2021-04-21 Nr. AB-8370-3-61-3-00674-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-294-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00674-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos ir Senovinės automototechnikos klubo „Retroklasika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos ir Senovinės automototechnikos klubo „Retroklasika“ skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl atsisakymo transporto priemones įtraukti į Istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą panaikinimo ir įpareigojimo įtraukti į Istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuoti skundo reikalavimus; pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, kad D. V. yra pareiškėjų vadovas; pateikti duomenis, iš kurių būtų matyti, kad advokatui D. G. suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėjus teisme; sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus teismui. Teismas pasiūlė nurodyti, ar pareiškėjai pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjai, šalindami šiuo nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė:

1) panaikinti skundžiamus individualius administracinius teisės aktus;

2) įpareigoti Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamentą iš naujo išnagrinėti pateiktus istorinių motorinių transporto priemonių vertinimo aktus dėl įtraukimo į Istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį.

Nagrinėdama šio patikslinto skundo priėmimo klausimą, teisėja 2021 m. kovo 18 d. nutarė pakartotinai nustatyti terminą patikslino skundo trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai nurodyti, kokius individualius aktus prašo panaikinti; pateikti duomenis, iš kurių būtų matyti skundžiamų individualių aktų gavimo data; pateikti patikslintas skundo aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas ir tai patvirtinančius įrodymus. Teismas išaiškino, kad, praleidus skundo padavimo terminą, galima pateikti prašymą atnaujinti terminą, kuris turi būti pagrįstas ir kuriame turi būti nurodytos svarbios priežastys.

Šalindami šiuos nustatytus patikslinto skundo trūkumus, pareiškėjai pateikė patikslintą skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nepatikslino skundo reikalavimų. Pripažinęs, kad antrasis skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėjai prašo įpareigoti Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamentą iš naujo išnagrinėti pateiktus istorinių motorinių transporto priemonių vertinimo aktus dėl įtraukimo į Istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą yra išvestinis reikalavimas, teismas nutarė pareiškėjų patikslintą skundą laikyti nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai, atskirajame skunde išdėstę argumentus, kuriais grindžia savo skundo reikalavimų pagrįstumą, teigia, kad patikslintame skunde suformulavo aiškius skundo reikalavimus. Paaiškina, kad nors iš skundžiamų raštų turinio nėra galimybės nustatyti jų priėmimo datos bei sprendimo numerio, tačiau būtent tokia forma pareiškėjai gavo skundžiamus raštus ir neturi galimybės nurodyti teismui sprendimų datos ir numerio. Laikosi pozicijos, kad ištaisė patikslinto skundo trūkumus, aiškiai apibrėžė skundo reikalavimus ir nustatė bylos nagrinėjimo ribas, pateikė įrodymus, patvirtinančius sprendimų gavimo datą. Todėl skundžiama teismo nutartis priimta formaliais pagrindais, nepagrįstai perkeliant pareiškėjams pareigą pateikti duomenis, kurių pareiškėjai neturi. Atkreipia dėmesį, kad būtent dėl skundžiamų raštų trūkumų pareiškėjai ir kreipiasi į teismą, siekdami, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. Nesutinka, kad teismo išvada, jog suformuluoti skundo reikalavimai neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, patvirtina Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2228-442/2019, nes šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa su pareiškėjų atveju.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjų skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjų skundą, nes pripažino, kad pareiškėjai nepašalino skundui nustatytų trūkumų, t. y. nepatikslino skundo reikalavimų, nenurodęs skundžiamų raštų datų ir numerių (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nustatytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateiktame skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas) turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą ir kokios administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tik tiksli skundo reikalavimo formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007), tačiau taip pat aktualu pažymėti ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Vadinasi, sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-684-12).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi, priimdamas 2021 m. kovo 18 d. nutartį, kuria pakartotinai buvo nustatyti patikslinto skundo trūkumai, ir skundžiamą nutartį, kuria pareiškėjų patikslintas skundas laikytas nepaduotu, matyti, kad pareiškėjai, šalindami nustatytus patikslinto skundo trūkumus pakartotinai pateikė teismui skundžiamus Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento raštus, kuriuos buvo pateikę ir pridėję prie pirminio skundo, ir elektroninių laiškų kopijas, iš kurių matyti, kada pareiškėjai gavo skundžiamus Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento raštus. Nors pareiškėjai tiek pirmame patikslintame skunde, tiek ir antrame patikslintame skunde suformulavo reikalavimus konkrečiai neįvardiję skundžiamų Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento raštų datų ir numerių, tačiau, kaip matyti, šie raštai buvo pateikti teismui, paduodant jau pirminį skundą, taip pat pareiškėjai pateikė teismui ir duomenis, patvirtinančius šių raštų gavimo momentą.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjų skundo, patikslintų skundų pirmosios instancijos teismui turinį ir suformuluotus pareiškėjų reikalavimus pirmosios instancijos teismo nustatytų skundų ir patikslinto skundo trūkumų kontekste sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas patikslinto skundo trūkumas – nenurodyti skundžiamų Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento raštų datos ir numeriai, yra formalus trūkumas, kuris nesudaro kliūčių pradėti administracinį procesą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, kad iš patikslinto skundo turinio ir suformuluotų pareiškėjų reikalavimų yra akivaizdu, ką pareiškėjai skundžia ir kokia apimtimi. Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad šiuo atveju administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką. Tai, kad pareiškėjai būtent teismo nustatytu būdu nepatikslino reikalavimo šiuo atveju nesudaro pagrindo pareiškėjos pateiktą skundą laikyti nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priešingas susidariusios situacijos vertinimas leistų formaliais pagrindais atsisakyti ginti pareiškėjų teises, kas nepagrįstai apribotų pareiškėjų galimybes ginti savo galimai pažeistas teises teisme.

Apibendrindama tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų skundo (dėl pagrindinio ir išvestinio reikalavimų) priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos ir Senovinės automototechnikos klubo „Retroklasika“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius