2025-10-22 Nr. AB-17206-3-61-3-09234-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-487-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09234-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija, Užsakovė) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta, kad Administracija privalo grąžinti 101 311,07 Eur dydžio išlaidų sumą; 2) tuo atveju, jei teismas atmestų pirmąjį reikalavimą, pareiškėjas prašo pakeisti Sprendimą ir Administracijai finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad Agentūra turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1. Administracija, įgyvendindama projektą „Viešosios erdvės tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie Amatų gatvės“ Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-01-0011 (toliau – ir Projektas), įgaliojo uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – ir Perkančioji organizacija) atlikti supaprastintą (atviro konkurso būdu) pirkimą „Viešosios erdvės tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie Amatų gatvės tvarkymo darbai su darbo projekto parengimu“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo Nr. 478497 paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje data – 2020 m. kovo 20 d. Pirkimo objektas nebuvo skaidomas į Pirkimo dalis. Pasiūlymus Pirkime pateikė 6 dalyviai. Perkančioji organizacija su Pirkimą laimėjusiu rangovu UAB „CoReal“ (toliau – ir Rangovas, Pirkimo laimėtojas) 2020 m. gegužės 29 d. sudarė rangos sutartį Nr. A62-60/20 (toliau – ir Sutartis, Pirkimo sutartis). Sutarties vertė – 1 095 254,82 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 1 095 254,82 Eur.

2.2. Agentūra įregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01, kurio pagrindu pradėjo tyrimą. Administracija apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą buvo informuota Agentūros 2023 m. gegužės 25 d. pranešimu. Administracijai 2023 m. spalio 9 d. buvo pateiktas Sprendimas, kuriame nurodyta, jog Agentūra <...> daro išvadą, kad Perkančioji organizacija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose (Perkančioji organizacija savo veiksmais pritarė, kad Sutartis būtų vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo). 2023 m. spalio 2 d. gražintinų lėšų dokumentu Nr. 2023-SF/2-380 (Sprendimo priedas) nurodyta, kad Administracija per 90 dienų privalo grąžinti 101 311,07 Eur dydžio sumą.

2.3. Pati Agentūra teisingai pažymėjo, kad būtent Rangovas, o ne Perkančioji organizacija ar Administracija privalėjo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentą bei civilinės atsakomybės privalomuosius draudimus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei kiti šiuos draudimus reglamentuojantys teisės aktai (Sutarties 7.2.2 p.). Iš byloje pateiktos informacijos matyti, kad tiek Administracija, tiek Perkančioji organizacija buvo aktyvi prašant Rangovą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus dėl sutarties vykdymo užtikrinimo pratęsimo, t. y. buvo teikti tiek elektroniniai laiškai, tiek raštai (2021 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. 10-ST-(214.10), 2022 m. sausio 6 d. raštas Nr. A51-2266/22(3.3.9.1E-AD24)), raginantys Rangovą pratęsti laidavimo draudimo galiojimą arba pasirinkti kitą sutartyje nurodytą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo būdą, t. y. užstatą arba banko garantiją. Nepaisant Administracijos ir Perkančiosios organizacijos raginimų, Rangovas savo pareigos neįvykdė, argumentuodamas objektyviomis aplinkybėmis, neleidžiančiomis pateikti sutarties vykdymo užtikrinimo pratęsimo.

2.4. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Rangovas buvo pateikęs Sutarties vykdymo užtikrinimą, nes ši pareiga buvo nustatyta būtent Rangovui, tačiau Rangovas neįvykdė savo pareigos Sutarties įvykdymo užtikrinimą pratęsti. Užsakovė nekeitė Sutarties ir nėra jokių aplinkybių, įrodančių priešingai. Šiuo atveju ginčas gali būti tik dėl Sutarties tinkamo / netinkamo vykdymo, kuris gali kilti tarp Rangovo ar Užsakovo, bet ne dėl Sutarties keitimo, kaip tą Agentūra neteisingai traktuoja. Taigi, susidaro absurdiška ir neteisinga situacija, kai pagal skundžiamą Sprendimą, sankcija už tai, kad Rangovas nesilaikė Sutarties sąlygų, skiriama užsakovui (Administracijai).

2.5. Sutartyje buvo įtvirtinta pareiga Rangovui pratęsti Sutarties įvykdymo užtikrinimą; tokia pareiga Sutartimi nebuvo įtvirtinta užsakovui (Administracijai). Todėl Rangovui neįvykdžius prisiimto sutartinio įsipareigojimo – nepratęsus Sutarties įvykdymo užtikrinimo, tai nereiškia, kad būtent Administracija tokiu būdu pakeitė Sutartį iš esmės ar buvo sudaryta palankesnė situacija būtent šiam Rangovui. Sutarties sąlygos buvo visiems vienodos.

2.6. Nors Rangovas nepateikė Sutarties vykdymo užtikrinimo pratęsimo, Užsakovė pasinaudojo kitomis Sutarties nuostatomis, neleidžiančiomis Rangovui išvengti atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Ši aplinkybė Agentūros nepagrįstai buvo ignoruota ir tai lėmė neteisingą Sprendimo priėmimą. Perkančioji organizacija Agentūrai pažeidimo tyrimo metu 2023 m. birželio 5 d. teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Sutarties 11.8 papunktį, sulaikė 96 024,31 Eur sumą iš Rangovui mokėtinų lėšų; ši suma galutinai Rangovui buvo sumokėta tik 2022 m. rugsėjo 7 d. Agentūra neišsamiai ir neteisingai įvertino šias aplinkybes ir priėmė visiškai nepagrįstą Sprendimą. Agentūra visiškai nemotyvavo, kodėl ji laiko teisiškai nereikšminga aplinkybe, kad Rangovo atžvilgiu buvo sulaikyta (iki galutinio prievolių įvykdymo neišmokėta) 96 024,31 Eur dydžio suma, t. y. netgi dukart didesnė suma nei Agentūros nurodomos (45 961,96 Eur be PVM) lėšos. Nepagrįstai liko neįvertinta ir tai, kad šie Užsakovės veiksmai leido jai užtikrinti, kad sulaikydamas galutinį (net didesnį nei Agentūros nurodyta 45 961,96 Eur be PVM dydžio suma) mokėjimą, Užsakovė užsitikrins tą rezultatą, kurio iš esmės siekiama Sutarties vykdymo užtikrinimo pratęsimu: jei Rangovas būtų netinkamai atlikęs darbus, Užsakovė, kuri jau buvo sulaikiusi galutinį mokėjimą, iš šios sumos būtų galėjusi kompensuoti patirtus nuostolius. Užsakovei sulaikius galutinius mokėjimus Rangovui, mokėjimų sulaikymas iš esmės atliko užstato instituto funkciją šalių sutartiniuose santykiuose. Taigi, Sutarties vykdymo laikotarpiu Sutarties vykdymas buvo užtikrintas kitomis Sutartyje nustatytomis Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Sistemiškai vertinant Sutarties nuostatas, galima teigti, kad tokia situacija būtų galėjusi susiklostyti su bet kuriuo rangovu, kuris būtų laimėjęs konkursą – rangovui nepratęsus sutarties vykdymo užtikrinimo, Užsakovė būtų galėjusi sulaikyti galutinį mokėjimą. Šios aplinkybės parodo, kad Sutarties sąlygos nebuvo pakeistos ir nesusidarė situacija, kuri leistų rangovams atsidurti nelygiavertėje padėtyje.

2.7. Agentūra ne tik tinkamai nemotyvavo Sprendimą, tačiau ir jo nepagrindė jokiais įrodymais, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų.

2.8. Pareiškėjas nei siekė keisti, nei iš esmės pakeitė Sutarties sąlygas. Būtent Rangovas Sutartimi įsipareigojo Sutartyje įtvirtintais atvejais pratęsti Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Administracija, kaip užsakovas, šios pareigos iš Sutarties nuostatų neeliminavo. Agentūra nepagrįstai netyrė ir neįvertino tos aplinkybės, kad Rangovas ne šiaip nepateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo, tačiau tokia situacija susiklostė dėl to, kad dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo (ne)pratęsimo kilo ginčas tarp Rangovo draudimo bendrovės ir Rangovo. Kaip matyti iš Sprendimo, Rangovas siekė pratęsti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, tačiau to negalėjo padaryti, kadangi draudimo bendrovė atsisakė tęsti Sutarties vykdymo užtikrinimą. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga, kadangi šalina bet kokią Administracijos, kaip Užsakovės, kaltę ir prielaidas Agentūros pritaikytai sankcijai skirti. Sutarties įvykdymo užtikrinimo (ne)pratęsimas priklausė ne nuo Administracijos valios, todėl Administracija niekaip negali būti laikoma „pakeitusi Sutartį“, už ką skundžiamu Sprendimu Administracijai yra pritaikyta sankcija.

2.9. Agentūra nepagrįstai nevertino ir to, kad Užsakovė, vadovaudamasi Sutarties 12.2 papunkčiu, už sutartinių įsipareigojimų termino praleidimą (už laikotarpį nuo Sutartimi nustatytų įsipareigojimų įvykdymo pabaigos 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. gegužės 13 d.) Rangovui skaičiavo 0,02 proc. delspinigius nuo Sutarties vertės už kiekvieną praleistą dieną ir buvo pateikusi reikalavimą juos sumokėti. Taigi, Agentūra nepagrįstai „atsiriboja“ nuo sutartinių teisinių santykių tinkamo įvertinimo, kurie rodo, kad Užsakovė jokiu būdu nesudarė Rangovui jokių palankesnių sąlygų vykdant Sutartį; Sutartis numatė ne tik užstato panaudojimą, bet ir alternatyvią sankciją Rangovui – netesybas. Tai daro visiškai nepagrįstu Agentūros teiginį ir prielaidą skirti sankciją, kad Užsakovė pagal Sutartį privalėjo pasinaudoti tik užstatu, kurį būtų gavęs, jei Rangovas būtų pratęsęs Sutarties vykdymo užtikrinimą.

2.10. Administracija nesutinka su Agentūros išvada, kad buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Nagrinėjamu atveju Agentūra formaliai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė, kad Perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidė viešųjų pirkimų principus. Vien pavienių pirkimo sąlygų ir Sutarties nuostatų vertinimas nepaisant susiklosčiusios faktinės situacijos, be kita ko, pirkimo objekto, siekiamų pirkimo tikslų, uždavinių visumos aplinkybių, nėra tinkamas pažeidimo tyrimo atlikimas, atitinkantis visapusišką ir objektyvų viešąjį administravimą. Teismai yra konstatavę, kad formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

2.11. Nagrinėjamu atveju Pirkimui pasiūlymus pateikė net 6 tiekėjai. Taigi, akivaizdu, kad didesnis nei minimalus konkurencijos lygis buvo užtikrintas. Nesant duomenų apie tai, kad tokie veiksmai iš esmės turėjo įtakos Pirkimo dalyvių bei kitų tiekėjų teisių apimčiai, nėra pagrindo sutikti su Agentūros išvada, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, sumažindama susidomėjimą pirkimu ar galbūt iškraipė Sutarties pusiausvyrą. Jei nagrinėjamais Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepratęsimo atvejais būtų galima tiksliai įvertinti padarytą žalą, keltinas klausimas, kodėl Agentūra, taikydama sankciją, pritaikė būtent 10 proc. dydžio išskaitą, jei Europos Komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su [Europos] Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės) nurodoma, kad reikia vertinti individualiai atsižvelgiant į visas aplinkybes.

2.12. Net ir esant formaliam Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) pažeidimui, spręstina, ar taikytina projekto finansavimui skirtų lėšų korekcija. Gairių 1.1 papunktyje nurodyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Agentūra Sprendime nenurodė, koks konkretus poveikis dėl galbūt padaryto pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas Europos Sąjungos biudžetui.

2.13. Kadangi pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, todėl Gairėse numatyta finansinė korekcija (10 proc.) negali būti taikoma. Tuo atveju, jei teismas darytų išvadą, kad pažeidimas nustatytas pagrįstai, tai turėtų būti įvertintas skirtos 10 proc. finansinės korekcijos pagrįstumas. Finansinė korekcija gali būti koreguojama vadovaujantis PAFT 7 priedo 10 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Agentūra Sprendime tik nurodė, jog buvo gautas audito institucijos, <...> siūlyta taikyti mažesnę nei 25 proc. pataisos normą, t. y. 10 proc. Sutarties vertės finansinę korekciją. Visgi jokių kitų motyvų ir (ar) pagrindimo pateikta nebuvo; Agentūra nepagrindė, kodėl pritaikyta 10 proc., o ne mažesnė finansinė korekcija; Sprendime nėra pateikta jokios informacijos, ar Agentūra taikydama finansinę korekciją išties atsižvelgė į PAFT ir (ar) kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta, pavyzdžiui, dar mažesnė (5 proc. dydžio) finansinė korekcija.

2.14. Jeigu būtų vertinta, kad pažeidimas buvo padarytas, tai jis yra formalaus, vienkartinio pobūdžio, jis neapribojo konkurencijos, Europos Sąjungos bendrajam biudžetui nebuvo padaryta žala ir ji negalėjo būti padaryta, iš esmės nebuvo pažeisti VPĮ įtvirtinti principai. Todėl finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių turėtų būti išvis nedaroma arba iš esmės sumažinta.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tiesioginė pareiga perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūrą ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šie imperatyvūs įpareigojimai neapsiriboja pirkimo procedūros atlikimu, tačiau išlieka aktualūs ir pirkimo sutarčių įgyvendinimo stadijoje. PAFT 464 punkto nuostatos taip pat aiškiai ir konkrečiai apibrėžia, kad už viešųjų pirkimų vykdymą ir pirkimo sutarties įgyvendinimą yra atsakingas būtent pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, yra laikomas viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, todėl jam yra keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus ir įgyvendinant pirkimo sutartis. Agentūros poziciją dėl projektų vykdytojų atsakomybės vykdant viešuosius pirkimus, patvirtina ir teismų praktika, kurioje nurodyta, kad būtent projekto vykdytojas išlieka subjektu, kuris yra atsakingas už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Viešasis pirkimas vykdytas projekto vykdytojo, kuris ir yra būtent tas teisinis vienetas (perkančioji organizacija), kuris privalo / privalėjo paisyti teisinio reguliavimo viešųjų pirkimų metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1943-556/2020).

4.2. Tam, jog pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti teisėtai keičiama, remiantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konkretus pakeitimas pirkimo dokumentuose turi būti iš anksto apibrėžtas, t. y. pirkimo sąlygose turi būti įtvirtinti konkretūs atvejai, kuriems esant, galėtų būti keičiamos pirkimo sutarties įgyvendinimo sąlygos. Vadinasi, perkančiosios organizacijos yra įpareigotos pirkimo sąlygose, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principų, nurodyti baigtinį sąrašą aplinkybių, kuriomis remiantis sutarties vykdymo laikotarpiu, pirkimo sutartis gali būti keičiama.

4.3. Perkančioji organizacija nei įtarimo dėl pažeidimo nagrinėjimo metu, nei skunde nepagrindė ir nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. buvo sustabdytas 5 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės be PVM sumos mokėjimas Rangovui, t. y. 45 961,96 Eur be PVM iš Rangovui mokėtinų sumų, kuris tampa Sutarties įvykdymo užtikrinimu – užstatu, kaip numatyta Pirkimo sutarties 11.8 papunktyje, todėl Agentūra pagrįstai darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. darbų vykdymas nebuvo užtikrintas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu.

4.4. Perkančioji organizacija laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Sutartį vykdė be Sutarties įvykdymo užtikrinimo, nepaisant to, jog Sutartyje buvo numatytos sąlygos, įpareigojančios Rangovą pratęsti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, todėl vertinama, kad Perkančioji organizacija, leisdama Rangovui nepateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo, pakeitė Sutarties sąlygas. Pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendinant Sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose (Perkančioji organizacija savo veiksmais pritarė, kad Sutartis būtų vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo). Todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

4.5. Agentūra finansinės korekcijos dydį nustatė, vadovaudamasi PAFT 311 punktu bei 7 priedo 6, 10 ir 13 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Gairėmis, o taip pat atsižvelgdama į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos finansinės korekcijos dydžiui, tokias kaip: konkurso tipą, pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių, pažeistas VPĮ normas, tiekėjų pretenzijas, pareiškėjo veiksmus. Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį. Už esminių Pirkimo sutarties sąlygų keitimą, Gairėse aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kad taikant finansinę korekciją, turi būti vadovaujamasi Gairių 2.3 lentelės 23 punktu, kuris numato 25 proc. pataisos normą. PAFT 7 priedo 13 punkte nustatyta, kad nustačius pažeidimą galima taikyti kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normas, jei jas siūlo taikyti auditus ir (ar) patikrinimus atlikusi audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito Rūmai.

4.6. Agentūra, vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir įvertinusi, kad: Perkančioji organizacija nepagrįstai sutiko, jog Sutartis būtų vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., tuo iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų sąlygas, tokiu būdu padarydama draudžiamus Sutarties pakeitimus, nurodytus VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose; kitame Agentūros atliktame pažeidimo tyrime (nesusijusiame su Projektu) buvo gautas audito institucijos, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)-592, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei pavesta atlikti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos institucijų atitikties jų paskyrimo kriterijams auditą ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmų programos audito institucijos funkcijas) pastebėjimas, kuriame dėl tyrimo metu nustatyto analogiško pažeidimo, vadovaujantis Gairių 2.3 lentelės 23 punktu, siūlyta taikyti mažesnę nei 25 proc. pataisos normą, t. y. 10 proc. Sutarties vertės finansinę korekciją, taikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui. Agentūra, nustatydama finansinę korekciją, laikėsi jai, kaip įgyvendinančiai institucijai nustatyto teisinio reguliavimo, įvertino visas pažeidimui svarbias aplinkybes bei užtikrino, kad taikoma finansinė pataisos norma atitiktų proporcingumo principą ir teisinį reguliavimą.

4.7. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad nustatytu pažeidimu nebuvo padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. Pareiškėjas nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, ir šiais veiksmais padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl Agentūra pagrįstai už šį pažeidimą taikė finansinę korekciją.

4.8. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, jog Sprendimas neatitinka VAĮ apibrėžtų reikalavimų. Priešingai nei pareiškėjas teigia, Agentūra informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė įtariamo pažeidimo aplinkybes ir pagrindą, suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl įtariamo pažeidimo. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo pažeidimo tyrimo išvados priėmimo procedūroje ir išreiškė savo nuomonę bei argumentus ginčo klausimu. Agentūra Sprendime aiškiai ir detaliai ištyrė bei nustatė su pažeidimu susijusias aplinkybes, įvertino Pirkimo dokumentus, teisės aktų reikalavimus, aktualią teismų praktiką, pareiškėjo pateiktus argumentus bei, remiantis atlikto tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, aiškiai ir konkrečiai konstatavo VPĮ nuostatų pažeidimą ir atitinkamai nustatytam pažeidimui taikė finansinę korekciją. Todėl Sprendimas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas bei atitinka visus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su nustatytu pažeidimu, nėra pagrindas Sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Administracijos skundą (prašymą).

6. Teismas pažymėjo, kad Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ patvirtintose Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) ir PAFT. Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos. Reikalavimus projektų išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, nustato PAFT. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ.

7. Įvertinęs teisinį reguliavimą (Taisyklių 9.3, 9.3.5, 9.3.7 p., PAFT 407 p., VPĮ 17 str. 1 d.), teismų išaiškinimus, teismas priėjo prie išvados, kad už tinkamą viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą ir pirkimo sutarčių įgyvendinimą yra atsakingas pareiškėjas, todėl šios pareigos netinkamas įgyvendinimas sukuria neigiamas pasekmes būtent pareiškėjui.

8. Iš Sprendimo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjui inkriminuoti VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto, VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų reikalavimų pažeidimai, kurie šiuo atveju pasireiškė tuo, kad Perkančioji organizacija (pareiškėjas), laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Sutartį vykdė be Sutarties įvykdymo užtikrinimo, nepaisant to, jog Sutartyje buvo numatytos sąlygos, įpareigojančios Rangovą pratęsti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, todėl vertinta, kad Perkančioji organizacija, leisdama Rangovui nepateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo, pakeitė Sutarties sąlygas. Perkančioji organizacija, pakeitusi esmines Pirkimo Sutarties sąlygas, t. y. savo veiksmais pritardama, kad Sutartis būtų vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. taip pat pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Teismas aptartus laimėtojo ir Perkančiosios organizacijos veiksmus ir / arba neveikimą (Perkančioji organizacija savo veiksmais pritarė, kad Sutartis būtų vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo) laikė de facto (faktiškai) atliktais esminiais Sutarties pakeitimais.

9. Įvertinęs Pirkimo sutarties 1.4, 4.1, 4.13, 7.2.2, 11.1, 11.3.3, 11.6, 17.1 punktus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad Pirkimo sutartis buvo pasirašyta 2020 m. gegužės 29 d. bei vertinant aplinkybę, kad Pirkimo laimėtojas pateikė draudimo bendrovės ERGO išduotą 2020 m. birželio 5 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT89430 prie draudimo liudijimo Nr. 710-451-89430, kuris galiojo nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d., teismas padarė išvadą, kad Pirkimo sutartis įsigaliojo 2020 m. birželio 6 d., o darbai turėjo būti užbaigti iki 2021 m. rugpjūčio 6 d.

10. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog vykdant Pirkimo sutartį, vadovaujantis Pirkimo sutarties 4.9 papunkčio nuostatomis, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. kovo 1 d. įvyko technologinė pertrauka, todėl rangos darbų atlikimo terminas prasitęsė iki 2021 m. spalio 21 d., tačiau Darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. A121-12657/22(3.5.31E-AD26) buvo pasirašytas 2022 m. gegužės 25 d. su neesminių defektų sąrašu. Teismas konstatavo, kad, remiantis nustatytomis Pirkimo sutarties vykdymo aplinkybėmis bei vadovaujantis Sutarties 4.13 papunkčiu, Pirkimo laimėtojas turėjo pateikti Sutarties galiojimo užtikrinimą, kuris turėjo galioti nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas draudimo bendrovės ERGO 2020 m. birželio 5 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. AT89430 prie draudimo liudijimo Nr.710-451-89430 galiojo nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d., o draudimo bedrovės ERGO 2021 m. rugpjūčio 25 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. AT89430P prie draudimo liudijimo Nr. 710-451-89430P galiojo nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. spalio 6 d., atskirai pažymint, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. Atlikimo laidavimo draudimo rašte buvo apibrėžta, jog draudimo bendrovės įsipareigojimai įsigalioja nuo 2021 m. rugsėjo 6 d., tačiau ne anksčiau nei nuo Rangovo sumokėtos draudimo įmokos už išduotą pirmojo pareikalavimo laidavimo rašto dienos, ir galioja iki 2021 m. spalio 5 d. imtinai. Užsakovui nepareiškus reikalavimo per tris mėnesius po šio pirmojo pareikalavimo laidavimo rašto pabaigos, jis nustoja galioti ir turi būti gražintas draudimo bendrovei. Remdamasis minėta 2021 m. rugpjūčio 25 d. Atlikimo laidavimo draudimo rašto nuostata, teismas konstatavo, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas galiojo iki 2022 m. sausio 6 d., Sutarties įvykdymo užtikrinimas galiojo trumpiau negu iki 2022 m. gegužės 25 d.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Rangovas nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad Rangovas nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., Perkančioji organizacija, vadovaujantis Sutarties 11.8 papunkčiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. turėjo sustabdyti 5 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės be PVM sumos mokėjimą Rangovui, t. y. 45 961,96 Eur be PVM iš Rangovui mokėtinų sumų, kuris tampa Sutarties įvykdymo užtikrinimu – užstatu, kaip numatyta Pirkimo sutarties 11.8 papunktyje. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti Luminor banko sąskaitos išrašo kopija, 2022 m. kovo 24 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. Defektų akto kopijos nepagrindžia, jog Perkančioji organizacija, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. buvo sustabdžiusi 5 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės be PVM sumos mokėjimą Rangovui.

13. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad aplinkybė, jog pareiškėjas už darbų neatlikimą laiku skaičiavo Rangovui delspinigius, nepagrindžia, kad šiuos delspinigius Rangovas mokėjo, nes pareiškėjas tik prideda raštą, kuriuo prašo Rangovo mokėti delspinigius, tačiau nepateikia įrodymo, jog delspinigiai buvo sumokėti. Be to, delspinigių sumokėjimas už laiku neatliktus darbus negali būti grindžiamas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimas, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., nes delspinigių mokėjimo ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslai yra skirtingi.

14. Teismas konstatavo, kad Perkančioji organizacija nei įtarimo dėl pažeidimo nagrinėjimo metu, nei skunde nepagrindė ir nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. buvo sustabdytas 5 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės be PVM sumos mokėjimas Rangovui, t. y. 45 961,96 Eur be PVM iš Rangovui mokėtinų sumų, kuris tampa Sutarties įvykdymo užtikrinimu – užstatu, kaip numatyta Pirkimo sutarties 11.8 papunktyje, todėl Agentūra pagrįstai darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. darbų vykdymas nebuvo užtikrintas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu.

15. Atsižvelgęs į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotą praktiką, teismas konstatavo, kad perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimui. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimo nebus, jei perkančioji organizacija konkurso dalyviams paaiškins (patikslins) pirkimo dokumentus, nekeisdama konkurso sąlygų turinio esmės.

16. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Agentūra Sprendime pagrįstai nustatė, jog Perkančiajai organizacijai ir laimėtojui savo veiksmais ir / arba neveikimu de facto pakeitus Sutarties sąlygas, buvo atliktas esminis Sutarties pakeitimas taip, kaip jis suprantamas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Kadangi šiuo pakeitimu suformuluotas naujas Pirkimo dokumentų sąlygas įtraukus į pradinį Pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Taip pat, kadangi dėl šio pakeitimo Sutarties ekonominė pusiausvyra pasikeitė laimėtojo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje. Atitinkamai Agentūra pagrįstai sprendė, kad tokiais savo veiksmais Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra nustatytas remiantis teisės aktų reikalavimais, pagrįstas, proporcingas, sprendimo dėl pažeidimo tariamo neatitikimo VAĮ reikalavimams ir gerosios viešojo administravimo praktikos yra nepagrįsti ir yra tik išimtinai subjektyvi gynybinė pareiškėjos pozicija.

17. Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti kitų pareiškėjo reikalavimų (tuo atveju, jei teismas atmestų pirmąjį reikalavimą, pakeisti skundžiamą Sprendimą ir Administracijai finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad Agentūra turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo).

III. 18. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Perkančioji organizacija (pareiškėjas), laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Sutartį vykdė be Sutarties įvykdymo užtikrinimo, tačiau tuo pačiu nurodė ir tai, kad Sutartyje buvo numatytos sąlygos, įpareigojančios Rangovą pratęsti Sutarties įvykdymo užtikrinimą (12 psl.). Kitaip tariant, iš skundžiamo sprendimo apskritai nėra aišku, kuris subjektas (Perkančioji organizacija, pareiškėjas ar Rangovas), anot teismo, turėjo pareigą vykdyti Sutartį su Sutarties įvykdymo užtikrintumu ir kuris to nepadarė.

19.2. Pareiškėjas savo prašyme detaliai nurodė (kaip Sprendime pažymėjo ir pati Agentūra), jog būtent Rangovas, o ne Perkančioji organizacija ar Administracija, privalėjo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentą bei civilinės atsakomybės privalomuosius draudimus, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei kiti šiuos draudimus reglamentuojantys teisės aktai (Sutarties 7.2.2 p.). Taigi, nėra aišku, kodėl Agentūra ir teismas konstatavo, kad Rangovui nepateikus Sutarties įvykdymo užtikrinimo, tokiu būdu pareiškėjas padarė Sprendime nurodytus pažeidimus.

19.3. Iš byloje pateiktos informacijos matyti, kad tiek Administracija, tiek Perkančioji organizacija buvo aktyvios prašant Rangovą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus dėl Sutarties vykdymo užtikrinimo pratęsimo, t. y. buvo teikti tiek elektroniniai laiškai, tiek raštai, raginantys Rangovą pratęsti laidavimo draudimo galiojimą arba pasirinkti kitą Sutartyje nurodytą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo būdą, t. y. užstatą arba banko garantiją. Nepaisant Administracijos ir Perkančiosios organizacijos raginimų, Rangovas savo pareigos neįvykdė, argumentuodamas objektyviomis aplinkybėmis, neleidžiančiomis pateikti sutarties vykdymo užtikrinimo pratęsimo. Agentūra, neteisingai vertindama sutartinius šalių įsipareigojimus, laikė, kad tokiu būdu, t. y. kai Rangovas neįvykdo tam tikro savo įsipareigojimo, tai laikytina Sutarties keitimu bei kad už tai yra atsakingas pareiškėjas.

19.4. Nei Agentūra, nei teismas visiškai nevertino to, kad Administracija pasinaudojo kitomis Sutarties nuostatomis, neleidžiančiomis Rangovui išvengti atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Ši aplinkybė Agentūros nepagrįstai buvo ignoruota ir tai lėmė neteisingą Sprendimo priėmimą. Perkančioji organizacija Agentūrai pažeidimo tyrimo metu 2023 m. birželio 5 d. teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Sutarties 11.8 papunktį, sulaikė 96 024,31 Eur sumą iš Rangovui mokėtinų lėšų;

ši suma galutinai Rangovui buvo sumokėta tik 2022 m. rugsėjo 7 d. Agentūra neišsamiai ir neteisingai įvertino šias aplinkybes ir priėmė visiškai nepagrįstą Sprendimą. Agentūra visiškai nemotyvavo ir to, kodėl ji laiko teisiškai nereikšminga aplinkybe, kad Rangovo atžvilgiu buvo sulaikyta (iki galutinio prievolių įvykdymo neišmokėta) 96 024,31 Eur dydžio suma, t. y. netgi dukart didesnė suma nei Agentūros nurodomos (45 961,96 Eur be PVM) lėšos. Nepagrįstai tiek Agentūros, tiek teismo liko neįvertinta ir tai, kad šie Administracijos veiksmai leido Administracijai užtikrinti, jog sulaikydamas galutinį (net didesnį nei Agentūros nurodyta 45 961,96 Eur be PVM dydžio suma) mokėjimą, Administracija užsitikrins tą rezultatą, kurio iš esmės siekiama Sutarties vykdymo užtikrinimo pratęsimu: jei Rangovas būtų netinkamai atlikęs darbus, Administracija, kuri jau buvo sulaikiusi galutinį mokėjimą, iš šios sumos būtų galėjusi kompensuoti patirtus nuostolius.

Administracijai sulaikius galutinius mokėjimus Rangovui, mokėjimų sulaikymas iš esmės atliko užstato instituto funkciją šalių sutartiniuose santykiuose. Taigi, Sutarties vykdymo laikotarpiu Sutarties vykdymas buvo užtikrintas kitomis Sutartyje nustatytomis Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Sistemiškai vertinant Sutarties nuostatas, galima teigti, kad tokia situacija būtų galėjusi susiklostyti su bet kuriuo rangovu, kuris būtų laimėjęs konkursą – rangovui nepratęsus sutarties vykdymo užtikrinimo, Administracija būtų galėjusi sulaikyti galutinį mokėjimą.

Taigi, šios aplinkybės parodo, kad Sutarties sąlygos nebuvo pakeistos ir nesusidarė situacija, kuri leistų rangovams atsidurti nelygiavertėje padėtyje. Administracija savo prašyme akcentavo, kad Agentūra nepagrįstai „atsiriboja“ nuo sutartinių teisinių santykių tinkamo įvertinimo, kurie rodo, kad Administracija jokiu būdu nesudarė Rangovui jokių palankesnių sąlygų vykdant Sutartį; Sutartis numatė ne tik užstato panaudojimą, bet ir alternatyvią sankciją Rangovui – netesybas. Tai darė visiškai nepagrįstu Agentūros teiginį ir prielaidą skirti sankciją, kad Administracija pagal Sutartį privalėjo pasinaudoti tik užstatu, kurį būtų gavęs, jei Rangovas būtų pratęsęs Sutarties vykdymo užtikrinimą.

19.5. Sutartyje buvo įtvirtinta pareiga Rangovui pratęsti Sutarties įvykdymo užtikrinimą; tokia pareiga Sutartimi nebuvo įtvirtinta užsakovui (Administracijai). Todėl Rangovui neįvykdžius prisiimto sutartinio įsipareigojimo – nepratęsus Sutarties įvykdymo užtikrinimo, tai nereiškia, kad būtent Administracija tokiu būdu pakeitė Sutartį iš esmės ar buvo sudaryta palankesnė situacija būtent šiam Rangovui. Sutarties sąlygos buvo visiems vienodos. Atitinkamai niekaip nebuvo galima konstatuoti, kad Administracija padarė pažeidimą ir jai taikytina sankcija.

19.6. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino situaciją, neatsižvelgęs į Administracijos pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, tiesiog sutiko su Agentūra bei pateikė visiškai nemotyvuotą sprendimą. Skundžiamu sprendimu palikus Sprendimą galioti sukuriama teisiškai ydinga situacija, jog Agentūra turi teisę priimti visiškai nemotyvuotą sprendimą susigrąžinti lėšas, tokiu būdu pažeisti galiojančius teisės aktus ir išvengti bet kokios atsakomybės, o pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilina į susidariusią situaciją, tik formaliai patvirtina Agentūros išdėstytas aplinkybes. Susidaro absurdiška ir neteisinga situacija, kai pagal Agentūros priimtą Sprendimą, sankcija už tai, kad būtent Rangovas nesilaikė Sutarties sąlygų, skiriama užsakovui (Administracijai).

19.7. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kodėl ir (ar) pagrįstai Agentūra priėmė Sprendimą, ar jį pagrindė galiojančiais teisės aktais, pritaikė sankciją ir kodėl buvo pritaikyta 10 proc., o ne kita finansinė korekcija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad pataisa už viešųjų pirkimų pažeidimus negali būti automatiškai parenkama pagal rekomenduojamas fiksuotas normas ir privalo būti individualizuota. Nei Sprendimu, nei skundžiamu teismo sprendimu nėra aiškiai konstatuota, kokia žala Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos biudžetui buvo padaryta (ar išvis buvo padaryta), dėl kurios pareiškėjui taikytina Sprendime nurodyta sankcija.

20. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, naujų argumentų nenurodo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“, kuriuo nuspręsta įpareigoti pareiškėją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją grąžinti 101 311,07 Eur dydžio išlaidų sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad Agentūra Sprendimu pagrįstai nustatė, jog, Perkančiajai organizacijai ir laimėtojui savo veiksmais ir / arba neveikimu de facto pakeitus Sutarties sąlygas, buvo atliktas esminis Sutarties pakeitimas taip, kaip jis suprantamas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Atitinkamai Agentūra Sprendimu pagrįstai vertino, kad tokiais savo veiksmais Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo bei skaidrumo principus ir VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, ir kad yra pagrindas taikyti finansinę korekciją. Agentūros Sprendimu taikytas finansinės korekcijos dydis yra nustatytas remiantis teisės aktų reikalavimais, pagrįstas, proporcingas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės aiškinimu bei taikymu ginčo atveju.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27. Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje įtvirtintos viešojo pirkimo sutarčių keitimo materialiosios taisyklės. Nuo 2017 m. liepos 1 d. čia perkeltos detalios šios srities Europos Sąjungos viešųjų pirkimų materialiosios teisės normos (2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB). Nagrinėjamam ginčui aktualus VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte kuriame įtvirtina, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 d. Šioje dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

28. ESTT savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad nustatant sąlygas, kuriomis viešojo pirkimo sutartys gali būti keičiamos jų galiojimo laikotarpiu, Direktyvos 2014/24 72 straipsniu siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi procedūrų skaidrumo ir vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principų. Pagal šiuos principus neleidžiama, kad jau sudarius viešojo pirkimo sutartį perkančioji organizacijai ir subjektas, su kuriuo ji sudaryta, padarytų tokius šios sutarties nuostatų pakeitimus, kad tų nuostatų požymiai iš esmės skirtųsi nuo pradinės sutarties nuostatų požymių (šiuo klausimu žr., pvz., 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo Wall, C-91/08, EU:C:2010:182, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, 2022 m. vasario 3 d. sprendimo A. S. ir Kammarkollegiet, C-461/20, EU:C:2022:72, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29. Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos viešojo pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas viešojo pirkimo dokumentuose nustatant viešojo pirkimo sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant viešojo pirkimo sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų viešojo pirkimo sutarties pobūdis. Šioje teisės normoje inkorporuotas Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas.

30. ESTT praktikoje pažymima, kad kai yra aplinkybių, kurias rūpestinga perkančioji organizacija galėjo numatyti, pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies a punktą ji gali remtis galimybe sutarties sudarymo procedūrą reglamentuojančiuose dokumentuose ir pradinėje viešojo pirkimo sutartyje aiškiai numatyti peržiūros nuostatas, pagal kurias sutarties vykdymo sąlygos gali būti pritaikytos, jei susiklostytų vienokios ar kitokios konkrečios aplinkybės, ir tai leistų padaryti pakeitimus, kurie kitu atveju reikalautų vykdyti naują pirkimo procedūrą, remiantis šiuo 72 straipsniu. Aiškiai numatydama galimybę keisti šias sąlygas ir nustatydama jos taikymo tvarką minėtuose dokumentuose perkančioji organizacija užtikrina, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, norintys dalyvauti minėto pirkimo procedūroje, nuo pat pradžių apie ją žinotų, taigi kad jų padėtis būtų vienoda teikiant pasiūlymus (šiuo klausimu žr., pvz., ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimo Komisija / CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, EU:C:2004:236, 118 punktą, 2016 m rugsėjo 7 d. sprendimo F. F., C-549/14, EU:C:2016:634, 30, 36 ir 37 punktus).

31. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Pirkimo laimėtojas turėjo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, galiojantį nuo 2020 m. birželio 6 d. iki darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, t. y. iki 2022 m. gegužės 25 d., kai buvo pasirašytas Darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. A121-12657/22(3.5.31E-AD26. Taip pat administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas galiojo iki 2022 m. sausio 6 d., t. y. trumpiau nei buvo nurodyta Sutartyje.

32. Vadovaujantis Pirkimo sutarties 11.8. punktu, jei Rangovas šio skyriaus 11.6 ir 11.7 punktuose nustatytu terminu nepateikia Užsakovui Sutarties įvykdymo užtikrinimo atnaujinimo ar pratęsimo, Užsakovas sulaiko Sutarties 11.1 punkte nurodyto dydžio sumą iš Rangovui mokėtinų sumų, kuri tampa Sutarties įvykdymo užtikrinimu – užstatu. Tokiu atveju šiai sulaikytų pinigų sumai (užstatui) taikomos visos šio skyriaus sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo pateikti Luminor banko sąskaitos išrašo kopija, 2022 m. kovo 24 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. Defektų akto kopijos nepagrindžia, jog Perkančioji organizacija, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. buvo sustabdžiusi 5 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės be PVM sumos mokėjimą Rangovui. Įvertinus pareiškėjo su skundu pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės Luminor banko sąskaitos išrašo kopiją, kuris apėmė laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 5 d iki 2022 m. rugsėjo 7 d., taip pat prieinama prie išvados, kad šiame dokumente nurodyti mokėjimai nepatvirtina aplinkybės, kad nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. pareiškėjas buvo sustabdęs 5 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės be PVM sumos mokėjimą Rangovui. Taip pat pažymėtina, kad šios aplinkybės nepagrindžia ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai (informacinio pobūdžio raštai dėl faktoringo sutarties sudarymo, sąskaitos-faktūros Nr. CR212 ir Nr. CR293, reikalavimo teisės perleidimas faktoringo įmonei UAB „Taurus fondas“).

33. Remiantis išdėstytu, pagrįstai aplinkybė, jog pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Sutartį vykdė be Sutarties įvykdymo užtikrinimo, nepaisant to, jog Sutartyje buvo numatytos sąlygos, įpareigojančios Rangovą pratęsti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, įvertinta taip, kad Pareiškėjas, leisdamas Rangovui nepateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo, pakeitė esmines Sutarties sąlygas.

34. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su delspinigių skaičiavimu, taip pat atliekančių sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad delspinigių mokėjimo ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslai yra skirtingi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad delspinigių sumokėjimas už laiku neatliktus darbus gali būti grindžiamas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimu, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog pareiškėjas už darbų neatlikimą laiku, skaičiavo Rangovui delspinigius, nepagrindžia, jog šiuos delspinigius Rangovas mokėjo, nes tokių duomenų byloje nepateikta.

35. Kvalifikuodama teisinius santykius, susiklosčiusius ginčo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo, galiojančio iki statybos užbaigimo dokumento pasirašymo dienos, sąlyga yra įstatymo reikalavimas, vadovaujantis VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punktu (redakcija, galiojusi ginčo metu). Remiantis Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Statybos įstatymo 42 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. Išimtys dėl statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taikomos tik nesudėtingiems statiniams ir paprastojo remonto darbams (Statybos įstatymo 42 str. 10 d.). Vadovaujantis Statybos įstatymo 46 straipsnio 4 dalimi, draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio.

36. Šis teisinis reguliavimas suponuoja, kad tiek Sutarties įvykdymo užtikrinimas, tiek darbų ir civilinės atsakomybės privalomas draudimas, galiojantys iki rangos darbų sutartinių prievolių įvykdymo, yra imperatyvios sutarties sąlygos, kurių modifikavimas sutarties šalių ar vienos iš jų valia negalimas. Pastebėtina, jog tokios teisės aiškinimo taisyklės yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025, priimtoje labai panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, kad sutarties pakeitimas yra esminis, kai pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų, neatitinka aktualios faktinės bei teisinės situacijos, nes nustatyto sutarties vykdymo pažeidimo, viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo kontekste pripažintino kaip sutarties keitimas (žr. LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, inter alia (be kita ko) 98 p. ir ten paminėtą ESTT jurisprudenciją), kaip atitinkamos sutarties sąlygos įtraukimas į pradinį pirkimą būtų teisės imperatyvų pažeidimas, todėl draudžiamas. Taigi, nustatyto pažeidimo kvalifikavimui atsakovas neteisėtai taikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

37. Remiantis VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktu, sutarties pakeitimas yra esminis, kai dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje, kas atitinka ir situaciją nagrinėjamu atveju – ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra galimai pasikeitė Rangovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Pirkimo sutartyje (Rangovas nepatyrė išlaidų už Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimą), todėl atsakovas anksčiau nurodytą pažeidimą teisėtai kvalifikavo pripažindamas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimu.

38. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl finansinės korekcijos dydžio nepagrįstumo bei neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama šioje byloje ginčijamame atsakovo Sprendime nurodytos teisės, taikytos sprendžiant dėl finansinės korekcijos, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamų šiuo aspektu taikytos teisės vertinimų, atkreipia dėmesį į itin svarbią, šiai bylai aktualią naujausią ESTT jurisprudenciją aiškinant ES teisę dėl finansinių pataisų nustačius programose padarytus pažeidimus (žr., pvz., ESTT 2024 m. spalio 4 d. prejudicinį sprendimą byloje Obshtina Svishtov, C‑175/23, ECLI:EU:C:2024:853).

38.1. Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 120 konstatuojamąją dalį, „siekiant valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti konkrečią valstybių narių ir [Europos] Komisijos dėl fondų (...) taikomų finansinių pataisų tvarką ir procedūras, laikantis proporcingumo principo“.

38.2. Šio reglamento 2 straipsnio „Apibrėžtys“ 36 ir 37 punktuose nustatytos šiame reglamente vartojamų terminų reikšmės (...): 36) pažeidimas – bet koks įgyvendinant (...) fondus padarytas [Europos] Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į [Europos] Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala [Europos] Sąjungos biudžetui, 37) ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant (...) fondų paramą, išskyrus valstybę narę, besinaudojančia savo, kaip viešosios valdžios institucijomis, išimtinėmis teisėmis.“

38.3. Reglamento 143 straipsnio „Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta: „1. Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą. 2. Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir Fondo finansinius nuostolius ir nustato proporcingą pataisą. (...)“

38.4. To paties reglamento 144 straipsnio „Finansinių pataisų kriterijai“ 1 ir 2 dalyse numatyta: „1. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, atlieka finansines pataisas, panaikindama visą [Europos] Sąjungos įnašą veiksmų programai arba jo dalį (...), jei, atlikusi būtiną tyrimą, nustato, kad: (...), b) prieš pradėdama taikyti šioje dalyje nustatytą pataisos procedūrą valstybė narė neįvykdė savo prievolių pagal 143 straipsnį; (...). Taikydama finansines pataisas Komisija remiasi konkrečiais nustatytų pažeidimų atvejais ir atsižvelgia į tai, ar pažeidimas yra sisteminis. Jeigu iš fondų (...) prašomų padengti netinkamų finansuoti išlaidų sumos tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, Komisija finansinę pataisą atlieka remdamasi fiksuotąja norma arba finansinę pataisą ekstrapoliuoja. 2. Nustatydama 1 dalyje nurodytą pataisą Komisija laikosi proporcingumo principo, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei į nustatytų atitinkamos veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų mastą ir finansinį poveikį.“

38.5. Pagal 2019 m. gegužės 14 d. Europos Komisijos sprendimo (C(2019) 3452 final), kuriuo nustatomos su [Europos] Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (C(2019) 3452 final), 1.4 punktą „kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos“, „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą. Tai neturi įtakos aplinkybei, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikia atsižvelgti į visus nustatyto pažeidimo požymius, susijusius su veiksniais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą (...)“.

38.6. Pirma, sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr., pvz., ESTT 2020 m. spalio 1 d. sprendimo byloje E. M. Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus, 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus).

38.7. Pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių ES teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos ES struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie ES teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (žr., pvz., ESTT 2020 m. spalio 1 d. sprendimo byloje E. M. Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 52 punktą, 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 30 punktą).

38.8. Dėl antrosios sąlygos, t. y. kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus.

38.9. Pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala ES bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio ES biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (žr., pvz., ESTT 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje Compania Naţională de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C‑408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktus, 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 38 punktą).

38.10. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Europos Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

38.11. Kiek tai susiję su finansinės pataisos sumos nustatymu, iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso viešojo įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais.

38.12. Be to, iš Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad jei Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę.

38.13. Valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą.

38.14. Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip Gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr., pvz., ESTT 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą).

38.15. Iš Gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 %, 10 %, 25 % arba 100 % fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr., pvz., ESTT 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą).

38.16. Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).

39. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale.

40. Pateikiamo teisės aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos.

41. Nagrinėjamu atveju atsakovas fiksuoto dydžio finansinę korekciją taikė automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis (pagal analogiją žr., pvz., ESTT 2024 m. spalio 4 d. prejudicinio sprendimo byloje Obshtina Svishtov, C‑175/23, ECLI:EU:C:2024:853, 34 punktą).

42. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovas ginčijamame sprendime, teisiniais argumentais nepagrįsdamas, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, priėmė neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija, konstatuodama atsakovo padarytą materialiosios teisės pažeidimą ir atsižvelgdama į šiame teismo procesiniame dokumente nurodytus vertinimus dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų konstatavimo, kartu pažymi, kad klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo turi būti sprendžiamas iš naujo.

43. Remiantis atliktomis išvadomis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Agentūra Sprendimu nepagrįstai taikė finansinę korekciją. Dėl šių priežasčių yra tenkinamas pareiškėjo apeliacinis skundas, t. y. panaikinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinamas pareiškėjo skundas ir panaikinamas Agentūros Sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Tenkinti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Tenkinti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą.

Panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė