f4d8f3a1-bd6e-4aca-86d1-bffe7f690a18 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-148-1020/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22938-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorei Ritai VaitekÅ«nienei (vaizdo konferencijos bÅ«du), kaltinamojo B. B. gynėjui advokatui Viktorui Onačkai (Onačko), teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo B. B. gynėjo advokato Viktoro Onačkos skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam B. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 4 d., n u s t a t ė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-574/2020 B. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus kaltinamas tuo, kad išžagino ir itin žiauriai nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinę, o bÅ«tent: jis, nuo 2019 m. gegužės 30 d. 20 val. iki 2019 m. birželio 2 d. 3.15 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ nemažiau du kartus santykiauti su savo sugyventine A. A. natÅ«raliu bÅ«du ir Å¡iai atsisakius, per praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytÄ laikotarpį, tyčia sudavė pastarajai kumščiais ne mažiau kaip 29 smÅ«gius į galvÄ , rankas, pečius, krÅ«tinę, juosmenį, kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos sumuÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, pasireiÅ¡kusiu poodine kraujosruva deÅ¡inio žando srityje, gleivinės nubrozdinimu apatinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje, poodine kraujosruva kaktos deÅ¡inėje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje ir kairėje užausinėje srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, galvos smegenų žievės sumuÅ¡imu, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokų iÅ¡oriniame kampe, poodines kraujosruvas kairio žasto priekiniame ir iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuose, poodines kraujosruvas abiejų pečių, abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės krÅ«ties, juosmens deÅ¡inio Å¡oninio pavirÅ¡iaus, abiejų Å¡launų, kairio kelio sÄ nario ir abiejų blauzdų srityse, tokiu bÅ«du palauždavęs A. A. pasiprieÅ¡inimÄ , jÄ ne mažiau du kartus išžagino.

Tokiais nuolatiniais smurtiniais veiksmais, nukreiptais prieš A. A., kurie sukėlė stiprias fizines, moralines ir dvasines kančias, jai buvo padarytas galvos sužalojimas, komplikavęsis galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, ūminiu centrinės kilmės širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu, nuo ko A. A. mirė ir taip tyčia itin žiauriai nužudė savo šeimos narį.

2. Kaltinamasis B. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2019 m. birželio 4 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas 3 (trims) mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam B. B. pratęstas 3 (trims) mėnesiams, teismui konstatavus, kad neiÅ¡nykę suėmimo taikymo kaltinamajam B. B. pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik taikant kaltinamajam griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

4. Kaltinamojo B. B. gynėjas advokatas V. Onačka skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį ir suėmimÄ pakeisti Å¡velnesne kardomÄ ja priemone. Nurodo, kad apygardos teismo nutartis priimta, iÅ¡ esmės pažeidžiant BPK nuostatas, yra nepagrįsta, todėl turi bÅ«ti panaikinta. 4.1. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Gynėjo teigimu, teismas neįvykdė Å¡io reikalavimo, nes skundžiamoje nutartyje nenurodė ir neaptarė konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad B. B. išžagino ir nužudė savo sugyventinę. Tokiu bÅ«du buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybÄ . 4.2. Gynėjo teigimu, teismo motyvai yra formalÅ«s ir prieÅ¡taringi. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nagrinėdamas suėmimo skyrimo ar jo pratęsimo klausimÄ , teismas nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės ir nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, tačiau tuo pačiu konstatuojama, jog byloje yra duomenys, kad B. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Taigi teismas iÅ¡ anksto preziumavo B. B. kaltę. Gynėjas skunde pakankamai plačiai analizuoja byloje surinktus duomenis, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė (teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadas dėl nukentėjusiosios mirties priežasties, B. B. prisipažinimÄ ir 2019 m. birželio 5 d. apklausos protokole užfiksuotus duomenis) ir teigia, kad jie neleidžia daryti iÅ¡vados, jog B. B. galėjo padaryti inkriminuojamus nusikaltimus. Nukentėjusios lavono tyrimÄ atlikę specialistai negalėjo nustatyti, kuri galvos trauma sukėlė jos mirtį.

Be to, specialistai nustatė, kad dalį traumų nukentėjusioji patyrė griuvinėdama. Tokias pasekmes galėjo sukelti dar 2012 m. patirtas insultas, po kurio nukentėjusioji alpo ir griuvinėjo, kÄ galimai sÄ lygojo ir nuolatinis jos piktnaudžiavimas alkoholiu. Apie tai minėtiems specialistams nebuvo žinoma. Gynėjui taip pat kelia abejonių iÅ¡kart po sulaikymo buvusi kaltinamojo psichinė bÅ«klė (iÅ¡ areÅ¡tinės jis nuvežtas į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, kur jam diagnozuotas psichikos sutrikimas su delyru dėl prieÅ¡ tai ilgÄ laikÄ vartoto alkoholio), dėl ko duotas prisipažinimas ir parodymai apie įvykio aplinkybes negali bÅ«ti vertinami kaip teisingi.

Visa tai, įvertinus, kad nukentėjusioji buvo gyva (sÄ moninga) keletÄ parų ir, bÅ«dama pati medicinos darbuotoja, galėjo suprasti savo bÅ«klę bei laiku kreiptis į medikus pagalbos, bet to nepadarė, leidžia spręsti, kad A. A. mirtis negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip nužudymas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų apie A. A. išžaginimÄ , o liudytojas V. K. yra davęs parodymus apie A. A. gyvenimo bÅ«dÄ ir turėtus kelis sugyventinius tuo pačiu metu, kas rodo, kad kaltinimas pagal BK 149 straipsnį taip pat nepasitvirtins. 4.3.

Byloje nėra jokių duomenų, kad B. B. bėgs (slėpsis) bei darys naujus nusikaltimus. B. B. niekada nesislapstė ir, gavęs Å¡aukimÄ , pats atvyko pas teisėsaugos pareigÅ«nus. B. B. nori įrodyti savo nekaltumÄ , todėl aktyviai dalyvauja teismo posėdžiuose. Gynėjas nesutinka su teismo motyvais, kad B. B. gyveno asocialiai. Kaltinamasis iki sulaikymo dirbo statybininku pagal verslo liudijimÄ , turi tėvus, kurie jį palaiko ir atvyksta į teismo posėdžius, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra tėvų bute (duomenys neskelbtini).

Nors iki sulaikymo B. B. vartojo alkoholinius gėrimus, darė nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, tačiau tai nereiškia, kad jis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus. Ankstesni teistumai susiję tik su nesunkiais nusikaltimais, kilusiais iš buitinių ginčų. Kaltinamojo B. B. gynėjo skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje proceso stadijoje tinkamai vertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikaltimų darymo rizikas bei pratęsdamas kaltinamojo B. B. suėmimo terminÄ trims mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau nei tÄ leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

6. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, visos kardomosios priemonės, taip pat ir suėmimas, gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant dėl kardomųjų priemonių skyrimo bÅ«tina įvertinti ar baudžiamasis persekiojimas asmens atžvilgiu vyksta pagrįstai, ar byloje iÅ¡ tiesų yra duomenų, kurie leidžia manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Tokia įstatymų leidėjo pozicija, įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti, ar kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Å¡ioje proceso stadijoje asmens kaltės klausimas nesprendžiamas.

Taigi, nei pirmosios instancijos teismas, nei aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija Å¡ioje proceso stadijoje kaltinamojo B. B. kaltės klausimo nesprendžia ir negali neiÅ¡tyrus byloje pateiktų duomenų visumos pasisakyti ar kaltinamojo gynėjo analizuojami duomenys, taip pat ir duomenys apie mirties priežastį, yra pakankami jo kaltei ar nekaltumui konstatuoti. Teismas Å¡iuos duomenis vertina tik tiek, kiek tai bÅ«tina sprendžiant apie suėmimo pagrįstumÄ ir jau minėtÄ tikimybę, jog kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

7. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, duomenų leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas byloje pakanka nepaisant gynėjo iÅ¡sakomų abejonių dėl nukentėjusios mirties priežasties. Tai yra duomenys užfiksuoti paties B. B. 2019 m. birželio 5 d. ranka suraÅ¡ytame paaiÅ¡kinime ir tÄ pačiÄ dienÄ , dalyvaujant įtariamojo gynėjui, duotuose parodymuose (apie smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ aplinkybes ir mirties priežastį). Pastebėtina, kad apie smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis nurodė ir kitÄ dienÄ teisme, svarstant jo suėmimo klausimÄ .

Be to, apie smurtavimÄ nukentėjusiosios atžvilgiu nurodė ir liudytojai D. R., A. R., V. K., A. G. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo posėdyje iÅ¡sakytus gynėjo argumentus ir abejones dėl mirties priežasties pastebi, kad Å¡ioje proceso stadijoje nei pirmosios instancijos teismas, nei aukÅ¡tesnysis teismas negali daryti jokių kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų dėl mirties priežasties, nes tai bus daroma tik iÅ¡tyrus visas svarbias bylos aplinkybes, įvertinus visus surinktus duomenis tiek atskirai, tiek visų kitų byloje esančių duomenų kontekste.

Tai teismas galės padaryti tik priimdamas byloje baigiamÄ jį aktÄ . Å ioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant klausimÄ , ar byloje yra duomenų leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas veikas, teismas gali tik patvirtinti tokių duomenų egzistavimÄ , nes specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas (duomenys neskelbtini) be kita ko nurodė ir tai, kad dėl kiekvieno iÅ¡ nustatytų 5-6 trauminių poveikių galvoje galėjo iÅ¡silieti kraujas į smegenis ir sÄ lygoti nukentėjusiosios mirtį, kad tik dalis sužalojimų galvoje bÅ«dingi griuvimui, kad dėl epilepsijos prieÅ¡ mirtį negalėjo iÅ¡silieti kraujas į smegenis, kad dalis sužalojimų bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui.

8. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sÄ lygos ir bent vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Å i kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriama tik, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

B. B. yra kaltinamas galimai padaręs vienÄ sunkiÄ ir vienÄ labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kurias įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnes nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmes. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalį minimali laisvės atėmimo bausmė yra 8 (aÅ¡tuoneri) metai, o maksimali net 20 (dvideÅ¡imt) metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį numatytas laisvės atėmimas iki 7 (septynerių) metų. Tokios įstatyme numatytos sankcijos leidžia taikyti suėmimÄ byloje, jei tam yra įstatyme numatyti Å¡ios kardomosios priemonės pagrindai.

9. Pratęsdamas suėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo rizikÄ , apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamajam pagal įstatymÄ gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo asmenybę ir jo socialinius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali bÅ«ti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimÄ , nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, yra iÅ¡ties pagrįsta.

Apie galimÄ asmens pasislėpimo rizikÄ sprendžiama ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimÄ ar neturėjimÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, B. B. nėra saistomas tokiais socialiniais ryÅ¡iais, kurie eliminuotų jo pasislėpimo rizikÄ . B. B. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo Å¡altinio, gyveno nukentėjusiosios bute, prieÅ¡ kuriÄ galimai smurtavo. IÅ¡ 2019 m. birželio 5 d. įtariamojo parodymų matyti, kad jis pusę metų iki įvykio nuolat girtavo su nukentėjusiÄ ja A. A. Nors vėlesnių apklausų metu B. B. parodymus pakeitė ir nurodė, kad gyveno pas tėvus, dirbo su tėvu (duomenys neskelbtini) ir tik savaitgaliais lankydavosi pas A. A., tačiau tokie jo parodymai neatitinka ne tik jo paties, bet ir jau minėtų liudytojų parodymų apie jo ir A. A. gyvenimÄ .

B. B. nuo 2012 m. gruodžio 27 d. yra įraÅ¡ytas į priklausomybės ligų centro įskaitÄ , kaip turintis priklausomybę alkoholiui, dėl to 2019 m. birželio mėnesį buvo gydytas ir (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Taigi B. B. nėra saistomas tokiais socialiniais ar Å¡eiminiais ryÅ¡iais, kurie jį sulaikytų nuo ketinimo iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir galimai griežtos bausmės pasislepiant nuo teismo. Å ios iÅ¡vados nepaneigia gynėjo argumentai, jog kaltinamasis turi tėvus, kurie jį palaiko ir atvyksta į teismo posėdžius, o, paleistas iÅ¡ suėmimo, B. B. apsigyventų tėvų bute.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo gali padaryti bent vienÄ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ , gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo darant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pagrįstÄ teismo manymÄ , kad B. B. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir jo ankstesni teistumai, kurie daugiausia buvo susiję su smurtiniais nusikaltimais, padarytais dėl alkoholio vartojimo.

12. Teisėjų kolegija, kaip itin svarbiÄ aplinkybę vertinta tai, jog suimtajam inkriminuoti nusikaltimai galimai buvo padaryti praėjus vos mėnesiui nuo ankstesnio teismo nuosprendžio, bausmės vykdymo atidėjimu metu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 284 straipsnį realia laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas trejiems metams). IÅ¡ bylos duomenų apie kaltinamojo neblaivumÄ , akivaizdu, kad kaltinamasis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų nevartoti alkoholio, toliau girtavo ir galimai smurtavo, o apkaltinamasis teismo nuosprendis ir ne pirmÄ kartÄ teismo iÅ¡reikÅ¡tas pasitikėjimas, B. B. nebuvo svarbus.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad B. B. be Å¡velnesnių bausmių, ne kartÄ skirtos laisvės atėmimo bausmės, buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau taikytos sankcijos jo elgesio nekeitė ir jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Å ioje byloje dėl galimai itin pavojingų smurtinių B. B. veiksmų, padarytų vėlgi, esant stipriai neblaiviam (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), galimai kilo nepataisomos pasekmės – A. A. mirtis. Tokios aplinkybės ir kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dis rodo bÅ«tinybę apsaugoti visuomenę nuo galimų naujų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis ir dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo argumentai, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis yra deklaratyvÅ«s. Kaip jau minėta, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, jų sunkumas ir kaltinamojo asmenybė, įvertinus tai, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas B. B. galimai padarė bÅ«damas 5 kartus teistas, o anksčiau jam taikytos sankcijos, taip pat ir laisvės atėmimas, atidedant jos vykdymÄ ir taikant atitinkamus įpareigojimus bei ribojimus, jo elgesio nepakeitė, neleidžia teismui daryti iÅ¡vados, jog jau aptartas pasislėpimo ir ypač naujų nusikalstamų veikų rizikas galima eliminuoti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Net vos prieÅ¡ mėnesį iki inkriminuotų nusikaltimų galimo padarymo teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė nesulaikė kaltinamojo nuo tolesnio girtavimo ir galimo itin pavojingo nusikalstamo elgesio, todėl Å¡velnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių skyrimas negalimas ir keltų grėsmę visuomenei. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visos jau minėtos aplinkybės rodo pakankamai didelį kaltinamojo asmenybės pavojingumÄ ir bÅ«tinybę apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens jį izoliuojant.

Todėl teisėjų kolegija, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

14. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamasis iki suėmimo termino pratęsimo buvo suimtas devynis mėnesius. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje ir visų jau aptartų aplinkybių kontekste, nei bendra suėmimo taikymo B. B. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso eigai, juolab, kad bylos nagrinėjimas netruks neribotÄ laikÄ (atliekamo įrodymų tyrimo metu didžioji dalis duomenų jau iÅ¡tirta, byloje liko apklausti vienÄ ekspertÄ , paskelbti bylos medžiagÄ ir įvertinti galimus praÅ¡ymus).

Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į visa tai, B. B. suėmimo pratęsimas dar trims mėnesiams yra proporcingas ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiÅ«riu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: kaltinamojo B. B. gynėjo advokato Viktoro Onačkos skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria kaltinamajam B. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Ernestas RimÅ¡elis Algimantas Valantinas