėjo, jog ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo jos sprendimo naikinti.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, padavė apeliacinį skundą (b. l. 76–78), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjos skundas ir šią pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d., į tai, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjos valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisinis pagrindas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, ir nepagrįstai tenkino dalį pareiškėjos skundo. Vadovaujasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimais ir pažymi, kad nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiuose Laikinojo įstatymo pakeitimuose nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl atsakovai mano, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Pažymi, kad teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjai priteistiną sumą. Paaiškina, kad nors teismas ir rėmėsi Tarnybos pateiktais duomenimis apie pareiškėjai paskirtą valstybinės pensijos dydį, jos perskaičiavimais pagal atitinkamus teisinius pagrindus už atitinkamą laikotarpį, tačiau faktiškai priteisė neišmokėtos valstybinės pensijos dalį ir už 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, kuriais pareiškėjai paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota tik pagal Konstitucinio Teismo nutarime pripažintas neprieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimu prisidėjo prie atsakovų apeliacinio skundo (b. l. 81). Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjai priteistiną sumą. Pažymi, kad pensijos skirtumas sudaro 6 492,14 Lt.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai K. J. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Byloje nustatyta, kad 2003 m. gegužės 26 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 2/17-278 neterminuotai pareiškėjai buvo paskirta 1 017,52 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 6). 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio bei 5 straipsnio nuostatomis, buvo perskaičiuota ir atitinkamai sumažinta pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 56). Manydama, kad tokiu mažinimu yra pažeidžiamos jos teisės, pareiškėja kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas jai mokėti nesumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią šios pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija 2010 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 1D-7938-(2) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, išaiškino, kad jai paskirta valstybinė pensija yra sumažinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nesutikdama su tuo bei siekdamas apginti, jos manymu, pažeistas teises, pareiškėja kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: priteisė K. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. 8 199,74 Lt, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Tenkindamas pareiškėjos skundo dalį teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.) ir pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos mažinimą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu 1 dalimi, kuri nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pripažino nepagrįstu bei įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjai susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 8 199,74 Lt.

Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu teismo sprendimu tuo aspektu, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios bei kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas atgal, nes pareiškėjai paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, buvo perskaičiuota ir išmokėta iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjai neišmokėtos pensijos dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pripažįsta teisėta bei pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas konstatavo, jog pareiškėjai skirtos valstybinės pensijos mažinimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu buvo neteisėtas. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas – dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurios laikomasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (pvz. 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.). Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentai yra išsamiai išanalizuoti bei pripažinti nepagrįstais aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovų apeliacinio skundo argumentą, jog teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjai priteistinos valstybinės pensijos nepriemokos sumą. Vadovaujantis byloje esančia Tarnybos 2012 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. 11D(P)-5837 (b. l. 56) pareiškėjai K. J. valstybinė pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu buvo mažinama 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais. Įvertinus nurodytoje pažymoje pateiktas ginčo laikotarpiu pareiškėjai vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsniu išmokėtas valstybinės pensijos sumas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjai 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais nebuvo išmokėta 6 492,14 Lt, o ne 8 199,74 Lt. Pareiškėjai neišmokėtos valstybinės pensijos suma pirmosios instancijos teismo buvo apskaičiuota neteisingai, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad pažymoje pateikti duomenys ir apie pareiškėjai 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesiais mokėtą valstybinę pensiją (po 853,80 Lt), kuri nebuvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu ir nurodytais mėnesiais pareiškėjai mokėtą valstybinės pensijos sumą priskyrė pareiškėjai neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos nepriemokai. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalimi, turi pareigą patikrinti ir neapskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.

Nustatyta, kad pareiškėja skundu taip pat prašė priteisti susidariusią pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo bei panaikinti Vidaus reikalų ministerijos sprendimą. Šie pareiškėjos skundo reikalavimai buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (pvz. 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.).

Tačiau teisėjų kolegija nepritaria teismo sprendimo daliai, kuria atmestas skundo reikalavimai dėl Vidaus reikalų ministerijos Sprendimo panaikinimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad atsisakydama išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, valstybinę pensiją mokanti institucija, kaip teisingai nagrinėjamoje byloje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Todėl atsižvelgus į šį išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktą ginčui aktualų išaiškinimą bei įvertinus tai, kad teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, darytina išvada, jog pareiškėjos skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, turėjo būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas nurodytos Sprendimo dalies nepanaikino, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šia nutartimi atitinkamai keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1–3 punktu,

nutaria:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovų apeliacinio skundo tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos K. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti K. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvis Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. 6 492,14 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du litus 14 centų).

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 1D-7938-(2) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ dalį, kuria atsisakyta K. J. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė