f4cef8e5-e312-4781-8bf5-efbb4bb942cb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2235-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10558-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.4.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.12.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.;                           (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17160-848/2017 pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „Zenito investicijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Printela“ prevencinį ieÅ¡kinį atsakovėms uždarai akcinei bendrovei „Gintaja“ ir L. B. dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir pagal atsakovės L. B. prevencinį prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovėms uždarai akcinei bendrovei „Zenito investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Printela“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Atsakovė L. B. kreipėsi į teismÄ su prevenciniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama uždrausti ieÅ¡kovėms UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ bet kokiu bÅ«du, forma ir apimtimi valdyti ir naudotis turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini): (i) 0,12 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) plastinės chirurgijos klinika ir grožio salonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. (i) naudotis turtu patiems ar jį perduoti bet kokiu pagrindu kitiems tretiesiems asmenims, (ii) iÅ¡ faktinio turto naudotojo UAB „Grožio chirurgija“ tiesiogiai ir/ar netiesiogiai bet kokia forma gauti atlygį už naudojimÄ si turtu, (iii) sudaryti ir vykdyti bet kokias sutartis, susijusias su turto naudojimu, valdymu, eksploatavimu ar disponavimu, (iv) patekti į turtÄ ir žemės sklypÄ .

Ä®pareigoti ieÅ¡koves UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ susilaikyti nuo veiksmų, kurie trukdo ir/ar apsunkina turto faktinio naudotojo ir valdytojo teises, t. y. - (i) kreiptis į komunalines paslaugas teikiančias įmonės dėl komunalinių paslaugų į turtÄ teikimo apribojimo ir/ar nutraukimo, (ii) sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl turto apsaugos, (iii) trukdyti patekti į patalpas teisėtiems turto valdytojams ir bet kokiems tretiesiems asmenims.Kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, analogiÅ¡kų pareikÅ¡tiems prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, iki teismo sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovės L. B. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio specifikos (apsauginio atsakovių teisių gynybos pobÅ«džio) nėra pagrindo teigti, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis yra prima facie pagrįstas ir galėtų bÅ«ti tenkinamas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės yra ginčo nekilnojamojo turto savininkės, tuo tarpu atsakovės prevencinio prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas visiÅ¡kai sutampa su praÅ¡omomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovių veiksmus vertinti visiÅ¡kai neteisėtais nėra pagrindo.Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovių veiksmai, susiję su ginčo turtu, nesÄ lygoja žalos kilimo fakto.

Vien ta aplinkybė, jog atsakovė pareiÅ¡kė prevencinį prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovėms dėl to, jog pasak jos, galimai ieÅ¡kovių nesÄ Å¾iningi ir neteisėti veiksmai pažeis atsakovės teises ir interesus, nesudarė pagrįsto pagrindo spręsti, jog yra bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė turėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų grėsmę bÅ«simo atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Teismas sprendė, kad ginčo atveju atsakovė neįrodė abiejų sÄ lygų, reikalingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovė L. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Ginčo turto teisėta naudotoja Å¡iuo atveju yra UAB „Grožio chirurgija“, su kuria sudaryta nuomos sutartis Å¡iai dienai yra galiojanti ir jos galiojimas nėra kvestionuojamas jokia forma.

Tuo tarpu ieÅ¡kovių elgesys yra nesÄ Å¾iningas, jau iÅ¡ anksto buvo planuojama pasisavinti ginčo turtÄ â€“ yra sistemingai siekiama neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai nevykdyti preliminariosios sutarties ir paskolos sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, o pačių ieÅ¡kovių veiksmai tik patvirtina jų tikslÄ visiÅ¡kai perimti ginčo turtÄ . IeÅ¡kovių nesÄ Å¾iningumÄ taip pat patvirtina ir jų prevenciniu ieÅ¡kiniu keliami reikalavimai. Skundžiama nutartimi, neatlikus iÅ¡samesnio įrodymų tyrimo, kuris galėjo bÅ«ti atliekamas tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, ir net ieÅ¡kovėms nespėjus pasinaudoti savo procesine teise pateikti savo atsiliepimÄ Ä¯ byloje pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, buvo nepagrįstai konstatuota, jog atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovių veiksmų neteisėtumas, nėra įrodytos.

Tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tų galima spręsti, ar ieÅ¡kovių veiksmai, susiję su sÄ moningu atsisakymu vykdyti teisėtai sudarytÄ preliminariÄ sutartį, yra teisėti.Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovės ir toliau galės atlikti veiksmus, susijusius su ginčo turtu, kurie bÅ«simo atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymÄ padarytų visiÅ¡kai negalimu. IeÅ¡kovėms neteisėtu bÅ«du perėmus turtÄ iÅ¡ teisėto valdytojo ir vėliau jį parduotų ar kitaip perleistų ar apsunkintų trečiųjų asmenų naudai, Å¡is ginčas prarastų prasmę.

Dėl to užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Skundžiama nutartis neatitinka suformuotos teismų praktikos bei yra be motyvų, kas sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindÄ . Atsiliepimu į atsakovės atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Printela“ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovės yra tik laikini turto savininkai, kadangi pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieÅ¡kovė UAB „Printela“ nenori ir neketina parduoti jai nuosavybės teise priklausančios ginčo turto dalies.

Å iuo atveju nėra grėsmės žalai atsirasti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl nėra pagrindo ir taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovė neįrodė, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, be to, praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieÅ¡tarauja teisingumo, ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principams. Atsiliepimu į atsakovės atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Zenito investicijos“ praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ginčo preliminarioji sutartis yra pasibaigusi, todėl nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės pagal jÄ nebeturi jokių teisų ir pareigų. Atsakovė nenurodo jokių ieÅ¡kovių neteisėtų veiksmų, kita vertus įstatymas draudžia versti asmenį sudaryti sutartį, tik ieÅ¡kovės gali priimti sprendimus, susijusius su joms nuosavybės teise priklausančiu turtu, tik ieÅ¡kovės, turėdamos daiktines teises į ginčo turtÄ , gali spręsti kaip jį naudoti, valdyti ir disponuoti. Be to, atsakovės procesiniuose dokumentuose yra pateiktos neteisingos ir iÅ¡kraipytos faktinės aplinkybes, neteisingai nurodoma, kad bÅ«tent ieÅ¡kovės vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovė neįrodė, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos.              Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės L. B. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų Atsakovė atskirajame skunde be kitų argumentų taip pat nurodo, jog skundžiama nutartis yra be motyvų, kas sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas prieÅ¡ pasisakydamas dėl kitų atskirojo skundo argumentų, pirmiausiai patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte, o teismo nutartį – CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ .

Todėl, kai teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir trumpai, bet aptarė abiejų sÄ lygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimÄ , todėl nėra pagrindo sutikti dėl skundžiamos nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo (nutarties nemotyvavimo). Absoliutų nutarties negaliojimo pagrindÄ sudarytų tik visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Taigi, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta. Dėl ginčo esmės Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymÄ . CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra bÅ«tina sÄ lyga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė L. B. pateikė teismui prevencinį prieÅ¡ieÅ¡kinį, o kartu su juo ir praÅ¡ymÄ taikyti analogiÅ¡kas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, padaręs iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė nei vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sÄ lygų, t. y. sprendė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis yra preliminariai nepagrįstas, taip pat nėra įrodyta grėsmė bÅ«simo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , kuriuo iÅ¡ esmės įrodinėja, jog yra abi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti bÅ«tinos sÄ lygos – prieÅ¡ieÅ¡kinis yra preliminariai pagrįstas, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovės ir toliau galės atlikti veiksmus, susijusius su ginčo turtu, kurie bÅ«simo atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymÄ padarytų visiÅ¡kai negalimu.Preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui (ginčo atveju atsakovei) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2016; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl tikėtino ieÅ¡kinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis yra preliminariai nepagrįstas, todėl negalėtų bÅ«ti tenkinamas.

Atsakovė teismui yra pateikusi prevencinį prieÅ¡ieÅ¡kinį CK 1.138 straipsnio 3 punkto pagrindu, kuriuo įrodinėja, kad tiek atsakovė UAB „Gintaja“, tiek ir ji (L. B.) yra teisėtos ginčo turto valdytojos ir naudotojos, o tokias teises jos yra įgijusios kartu su dabartinėmis ginčo turto savininkėmis (ieÅ¡kovėmis) sudarytos Paskolos sutarties ir Preliminariosios sutarties pagrindu. Be to, atsakovė taip pat įrodinėja, kad nors ginčo turto nuosavybės teisės subjektais formaliai yra įregistruotos ieÅ¡kovės, tačiau tokia situacija yra susidariusi dėl to, kad ieÅ¡kovės nusprendė nesÄ Å¾iningai nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ir tokiu bÅ«du pasisavinti ginčo turtÄ .

Taigi, atsakovė pareikÅ¡tu prevenciniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu įrodinėja, kad tiek ji, tiek ir kita atsakovė – UAB „Gintaja“, yra teisėtos ginčo turto valdytojos ir naudotojos, tuo tarpu ieÅ¡kovės neteisėtais veiksmais pasisavino ginčo turtÄ , kuris joms nepriklauso. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo turtas nuosavybes teise priklauso ieÅ¡kovėms, to neneigia ir pati atsakovė, tačiau tarp Å¡alių yra iÅ¡kilęs ginčas bÅ«tent dėl teisėto ginčo turto valdymo – bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu prevenciniu ieÅ¡kiniu siekia uždrausti apeliantėms valdyti ginčo turtÄ , tuo tarpu, atsakovė pareikÅ¡tu prevenciniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia užkirsti keliÄ galimai neteisėtiems ieÅ¡kovių veiksmams, įrodinėjant, kad bÅ«tent ji ir kita atsakovė – UAB „Gintaja“, yra teisėtos turto valdytojos ir naudotojos.

Taigi, tik iÅ¡nagrinėjus šį ginÄÄ iÅ¡ esmės bus atsakyta, ar atsakovės turi teisę valdyti ginčo turtÄ , ar ne, tuo tarpu sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atskirajame skunde nurodytos faktinės ginčo aplinkybės (susijusios su ginčo turto valdymu) nėra vertinamos. Vertinant bendrai, atsakovės pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio forma ir turinys jo pateikimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie prieÅ¡ieÅ¡kinio buvo pridėti jame iÅ¡dėstytus reikalavimus pagrindžiantys raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertintas kaip preliminariai nepagrįstas.

Pažymėtina, jog visos prieÅ¡ieÅ¡kinio aplinkybės bus įvertintos ir dėl jų plačiau pasisakyta tik teismui iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau Å¡ioje bylos stadijoje atsakovės pateiktas ir teismo priimtas bei nagrinėjamas prieÅ¡ieÅ¡kinis neturėjo bÅ«ti pripažintas prima facie nepagrįstu.Pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat konstatavo neegzistuojant ir antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinai sÄ lygai – grėsmei bÅ«simo atsakovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui.

Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovių veiksmai, susiję su ginčo turtu, nesÄ lygoja žalos kilimo fakto, kaip tai įrodinėja atsakovė, be to, į bylÄ nėra pateikta ir jokių įrodymų, patvirtinančių grėsmę bÅ«simo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ tenka jų imtis praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ . IeÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieÅ¡kovui/atsakovui pranaÅ¡umo atsakovo/ieÅ¡kovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios.

Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi bÅ«ti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.Atsakovė atskiruoju skundu teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovės ir toliau galės atlikti veiksmus, susijusius su ginčo turtu, t. y. jį parduotų ar kitaip perleistų, apsunkintų trečiųjų asmenų naudai, todėl kilęs ginčas prarastų savo esmę, o bÅ«simo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas, tačiau Å¡iems argumentams pagrįsti atsakovė į bylÄ nėra pateikusi jokių raÅ¡ytinų įrodymų (kaip pvz. duomenų apie ieÅ¡kovių ketinimÄ perleisti ginčo turtÄ ir pan.) (CPK 178 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo turto savininkės yra bÅ«tent ieÅ¡kovės, Å¡i jų teisė nėra paneigta ir nuginčyta, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrintų galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įgyvendinimo ar realaus jo įvykdymo, bet prieÅ¡ingai, pritaikius praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, be jokio teisinio pagrindo bÅ«tų neproporcingai suvaržytos ieÅ¡kovių teisės, pažeista interesų pusiausvyra.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio preliminarų pagrįstumÄ , tačiau atsakovei neįrodžius antrosios sÄ lygos – grėsmės bÅ«simo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, sutiktina, jog Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų visumos. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                     Egidijus TamaÅ¡auskas