f4d39b09-20c5-4860-9d2a-b2d0e9748c3e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2235-577/2013                            (Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05304-2012-3)             Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; 50.8.; 95.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „FF lizingas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Palangos miesto savivaldybės ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovui UAB „FF Lizingas“, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:ieÅ¡kovas Palangos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „FF Lizingas“ valstybinės žemės nuomos nepriemokÄ â€“ 7 080, 24 Lt, delspinigius – 316, 46 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. balandžio 12 d., 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija su atsakovu 2002 m. sausio 14 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N25/2002-3, pagal kuriÄ iki 2099 m. sausio 14 d. atsakovas iÅ¡ valstybės iÅ¡sinuomojo 0, 2128 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuomos mokestis už 2011 metus buvo apskaičiuotas remiantis teisiniu reglamentavimu bei VÄ® Registrų centro duomenimis apie valstybinės žemės sklypų mieste vidutines rinkos vertes, galiojančias 2011 m. sausio 1 d. (pagal sutarties datÄ nuomojamo žemės sklypo vertė perskaičiuojama kas treji metai: 2005-01-14, 2008-01-14, 2011-01-14).

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi, nustatančia nuomotojo teisę kas trejus metus perskaičiuoti iÅ¡nuomoto be aukciono valstybinės žemės sklypo vertę, pagal LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.8. punktÄ , kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapio sudarymo taisyklių, patvirtintų LR Žemės Å«kio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515.

Pagal naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 38. 11 punktÄ iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo vertė kas trejus metus perskaičiuojama LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3. punkte taip pat nurodyta, kad be aukciono iÅ¡nuomojamų žemės sklypų nuomos mokestis skaičiuojamas nuo Å¡ių žemės sklypų vertės, apskaičiuotos LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka.     Atsakovas UAB „FF lizingas“ neginčija, jog pagal sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį turi prievolę mokėti nuomos mokestį, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytu nuomos mokesčio dydžiu ir jo apskaičiavimu.

Atsiliepime atsakovas nurodo, jog valstybė ar jÄ atstovaujančios institucijos turi užtikrinti nuomininko informavimÄ apie žemės nuomos mokestį ir jo pasikeitimus, tačiau ieÅ¡kovas nepranešė apie metinio žemės nuomos mokesčio pasikeitimÄ . Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas atsakovui nepateikė nei 2011 m. žemės nuomos deklaracijos, nei 2012 m. vasario 2 d. priminimo Nr. 4250009914. Tik 2012 m. vasario 2 d. atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 2012 m. sausio 30 d. skolų suderinimo aktÄ . 2012 m. vasario 9 d.

UAB „FF Lizingas“ praÅ¡ymu Nr. 01-85 kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl informacijos, deklaracijos pateikimo ir delspinigių neskaičiavimo. Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovo pateiktų 2012 m. balandžio 18 d. Nekilnojamo turto registro duomenų apie nuomojamo sklypo rinkos vertę - 91 314 Lt ir indeksuotÄ vertę - 146 102 Lt ir atsakovo pateikto 2011 m. rugpjūčio 2 d. Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡o (sklypo rinkos vertė – 91 314 Lt, indeksuota vertė – 146 102 Lt) žemės sklypo vertės sutampa.

Kitų vieÅ¡ai skelbiamų Nekilnojamo turto registro duomenų apie Å¡io žemės sklypo vertę nėra, o ieÅ¡kovo pateikta kompiuterio ekrano fotografija nėra nei tinkamas įrodymas, nei vieÅ¡ai skelbiami duomenys, kurie bÅ«tų privalomi visiems. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovui 484,06 Lt skolos. IÅ¡vadÄ duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba pateikė į bylÄ iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.1.5. punktÄ , galiojusį iki 2008 m. sausio 31 d., žemės įvertinimo metodika buvo taikoma žemės nuomos mokesčiui už valstybinę žemę apskaičiuoti, o nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono iÅ¡nuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, parengtus pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 515. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4. punktu konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ be aukciono, tarifÄ nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 38.11 punkte taip pat reglamentuota, kad savivaldybės tarybos patvirtina tarifÄ nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės, pagal kurį nuomininkas moka žemės nuomos mokestį.

IÅ¡nuomojant valstybinę žemę, valstybinės žemės nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodoma, kad savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifÄ , sumažinus žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, Å¡ios sutarties Å¡alys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Pagal nutarimo Nr. 1798 1.3 punktÄ nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali bÅ«ti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka.

Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡nuomoto be aukciono, nuomos mokestis 2002 – 2008 metais turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo vertės, paskaičiuotos pagal Nutarimu Nr. 205 patvirtintÄ Å½emės įvertinimo metodikÄ , tai yra nuo vertės, nurodytos Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (registro Nr. 25/2732) – 146 102 Lt. Pagal einamųjų metų 2011 m. sausio 1 d. patvirtintus žemės verčių žemėlapius žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 2 137 000 Lt.

Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktame ieÅ¡kinyje žemės nuomos mokesčio, registracijos Nr. (19.4)-D3-2013, ginčo 0,2248 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,2128 ha dalies nuomos mokesčio apskaičiavimas yra teisingas ir pagrįstas teisiniu reglamentavimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovui Palangos miesto savivaldybės administracijai iÅ¡ atsakovo UAB „FF Lizingas“ 7 080, 24 Lt skolos už valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokÄ , 316, 49 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 7 396, 73 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pirmos instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas; nurodė, jog vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono bÅ«du, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 punktų bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 1, 2, 3, 7, 8 punktų nuostatomis.

Vyriausybės nutarimų nuostatos įtvirtina minimaliÄ ir maksimaliÄ valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, o teisę nustatyti konkretų tarifÄ nevirÅ¡ijant nurodytų dydžių ir mokesčio mokėjimo terminus suteikia savivaldybei (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2010). Pažymėjo, jog pagal naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 560, 38. 11 punktÄ iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo vertė kas trejus metus perskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka;

Å¡io nutarimo 5.8. punkte nurodyta, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono iÅ¡nuomojamų valstybinės žemės sklypų (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai iÅ¡nuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimÄ reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka, arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau Å¡ių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.

Nurodė, kad Valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis nuo 2009 m. sausio 1 d., nuomininkams, sudariusiems žemės nuomos sutartis iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės sklypo vertė kas treji metai perskaičiuojama, asmenims, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais, bet nėra sudarę žemės nuomos sutarčių, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.

Pirmos instancijos teismas atsakovo atliktus skaičiavimus vertino kritiškai, pažymėjo, kad Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 15, 45 punktas numato, jog patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Duomenų apie tai, jog atsakovas bÅ«tų ginčijęs žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitÄ su nustatyta žemės sklypo verte, byloje nėra, todėl atsakovo atlikti skaičiavimai buvo atmesti. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Ūkio ministerijos Palangos skyriaus iÅ¡vada, kurioje buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atlikti skaičiavimai yra teisingi, pagrįsti ir teisėti. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus teismui pateikta 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡vada atitinka visus reikalavimus, keliamus oficialiems raÅ¡ytiniams įrodymams, turintiems didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Teismas sutiko, jog byloje nebuvo pateikti tiesioginiai įrodymai apie tai, kad deklaracija buvo atsakovui įteikta, tačiau nurodė, kad tai neatleidžia atsakovo nuo prievolės mokėti jam paskaičiuotÄ valstybinės žemės nuomos mokestį. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas žinojo apie susidariusiÄ skolÄ . Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad atsakovo praÅ¡ymai ieÅ¡kovui skirti 5000 Lt baudÄ už bylos vilkinimÄ , o iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, 1 000 litų baudÄ yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.

Atsakovas UAB „FF lizingas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimÄ dalyje dėl 6 891 Lt priteisimo, paliekant galioti sprendimÄ dalyje dėl 484,06 Lt skolos už žemės nuomÄ 2011 m. ir 21,64 Lt ir 6 proc. procesinių palÅ«kanų nuo Å¡ios bendros sumos priteisimo. Apeliantas tvirtina, kad ieÅ¡kovas teismui nepateikė tinkamų įrodymų apie žemės sklypo rinkos kainÄ 2011 m. pradžioje. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų apie žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, kurie patvirtino, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal verčių žemėlapius yra ne ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje deklaruojama 2 137 000 Lt, o 1 950 000 Lt.

Apelianto teigimu, iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad naujas sklypo vertinimas masiniu bÅ«du buvo atliktas ne 2011-01-01, o 2012-01-01 pagal 2011-08-01 rinkos bÅ«klę, todėl Å¡i nauja sklypo vertė žemės nuomos mokesčio skaičiavimui gali bÅ«ti taikoma tik nuo 2012 m. pradžios. Taip pat apeliantas tvirtina, kad jis nebuvo informuotas apie nuomos kainos pasikeitimÄ , visa informacija jam buvo suteikta tik jam papraÅ¡ius, kai buvo gauta ieÅ¡kovo pretenzija. Atsakovas tvirtina, kad iÅ¡vadÄ teikianti institucija pademonstravo Å¡aliÅ¡kumÄ , t.y. nepateikusi įrodymų, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi Å¡ios institucijos iÅ¡vada.

Apeliantas pabrėžia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog žemės sklypo vidutinė rinkos kaina pagal žemėlapius buvo perskaičiuota ne 2012-01-01, o 2011-01-01.           IeÅ¡kovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovo nuomone, į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad nuomojamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2011-01-01 sudarė 2 137 000 Lt.

IeÅ¡kovas pažymi, kad pretenzijas ir skundus dėl žemės vertės atsakovas turi teikti ne ieÅ¡kovui, kuris tik administruoja ir surenka žemės nuomos mokestį savo savivaldybėje bei įstatymų nustatyta tvarka jį iÅ¡ieÅ¡ko, o žemės nuomotojui – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, kuri Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę valdo patikėjimo teise. IeÅ¡kovas teigia, kad jo pateikti susiraÅ¡inėjimai su atsakovu patvirtina, jog atsakovui buvo suteikta visa informacija apie žemės sklypo vertę ir žemės nuomos mokesčio pasikeitimus.

IeÅ¡kovo nuomone, apelianto praÅ¡ymas jam skirti baudÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas.IÅ¡vadÄ duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pažymi, kad žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas yra reglamentuojamas imperatyviomis teisės normomis (CK 6.552 str. 2 d.), kurių nuostatos yra įtvirtintos ir žemės nuomos sutartyje. Nacionalinė žemės tarnyba palaiko teismui teiktoje iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ; atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2012-11-14 iÅ¡vados ir 2012-12-19 paaiÅ¡kinimo pagrįstumu, todėl apelianto teiginys, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė teismo praÅ¡omų duomenų apie žemės sklypo dalies nuomos paskaičiavimÄ 2011 m., yra nepagrįstas.

Nacionalinė žemės tarnyba pastebi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai tapatina institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , ir eksperto procesines padėtis ir reikalauja Nacionalinę žemės tarnybÄ nubausti pagal CPK 162 str. kaip ekspertÄ . Nacionalinė žemės tarnyba tvirtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. sausio 14 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir atsakovo (buvęs pavadinimas UAB „Parex lizingas“) sudaryta sutartis dėl valstybinės žemės nuomos Nr. N25/2002-3, kuria nuomotojas išnuomojo nuomininkui 0,2248 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris), (duomenys neskelbtini)0, 2128 ha dalį.

Žemės sklypo tikslinė paskirtis ir veiklos bÅ«das – komercinė teritorija, galima papildoma aptarnavimo veikla; nuomos sutartis sudaryta devyniasdeÅ¡imt septyneriems metams skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos (b.l. 3). Sutarties 11 punkte nustatyta, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės sklypo nuomos mokestį, paskaičiuotÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nuo indeksuotos vertės; nuomininkas įsipareigoja žemės nuomos mokestį mokėti Palangos miesto tarybos nustatytais terminais ir sÄ lygomis (b. l. 3 ).

Byloje sprendžiamas ginčas, kokio dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį turi mokėti atsakovas už žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0, 2128 ha dalį. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės žemės nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t. y.

įstatymų ir poįstatyminių aktų. Toks reglamentavimas taip pat reiÅ¡kia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio Å¡alys negali nukrypti tarpusavio susitarimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009, 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2011 ir kt.). Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs ir tai, jog vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono bÅ«du, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 punktų bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 1, 2, 3, 7, 8 punktų nuostatomis.

Vyriausybės nutarimų nuostatos įtvirtina minimaliÄ ir maksimaliÄ valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, o teisę nustatyti konkretų tarifÄ nevirÅ¡ijant nurodytų dydžių ir mokesčio mokėjimo terminus suteikia savivaldybei (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2010). Pagal naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 560, 38. 11 punktÄ iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo vertė kas trejus metus perskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka.

Å io nutarimo 5.8. punkte nurodyta, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono iÅ¡nuomojamų valstybinės žemės sklypų (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai iÅ¡nuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimÄ reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau Å¡ių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifÄ ir nuomos mokesčio mokėjimo terminus savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Nagrinėjamu atveju žemės nuomos mokestį administruoja Palangos miesto savivaldybės administracija.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklės pradedamos taikyti apskaičiuojant 2011 metų nuomos mokestį už valstybinę žemę (b. l. 25). Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių 22 punkte numatyta, jog Valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis nuo 2009 m. sausio 1 d., nuomininkams, sudariusiems žemės nuomos sutartis iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės sklypo vertė kas treji metai perskaičiuojama, asmenims, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais, bet nėra sudarę žemės nuomos sutarčių, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius (b. l. 25-29).

Žemės verčių žemėlapiai rengiami pagal Žemės verčių sudarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr. 5-221). Atsakovo mokėtina Valstybinės žemės nuomos mokesčio suma, apskaičiuota ir nurodyta Deklaracijoje Nr. 425000000055442, sudaro 7 080, 24 Lt. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija ieÅ¡kovo apskaičiuotÄ nuomos mokestį, sutinka su 484, 06 Lt suma, kuriÄ gavo atlikęs skaičiavimus. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ieÅ¡kovas atlieka tik administravimo funkcijÄ ir surenka žemės nuomos mokestį savo savivaldybėje bei įstatymų nustatyta tvarka jį iÅ¡ieÅ¡ko, o žemės nuomotojas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kuri Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę valdo patikėjimo teise.

Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 15, 45 punktas numato, jog patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Kaip ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, duomenų apie tai, jog atsakovas bÅ«tų ginčijęs žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitÄ su nustatyta žemės sklypo verte, byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir iÅ¡vadÄ teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Ūkio ministerijos Palangos skyrius savo iÅ¡vadoje nurodė, kad atsakovui Valstybinės žemės mokestis buvo paskaičiuotas teisingai ir yra pagrįstas teisiniu reglamentavimu (b.l. 84-86); Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos taip pat pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, kaip buvo skaičiuojamas 2011-01-01 žemės nuomos mokestis pagal žemės verčių žemėlapius, t.y. kaip yra sudaromi verčių žemėlapiai, koks vertinimo modelis buvo taikomas Palangos miesto dalyje, kurioje yra ginčo žemės sklypas, bei nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė bei pats nuomos apskaičiavimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 252 str. nuostatas Valstybės ir savivaldybių institucijos, įtrauktos dalyvauti procese vienu ar kitu klausimu, duoda iÅ¡vadas, kurių tikslas palengvinti teismo darbÄ pasitelkiant nurodytų institucijų pareigÅ«nus, galinčius padėti teismui įvertinti faktinius ir (arba) teisinius aspektus, taip pat pasiÅ«lyti galimÄ bylos sprendimo variantÄ , padėti teismui analizuoti, vertinti įrodymus ir panaÅ¡iai. Pažymėtina, jog tokios iÅ¡vados nėra įrodymas, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡vadÄ kaip oficialų raÅ¡ytinį įrodymÄ , turintį didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ CPK 197 str. 2 d. prasme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡vados vertinimu raÅ¡ytinių įrodymų kontekste, paÅ¡alintini iÅ¡ teismo sprendimo.

Kita vertus teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas, nors ir nepagrįstai vertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡vadÄ kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , tačiau visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad priimdamas sprendimÄ turėjo ja vadovautis. VisiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini apelianto argumentai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovių pasisakymų vertinimo kaip eksperčių, dėl jų neprisaikdinimo ir t.t., nes, kaip apeliacinės instancijos teismas jau pažymėjo, Valstybės ir savivaldybių institucijų, duodančių iÅ¡vadÄ , atstovai iÅ¡klausomi teismo CPK 252 str. nustatyta tvarka.Dar kartÄ pabrėžtina, jog be aukciono iÅ¡nuomoto žemės sklypo nuomos mokestis 2011 metais turėjo bÅ«ti skaičiuojamas pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas LR Žemės Å«kio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515; kaip ir numatė taisyklių 39 p. nuostatos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2010-12-21 įsakymu Nr. 1P-152 „Dėl Žemės vertinimo masiniu bÅ«du dokumentų tvirtinimo“ buvo nustatyta, kad nuo 2011-01-01 apskaičiuojant žemės sklypų vertę turi bÅ«ti taikomi Å¡iuo įsakymu patvirtinti žemėlapiai (b.l. 119-126), akivaizdu, kad nuomos mokestis nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti paskaičiuotas remiantis minėtu įsakymu bei galiojančia apskaičiavimui tvarka, t.y. einamųjų metų sausio 1 d. (LR Vyriausybės 2008-09-03 nutarimo Nr.882 5.8 p., Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendimu Nr. T2-165 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo“ taisyklių 22 p.), o bÅ«tent 2011-01-01, todėl visiÅ¡kai nepagrįstais laikytini atsakovo paskaičiavimai, kurie yra grindžiami žemės sklypo įvertinimu 2012-01-01 (b.l. 67). Pagal Nuomos sutarties Nr. N25/2002-3, sudarytos 2002 m. sausio 14 d., 11 punktÄ atsakovas įsipareigojo mokėti žemės sklypo nuomos mokestį, paskaičiuotÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, Palangos miesto tarybos nustatytais terminais ir sÄ lygomis (b. l. 3).

Taigi atsakovas turėjo pareigÄ mokėti ieÅ¡kovui nuomos mokestį, o ta pareiga atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, sutartyje numatytomis sÄ lygomis. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Atsakovas UAB „FF Lizingas“ yra juridinis asmuo, jam, kaip profesionaliam rinkos dalyviui, taikomi aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo, apdairumo ir atidumo standartai. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad apeliantas privalėjo žinoti apie savo pareigÄ mokėti žemės nuomos mokestį.

Pripažintina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių deklaracijos įteikimÄ atsakovui, tačiau sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad minėtos nustatytos faktinės bylos aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo prievolės mokėti jam paskaičiuotÄ valstybinės žemės nuomos mokestį. Taip pat atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti apelianto argumentai tiek dėl teismo, tiek dėl institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , Å¡aliÅ¡kumo. Visų pirma, jie yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio; antra, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti dėl teismo ar institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , atstovų Å¡aliÅ¡kumo; tokių nepateikė ir apeliantas prie apeliacinio skundo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo pasiÅ«lymas pateikti papildomus įrodymus negali bÅ«ti vertinamas apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡vardintų procesinių normų reikalavimų nesilaikymas ar pažeidimas.Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamam ginčui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakinėja. Atmestini apelianto praÅ¡ymai dėl baudų skyrimo.Apeliantas praÅ¡o nubausti ieÅ¡kovÄ 5 000 Lt bauda už proceso vilkinimÄ ir nubausti Nacionalinę žemės tarnybÄ už Å¡aliÅ¡kos iÅ¡vados pateikimÄ .

CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų baudÄ .

Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas vilkino bylos nagrinėjimÄ . PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas į bylÄ teikė raÅ¡ytinius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir kitÄ bylos nagrinėjimui reikalingÄ informacijÄ , informavo teismÄ , kad bylÄ nagrinėtų ieÅ¡kovui nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo ir institucija, teikianti iÅ¡vadÄ .

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudÄ .Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.

Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                              Jadvyga Mardosevič Teisėjai                                                                                             Zita Smirnovienė                                                                                                                 Henrichas Jaglinskis