Legislator Case Law & Legislation
f4d0744e-efbf-4326-976c-3a8a5c2092b1 AI generated

f4d0744e-efbf-4326-976c-3a8a5c2092b1 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f4d0744e-efbf-4326-976c-3a8a5c2092b1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo L. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto ieÅ¡kovė D. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-3) praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo L.

Legislator headnote

AI generated

f4d0744e-efbf-4326-976c-3a8a5c2092b1 · Vilniaus apygardos teismas: G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto ieÅ¡kovė D. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-3) praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

     Civilinė byla Nr. 2A-918-623/2010

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.;

 (S)

                                                                                                                        Â

                                                             Â

                                                                  Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 2 d.

     Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,

teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

dalyvaujant apeliantui L. G. ,

ieškovės atstovei adv. Viktorijai Čivilytei - Gylienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo L. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto

civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. A. ieÅ¡kinį atsakovui L. G. , institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Vaikų teisių

apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

ieÅ¡kovė D. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-3) praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo L.

G. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už penkis mėnesius – 1500 Lt, padidinti iÅ¡laikymÄ iki 830 Lt 31 ct kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2000-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡ atsakovo priteisė nepilnametės dukros iÅ¡laikymui po ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų), vėliau Å¡alys žodžiu susitarė, kad atsakovas mokės dukros iÅ¡laikymui po 300 Lt kas mėnesį, Å¡io įsipareigojimo atsakovas tinkamai nevykdė, įsiskolinimas už 2009 metų penkis mėnesius sudaro – 1500 Lt. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas iÅ¡laikymas, stipriai pasikeitė vaiko poreikiai. I.

G. lankys 4 klasę vidurinėje mokykloje, trečiÄ klasę B.Dvariono deÅ¡imtmetėje muzikos mokykloje. Nuo 2009 metų papildomai prisidėjo fortepijono pamokos, reikės papildomų iÅ¡laidų instrumentui pirkti. Senvagės vidurinėje mokykloje I. G. lanko pop Å¡ou bÅ«relį bei liaudies dainų bÅ«relį. I. G. pripažinta vidutinio sunkumo bronchinė astma, dėl ko atėjus rudeniui padidėja iÅ¡laidos vaistams ir dažnai gydymas tęsiasi iki kitų metų liepos mėnesio. Taip pat nustatyta plokščiapėdystė, reikalinga speciali avalynė.

Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 21-22) prašė reikalavimÄ dėl įsiskolinimo priteisimo atmesti ir sutiko dukros iÅ¡laikymui mokėti po 300 Lt per mėnesį. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu sutiko mokėti po 400 Lt per mėnesį, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ydama priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepateikia įrodymų, kad įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į antstolių kontorÄ dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo ir jis nemokėjo iÅ¡laikymo, todėl susidarė 1500 Lt įsiskolinimas. IeÅ¡kovė nepateikė teismui duomenų apie savo gaunamÄ darbo užmokestį ir turtinę padėtį. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, nes jo gaunamas darbo užmokestis yra po 861 Lt 93

ct per mėnesį, o nekilnojamojo turto neturi. Be to, išlaiko dar du vaikus – S. G., gim. 1997-10-28, kuri yra moksleivė ir L.

G. , gim. 1991-01-22, kuri mokosi Vilniaus universitete, dieninio skyriaus pirmame kurse, todėl negali turėti savo pajamų. Jai būtina skirti kas pusmetį 2000 Lt studijų apmokėjimui. Atsakovo sutuoktinė yra nedarbinga, jai nustatytas

35 procentų darbingumo lygis neterminuotai.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 12 d. sprendimu (b.l. 49-51) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-11-13 nutarimÄ dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo. Priteisė iÅ¡ atsakovo L.

G. nepilnametės jo dukros I. G. , gimusios 2000-01-31, iÅ¡laikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2009-09-30 iki jos pilnametystės. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D. A. 7 Lt, o iÅ¡ atsakovo L. G. 11 Lt 30 ct paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo L. G. į valstybės biudžetÄ

180 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡laikymas priteistas  prieÅ¡ devynis metus, per šį laikÄ Â padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos iÅ¡laidos, susijusios su mokslu, iÅ¡laikymu, kurių nebuvo iÅ¡laikymo priteisimo metu, laikė, kad atsakovės praÅ¡ymas yra pagrįstas.

            Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tam iš tėvų, pas kurį lieka gyventi nepilnametis, tenka ir

kasdienė priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas. Teismas laikė, kad atsakovasÂ

turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukros iÅ¡laikymo. Tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas vienas Å¡eimoje dirba, turi dar vienÄ nepilnametę dukrÄ , be to, negalima paneigti tėvo pareigos remti pilnametę dukrÄ , kuri mokosi universitete. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė turi galimybę teikti dukros iÅ¡laikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis, kas per abu tėvus sudaro 1000 Lt.

Apeliaciniu skundu (b.l. 53-54) atsakovas L. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-12 sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ L. G. , jo nepilnametės dukters I. G. iÅ¡laikymui po 400 Lt per mėnesį mokomomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Apelianto nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pažeidė materialines ir proceso teisės normas bei suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Apeliantas pažymi, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Teismo priteista 500 Lt iÅ¡laikymo suma yra neprotinga bei nesÄ Å¾ininga, nes apeliantas turi dar dvi dukras, be to, esant ekonominei krizei jo pajamos mažėja. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad jos atlyginimas yra 1500 Lt, taigi jos pajamos gali bÅ«ti ir  didesnės. Taip pat ieÅ¡kovė nuosavybės teise turi butÄ , todėl sprendžia, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis palyginus jÄ su apelianto yra geresnė. Dukters iÅ¡laikymui apeliantas gali skirti 400 Lt per mėnesį.  Â

Â

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Teismas nustatė, kad nepilnametės ieškovės dukros I. G. , gimusios 2000-02-24, tėvas yra atsakovas L. G. (b.l. 4), santuoka tarp šalių nesudaryta, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-11-13 nutarimu priteista nepilnametės dukros išlaikymui po ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų) ( b.l. 5), vėliau šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas mokės dukros išlaikymui po

300 Lt kas mėnesį. Atsakovas žodinio susitarimo paskutiniu metu nevykdė, susidarė 1500 Lt skola už penkis mėnesius. Šias aplinkybes atsakovas pripažino.

Å ioje byloje nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, ieÅ¡kovė turi nuosavybės teise butÄ . Atsakovas turi prisėdėti dar prie vienos nepilnametės dukros iÅ¡laikymo bei paremti pilnametę dukrÄ , kuri mokosi Vilniaus universitete, dieniniame skyriuje (b.l. 23), atsakovo žmona nedirba, gauna invalidumo paÅ¡alpÄ (b.l. 45). IeÅ¡kovės teigimu jos atlyginimas yra apie 1500 Lt per mėnesį, ji užsiima individualia veikla - teikia paslaugas nekilnojamo turto klausimais, Sodros duomenų bazėje duomenų apie ieÅ¡kovės pajamas nėra. IÅ¡ atsakovo pateiktos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad jo vieno mėnesio vidutinis atlyginimas sudaro apie 2 713 Lt.

CK 3.201 str.

1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo

priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymÄ pagrindas iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti yra iÅ¡ esmės pasikeitusi

Å¡alių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti bÅ«tina nustatyti pagrindÄ , kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; iÅ¡laikymÄ teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003,

2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobÅ«džio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iÅ¡ tėvų, teikęs vaikui iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai prarado darbingumÄ ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, prieÅ¡ingai, pakeitė darbÄ ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos bÅ«klei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobÅ«džio, padidėjo iÅ¡laidos sveikatos priežiÅ«rai; gavo palikimÄ

arba laimėjo didelę pinigų sumÄ loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymÄ iÅ¡laikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes,

susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).

Tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str., iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Pagal CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Å ios teisės normos turi laikomasi ir tuo atveju, kai, nors iÅ¡laikymas priteisiamas vienam vaikui, tačiau iÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas dviem ir daugiau vaikų. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose iÅ¡dėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais.

Å ioje byloje turi bÅ«ti vertinama ne tik tėvų turtinė padėtis, bet ir nepilnamečio vaiko poreikiai, kurie vaikui augant didėja ir yra didesni, nei jie buvo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-11-13 nutarimo priėmimo metu. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra bÅ«tini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panaÅ¡iai. Pažymėtina, kad sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡

pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų

teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ .

Pagal bylos duomenis vaiko poreikių tenkinimu rÅ«pinasi vien ieÅ¡kovė, t.y. ieÅ¡kovė užtikrina, kad bÅ«tų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikas bÅ«tų aprÅ«pintas bÅ«stu. Pirmosios instancijos teismo priteistas 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų dydis nevirÅ¡ija vaiko poreikių.  Â

Apeliantas sutinka dukrai mokėti po 400 Lt per mėnesį ir nurodo, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistas dukrai iÅ¡laikymo dydis po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis yra proporcingas vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms ir atsakovo turtinei padėčiai, ieÅ¡kovė pateikė detalų vaiko poreikių paskaičiavimÄ (b.l. 13-14), kurio atsakovas neginčijo  – atsakovo dukra mokosi vidurinėje mokykloje, taip pat lanko muzikos mokyklÄ (b.l. 6-7), be to, serga endogenine bronchų astma, todėl reikalingos iÅ¡laidos sveikatos priežiÅ«rai, taip pat iÅ¡laidos maistui, aprangai, komunalinėms paslaugoms, vaiko ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, pagrįstai iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį, priteisdamas atsakovo vaikui iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 500 Lt kas mėnesį. Tuo atveju, kai vaikui gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrina vienas iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, į Å¡iÄ aplinkybę taip pat atsižvelgiama, priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikams ir taikant CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ bei  CK 3.192 str. įtvirtintÄ tėvų turtinės padėties proporcingumo principÄ .  Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ieÅ¡kovės motinai tenka ne tik pareiga teikti iÅ¡laikymÄ dukrai, tačiau ir rÅ«pintis kasdieniniais vaiko poreikiais bei priežiÅ«ra, aprÅ«pinti jÄ bÅ«stu, ko paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas.

Apeliantas savo nesutikimÄ su 500 Lt iÅ¡laikymo suma grindžia ir tuo, jog turi dar dvi dukras bei esant ekonominei krizei ir mažėjant pajamoms toks iÅ¡laikymo sumos dydis nėra nei protingas, nei sÄ Å¾iningas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo bÅ«dÄ , todėl jo teiginys, kad jis turi iÅ¡laikyti kitus vaikus neatleidžia jo nuo Å¡ios pareigos vykdymo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas dirba UAB „ArtÅ«ro transportas“, o jo darbo vidutinis užmokestis per mėnesį sudaro 2714 Lt (b.l. 39). Nors atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog yra bedarbis, tačiau įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę nepateikė (CPK 178 str.). Taigi atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ (Konstitucijos 48 str.). CK 3.192 str. numatyta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbÄ , kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku; prieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Priteisiant vienam iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymÄ , kai teisę jį gauti iÅ¡ to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi bÅ«ti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau Å¡is nereiÅ¡kia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iÅ¡ vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.

3K-3-251/2003). Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį I. G. , įvertino aplinkybę, kad atsakovas vienas šeimoje

dirba, turi dar vienÄ nepilnametę dukrÄ , be to, remia pilnametę dukrÄ , kuri mokosi universitete.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo išlaikymas dukrai atitinka atsakovo turtinę padėtį ir  mergaitės būtiniausius poreikius, todėl jį mažinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ esmės pasikeitus bent vieno iÅ¡ tėvų turtinei padėčiai arba iÅ¡laikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas iÅ¡laikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovė D. A. pateikė įrodymus, jog turėjo 700 Lt

išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 str. 2 d. nustato, kad šalies išlaidos, susijusios

su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose

priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). IeÅ¡kovės atstovė dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris truko 30 minučių. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktas atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos už atstovavimÄ teisme virÅ¡ija rekomenduotinÄ dydį. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iÄ aplinkybę bei į tai, kad byla nėra sudėtinga, kad atstovauti joje nebuvo bÅ«tinas specialus pasirengimas, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sÄ naudos nebuvo didelės, sprendžia, kad bÅ«tinos ir pagrįstos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra 100 Lt.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8 Lt 40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 61). Atsakovo L.

G. apeliacinio skundo netenkinus, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė :

Â

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Â

Priteisti iš apelianto L. G. 100 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ieškovei D. A. .

Priteisti iš apelianto L. G. 8 Lt 40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                   Marijonas

Greičius

Teisėjos                                                                                                      Â

Romualda Janovičienė

                                                                                                            Â

                                                                                                                   Â

Dalia Višinskienė