f4d7f61d-e8c5-457b-9ecb-c77ffebcccca · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-12318-947/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06718-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.39.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.5 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gabrielei Žemaitytei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: IeÅ¡kovės reikalavimai ir argumentai 1. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės 3 048,91 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 172,91 Eur metines palÅ«kanas, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (72,00 Eur žyminį mokestį, 455,58 Eur už advokato ir advokato padėjėjos teisines paslaugas).

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus grindė Å¡iuo faktiniu pagrindu: - 2017 m. kovo 6 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Ä®vykio metu minėtas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko draudimu). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad reikalinga keisti priekinį bamperį, priekines kairės pusės bamperio groteles, priekinį kairės pusės posparnį, priekinio bamperio antrines groteles; - apskaičiuodama nuostolį ir prieÅ¡ iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2016 m. vasario 23 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies9.1. punktÄ nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais.

Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sÄ lygos“9.5. punktÄ transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. IeÅ¡kovė apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 3 048,91 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ; - atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ , kadangi atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja. IeÅ¡kovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalÄ , atsiradusiÄ dėl eismo įvykio, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta.

3. Be faktinio pagrindo ieÅ¡kovė nurodė ir teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ : - pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas; - CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės atsakomybės sÄ lygos:

1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Kaltė Å¡iuo atveju yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto; - vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio32 punktu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario11 d.

Nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 12.1 punktu, Kaune esantys vieÅ¡ieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė; - įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Kompensuojamosios palÅ«kanos iÅ¡ delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju, ieÅ¡kovės vertinimu, dėl eismo įvykio iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteistos 172,91 Eur palÅ«kanos, apskaičiuotos taikant 5 proc. dydžio palÅ«kanų normÄ nuo 3 048,91 Eur sumos už 414 dienų; - po bylos iÅ¡kėlimo skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

4. Atsikirsdama į atsakovės atsiliepimÄ , ieÅ¡kovė papildomai nurodė Å¡iuos argumentus: - teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kia subrogacijos tvarka perėmusi reikalavimo teisę į už žalÄ atsakingÄ asmenį, reikalinga spręsti, ne kada ieÅ¡kovė sužinojo apie teisių pažeidimÄ , o kada tai sužinojo draudėjas.

Draudėjas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tuomet, kai ieÅ¡kovė dėl 2017 m. kovo 6 d. eismo įvykio iÅ¡mokėjo jam draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta 2017 m. birželio 1 d. Taigi Å¡iame ginče nėra pagrindo taikyti senaties terminÄ . Tokios pozicijos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-295-642/2019; Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1099-254/2020); - atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad ir paties vairuotojo veiksmai galėjo lemti eismo įvykio kilimÄ .

Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos matyti, kad policijos pareigÅ«nai, tirdami įvykio aplinkybes, nenustatė, jog vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ar padidėjimui; - atsakovė ginčija žalos dydį, nurodydama, kad nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovės fiksuoti transporto priemonės sugadinimai yra susiję su eismo įvykiu. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė transporto priemonės apžiÅ«ros aktÄ , kuriame buvo fiksuoti automobiliui padaryti apgadinimai, praÅ¡ymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kuriame buvo nurodytos eismo įvykio aplinkybės. IeÅ¡kovės atstovas, surašęs transporto priemonės apžiÅ«ros aktÄ , vertino Å¡iÄ informacijÄ ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų fiksuoti apgadinimai, nebÅ«dingi tiems, kurie atsiranda transporto priemonei įvažiavus į duobę, tokias pastabas bÅ«tų įrašęs į aktÄ .

Å iuo atveju tai nebuvo padaryta. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė duomenis, pagrindžiančius žalos dydį.

5. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovai nedalyvavo, teikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant ir ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovės atstovė Å¡iam praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo, todėl teismas bylÄ 2020 m. spalio 9 d. teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo, ieÅ¡kovės atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)246 straipsnis). Atsakovės atsiliepimo argumentai 6. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike, taip pat teismo posėdyje pabrėžė, kad nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti Kaune, kurioje įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tačiau dėstydama nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus, atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuotinÄ nuo žalos atsiradimo dienos 2017 m. kovo 6 d., todėl tuo pagrindu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

7. Nepaisant to, kad, atsakovės vertinimu, yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, papildomai atsakovė argumentavo, kad ieÅ¡kinys yra atmestinas ir kitais teisiniais pagrindais. Atsakovė nurodė, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnyje numatyta tvarka bÅ«tų pripažintas pagrįstu turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

8. IeÅ¡kovė pateikė teismui duomenis apie automobilio sugadinimus, tačiau nepateikė įrodymų, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinančių, kad sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos. Byloje taip pat nėra duomenų apie automobilio bÅ«klę iki eismo įvykio.

9. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų negalima tiksliai nustatyti, kokios detalės buvo keičiamos ar remontuojamos, ar detalių keitimas (remontas) yra sÄ lygotas bÅ«tent Å¡io eismo įvykio. IÅ¡ automobilio remontÄ patvirtinančių dokumentų matyti, kad buvo atlikta žymiai daugiau remonto darbų nei buvo nurodyta policijos suraÅ¡ytame 2017 m. kovo 15 d. nutarime. Taigi atitinkamai kyla abejonės dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio pagrįstumo.

10. Be to, atsakovės vertinimu, pats transporto priemonės vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir Å¡i priežastis taip pat lėmė žalos atsiradimÄ . Kelių eismÄ reglamentuojantys teisės aktai numato vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, pareigÄ Ä¯vertinti kelio bÅ«klę, pamačius kliÅ«tį sulėtinti greitį arba sustabdyti transporto priemonę, taip pat apvažiuoti kliÅ«tį ir kt.

11. Atsakovė taip pat nurodė nesutinkanti ir su reikalavimu priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas. IeÅ¡kovė, žinodama atsakovės pozicijÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakyme, kad ieÅ¡kovė turėtų pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, į raÅ¡tÄ nebereagavo ir delsė savo teises ginti teisme.

12. Teismo posėdyje atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys atmetamas. Dėl ginčo dalyko 13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ savo klientui (draudėjui), įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, t. y. galimai iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės, nes CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

14. Byloje nebuvo ginčo, jog (duomenys neskelbtini), esanti Kaune, kurioje įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė bylÄ nagrinėjančiam teismui visÄ su 2017 m. kovo 6 d. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, vykusiu eismo įvykiu susijusiÄ medžiagÄ : 2017 m. kovo 15 d. nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , 2017 m. kovo 6 d. policijos pareigÅ«no V. G. tarnybinį praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schemÄ , papildomus duomenis apie eismo įvykį (duomenis apie automobilį), 2017 m. kovo 6 d. automobilio vairuotojo K.

B. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , keturias nuotraukas, padarytas įvykio vietoje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 12 d. praneÅ¡imÄ (duomenys neskelbtini) (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-89887 priedas). Taigi į bylÄ iÅ¡reikalavus papildomus su eismo įvykiu susijusius dokumentus, atsakovė teisminio nagrinėjimo metu atitinkamai nebeakcentavo atsiliepime ir triplike nurodytų aplinkybių, kad byloje nėra eismo įvykio vietos lokalizacijÄ patvirtinančių duomenų.

15. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė ginčijo byloje aplinkybę dėl savo atsakomybės (neteisėtų veiksmų ar neveikimo), nesutiko dėl draudimo iÅ¡mokos dydžiu, taip pat įrodinėjo aplinkybę, kad ir pats transporto priemonės vairuotojas yra kaltas dėl padarytos žalos. Taigi atitinkamai Å¡ios bylos ginčo dalykas yra dėl deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

16. Tačiau atsakovei byloje pateikus praÅ¡ymÄ byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas pirmiausia teikia teisinius motyvus ir argumentus bÅ«tent Å¡iuo klausimu. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo 17. Atsikirsdama į ieÅ¡kinį, atsakovė Kauno miesto savivaldybė pirmiausia prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį, nustatyti, kad terminas pateikti ieÅ¡kinį baigėsi 2020 m. kovo 6 d. ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.

18. Ieškovė savo ruožtu laikėsi pozicijos, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes senatis prasidėjo nuo 2017 m. birželio 1 d., kuomet buvo išmokėta draudimo išmoka, o ne nuo 2017 m. kovo 6 d., kuomet buvo padaryta žala. Ieškovė prašė teismo remtis apeliacinės instancijos teismų nutartimis, kuriose nurodyta, kad ieškinio senaties terminas analogiško pobūdžio ginčuose skaičiuotinas nuo draudimo išmokos išmokėjimo.

19. Teismas, išanalizavęs ieškovės cituotų bylų ginčo aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo pasiremti šia praktika nagrinėjamoje byloje nėra:

1) teismas Å¡ioje byloje nesiremia ieÅ¡kovės nurodyta Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1099-254/2020, kaip prašė ieÅ¡kovės atstovė. Teismas sutinka, kad Å¡ioje byloje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo subrogacijos pagrindu iÅ¡ žalÄ padariusio asmens. Tačiau Å¡ioje nutartyje, prieÅ¡ingai nei teigė ieÅ¡kovės atstovė, nepateiktas iÅ¡samus ir argumentuotas teisės aiÅ¡kinimas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimu. Nutartyje tik vienu sakiniu nurodyta, kad dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 d.), kuris prasidėjo nuo tada, kai ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui draudiminę iÅ¡mokÄ (CK1.127 straipsnio 4 dalis);

2) teismas Å¡ioje byloje taip pat nesiremia ir kita ieÅ¡kovės nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-295-642/2019. Pabrėžtina, kad Å¡ioje nutartyje teismas nurodė, jog trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui. Tačiau Å¡ioje dalyje ypatingai akcentuotina, kad teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ grindė aiÅ¡kinimu, jog iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). O Å¡ioje nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra susijęs ne su regreso, o su subrogacijos institutu.

20. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindžia tokiais motyvais: - pirmiausia pažymėtina, kad tarp ieÅ¡kovės, kaip Kasko draudimo draudikės, ir atsakovės susiklostė ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet Å¡io straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009); - CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) (draudikė), atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ (iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ Kasko draudimo sutarties pagrindu), perėmė žalos atlyginimo prievolės kreditorės teises prieÅ¡ žalÄ padariusius asmenį, t. y.

įvyko subrogacija, deliktinė prievolė nepasibaigė, tik pasikeitė viena jos Å¡alis; - kaip minėta, ieÅ¡kovė subrogacijos pagrindu perėmė draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, delikto pagrindu atsiradusioje tarp draudėjo ir galimai už žalos padarymÄ atsakingos Kauno miesto savivaldybės. Tačiau dėl įvykusios subrogacijos deliktinė prievolė nepasibaigė. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeitė ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 straipsnis).

Taigi nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trejų metų terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad ginčo Å¡ioje dalyje tarp Å¡alių nebuvo; - kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikia skirti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymÄ , kai reiÅ¡kiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentÄ : · ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalÄ patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), · tuo tarpu draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo faktas reiÅ¡kia subrogacijos teisės atsiradimÄ â€“ draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ pagal jų sudarytÄ draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia ir tai, jog draudikas, reiÅ¡kiantis subrogacinį reikalavimÄ , negali turėti daugiau teisių, negu bÅ«tų turėjęs žalÄ patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-824-943/2016); - byloje yra pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo21 d. informacinis praneÅ¡imas (duomenys neskelbtini) apie 2017 m. kovo 6 d. eismo įvykį.

Prie praneÅ¡imo buvo pridėtas 2017 m. kovo 15 d. Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nes pagal nustatytas aplinkybes vairuotojas, vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į ženklais nepažymėtÄ ir vandeniu apsemtÄ duobę, buvusiÄ kelyje ties pastatu (duomenys neskelbtini), Kaune. IÅ¡ Å¡io oficialaus dokumento turinio matyti, kad eismo įvykis kilo dėl vieÅ¡o kelio, tiksliau (duomenys neskelbtini), esančio Kauno miesto teritorijoje, trÅ«kumo – įspėjamaisiais ženklais nepažymėtos duobės. Å ie dokumentai (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųsti elektroniniu paÅ¡tu adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 21 d.

BÅ«tent Å¡ios informacijos apie eismo įvykį gavimas buvo pagrindas draudikei (duomenys neskelbtini) spręsti apie draudžiamojo įvykio buvimÄ ir draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimÄ . Kartu Å¡i informacija įgalino spręsti ieÅ¡kovę apie draudimo objekto (automobilio) apgadinimÄ , už kurį turėtų bÅ«ti atsakinga kelio savininkė (valdytoja) – Kauno miesto savivaldybė.

21. Taigi teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokio pobÅ«džio ginčuose ieÅ¡kinio reikalavimui taikytina bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė – faktinio sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ momentas. IeÅ¡kinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kuriÄ Å¾alÄ patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-824-943/2016;

Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1506-657/2017). Todėl remiantis nurodyta teismų praktika ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad žala buvo padaryta 2017 m. kovo 6 d., o ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) (taip pat ir draudėjui) žalÄ galimai padaręs asmuo tapo žinomas bÅ«tent2017 m. kovo 21 d. ir nuo Å¡ios dienos atitinkamai prasidėjo trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Teismo nuomone, teisės į žalos atlyginimÄ dėl daikto sugadinimo atsiradimo momentas sietinas su daikto sugadinimo priežasties nustatymo momentu – 2017 m. kovo 21 d.

Todėl ieškinio senaties terminas paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo šiuo konkrečiu atveju pasibaigė 2020 m. kovo 21 d. Kadangi ieškinys teismui paduotas tik 2020 m. balandžio 24 d., teismas konstatuoja, jog reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti yra praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas. Dėl ieškinio senaties termino nutraukimo 22. Vienas iš ieškinio senaties nutraukimo pagrindų yra skolininko veiksmai, rodantys, kad jis prievolę pripažįsta (CK 1.130 straipsnio 2 dalis).

Nors konkretÅ«s veiksmai, kuriems esant laikytina, kad skolininkas pripažįsta prievolę įstatymų leidėjo nereglamentuoti, tačiau tokie veiksmai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtinantys prievolės pripažinimÄ . Aplinkybę, kad skolininkas iki pasibaigiant ieÅ¡kinio senaties terminui atliko veiksmus, liudijančius skolos pripažinimÄ , turi įrodyti kreditorius, kuris Å¡ia aplinkybe grindžia ieÅ¡kinio senaties termino nutraukimo faktÄ (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2011).

23. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 17 d. pretenzija Nr. R0001857920 Kauno miesto savivaldybei patvirtina, kad iki ieÅ¡kinio pateikimo ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę dėl 3 048,91 Eur draudimo iÅ¡mokos, iÅ¡mokėtos draudėjui 2017 m. birželio 1 d. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Kauno miesto savivaldybė bÅ«tų pripažinusi savo prievolę visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies, kas atitinkamai sÄ lygotų ieÅ¡kinio senaties termino nutraukimo instituto taikymÄ . PrieÅ¡ingai, kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė pateikė Kauno miesto savivaldybės 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ Nr. 43-2877, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovė su pateiktu turtiniu reikalavimu visiÅ¡kai nesutinka.

24. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas buvo nutrÅ«kęs ir prasidėjo iÅ¡ naujo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti nebuvo nutrauktas. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo 25. Jei kita ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) šį terminÄ atnaujinti.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2019). KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, 36 punktas; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017, 51 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė net neprašė teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, nes laikėsi pozicijos, kad senatis nebuvo praleista. Nepaisant Å¡ios aplinkybės, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie egzistuojantį pagrindÄ atnaujinti senaties terminÄ .

27. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei Å¡iuo atveju taikytini aukÅ¡tesni nei vidutiniai rÅ«pestingo ir atidaus elgesio standartai, nes ieÅ¡kovė – juridinis asmuo, užsiimantis draudimo veikla, galintis ir privalantis tinkamai naudotis savo teisėmis. Ypatingai akcentuotina ir tai, kad atsakovė dar 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakymu į pretenzijÄ aiÅ¡kiai nurodė, kad su turtine pretenzija dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo nesutinka, kad Kauno miesto savivaldybė pakartotinai svarstytų žalos atlyginimo klausimÄ tik tuo atveju, jei bÅ«tų pateikti iÅ¡samesni duomenys apie eismo įvykio aplinkybes. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nuo 2017 m. rudens iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2020 m. balandžio mėn. ieÅ¡kovei dėl kokių nors priežasčių buvo kilusi kliÅ«tis laiku kreiptis į teismÄ dėl teisminės gynybos.

28. Teismas, įvertinęs susidariusiÄ faktinę situacijÄ , sprendžia, kad buvusiomis aplinkybėmis ieÅ¡kovės elgesys laikytinas nepakankamai rÅ«pestingu ar atidžiu, o ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl bylos baigties 29. Apibendrinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad ieÅ¡kinys yra atmestinas tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį.

30. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

31. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra atmestinas, taikant ieÅ¡kinio senatį. Todėl turtinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo nagrinėjimas, esant savarankiÅ¡kam ieÅ¡kinio atmetimo pagrindui (pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui), yra savitikslis ir perteklinis. Nagrinėjamu atveju toks civilinės atsakomybės sÄ lygų vertinimas neaktualus, nes, net ir nustačius teisės pažeidimÄ , pažeistos teisės nebÅ«tų įmanoma apginti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

Dėl Å¡ios priežasties teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, neturi pareigos analizuoti bei pasisakyti dėl ieÅ¡kovės reikalavimų esmės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). IÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, iÅ¡vardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai yra atmesti, ieškovei iš atsakovės nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šis klausimas nesvarstomas.

34. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimaliÄ 5,00 Eur valstybei priteisiamÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,268 straipsniu, 270 straipsniu, nusprendžia: atmesti ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė