2022-06-15 Nr. AB-16086-3-62-3-00543-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2784-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00543-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. M. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 9 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) ). Iš kilmės valstybės išvyko, nes jos tėvas buvo prekybininkas ir iš vieno kaimo vado pasiskolino pinigų, kurių nesugebėjo grąžinti, todėl sutarė, kad vietoje grąžintinų pinigų, ištekins dukterį (pareiškėją) už kaimo vado. Šis ją žemindavo, versdavo sunkiai dirbti, seksualiai smurtavo. Nebegalėdama kęsti tokios padėties, pareiškėja, padedama dėdės, pabėgo. Du mėnesius slapstėsi (duomenys neskelbtini) mieste, vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Suprasdama, kad kilmės šalyje jos laukia persekiojimas ar net susidorojimas, pareiškėja nusprendė išvykti į Europos Sąjungą.

3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę.

4. Ginčydama Migracijos departamento sprendimą, pareiškėja nurodė, kad vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) , atsakovas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Pareiškėja, kaip moteris, vertinant jai galimai kilsiančios potencialios grėsmės realumo aspektą, priskirtina padidintos rizikos asmenų kategorijai. Pareiškėjai kylančios grėsmės individualumas, visų pirma, turėjo būti vertinamas remiantis ne bendro pobūdžio informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini) , bet pagal „slankiojančią skalę“. Ginčijamame sprendime kriminogeninė situacija kilmės šalyje apibūdinta fragmentiškai ir neišsamiai, todėl daryti apibendrinančias išvadas apie jos galimą įtaką visuomenės saugumui (apskritai), o, juo labiau, apie konkrečiam asmeniui galimai kilsiančią potencialią grėsmę, duomenų nepakanka.

5. Pareiškėja akcentavo, kad ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose (duomenys neskelbtini) rytų provincijose kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šių konfliktų metu žuvo šimtai gyventojų. Kariniai konfliktai šalyje tęsiasi jau daugiau nei du dešimtmečius. Atsižvelgiant į tai, bet kuris atitinkamam profiliui priklausantis asmuo, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, vertintinas kaip potencialus persekiojimo ir / ar susidorojimo objektas. Atsakovas nepagrįstai nepriskyrė pareiškėjos padidintos rizikos asmenų grupei ir taip nepelnytai supaprastino bei apsunkino pareiškėjos faktinio statuso byloje nustatymo procedūrą. Atsakovas padarė hipotetinę išvadą, kad pareiškėjai galimai kilsianti persekiojimo grėsmė yra nepakankamai motyvuota, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Kritiškai vertintina ir Migracijos departamento sprendimo dalis nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) , rėmėsi iš esmės Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus valstybės narės raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos ir geranoriškai bendradarbiavo su valstybės institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui. Pareiškėja nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas dėl išvykimo iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl tikėtino persekiojimo, todėl atsakovas nepagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Be to, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo kriterijų. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjos pasakojimo turinį, buvo konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Atsižvelgiant į tai, jos deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas nurodė, kad kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

9. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau, atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, ar pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

10. Tyrimo metu Migracijos departamentas nustatė, jog ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. Amnesty International 2020–2021 m. ataskaitoje pranešama, kad ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose rytų provincijose kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir v. Remiantis 2021 m. ACCORD pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini) miestas) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, neleistinoje vietoje kirtusi valstybės sieną, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Tikėtina, kad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo, pareiškėja gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į šalį atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti valstybės sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos D. M. N. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei uždraudė atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neleistinoje vietoje, pėsčiomis kirtusi valstybės sieną ir pareigūnų sulaikyta paprašė prieglobsčio. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad yra kilusi iš (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) provincijos, (duomenys neskelbtini) miesto. Pareiškėja nurodė, kad baigė koledžą, (duomenys neskelbtini) technikos mokyklą, po to važiavo į (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) tęsti mokslus, tačiau po metų nusprendė, jog nori gyventi saugiai, todėl atvyko į Lietuvos Respubliką. Jos tėvas buvo prekybininkas ir iš vieno kaimo vado pasiskolino pinigų, kurių nesugebėjo grąžinti, todėl sutarė, kad ištekins už jo savo dukterį. 2019 m. pabaigoje pareiškėja buvo atiduota kaimo vadui kaip žmona, o šis ją prievartavo. Po 3 mėnesių pareiškėjos motina išdrįso apie šią situaciją papasakoti savo broliui, kuris pareiškėją išvežė į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos dėdė suorganizavo jai kelionę į (duomenys neskelbtini). Būdama (duomenys neskelbtini), ji prarado tėvus (žuvo kovose), o kur yra dėdė, ji nežino, jau seniai jam neskambino. Į kilmės šalį grįžti negali, nes ten nieko neturi, o jos mieste vyksta karas.

14. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti jos visi nurodyti argumentai. Atsakovas siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti prieglobstį. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos pasakojimas apie prievarta ištekintos mergaitės patirtį yra prieštaringas, paviršutiniškas ir grindžiamas bendru suvokimu apie prievartines santuokas. Pareiškėja nieko plačiau nepasakojo nei apie santuoką, nei apie tėvų mirtį, nei apie dėdę. Baimės grįžti į kilmės valstybę pareiškėja nesiejo su grėsme, kylančia iš sutuoktinio elgesio, tačiau abstrakčiai nurodė, kad jos šalyje vyksta karas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nesudėtingai pabėgo nuo vyro ir tai jai padėjo padaryti šeimos narys, nors tai prieštarauja kilmės valstybės informacijai, kadangi yra žinoma, jog toks pabėgimas užtraukia gėdą visai šeimai plačiąja prasme, visuomenė tokiems žingsniams nepritaria, be to, jos šeimai reiktų grąžinti skolą jos vyro šeimai. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas apie prievartinį ištekinimą ir pabėgimą nuo vyro, kuris galimai jos ieško, yra pramanytas, siekiant pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

15. Atsakovo surinkta kilmės šalies informacija patvirtina, kad ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. 2020–2021 m. ataskaitoje Amnesty International pranešama, jog ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijose. Remiantis 2021 m. ACCORD pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka. Pavojingiausiomis provincijomis su didžiausiu aukų skaičiumi išlieka (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijos. Apie išpuolius (duomenys neskelbtini) apylinkėse pranešama taip pat ir pastaruoju metu, kaip, pavyzdžiui, 2021 m. birželio, liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėn. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

16. Dėl Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nutarta išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, teismas pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjos atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika), atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog egzistuoja tikimybė, kad pareiškėja slėpsis, todėl nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė ją išsiųsti būtent į šią šalį.

17. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu taikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas nustatė pareiškėjai 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, nes pareiškėja buvo išsiųsta ir jos prašymas išnagrinėtas skubos tvarka. Kadangi ginčijamo sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką buvo pakeista, sutrumpinant draudimo atvykti terminą iki 2 metų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, terminą sutrumpinant iki 2 metų.

III. 18. Pareiškėja D. M. N. apeliaciniu skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą, panaikinti Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pareiškėja nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20. Teigia, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai gyventojų. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuota daug žmogaus teisių pažeidimų, tačiau vyriausybė ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad nustatytų, ištirtų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustų pareigūnus, kurie pažeidė žmogaus teises, nors daugelis dėl tokių pažeidimų liko nenubausti. Valdžios institucijos dažnai netiria, nepatraukia baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžia atsakingų, ypač aukštesnio lygio, asmenų. Pasitaikė atvejų, kuomet vyriausybė nuteisė kai kuriuos pareigūnus dėl žmogžudysčių, išžaginimų, kankinimų, savavališko sulaikymo ir korupcijos, tarp jų ir saugumo tarnybų pareigūnus. Įstatymai (duomenys neskelbtini) kriminalizuoja kankinimus, tačiau būta patikimų pranešimų, kad Valstybės saugumo pajėgos toliau piktnaudžiauja ir kankina civilius gyventojus, ypač suimtuosius ir kalinius. Visus metus aktyvistai platino vaizdo įrašus, kuriuose policija muša neginkluotus ir taikius protestuotojus.

21. Pareiškėja yra moteris, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus moterys yra priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei.

22. Atsakovas netikrino pareiškėjos pateiktos informacijos, nesurinko ir sprendime nenurodė aktualios informacijos, kuri patvirtintų, kad analogiškoje socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims, kurioje šiuo atveju atsidūrusi prieglobsčio prašytoja, (duomenys neskelbtini) yra saugu, tokios moterys nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei.

23. Pareiškėja yra paprasta moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, neturi išsilavinimo, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir paprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta prieglobsčio prašytojai. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, todėl būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti bei priimti sprendimą.

24. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

26. Nurodo, kad pareiškėjos noras gyventi saugesnėje valstybėje nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikio. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją, tačiau nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį.

27. Pareiškėja skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, t. y. nors ir nurodo, kad Migracijos departamentas tariamai pažeidė Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, Įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Tokie skundo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

28. Migracijos departamento sprendime konstatuota, kad tyrimo metu nerasta duomenų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame pareiškėjas gyveno iki išvykimo į (duomenys neskelbtini), vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjo gyvybei, sveikatai ar laisvei.

29. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio. Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Pareiškėja apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausyta.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

32. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

34. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo.

36. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

37. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

38. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

39. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

41. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

43. Tvarkos aprašo 99.1 punktas nustato, kad atliekant prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą informaciją ir atliekant jos vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

44. Įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė skundžiame sprendime.

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pasakojimas apie prievarta ištekintos mergaitės patirtį yra prieštaringas, paviršutiniškas ir grindžiamas bendru suvokimu apie prievartines santuokas. Pareiškėjos siekis gauti tarptautinę apsaugą iš esmės yra asmeninio pobūdžio ir susijęs su siekiu gyventi geriau, t. y. gauti darbą ir panašiai. Tokią išvadą leidžia daryti pareiškėjos apklausų metu išsakyti teiginiai, kad ji nieko (duomenys neskelbtini) neturi (šeimos, darbo ir pan.), o teiginiai apie patirtą prievartą – neišsamūs, akivaizdžiai siekiant paneigti tai, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl ekonominių priežasčių. Pažymėtina, kas socialiniai ir ekonominiai veiksniai nėra pagrindas gauti tarptautinę apsaugą.

46. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas netikrino pareiškėjo pateiktos informacijos, nesurinko bei sprendime nenurodė aktualios informacijos, kuri patvirtintų, jog analogiškoje socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims, kurioje šiuo atveju atsidūrusi prieglobsčio prašytoja, (duomenys neskelbtini) yra saugu, tokios moterys nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Duomenų, kurie paneigtų atsakovo surinktą informaciją nepateikė ir pati pareiškėja, t. y. ji tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas surinko netinkamą informaciją. Be kita ko, pabrėžtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde tik nurodo bendrą situaciją kilmės valstybėje, tačiau visiški neindividualizuoja savo situacijos – kaip minėta, pati pareiškėja iš esmės yra nenuosekli, tarsi bandydama prašymą grįsti patirta prievarta ir smurtu, bet galiausiai pripažindama, jog ji grįžti į kilmės šalį nenori, nes paprasčiausiai ten nieko neturi.

47. Taip pat pritartina atsakovo argumentams, kad apeliaciniame skunde minimi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) (nuo 2022 m. sausio 19 d. EPPB pakeitė ESPA) išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini, nes tai rizikos grupės, į kurias reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o ESPA šiuo atveju neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini) . Kita vertus, pareiškėja nenurodo jokių konkrečių duomenų, kad kilmės valstybėje ji buvo persekiojama būtent dėl lyties.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja baimes, jog nebus apsaugota kilmės valstybėje grindė subjektyvia nuomone. Tarptautinių apaugos organizacijų nurodomos problemos teisės aktų įgyvendinime nepaneigia aplinkybių, kad pareiškėja net nebandė tokios pagalbos ieškoti ir ja pasinaudoti (įskaitant ir darbo paieška). Kita vertus, bylai reikšmingos aplinkybės yra ir tos, kad pareiškėja buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) , kur niekas jos nepersekiojo, todėl laikytina, jog, net jei gimtajame mieste ji susidūrė su galimai prievarta, persikėlimas kilmės valstybėje jai padėjo, tačiau pareiškėja pati nesistengė pagerinti savo gyvenimo sąlygų (pavyzdžiui, ieškoti darbo). Taip pat pareiškėja dar 2020 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), kur studijavo universitete, tačiau ten prašymo dėl prieglobsčio neteikė, o pasirinko neteisėtą patekimą į Lietuvos Respubliką. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pilnametė, darbingo amžiaus moteris, gerai pažįstama su kilmės šalies kultūra ir papročiais. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja kirto Lietuvos Respubliką sieną ir paprašė tarptautinės apsaugos ne dėl „konvencinių“, o dėl asmeninių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

49. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jai nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėja, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, kad nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (paskutinė pareiškėjos gyvenamoji vieta) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. 2020–2021 m. ataskaitoje Amnesty International pranešama, jog ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose rytų provincijose kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Remiantis 2021 m. ACCORD pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini) miestas) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui.

50. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

51. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėja nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

53. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui dėl prieglobsčio suteikimo teisingai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento sprendimas yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos D. M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė