f4d666f9-e028-4f29-a2f8-c1d708093234 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-634-209/2016              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00347-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.2.25.4.3.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. spalio 28 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Virginijos Švedienės, Daivos Kazlauskienės,sekretoriaujant Ilonai Lonskai, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskij,nuteistajai J.

T., nukentėjusiajam V. K.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Domantui Skebui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 38 MGL (1431,08 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: J. T. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent:2014-03-31, apie 9.51 val., Vilniuje, KaračiÅ«nų gatvėje, 1,3 km atstumu už įvažiavimo į KaračiÅ«nų g. 32A teritorijÄ , vairuodama I. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį Renault Scenic, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama link Nemenčinės plento, nevažiavo kuo arčiau važiuojamos dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, o iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę, kur susidÅ«rė su KaračiÅ«nų gatve prieÅ¡inga kryptimi nuo Nemenčinės plento pusės važiavusiu automobiliu VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V.

K.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio VW Passat vairuotojas V. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. T. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-25 nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti nuosprendį ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti transporto priemones ir maksimaliai sumažinti paskirtÄ piniginę baudÄ bei leisti jÄ sumokėti per 6 mėnesius.

Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, ekspertų bei specialisto iÅ¡vadas, jų atitikimÄ kitiems bylos įrodymams, dėl ko padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ apie eismo įvykio mechanizmÄ ir nenustatė tikrų eismo įvykio priežasčių. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad eismo įvykis įvyko, tačiau eismo dalyviai skirtingai nurodė aplinkybę, susijusiÄ su automobilių padėtimis susidÅ«rimo metu kelio pločio atžvilgiu. Apeliantės nuomone, susidÅ«rimas įvyko jos judėjimo eismo juostoje, o vairuotojo V.

K. nuomone automobiliai susidūrė jo judėjimo eismo juostoje. Byloje nėra betarpiškai eismo įvykį mačiusių liudytojų, todėl pagrindiniai duomenys yra eismo įvykio vietoje aptikti pėdsakai, ekspertų ir specialisto išvados. Byloje nustatyta, kad prieš eismo įvykį apeliantė vairavo automobilį Renault Scenic ir važiavo link Nemenčinės plento. V. K. vairavo automobilį VW Passat ir važiavo Karačiūnų gatve nuo Nemenčinės plento pusės. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio planu ir jo priedais, taip pat specialisto V.

M. padarytomis nuotraukomis nustatyta, kad apeliantei artėjant ties eismo įvykio vieta kelias buvo tiesus, be kelio posÅ«kių ir vingių. Tiesaus kelio atkarpa 500-600 m. Tuo tarpu V. K. priartėjo prie automobilių susidÅ«rimo vietos iÅ¡ posÅ«kio, nes prieÅ¡ susidÅ«rimo vietÄ jis važiavo kairio posÅ«kio vingiu. SusidÅ«rimas įvyko kelias deÅ¡imt metrų už posÅ«kio, esančio V. K. pusėje. Padarius prielaidÄ , kad apeliantė artėdama prie susidÅ«rimo vietos važiavo tiesiu keliu, Å¡iek tiek atitolusi nuo kelio deÅ¡inio kraÅ¡to, todėl staiga pamačiusi iÅ¡ posÅ«kio iÅ¡važiavusį automobilį ji tikrai siektų iÅ¡vengti susidÅ«rimo, t. y. imtųsi veiksmų, siekdama paÅ¡alinti esančiÄ grėsmę, nusukti nuo artėjančio automobilio savo transporto priemonę.

Å ioje situacijoje natÅ«ralus veiksmas bÅ«tų vairo pasukimas į deÅ¡inę pusę. LTEC ekspertai nustatė, kad apeliantė vairÄ nukreipė į kairę, kur neiÅ¡vengiamai susidÅ«rė su kita transporto priemone. Toks manevravimas labiau panaÅ¡us į savižudybę, todėl apeliantė kategoriÅ¡kai teigia, jog vairo į kairę pusę prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nesuko. Tuo tarpu V. K. vairuojamas automobilis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo kairio posÅ«kio kreive. Paprastai vairuotojai posÅ«kyje „nupjauna“ posÅ«kio kampÄ , Å¡iek tiek iÅ¡važiuodami į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kad bÅ«tų lengviau iÅ¡laikyti automobilį.

Apeliantė mano, kad V. K. darydamas kairį posÅ«kį kirto posÅ«kio kampÄ . Todėl, kai tapo matomas apeliantei jis buvo jos eismo juostoje, kas pilnai atitinka V. M. nustatytas aplinkybes.Be to, teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad specialisto iÅ¡vados sudarymo metu V. M. neturėjo eismo įvykių eksperto kvalifikacijos bei vertino tik dalį nustatytų duomenų. Tuo tarpu V. M. yra aukÅ¡tos kvalifikacijos specialistas, technikos mokslų daktaras, turintis darbo patirtį nuo 1993 m., turintis tiek eismo įvykių, tiek transporto trasologijos eksperto kvalifikacijÄ .

Taip pat V. M. pateikė teismo sprendimÄ , kuriuo pripažinta, kad kvalifikacija jam nepatvirtinta neteisėtai ir neargumentuotai. Ekspertų kvalifikacinės komisijos sprendimas jo atžvilgiu buvo panaikintas. Todėl negalima atmesti jo specialisto iÅ¡vados vien tik dėl to, kad V. M. laikinai nebuvo įtrauktas į ekspertų sÄ raÅ¡Ä , kaip eismo įvykių ekspertas. Taip pat LTEC internetinėje svetainėje nurodyta, kad transporto trasologinė ekspertizė nustato pėdsakus, atsiradusius eismo įvykio metu ant kelio dangos, pakelės objektų, transporto priemonių, transporto priemonių sugadintų detalių, drabužių ir avalynės ir jų susidarymo mechanizmų.

V. M. pateiktoje 2014-12-19 išvadoje pagrindinis dėmesys buvo skirtas ant kelio dangos aptiktiems pėdsakams (skysčių šleifui) ir jų susidarymo mechanizmui. Apeliantė pažymi, kad nei vienas iš trijų ekspertų pats neapžiūrėjo transporto priemonių, nenustatinėjo kokie mechanizmai ir detalės buvo pažeistos eismo įvykio metu, nenustatinėjo kokiu eismo įvykio metu tie sugadinimai buvo padaryti. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi LTEC specialistų pateiktomis išvadomis, kadangi specialisto V.

M. iÅ¡vada yra teisinga ir neprieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Eismo įvykis įvyko ne dėl apeliantės kaltės, bet automobiliui VW Passat iÅ¡važiavus į jos judėjimo eismo juostÄ , todėl mano, kad ji nepagristai patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu praÅ¡ymas dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo bus atmestas, apeliantė praÅ¡o netaikyti papildomos baudžiamojo poveikio priemonės - ­teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad turi didelį vairavimo staÅ¾Ä , Å¡is eismo įvykis yra pirmas, eismo įvykio metu buvo blaivi, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, gyvena Vilniaus rajone, dirba Vilniuje, todėl praradusi vairuotojo pažymėjimÄ neturės galimybės nuvykti į darbÄ laiku, nuvažiuoti į parduotuvę ir tvarkyti kitus bÅ«tinus reikalus.

Dėl to gali prarasti darbÄ ir netekti pragyvenimo Å¡altinio. Be to, apeliantės senyvo amžiaus tėvai taip pat gyvena Vilniaus rajone ir jiems reikalinga nuolatinė pagalba, iki jų gyvenvietės nevažinėja visuomeninis transportas, todėl pas juos negalės nuvykti. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismo nuosprendžiu jai paskirta 38 MGL dydžio (1431,08 Eur) bauda, kuriÄ ji įpareigota sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä®vykdyti teismo nuosprendį per nustatytÄ laikotarpį negalės, nes jos mėnesinį uždarbį sudaro 337,81 Eur, todėl jeigu teismas paliks galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį, praÅ¡o iÅ¡dėstyti baudos sumokėjimÄ 6 mėnesiams.

Teismo posėdyje nuteistoji J. T. ir jos gynėjas advokatas Vladislav LatuÅ¡inskij prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras Rimas Juodis, nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas advokatas Domantas Skebas prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nuteistosios J. T. apeliacinis skundas atmestinas.BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad Å¡is asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimÄ (pažeidimus) ir kad bÅ«tent dėl Å¡io pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Taigi, Å¡iame BK straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 3 dalį bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimÄ .Å ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J.

T. pažeidė KET 102, 125 punktų reikalavimus – nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, o iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu, dėl to Å¡io eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliaciniame skunde nuteistoji nesutinka su Lietuvos teismo ekspertizės cento ekspertų (specialistų) iÅ¡vadomis. Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė bÅ«tent eismo įvykio mechanizmo, priežastinio ryÅ¡io tarp J.

T. padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių nustatymui. Byloje buvo gautos dvi viena kitai prieÅ¡taraujančios dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo sÄ lygos specialistų iÅ¡vados – 2015 m. birželio 11 d. specialisto H. V. ir eksperto V. M. tikėtina iÅ¡vada, kad automobilio Renault Scenic vairuotojos J. T. veiksmai – nevažiavo jos judėjimo kryptimi arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to, o sudarydama kliÅ«tį didžiÄ ja automobilio gabarito dalimi važiavo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo važiuojamosios dalies puse – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti, ir 2014 m. gruodžio 19 d.

UAB „I.“ specialisto V. M. iÅ¡vada, kad Å¡io eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi techniniu požiÅ«riu vertintini automobilio VW Passat vairuotojo V. K. nepriimtini veiksmai, prieÅ¡taravę KET 125 punkto reikalavimams. Siekdamas paÅ¡alinti abejones, pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskyrė autotechninę komisinę eismo įvykio ekspertizę, kuriÄ atlikus gautas Lietuvos teismo ekspertizės cento ekspertų V. L. ir V. V. 2016 m. balandžio 29 d. ekspertizės aktas.

Å i komisinė ekspertizė davė iÅ¡samius atsakymus į specialisto V. M. argumentus. Taip pat Å¡io ekspertizės akto iÅ¡vados patvirtino 2015 m. birželio 11 d. specialisto H. V. ir eksperto V. M. iÅ¡vadÄ dėl eismo įvykio kaltininko. Lietuvos teismo ekspertizės cento ekspertai V. L. ir V. V. pateikė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog automobilio Renault Scenic vairuotoja J. T., važiuodama keliu, nevažiavo deÅ¡ine važiuojamosios dalies puse, kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ važiuojamosios dalies pusę, dėl ko neliko tarpo iÅ¡ Å¡ono saugiam prasilenkimui su prieÅ¡inga kryptimi artėjančiu V.

K. vairuojamu automobiliu VW Passat. Techniniu požiÅ«riu Å¡ie vairuotojos J. T. veiksmai buvo nepriimtini, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir buvo pagrindine Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės aktas (specialisto iÅ¡vada) BPK 20 straipsnio prasme gali bÅ«ti priskirtas prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau tai yra tik vieni iÅ¡ įrodymų baudžiamojoje byloje, kurie vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi: ekspertų, specialistų išvadas vertino tarpusavyje, taip pat kartu su byloje esančiais nukentėjusiojo, liudytojų, pačios nuteistosios parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis ir kitais rašytiniais įrodymais. Taigi, J. T. kaltė grindžiama ne vien tik ekspertų ir specialistų išvadomis, bet ir kitais byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas nuosekliai įvertino visas tris ekspertų (specialistų) iÅ¡vadas ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Vien tai, jog specialistas V. M. padarė kitokiÄ iÅ¡vadÄ kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai jo manymu lėmė eismo įvykio kilimÄ , savaime nepaneigia nurodytos Lietuvos teismo ekspertizės centro dviejų ekspertų ekspertizės akto iÅ¡vadų.Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J.

T. vairuodama automobilį pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. J. T. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes nuteistoji pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomÄ objektÄ â€“ transporto eismo saugumÄ .Apeliaciniame skunde nuteistoji praÅ¡o maksimaliai sumažinti jai paskirtos baudos dydį ir leisti jÄ sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius, bei nesutinka su jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus – pagrįstumu.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. T. dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo riboto matomumo vietoje padarė neatsargų nusikaltimÄ transporto eismo saugumui, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir stipriai apgadintos dvi transporto priemonės. Ä®vertino tai, jog nuteistosios atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat, kad J. T. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta, į Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡yta, ir parinko nuteistajai piniginio pobÅ«džio bausmę – baudÄ , kurios dydį nustatė mažesnį už galimÄ skirti baudos vidurkį.

Tokia bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir nelaikytina per didelė. Taip pat netenkintinas nuteistosios praÅ¡ymas leisti sumokėti baudÄ per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį, kadangi savo dydžiu paskirta bauda yra nedidelė, nuteistoji darbinga, dirba, baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų apie sunkiÄ jos materialinę padėtį ir su apeliaciniu skundu tokių duomenų ji nepateikė. Todėl iÅ¡dėstyti baudos sumokėjimo terminÄ nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali bÅ«ti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.). Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iÅ¡ esmės reikÅ¡tų atėmimÄ teisės dirbti šį darbÄ ). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nusikaltimÄ J. T. padarė naudodamasi specialia teise, taip pat tai, kad ji padarė Å¡iurkščius KET pažeidimus, ko pasėkoje nukentėjusysis patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , pagrįstai kartu su bausme nuteistajai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatyme numatytam laikui (BK 67 straipsnio 3 dalis ir 68 straipsnis).

Tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės teisę į saugų eismÄ , o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, dar nereiÅ¡kia, jog jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra bÅ«tent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad J. T. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones – buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: nuteistosios J.

T. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                      Stasys Lemežis Teisėjos                                                                                              Virginija Å vedienė                                                                                                               Daiva Kazlauskienė