f4d79f08-4e77-4b0c-90e9-4f12f300751d · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-142-282/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25716-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.5.1.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.2.12.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.;2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 7 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, nuteistajai J.

K. ir jos gynėjai advokatei E. J., nukentėjusiajam D. J. ir jo atstovui advokatui S. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, J. K. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nukentėjusiojo D. J. 400 Eur atstovavimo iÅ¡laidos pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ J.

K. priteista 400 Eur proceso iÅ¡laidų nukentėjusiojo D. J. naudai. Kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. J. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji, smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ D. J., o bÅ«tent: 2021-07-28, apie 21.40 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia kumščiais trenkė nukentėjusiajam D. J. nemažiau kaip penkis kartus į galvos sritį, tame tarpe ir į nosį, kuris galvÄ dengėsi rankomis, bei rankomis trenkė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į krÅ«tinės sritį, pastÅ«mė jį, dėl ko nukentėjusysis D.

J. trenkėsi kairės rankos alkÅ«ne į sienÄ , tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajam D. J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimus kairiojo apatinio voko-paakio srityje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas nosyje, deÅ¡iniame dilbyje, kairėje alkÅ«nėje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J.

K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-02-17 nuosprendį ir:

1) nutraukti bylÄ , kadangi egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis, arba 2) perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų padaryta iÅ¡vada, kad veikos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį jos padėties pabloginimÄ , ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, arba 3) priimti naujÄ nuosprendį – jÄ iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , arba, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba 4) priimti naujÄ nuosprendį – jÄ iÅ¡teisinti, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jos, kaip kaltinamosios, teisės ar kurie sukliudė pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, 5) priteisti iÅ¡ D.

J. jos naudai 500 Eur patirtų proceso iÅ¡laidų. 2.1. Teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepadarė, kadangi egzistuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis. Nurodo, kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai visų bylos aplinkybių neiÅ¡nagrinėjo, nepagrįstai nesivadovavo BK 28 straipsniu, todėl pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 45 straipsnio, 83 straipsnio 1 ir 4 dalių, 268 straipsnio, 273 straipsnio 1 dalies, 275 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio, 369 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 2 straipsnio 3-4 dalių, 14-15 straipsnių, 28 straipsnio, 140 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2.2.

Nurodo, kad teismas klaidingai byloje įvertino jos kaltės prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , nes iÅ¡ jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji kaltės nepripažino (t. 1, b. 1. 100–102), vėliau kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, su sÄ lyga, jog ji ir nukentėjusysis susitaikys ir, kad jai nebus taikoma baudžiamoji atsakomybė (t. 1, b. 1. 107–109). Teigia, kad analogiÅ¡kos pozicijos ji laikėsi ir teisme, klaidingai suvokdama, jog pripažinus nusikalstamos veikos padarymÄ jai baudžiamoji atsakomybė nebus taikoma.

Å ias aplinkybes patvirtina Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021-09-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25686-21, kurioje nustatyta, kad pats nukentėjusysis jÄ sumušė ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ , Å iaulių apygardos teismo 2021-10-01 nutartis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius panaikinimo, paties nukentėjusiojo 2021-08-19 pasižadėjimas raÅ¡tu, kad jis daugiau nekonfliktuos ir neužgaulios jos. Dėl to apeliantė teigia, kad jos nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, todėl teismas nepagrįstai byloje taikė BPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatas byloje atlikdamas sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Tokiu būdu teismas pažeidė ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. 2.3. Apeliantė teigia, kad teismo posėdyje buvo pažeistos jos, kaip kaltinamosios, teisės, numatytos BPK 7 straipsnyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 45 straipsnyje, 275 straipsnio 1 dalyje, 268 straipsnyje, nes teismas jai neišaiškino jos, kaip kaltinamosios, procesinių teisių ir neužtikrino galimybės jomis pasinaudoti, t. y. teismo posėdžio metu jai suprantamai ir aiškiai nebuvo paaiškinti teisiniai padariniai dėl kaltinimo pripažinimo.

Teismas, matydamas, kad teismo posėdžio metu ji visiÅ¡kai nesupranta, kas vyksta procese, kad jai viskas yra neaiÅ¡ku, nėra iki galo aiÅ¡kus ir suprantamas pats kaltinimas ir jo visiÅ¡ko pripažinimo teisiniai padariniai, o jos gynėja (paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) nesilaiko BPK 48 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir neteikia jai reikiamos teisinės pagalbos, galėjo jai papildomai paaiÅ¡kinti visas jos procesines teises, patį kaltinimÄ ir jo pripažinimo pasekmes, pasiÅ«lyti jai pakeisti gynėjÄ .

Dėl to ji bylos nagrinėjimo metu negalėjo pasinaudoti BPK 275 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis – užduoti klausimus nukentėjusiajam, neturėjo lygių teisių teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Teigia, kad teismas nesilaikė ir BPK 22 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes ji iki galo nesuprato, kuo yra kaltinama, kadangi pati nukentėjo nuo D.

J. nusikalstamų veiksmų, buvo suvaržytos jos procesinės teisės teikti praÅ¡ymus, pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus, duoti paaiÅ¡kinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikÅ¡tų praÅ¡ymų, tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo pačios galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , dalyvauti baigiamosiose kalbose (gynėja nepanaudojo visų įstatymuose nurodytų gynybos priemonių ir bÅ«dų, kad bÅ«tų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamÄ jÄ ), kreiptis į teismÄ paskutiniu žodžiu.

Mano, kad dėl Å¡ių procesinių teisės normų pažeidimų, teismas priėmė neteisėta ir nepagrįstÄ nuosprendį. 2.4. Skunde apeliantė teigia, kad teismas byloje visiÅ¡kai nevertino jos ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų. Pažymi, kad iÅ¡ nuosprendžio 1-2 lapų matyti, kad teismas nustatė, jog, pirmiausia, nuo nusikalstamų veikų padarymo nukentėjo ji pati. Nurodo, kad nukentėjusysis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nes vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis demonstravo nepagarbÄ jai ir visiems aplinkiniams, kurie girdėjo nukentėjusiojo iÅ¡sireiÅ¡kimus:

„smarvė“, „šunpalaikė“, „tu čia nevaikščiosi“, „tu čia nesėdėsi“, iÅ¡ karto po Å¡ių savo veiksmų nukentėjusysis vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ jai, nes vieÅ¡oje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje, iÅ¡ didelio pykčio ir savanaudiÅ¡kų paskatų dėl jos asmens ir jos augintinio, apipylė jÄ vandeniu, po to griebė jÄ už plaukų ir laikėsi įsikibęs į jos plaukus, jos nepaleido. Dėl to akivaizdu, kad savo rankomis nukentėjusysis gintis negalėjo, kadangi tuo metu smurtavo prieÅ¡ jÄ .

Laikydamasis abejomis rankomis už jos plaukų, nukentėjusysis palenkė jÄ apačion, o tada viena ranka trenkė jai į kaklo sritį, į pilvÄ ir į veidÄ . Apeliantei neaiÅ¡ku, kaip teismas, nustatęs jos sužalojimÄ , galėjo padaryti iÅ¡vadÄ , jog ji prisipažino kalta visiÅ¡kai, nes jos veiksmuose apskritai nebuvo tyčios, o juo labiau tiesioginės. Pažymi, kad ji turėjo ir privalėjo gintis nuo nukentėjusiojo netikėtai ir didelį jos iÅ¡gÄ stį sukėlusio užpuolimo, todėl yra visiÅ¡kai pateisinama ir suprantama, kad pačiam nukentėjusiajam galėjo atsirasti tam tikra žala sveikatai.

Mano, kad specialisto iÅ¡vada, kuria rėmėsi teismas pagrįsdamas jos kaltę, turėjo bÅ«ti atmesta, kadangi pats nukentėjusysis jos atžvilgiu įvykdė net dvi nusikalstamas veikas – pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . 2.5. Nuteistoji skunde teigia, kad jos skunde nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo G. M. parodymai ir tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusysis sunkiai galėjo paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes dėl senyvo amžiaus, kad konfliktas kilo dėl Å¡uns vedžiojimo, kad konflikto metu asmenys apsistumdė, kad vyras dėl senatvės sunkiai dėstė mintis, parodymus vis keitė, nesugebėjo paaiÅ¡kinti visų aplinkybių, vis kartojo, kad jam smirda Å¡uns iÅ¡matos, ir jis nori, kad žmonės nebevedžiotų čia augintinių, nes jis pats jų nelaiko (t. 1, b. 1. 66).

Nurodo, kad liudytojo G. M. parodymai ir tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys patvirtina, kad pats nukentėjusysis siekė neteisėtai suvaržyti jos teises ir laisves, t. y. be pagrindo drausti jai laisvai judėti ir turėti augintinį, to pasekoje, ji nukentėjo nuo pačio nukentėjusiojo vandališkų veiksmų jos atžvilgiu, t. y. buvo apipilta vandeniu bei vėliau buvo užpulta, todėl ji buvo priversta gintis jėga nuo nukentėjusiojo (t. 1, b. 1. 92–95). 2.6. Nuteistoji skunde teigia, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, o dėl esminių aplinkybių net išgalvoti ir melagingi.

Nurodo, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu melagingai teigė, kad į jo butÄ ji veržėsi, spardė duris, jas daužė rankomis, kad jėga atplėšė buto duris ir pateko į buto vidų, kad jis jÄ apipylė buto viduje, o ne daugiabučio namo laiptinėje, kad ji jį puolė muÅ¡ti kumščiais, o jis dengėsi savo galvÄ rankomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nustatyta, jog pats nukentėjusysis jÄ pirmas puolė, sugriebdamas ir laikydamas jÄ už plaukų, o po to kumščiu smÅ«giavo jai į veidÄ , todėl ji, gindamasi nuo užpuolimo, sužalojo patį nukentėjusįjį (t. 1, b. 1. 9–10).

Teigia, kad nukentėjusiojo parodymų melagingumÄ ir iÅ¡galvojimÄ patvirtina liudytojos S. M. parodymai, ji iÅ¡ nukentėjusiojo buto sklindančio triukÅ¡mo negirdėjo (t. 1, b. 1. 60–63). Dėl to apeliantė skunde teigia, kad ji negalėjo spardyti nukentėjusiojo buto durų, daužyti jų rankomis ar kitaip jėga plėšti buto duris, kadangi pastovų ir didelį triukÅ¡mÄ gretimų, toje pačioje laiptinėje esančių butų kaimynai bÅ«tų nuolat girdėję. Nagrinėjamu atveju tokio triukÅ¡mo nebuvo, iÅ¡skyrus tik vienintelį stiprų garsÄ nuo smÅ«gio į buto duris, kuomet nukentėjusysis laikė jÄ už plaukų ir kumščiu smÅ«giavo jai į veidÄ ir kitas kÅ«no dalis, o ji gynėsi ir bandė iÅ¡trÅ«kti.

Taip pat teigia, kad nukentėjusysis melagingai tvirtina, kad jis jai nesudavė jokių smÅ«gių (t. 1, b. 1. 10–18), tačiau iÅ¡ liudytojo G. M. parodymų ir tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų duomenų matyti, kad konflikto metu asmenys apsistumdė. IÅ¡ jos nuoseklių parodymų matyti, kad ji buvo sumuÅ¡ta, o jai padarytus sužalojimus patvirtina specialisto iÅ¡vada, kuri Å¡ioje byloje buvo nuslėpta ir nepateikta teismui. Pažymi, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021-09-02 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25686-21 nustatyta, kad pats nukentėjusysis jÄ sumušė ir nežymiai jai sutrikdė sveikatÄ .

Teigia, kad policijos pareigÅ«nų „body“ kamerų vaizdo ir garso įraÅ¡ai (t. 1, b. 1. 77–82) patvirtina, kad nukentėjusysis tyčia ir iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų jÄ sužalojo, o ji veikė esant bÅ«tinajai ginčiai. Nurodo, kad nukentėjusysis papildomos apklausos metu melagingai teigė, kad jos necenzÅ«riniais žodžiais nevadino, su ja kalbėjosi gražiai, tačiau Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus paneigia paties nukentėjusiojo žodžiai, pasakyti atvykus policijos pareigÅ«nams: vyras, atsidaręs langÄ , ant moters pradėjo Å¡aukti, kad ji vedžioja savo „šunpalaikį“ (t. 1, b. 1. 66).

Teigia, kad nukentėjusiojo parodymai, kad ji neva daužė ir spardė jo duris, yra melagingi, nes to apskritai nebuvo (t. 1, b. 1. 60–63). Taip pat nukentėjusysis melagingai teigė, kad ji pirma jį užsipuolė, veržėsi į jo butÄ , trankė jį kumščiais, o jis dengėsi nuo smÅ«gių rankomis. Å iuos iÅ¡galvotus nukentėjusiojo parodymus paneigia paties nukentėjusiojo parodymai, jog ji pati neva jį puldama ir jam smÅ«giuodama pametė savo akinius. Toks nukentėjusiojo tvirtinimas neatitinka elementarios logikos, nes akiniai jai galėjo nukristi tik tuo atveju, jeigu nukentėjusysis bÅ«tųjų tempęs už plaukų, lenkęs prie žemės ir smÅ«giavęs jai į veidÄ .

Nurodo, kad 2021-08-03 apklausos metu nukentėjusysis pakeitė savo ankstesnius parodymus, nurodydamas, kad jai neva gindamasis galėjo suduoti smÅ«gius, tačiau jos sužaloti nesiekė, jos už plaukų netempė, o nagais jai kÅ«no subraižyti negalėjo, nes neva jo nagai yra trumpi (t. 1, b. 34–37). Å ie nukentėjusiojo parodymai neatitinka tikrovės, nes ankstesnėse apklausose nukentėjusysis atkakliai tvirtino, jog jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko. Taip pat visiÅ¡kai nepagrįstas ir iÅ¡galvotas yra nukentėjusiojo teiginys, kad dėl jo nagų trumpumo jis negalėjo sužaloti jos kÅ«no, nes net nagams ir esant trumpiems, jais galima itin stipriai sužaloti žmogaus kÅ«nÄ .

Pažymi, kad 2021-11-30 liudytojo papildomos apklausos metu nukentėjusysis pripažino, jog prieÅ¡ jÄ smurtavo, tačiau neva Å¡is pripažinimas buvo iÅ¡ jo „iÅ¡gautas“ apgaulingu bÅ«du (t. 2, b. 1. 13–14). Apibendrindamas Å¡iuos skunde nurodytus argumentus dėl nukentėjusiojo parodymų, apeliantė teigia, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieÅ¡taringi, o jos parodymai yra nuoseklÅ«s. Nukentėjusiojo tvirtinimas, kad jo prisipažinimas dėl fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ jÄ buvo iÅ¡gautas apgaulės bÅ«du, turi bÅ«ti atmestas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis paties nukentėjusiojo parodymams.

Pastebi, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu dėl ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų veiksmų jokio skundo prokurorui neteikė, apie tai nukentėjusysis buvo informuotas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2021-12-08 atsakymu (t. 2, b. 1. 8). 2.7. Apeliantė skunde teigia, kad teismo iÅ¡vada, kad jos kaltė yra visiÅ¡kai yra įrodyta, yra nepagrįsta, nes teismas byloje įrodymų netyrė. Nurodo, kad ji jokių tyčinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, todėl jos veiksmuose apskritai nėra kaltės. Kadangi nukentėjusiojo parodymai yra prieÅ¡taringi, teismas jais negalėjo vadovautis priimdamas nuosprendį.

Pažymi, kad teismas visiÅ¡kai nevertino jos parodymų, o liudytojų parodymai, vaizdo įrašų apžiÅ«ra patvirtina ne jos kaltę, bet prieÅ¡ingai – nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumÄ ir melagingumÄ , paties nukentėjusiojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ . Dėl to apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog byloje nustatyti visi bÅ«tini objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, kad veika teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes nagrinėjamu atveju egzistavo bÅ«tinoji gintis, kuri Å¡alina jos baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Todėl apeliantė mano, kad teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta. 2.8. Taip pat apeliantė skunde nurodo, kad ji dėl apeliacinio skundo parengimo ir baudžiamosios bylos Nr. 1-182-953/2022 turėjo papildomai konsultuotis su teisininkais, todėl patyrė 500 Eur proceso išlaidų, kurias prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nukentėjusiojo.

3. Atsiliepimu į nuteistosios J. K. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis D. J. praÅ¡o palikti nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendį nuteistosios J. K. atžvilgiu, priteisti visas jo turėtas proceso iÅ¡laidas. Teigia, kad skunde nuteistoji dėl nežinomų priežasčių visiÅ¡kai pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Taip pat teigia, kad nuosprendis yra objektyvus, neÅ¡aliÅ¡kas ir teisėtas, nes nuteistosios skundo argumentai yra deklaratyvÅ«s ir neatitinka tikrovės, kadangi nuteistoji nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios turėjo jai paskirtÄ gynėjÄ , su kuriuo bendravo viso teismo posėdžio metu, jokių nuÅ¡alinimų ar pastabų dėl netinkamo teismo ar gynėjo darbo nepareiÅ¡kė.

Pastebi, kad teismas net keletÄ kartų klausė, ar teisiamoji supranta, kuo yra kaltinama, ar prisipažįsta savo kaltę, ar sutinka, kad bÅ«tų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas teisme, tiek prieÅ¡ nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, tiek ir pabaigus įrodymų tyrimÄ klausė, ar ji turi kokių nors praÅ¡ymų. Jokių pareiÅ¡kimų ar pageidavimų nebuvo pareikÅ¡ta. Pažymi, kad teismas net buvo padaręs pertraukÄ , kurios metu įpareigojo J. K. pasitarti su jai paskirta gynėja dėl galimų tolesnių bylos užbaigimo variantų.

Po Å¡ios pertraukos teismas vėl klausė kaltinamosios, ar jai yra suprantamos bylos baigimo procesinės pasekmės ir kokia yra jos pozicija. Tik tada teismas iÅ¡tyrė visÄ bylos medžiagÄ ir suteikė visiems proceso dalyviams teisę pasakyti paskutinį žodį. Nurodo, kad nuteistosios skunde yra nagrinėjamos nukentėjusiosios kaltės aplinkybės, kurios jau buvo iÅ¡tirtos ikiteisminio tyrimo metu ir priimtas procesinis sprendimas, kuris nebuvo ginčijamas. Vertina, kad Å¡is nuteistosios skundas yra nauja nuteistosios pasirinkta gynyba siekiant iÅ¡vengti atsakomybės.

4. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nuteistoji skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos, kaip kaltinamosios teises, nes neiÅ¡aiÅ¡kino jos procesinių teisių ir neužtikrino galimybės jomis pasinaudoti. Å is skundo argumentas yra nepagrįstas, nes iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad J. K., kaip kaltinamajai, bylÄ nagrinėjęs teismas iÅ¡aiÅ¡kino jos, kaip kaltinamosios teises, numatytas BPK 22 straipsnyje, ir nuteistoji J. K. patvirtino jas supratusi, taip pat iÅ¡ posėdžio protokolo matyti, kad nuteistoji jai iÅ¡aiÅ¡kintomis teisėmis naudojosi (turėjo gynėjÄ , davė parodymus, paaiÅ¡kinimus apie tiriamÄ Ä¯vykį, kreipėsi į teismÄ paskutiniu žodžiu ir kt.) (t. 3, b. l. 68–72).

Taip pat pirmosios instancijos teisme J. K. nurodė, kad jai pareikÅ¡to kaltinimo turinys yra suprantamas, kalta ji nurodė prisipažįstanti iÅ¡ dalies, davė parodymus apie tiriamÄ Ä¯vykį, pasakė paskutinį žodį. Be to, iÅ¡ bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme J. K. gynė ir teisinę pagalbÄ jai teikė adv. V. P., su kuria J. K. konsultavosi dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Taip pat iÅ¡ posėdžio protokolo matyti, kad tiek pati kaltinamoji J. K., tiek ir jos gynėja bylÄ nagrinėjančiam teismui nuÅ¡alinimų nereiÅ¡kė, praÅ¡ymų nei prieÅ¡ įrodymų tyrimÄ , nei po jo nepareiÅ¡kė.

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistÄ jÄ apylinkės teisme gynusi advokatė nepanaudojo visų įstatymuose nurodytų gynybos priemonių ir bÅ«dų, kad bÅ«tų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamÄ jÄ , yra deklaratyvus, nes skunde apeliantė nedetalizavo, kokių veiksmų jÄ gynusi advokatė neatliko, kokios aplinkybės, jÄ teisinančios, liko nenustatytos. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės J. K. procesinių teisių nepažeidė, nuteistosios J.

K. teisė į gynybÄ nebuvo pažeista.

7. Taip pat skunde nuteistoji teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ nesant visų sÄ lygų taikyti BPK 273 straipsnio nuostatas, kadangi jos kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pripažinimas buvo formalus. BPK 273 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs Å¡io Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius Å¡io Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Nuteistoji J. K. buvo kaltinama (Å¡iuo metu yra nuteista) padariusi vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , prokurorui pagarsinus byloje esantį kaltinamÄ jį aktÄ J. K. nurodė, kad kaltinimas jai yra suprantamas, iÅ¡ dalies prisipažįsta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , sutiko duoti parodymus. IÅ¡ J. K. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų visumos matyti, kad ji pripažino visas faktines jai inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, t. y. pripažino sužalojusi nukentėjusįjį D. J. („nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tada, kai jį pastÅ«mė ir jis trenkėsi į baldus, <...>, „anksčiau sužalojimų pas D.

J. nebuvo, jie atsirado dėl jos veiksmų“, „gailisi dėl savo poelgio“), davė parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos esmines faktines aplinkybes, tik tvirtino, kad veikė esant bÅ«tinajai ginčiai (t. 2, b. l. 68–72), dėl to pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji prisipažino padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę iÅ¡ pradžių pripažino iÅ¡ dalies (t. 1, b. l. 92-95), vėliau kaltės nepripažino visiÅ¡kai (t. 1, b. l. 100), o paskutinės apklausos metu (2021-08-19) kaltę visiÅ¡kai pripažino, sutikdama su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 107).

Nors pirmosios instancijos teisme nuteistoji nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau ji pripažino, kad sužalojimai D. J. atsirado dėl jos veiksmų, kad ji gailisi dėl savo poelgio, t. y. pripažino visas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Dėl to netikėti, kad nuteistosios J. K. prisipažinimas padarius nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus, buvo nenuoširdus ir neatitiko pačios nuteistosios valios, nėra pagrindo. Nuteistosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus apie esmines kaltinime nurodytas aplinkybes sugretinus su kitais byloje surinktais įrodymais, pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių.

Taip pat iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei vienas iÅ¡ byloje dalyvavusių proceso dalyvių neprieÅ¡taravo, kad byloje bÅ«tų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ lygas, pagrįstai nusprendė byloje atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Dėl to nuteistosios skundo teiginys, kad byloje nepagrįstai atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, yra nepagrįstas.

8. Apeliaciniu skundu nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu, teismo iÅ¡vadomis dėl jos kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teigia, kad ji veikė esant bÅ«tinajai ginčiai. 9.1. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, iÅ¡analizavus tokių duomenų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. 9.2. Nors apeliantė skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismo išvados nuosprendyje yra padarytos neišsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes bei byloje surinktus duomenis, tačiau apeliantė skunde nedetalizavo, kokios bylos aplinkybės, t. y. kurie bylos duomenys, nebuvo išsamiai ištirti.

IÅ¡ bylos matyti, kad apylinkės teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomonės dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo byloje, nutarė byloje atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , neapklausiant kitų asmenų (nukentėjusiojo, liudytojų), o tik iÅ¡vardijant bylos medžiagÄ . BPK 290–291 straipsniai nedraudžia įrodymų tyrimo metu bylÄ nagrinėjančiam teismui paskelbti iÅ¡vardijant ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis iÅ¡tyrė juos tik iÅ¡vardindamas, nėra esminis BPK pažeidimas, dėl kurio skundžiamas nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas kaip nepagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas apklausiant pačiÄ nuteistÄ jÄ , nukentėjusįjį D. J., iÅ¡tiriant D. J. atžvilgiu tirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25686-21 esančius duomenis. Tai, kad apeliantė kitaip vertina byloje surinktus įrodymus, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas manyti, kad teismo padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių.

Kaip jau minėta, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o nuteistasis ar jo gynėjas gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis. 9.3.

J. K. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam D. J.. 9.4. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

Kartu pažymėtina, jog fizinis skausmas, jo intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sÄ vokos, todėl tokių pasekmių pripažinimas nusikaltimu pagal BK 140 straipsnį neturėtų bÅ«ti formalus. Baudžiamoji atsakomybė turėtų bÅ«ti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tinÄ pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020).

Be to, nagrinėjant situacijÄ , kuriÄ galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, bÅ«tina vertinti ne tik formaliÄ veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situacijÄ , kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). 9.5. Nuteistoji J. K. neigia tyčia smurtavusi nukentėjusiojo D. J. atžvilgiu, bet pripažįsta, kad konflikto metu susistumdė su nukentėjusiuoju D.

J. ir padarė nukentėjusiajam D. J. nustatytus sužalojimus, tvirtindama, kad sužalojimus D. J. padarė gindamasi nuo paties nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų. Apeliantė skunde teigia, kad nepagrįstai teismas rėmėsi nukentėjusiojo D. J. parodymais, nes jie yra nenuoseklÅ«s, o nesirėmė jos nuosekliais parodymais. 9.6. Nuteistoji J. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad po to, kai D. J. pro atidarytÄ langÄ jÄ iÅ¡vadino „smarve“, „šunpalaike“, pasakė „tu čia nevaikščiosi, nesėdėsi“, ji nuėjo pas kaimynÄ D.

J. pasiaiÅ¡kinti dėl jo pasakytų žodžių, kad paskambinus į buto duris, D. J. atidaręs duris iÅ¡ karto jÄ apipylė vandeniu, o sureaguodama į tai, ji pastÅ«mė D. J., po to D. J. jÄ pastÅ«mė, griebė jai už plaukų ir laikė, palenkdamas sudavė smÅ«gius jai į smakrÄ , pilvÄ , o ji gindamasi galėjo nukentėjusįjį apibraižyti. Nuteistoji pripažino, kad iki tol nukentėjusysis nebuvo sužalotas, kad sužalojimus jis patyrė nuo jos veiksmų – pastÅ«mimo, mosikavimo rankomis, gailėjosi dėl tokio savo poelgio.

IÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, t. y. kad D. J. jÄ apipylė vandeniu, kad jis pirmas jai sudavė smÅ«gį, o ji jį pastÅ«mė, kad tarp jų įvyko abipusis susistumdymas ir smÅ«gių sudavimas, nuteistoji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji (t. 1, b. l. 92–93, 100, 107) bei D. J. atžvilgiu tirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25686-21 apklausiama kaip nukentėjusioji (b. l. 9–11, 32–33, 36). Nuteistosios parodymus, jog konflikto su D. J. metu, ji buvo taip pat sužalota, patvirtina asmens apžiÅ«ros protokole užfiksuoti J.

K. matomi iÅ¡oriniai sužalojimai veide (įbrėžimas), kakle (paraudimas), krÅ«tinės srityje (įbrėžimai) (b. b. Nr. 01-1-25686-21, b. l. 18–25), specialisto iÅ¡vadoje Nr. G892/2021(04) nurodyti duomenys (b. l. Nr. 01-1-25686-21, b. l. 30–31), policijoje registruoto įvykio suvestinės duomenys (b. l. Nr. 01-1-25686-21, b. l. 54–55), į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų kamerų vaizdo įraÅ¡ai (b. b. Nr. 01-1-25686-21, b. l. 61–66), J. K. telefono skambučio bendrojo pagalbos centrui garso įraÅ¡as (b. b.

Nr. 01-1-25686-21, b. l. 70–73). Nors Å¡ie paminėti duomenys patvirtina tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios buvus konfliktÄ , nuteistajai J. K. padarytus sužalojimus, tačiau Å¡ie duomenys, kaip savarankiÅ¡ki įrodymai, nepatvirtina nuteistosios J. K. parodymų, kad ji sužalojimus nukentėjusiajam D. J. padarė gindamasi. Be to, pačios nuteistosios parodymuose yra prieÅ¡taravimų. 9.7. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausiama J. K. aiÅ¡kino, kad D. J. jÄ nuolatos puola žodžiais, koneveikia necenzÅ«riniais žodžiais, kad tokį D.

J. elgesį ji kentė metus laiko. Tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistoji tokius savo parodymus paneigė, teigdama, kad su D. J. ji nebendrauja, kad jis sistemingai jos neįžeidinėjo, kad iki grumtynių jÄ â€žÅ¡unpalaike“ iÅ¡vadinęs nebuvo, jog įvykio dienÄ pirmÄ kartÄ jÄ taip pavadino. Nors apeliacinės instancijos teisme nuteistoji pripažino, kad ji padarė jai suformuluotame kaltinime nurodytus nukentėjusiajam D. J. nustatytus sužalojimus, tačiau tos pačios apklausos metu jau teigė, kad smÅ«gių nukentėjusiajam į krÅ«tinę nesudavė, nes nukentėjusysis laikė jÄ už plaukų, bei nurodė, kad neprisimena sudavusi į krÅ«tinę, kad „tai jai smulkmena“, kad „į krÅ«tinę negalėjo suduoti, kiek save pažįsta“.

Taip pat prieÅ¡taringai nuteistoji nurodė jos patekimo į nukentėjusiojo butÄ momentÄ , smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiajam. Apklausiama kaip įtariamoji J. K. teigė, kad į butÄ pateko po to, kai D. J. jÄ apipylęs vandeniu sudavė kumščiu į skruostÄ , kad po ji žengė link D. J. ir sudavė vienÄ kartÄ delnu jam per veidÄ ir tai padarė jau bÅ«dama buto koridoriuje, kad po to pastÅ«mė D. J. ir jis atsitrenkė į sienÄ (t. 1, b. l. 92–93). Apylinkės teisme nuteistoji šį momentÄ aiÅ¡kino kitaip – vos atidaręs duris kaimynas iÅ¡ karto pylė vandenį, o ji sureaguodama jį pastÅ«mė, po to D.

J. griebė jai už plaukų ir laikė palenkdamas žemyn, sudavė smÅ«gį į skruostÄ , smakrÄ , pilvÄ , kad mosikuodama rankomis galėjo jį subraižyti (t. 2, b. l. 68–72). Apeliacinės instancijos teisme J. K. nurodė, kad po to, kai D. J. jÄ apipylė vandeniu, jis pirmas sudavė jai smÅ«gį į veidÄ , tada ji jam „kepÅ¡telėjo ir pastÅ«mė“, po to D. J. įsikibo jai į plaukus. Atsakydama į teisėjų kolegijos klausimus tikslinant įvykio aplinkybes, nuteistoji jau teigė, kad D.

J. apipylė jÄ vandeniu ir trenkė smÅ«gį kumščiu jai į skruostÄ , kad po to ji pastÅ«mė D. J. ir jis griebė jai už plaukų, kad į nukentėjusiojo butÄ Ä¯Ä—jo, kai D. J. jÄ tempė už plaukų (t. 2, b. l. 140–145). J. atžvilgiu tirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25686-21 apklausiama kaip nukentėjusioji J. K. parodė, kad D. J. apipylęs jÄ vandeniu, abiem rankomis griebė jai už plaukų, laikydamas ir tempdamas viena ranka jos plaukus, kita ranka sudavė tris kartus kumščiu į deÅ¡inės pusės skruostÄ , kad visa tai vyko ketvirto aukÅ¡to laiptinėje (b. l. 9–11).

Vėlesnės apklausos metu J. K. teigė, kad po to, kai D. J. jÄ apipylė vandeniu ir vienÄ kratÄ kumščiu trenkė į deÅ¡inį skruostÄ , ji žengė link D. J. ir vienÄ kartÄ jam trenkė, kad tai padarė jau bÅ«dama buto koridoriuje, po to D. J. ji pastÅ«mė ir jis atsitrenkė į sienÄ , po to D. J. jÄ pagriebė už plaukų ir tempdamas sudavė jai smÅ«gius, nuo kurių nukrito jos akiniai (b. l. 32–33). Vertinant tokius nuteistosios J. K. parodymus dėl tiriamo įvykio aplinkybių, matyti, kad nuteistosios parodymai tarpusavyje yra prieÅ¡taringi, todėl juos vertinti kaip nuoseklius, kaip teigia skunde nuteistoji, nėra pagrindo. 9.8.

Nuteistoji J. K. apklausų metu teigė, kad jos parodymus, jog nukentėjusysis D. J. jai sudavė smÅ«gius, o ji tik gynėsi nuo jo smÅ«gių, gal galėtų patvirtinti kaimynas iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), nes buvo atidaręs duris ir galėjo matyti. Toks apeliantės teiginys yra nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenanti S. M. parodė, kad ji paties įvykio nematė, kad su vyru iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ , panašų, tarytum kaimyno iÅ¡ gretimo buto durys bÅ«tų atsirėmusios į jų buto duris, kad pradarę buto duris pamatė, kaip kaimyno D.

J. buto durys užsidarė ir nuo jų nusisukusi laiptais žemyn kažkÄ murmėdama nulipo kaimynė J.. Liudytoja taip pat nurodė nemananti, kad kiti kaimynai šį įvykį matė, nes ketvirtame aukÅ¡te yra trys butai, t. y. jos, D. J. ir dar vieno kaimyno, kuris, mano, ten negyvena, nes nėra jo sutikusi. Taigi, liudytojų, kurie betarpiÅ¡kai bÅ«tų matę J. K. ir D. J. konfliktÄ , susistumdymÄ , ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Taip pat liudytoja S. M. parodė, kad ji nėra girdėjusi, kad D.

J. bÅ«tų kada nors J. K. koneveikęs, nes tiek D. J., tiek ir pati J. K. yra ramÅ«s, nekonfliktiÅ¡ki žmonės. Nors nuteistoji tvirtino, kad D. J. jÄ Ä¯Å¾eidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais, grasino, tačiau objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokius nuteistosios parodymus, byloje nėra. Pati nuteistoji nenurodė asmenų, kurie galėtų patvirtinti, kad įvykio metu nukentėjusysis D. J. jÄ necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėjo, grasino. 9.9. Duomenų, kurie patvirtintų nuteistosios versijÄ , jog D.

J. pirmas jai sudavė smÅ«gį į veidÄ , byloje nėra, prieÅ¡ingai, byloje surinkti duomenys tokiÄ nuteistosios versijÄ paneigia. 9.10. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis D. J. parodė, kad konfliktas su kaimyne J. K. įvyko dėl jos vedžiojamo Å¡uns, kad jis jÄ normaliai įspėjo dėl Å¡uns, kad apie 22 val. prie jo buto atėjusi kaimynė ilgai skambino į jo buto duris, spardė duris, todėl jis atidaręs duris jÄ apipylė vandeniu, norėdamas nuraminti, bet kaimynė iÅ¡ karto veržėsi pro duris pas jį į butÄ , sudavė jam pirmÄ smÅ«gį ir tada tarp jų įvyko susistumdymas – J.

K. jam sudavė smÅ«gius į nosį, galvÄ , krÅ«tinę, o jis gindamasis sudavė smÅ«gius nuteistajai, stÅ«mė jÄ lauk iÅ¡ savo buto. IÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis D. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡ bylos matyti, kad nukentėjusysis D. J. Å¡ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net 7 kartus ir Å¡ių apklausų metu vienodai nurodė, kad prie jo buto atėjusi nuteistoji J. K. ilgai skambino į buto duris, jas spardė, todėl jis duris atidarė, kad J.

K. iÅ¡ karto brovėsi pro duris pas jį į butÄ , todėl jis jÄ apipylė vandeniu, kad tuo metu J. K. įėjo į jo butÄ ir koridoriuje 5 kartus kumščiu trenkė jam į galvos sritį, nosį, jis rankomis dengėsi galvÄ , todėl sužalojimai buvo padaryti rankose, taip pat J. K. jį vienÄ kartÄ pastÅ«mė ir jis kairės rankos alkÅ«ne atsitrenkė į sienÄ . Nukentėjusysis taip pat parodė, kad gindamasis nuo J. K. ir stumdamas jÄ lauk iÅ¡ savo buto, galėjo sužaloti J. K. (t. 1, b. l. 9–12, 34–35, 38, 41; t. 2, b. l. 3–4, 13–14, 15).

Be to, tokias įvykio aplinkybes D. J. nurodė apklausiamas ir kaip įtariamasis baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25686-21 (b. l. 90–91, 96). Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus patvirtina asmens apžiÅ«ros protokole užfiksuoti matomi iÅ¡oriniai D. J. padaryti sužalojimai veide, rankoje (nubrozdinimai, kraujosruva, įbrėžimas (t. 1, b. l. 21–23)). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 894/2021(04) nurodyta, kad D. J. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl poodinės kraujosruvos krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimai kairiojo apatinio voko-paakio srityje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos nosyje, deÅ¡iniame dilbyje, kairėje alkÅ«nėje, kairiame dilbyje, kad Å¡ie sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar pavirÅ¡iais, padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu, kad atsižvelgiant į sužalojimų lokalizacijÄ , iÅ¡sidėstymÄ tarpusavio atžvilgiu, morfologinį vaizdÄ , D.

J. nustatytų kÅ«no sužalojimų visuma nėra bÅ«dinga vienkartiniam griuvimui vienmomentiÅ¡kai atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių (t. 1, b. l. 32–33). Taigi, specialisto iÅ¡vada patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus tiek suduodant smÅ«gius į veidÄ , rankas, tiek ir sužalojimÄ atsitrenkus į sienÄ nuo J. K. pastÅ«mimo. Be to, nukentėjusiojo parodymus tiek apie konflikto pradžiÄ , tiek apie J. K. atėjimÄ , veržimÄ si į butÄ , jos apipylimÄ vandeniu, įvykusį susistumdymÄ patvirtina policijoje registruoto įvykio suvestinės duomenys (t. 1, b. l. 64–65), D.

J. skambučio bendrojo pagalbos centrui garso įraÅ¡as (t. 1, b. l. 72–73), į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų duomenys (t. 1, b. l. 77–81), policijos pareigÅ«no G. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti duomenys (t. 1, b. l. 66). Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas G. M. parodė, kad, atvykus į įvykio vietÄ , prie buto durų laiptinėje pastebėjo Å¡lapias laiptinės grindis, buto duris pradariusio senyvo vyriÅ¡kio nosis buvo sužalota, vyriÅ¡kis jam pasakojo apie konfliktÄ su kaimyne dėl vedžiojamo Å¡uns dergimo po langais (t. 2, b. l. 20–21).

Visuma šių paminėtų aplinkybių patvirtina, kad nukentėjusiojo D. J. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nuoseklūs. Tai, kad pirmose apklausose nukentėjusysis tvirtino, kad nuteistajai jokių smūgių nesudavė, o vėliau parodymus dėl šios aplinkybės pakeitė, neduoda pagrindo nukentėjusiojo D. J. parodymus vertinti kaip iš esmės neteisingus ar išsigalvotus, nes pati nuteistoji pripažino, kad toks įvykis buvo, kad ji su nuteistuoju susistumdė ir vienas kitam padarė atitinkamus specialistų išvadose nustatytus sužalojimus. 9.11.

Apeliantė skunde teigia, kad nukentėjusiojo parodymus paneigia liudytojos S. M. parodymai. Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji įvykio aplinkybių nematė, bet su savo vyru, bÅ«dama bute, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , panašų, tarytum kaimyno iÅ¡ gretimo buto durys bÅ«tų atsirėmusios į jų buto duris, kad pradarę buto duris pamatė, kaip kaimyno D. J. buto durys užsidarė ir nuo jų nusisukusi laiptais žemyn kažkÄ murmėdama nulipo kaimynė J.. Liudytoja taip pat nurodė, kad iÅ¡ D.

J. buto triukÅ¡mo sklindančio negirdėjo, nepastebėjo ant kaimynės sužalojimų ar, kad jos plaukai bÅ«tų suvelti (t. 1, b. l. 60). Taigi, liudytojos S. M. parodymai, jog ji girdėjo triukÅ¡mÄ nuo kaimyno buto durų atsitrenkimo į jos buto duris, matė užsidarančias D. J. buto duris bei nulipančiÄ nuteistÄ jÄ J. K., patvirtina, kad apeliantė buvo atėjusi pas nukentėjusįjį D. J. į butÄ . Tai, kad liudytoja S. M. nurodė negirdėjusi iÅ¡ nukentėjusiojo buto sklindančio triukÅ¡mo, nepaneigia nukentėjusiojo D.

J. parodymų, kad toks konfliktas tarp jo ir nuteistosios buvo. 9.12. Apeliantė skunde teigia, kad liudytojo G. M. parodymai bei tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti duomenys patvirtina, kad ji nukentėjo nuo pačio nukentėjusiojo vandaliÅ¡kų veiksmų jos atžvilgiu, t. y. buvo apipilta vandeniu bei vėliau buvo užpulta, todėl ji buvo priversta gintis jėga nuo nukentėjusiojo. Toks apeliantės skundo teiginys yra nepagrįstas, nes liudytojo G. M. parodymai bei tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti duomenys nepatvirtina nuteistosios skunde keliamos įvykių versijos, t. y. kad ji tik gynėsi nuo nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, nes pirmiausia pažymėtina, kad Å¡is liudytojas įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo įvykusio konflikto nematė, o apklausiamas kaip liudytojas patvirtino tik faktus, kad prie nukentėjusiojo buto durų laiptinės grindys buvo Å¡lapios, kad nukentėjusiojo nosis buvo sužalota, taip pat tai, kÄ jam pasakojo nukentėjusysis apie įvykusį konfliktÄ su kaimyne, jų tarpusavio susistumdymÄ .

Taigi, liudytojo G. M. parodymai bei šio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiojo D. J. parodymai yra melagingi. Taip pat tai, kad G. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. J. dėl senyvo amžiaus sunkiai dėstė mintis, parodymus vis keitė, nesugebėjo paaiškinti visų aplinkybių <...>, nepaneigia iš esmės nuoseklių nukentėjusiojo D. J. parodymų. 9.13. Nuteistoji skunde teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021-09-02 nutartis, kuria ikiteisminis tyrimas dėl jos sužalojimo D.

J. buvo nutrauktas, patvirtina, kad D. J. pirmas sudavė jai smÅ«gį, o ji tik gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 01-1-25686-21, kurioje surinkti duomenys buvo iÅ¡tirti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, matyti, kad toje byloje D. J. buvo pareikÅ¡tas įtarimas padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , t. y. kad jis nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2021 m. liepos 28 d., apie 21.40 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)e aukÅ¡te, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų apipylė vandeniu ir tyčia delnu sudavė nukentėjusiajai J.

K. vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį skruostÄ , J. K. patekus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridorių, abiem rankomis suėmė jai už plaukų ir juos tempė, po to viena ranka tempdamas plaukus, kitos rankos delnu trenkė vienÄ kartÄ J. K. į deÅ¡inį skruostÄ , kumščiu trenkė du kartus į veidÄ , po vienÄ kartÄ trenkė į kaklÄ , krÅ«tinę ir nugarÄ , nagais nubraižė krÅ«tinę, laikydamas už plaukų suėmė J. K. už deÅ¡inės rankos ir stipriai jÄ spaudė, padarydamas odos nubrozdinimus deÅ¡iniame antakyje, deÅ¡iniojo lÅ«pų kampo srityje, intraodines kraujosruvas kakle, intraodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus krÅ«tinės priekiniame pavirÅ¡iuje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, nugaroje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nors dėl šio D. J. inkriminuoto nusikaltimo jis kaltę pripažino ir susitaikė su J. K., dėl to Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-09-02 nutartimi ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje D. J. atžvilgiu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu ir D. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad D. J. kaltu prisipažino padaręs J. K. nustatytus sužalojimus, bet nei vienos apklausos metu jis nepripažino, kad jis, vandeniu apipylęs J.

K., pirmas jai sudavė smÅ«gį į veidÄ . D. J. pripažinus kaltę ir susitaikius su nukentėjusiÄ jÄ J. K., tyrimo metu surinkti duomenys iÅ¡samiai nebuvo tiriami, prieÅ¡taravimai tarp J. K. ir D. J. parodymų nebuvo paÅ¡alinti, o ikiteisminis tyrimas D. J. atžvilgiu buvo nutrauktas, iÅ¡sami įrodymų analizė ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nebuvo iÅ¡dėstyta. Esant tokioms aplinkybėms, remtis Å¡ia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaip įrodymu, patvirtinančiu, kad D. J. pirmas sudavė smÅ«gį J.

K., o ji smūgius D. J. sudavė gindamasi nuo pastarojo veiksmų, nėra pagrindo. 9.14. Įvertinus tai, kad nuteistosios parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs dėl esminių aplinkybių, kad nukentėjusysis D. J. vienodai nurodė įvykio aplinkybes ir jo parodymus patvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys, daroma išvada, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Dėl to pagrįstai nuteistosios J. K. kaltė grindžiama nukentėjusiojo D. J. parodymais.

2. Nuteistoji skunde teigia, kad ji veikė esant bÅ«tinajai ginčiai. 10.1. BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, kai asmuo, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį gali bÅ«ti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, ar valdžios institucijas, tačiau pažymėtina, kad tokia teisė (į bÅ«tinÄ jÄ gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra bÅ«tinosios ginties situacija.

Taigi įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtÄ galimybę gintis (ar ginti kitus), nustato ir sÄ lygas, kurioms esant gintis galima, t. y. reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. 10.2. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ pavojingas kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik bÅ«tent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.).

Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-273/2012, 2K-7-313/2012, 2K-271/2014). 10.3. Bylose, tirtose tiek pagal D. J., tiek ir pagal J. K. pareiÅ¡kimus dėl to paties įvykio, nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl Å¡uns vedžiojimo, dėl galbÅ«t nukentėjusiojo pasakytų žodžių nuteistosios atžvilgiu, tačiau Å¡is nedidelis konfliktas realiai buvo pasibaigęs dar lauke – nukentėjusysis uždarė buto langÄ ir negirdėjo, kÄ nuteistoji jam sako.

Taip pat bylose nustatyta, kad nuteistoji J. K. po iÅ¡ esmės jau pasibaigusio nedidelio konflikto nekviesta nuėjo pas senyvo amžiaus nukentėjusįjį (įvykio metu nukentėjusiajam buvo (duomenys neskelbtini) metų) į butÄ pasiaiÅ¡kinti, vėlų vakarÄ (apie 22 val.) veržėsi į jo butÄ net po to, kai nukentėjusysis jÄ apipylė vandeniu, bute įvyko susitumdymas, kurio metu tiek nukentėjusysis, tiek ir pati nuteistoji naudojo fizinį smurtÄ â€“ padarė vienas kitam specialistų iÅ¡vadose nustatytus sužalojimus.

Taigi, būtent pačios nuteistosios veiksmai buvo priežastimi tarp jos ir nukentėjusiojo įvykusio konflikto, kurio metu buvo naudojamas fizinis smurtas. Specialistų išvadose nurodytų D. J. ir J. K. nustatytų sužalojimų lokalizacija, skaičius trauminių poveikių, kuriais buvo padaryti sužalojimai (nukentėjusiajam 6 trauminiais poveikiai, nuteistajai 7 trauminiai poveikiai), paneigia, kad sužalojimai nuteistajai ir nukentėjusiajam buvo padaryti ginantis vienam nuo kito. Tokios aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistoji J.

K. įvykio metu veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms, o prieÅ¡ingai, patvirtina, kad nuteistoji tyčia panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. pradėjo konfliktÄ , kurio metu buvo naudojamas fizinis smurtas, ji nekviesta atėjo į nukentėjusiojo butÄ , veržėsi į jį, puolė nukentėjusįjį ir padarė jam sužalojimus, sukėlusiam pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, tarp nuteistosios veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra priežastinis ryÅ¡ys.

3. Atsižvelgiant į tai, kas buvo paminėta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. K. pripažino kalta padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl to tenkinti nuteistosios skundo reikalavimÄ ir jÄ iÅ¡teisinti arba bylÄ jos atžvilgiu nutraukti esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei (bÅ«tinajai ginčiai) nėra pagrindo.

4. Apeliaciniu skundu nuteistoji taip pat prašė panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti teismui:

1) jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas;

2) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles;

3) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės;

4) kai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma iÅ¡vada, kad veikos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimÄ , ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, nenustatė, kad bylÄ bÅ«tų iÅ¡nagrinėjęs Å¡aliÅ¡kas teismas (BPK 58 straipsnis) ar, kad buvo pažeistos bylos teismingumo taisyklės (BPK 224-225 straipsniai).

Taip pat nenustatė ir kitų BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti teismui. Dėl to, nesant BPK numatytų pagrindų bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo.

5. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo J. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

6. Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad nukentėjusiojo D. J. veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, nes nukentėjusysis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis demonstravo nepagarbÄ jai ir visiems aplinkiniams, kurie girdėjo nukentėjusiojo iÅ¡sireiÅ¡kimus: „smarvė“, „šunpalaikė“, „tu čia nevaikščiosi“, „tu čia nesėdėsi“, iÅ¡ karto po Å¡ių savo veiksmų nukentėjusysis vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ jai, nes vieÅ¡oje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje, iÅ¡ didelio pykčio ir savanaudiÅ¡kų paskatų dėl jos asmens ir jos augintinio, apipylė jÄ vandeniu, po to griebė jÄ už plaukų ir laikėsi įsikibęs į jos plaukus, jos nepaleido.

Dėl šio skundo argumento pirmiausia pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas nuteistosios J. K., o ne nukentėjusiojo D. J. veiksmų teisėtumo/neteisėtumo klausimas, o antra, D. J. veiksmai buvo įvertinti jo atžvilgiu tirtoje baudžiamojoje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi.

7. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai bausmę už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tų pažeidęs bendrÄ sias bausmės skyrimo nuostatas, numatytas BK 54 straipsnyje. Be to, nuteistoji apeliaciniame skunde jai paskirtos bausmės neskundžia.

8. Nuteistoji skundu praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ nukentėjusiojo jos turėtas proceso iÅ¡laidas, nes ji konsultavosi su teisininkais, kurie surašė apeliacinį skundÄ , taip pat surašė praÅ¡ymÄ dėl specialisto iÅ¡vados iÅ¡reikalavimo ir pateikimo. Nukentėjusysis ir jo atstovas taip pat prašė priteisti nukentėjusiojo papildomai turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. 16.1. Netenkinus nuteistosios apeliacinio skundo, nuteistosios J. K. praÅ¡ymas priteisti jos naudai jos turėtas proceso iÅ¡laidas netenkinamas, nes tokios galimybės nenumato BPK 103–106 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios proceso iÅ¡laidas ir jų atlyginimÄ . 16.2.

Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iÅ¡ nuteistosios J. K. nukentėjusiojo naudai priteista 400 Eur patirtoms advokato iÅ¡laidoms kompensuoti, nes nukentėjusįjį D. J. pirmosios instancijos teisme atstovavo adv. S. S. (BPK 106 straipsnis). 16.3. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis D. J. bei jo atstovas adv. S. S. prašė priteisti nukentėjusiojo papildomai patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir jo atstovimÄ apeliacinės instancijos teisme.

IÅ¡ viso prašė priteisti 400 Eur. Å ias nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas patvirtina pinigų priėmimo kvitai (t. 2, b. l. 109, 130, 152). 16.4. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla, kokios paslaugos buvo suteiktos proceso dalyviui, koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).

Å i baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistosios apeliacinį skundÄ , kuris netenkinamas, nagrinėjant apeliacinį skundÄ byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas apklausant nuteistÄ jÄ ir nukentėjusįjį, iÅ¡tiriant papildomai gautus duomenis. Nukentėjusysis D. J. pateikė raÅ¡ytinį atsiliepimÄ Ä¯ nuteistosios apeliacinį skundÄ bei nukentėjusysis ir jo atstovas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iÅ¡sakė savo nuomonę dėl apeliacinio skundo ir Å¡i nuomonė buvo tokia pati kaip ir atsiliepime iÅ¡reikÅ¡toji.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis neturi teisinio išsilavinimo, yra garbaus amžiaus (81-erių metų), kad apeliacinės instancijos teisme teismui buvo pakankamai sudėtinga komunikuoti su juo apie esmines bylos aplinkybes, daroma išvada, kad nukentėjusiojo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, todėl nukentėjusiojo turėtos papildomos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažįstamos proceso išlaidomis, jas išieškant iš nuteistosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis). 16.5.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius 2022 m. balandžio 13 d. Å iaulių apygardos teismui pateikė pažymÄ Nr. (12.35 Mr) PT-2978 dėl 70,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka.

Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. IÅ¡ bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme nuteistÄ jÄ gynė paskirta adv. V. P., apeliacinės instancijos teisme – jos pasirinkta adv.

E. J.. Pagal BPK 322 straipsnį, gynėjo ndalyvavimas apeliaciniame bylos procese yra privalomas, nuteistoji teismo laiku neinformavo apie jos pasirinkto gynėjo dalyvavimÄ apeliacinės instancijos teisme, todėl Å iaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nuteistosios J. K. gynėja paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktÄ advokatÄ - N. L., kuri susipažino su baudžiamÄ jÄ byla, atvyko į teismo paskirtÄ teismo posėdį 2022 m. balandžio 14 d., kuriame teismas nutarė atleisti adv.

N. L. nuo nuteistosio gynybos. Atsižvelgiant į tai, kad nors nuteistoji nedirba, tačiau yra darbinga, iÅ¡laikytinių neturi, byloje nėra sunkiÄ nuteistosios materialinę padėtį patvirtinančių duomenų, bei į tai, kad nuteistÄ jÄ apeliacinės instancijos teisme gynė jos pasisamdyta advokatė, kas rodo, kad nuteistoji turi lėšų, daroma iÅ¡vada, kad nuteistoji J. K. yra pajėgi sumokėti proceso iÅ¡laidas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos Valstybės naudai iÅ¡ nuteistosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu, kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistosios J. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžio. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios J. K. nukentėjusiojo D. J. naudai 400 Eur turėtoms iÅ¡laidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. IÅ¡eiÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios J. K. Valstybės naudai 70,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė