2013-10-30 Nr. AB-7248-3-61-3-02483-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1303/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02483-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovas, ministerija) ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ministras) vilkino ir nepateikė jam visos prašomos informacijos apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 29 straipsnio naujos redakcijos autorius, taip pat prašydamas įpareigoti atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį šią informaciją jam pateikti.

Nurodė, kad 2012 m. liepos 20 d. jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl informacijos, susijusios su BK 29 straipsnio naujos redakcijos autoryste, gavimo. Ministerija 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (1.23)7R-6020 nesuteikė jam konkrečios prašomos informacijos ir vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Tuomet pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 27 d. skundu kreipėsi į ministrą, prašydamas nutraukti neteisėtus veiksmus ir pateikti prašomą informaciją. Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras T. V. (toliau – viceministras) 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 91.2307R-6448 pateikė dalį prašomos informacijos, nurodydamas, kad dėl visos informacijos pareiškėjas kreiptųsi į Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą. Pareiškėjo manymu, tokiais veiksmais buvo vilkinama jam pateikti visą prašomą informaciją, nes Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012 m. liepos 30 d. rašte Nr. S-2012-6234 nurodė, kad galutinę BK 29 straipsnio redakciją parengė ministerija. Pareiškėjo manymu, informacijos nepateikimas yra susijęs su baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 „sufabrikavimu“, nes BK 29 straipsnio naujos redakcijos autoriai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis (policijos pareigūnus), pareiškėjui 2001 m. birželio 8 d. sulaikymo metu padariusius sunkų kūno sužalojimą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 47–48) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ministerijos 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr.(1.23)7R-6448 pareiškėjui buvo paaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 1997 m. birželio 26 d. priėmė potvarkį Nr. 367 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projektui rengti sudarymo“ (toliau – Potvarkis Nr. 367), kuriuo buvo sudaryta darbo grupė. Potvarkis Nr. 367 Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1998 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 23 buvo pakeistas (buvo pakeista ir darbo grupės narių sudėtis). Išsiskyrus nuomonėms, buvo parengti du alternatyvūs BK projektai. Vienas jų vadinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) projektu, kitas – Vyriausybės projektu. Pastarasis buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei (1999 m. lapkričio 10 d. pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1265), o vėliau – Lietuvos Respublikos Seimui. LAT projektas taip pat buvo pateiktas Seimui. Jį kaip alternatyvą užregistravo Seimo narys A. S.. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau – TTK) sudarė darbo grupę Vyriausybės pateiktam projektui tobulinti (jis buvo laikomas pagrindiniu projektu), o į alternatyvaus (LAT) projekto nuostatas buvo atsižvelgta papildomai. Taip pat minėtame rašte buvo nurodyta, kad ministerija neturi informacijos apie atskirų straipsnių autorius ar jų iniciatorius, todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į TTK dėl išsamesnės informacijos gavimo. Teigė, kad skundžiamas aktas ar veiksmas aiškiai jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu (b. l. 70–74) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Šiuo atveju pareiškėjas teisme gynė savo subjektinę teisę gauti išsamią informaciją prašomu klausimu ir teigė, kad jis tokios (pilnos, išsamios) informacijos negavo. Pagal prieš tai paminėto įstatymo 19 straipsnį tokio pobūdžio byla gali ir turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo ir jo pareigūnų pareiškėjui duoti atsakymai (2012 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (1.23)7R-6020 bei 2012 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. (1.23)7R-6448) turi būti vertinami kaip išsamūs, detaliai nurodantys visą BK 29 ir 95 straipsnių pakeitimo istoriją. Įvertinus dar ir pareiškėjui Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012 m. liepos 30 d. raštu Nr. S-2012-6234 bei 2012 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. S-2012-6631 suteiktą informaciją, darytina išvada, kad pareiškėjui iš esmės yra pateiktos visos arba beveik visos naujojo BK 29 ir 95 straipsnių autorių pavardės.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 77–78), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, jog pareiškėjui ministerijos duoti atsakymai turi būti vertinami kaip išsamūs, detaliai nurodantys visą BK 29 straipsnio pakeitimo istoriją, ir jam yra pateiktos visos arba beveik visos naujojo BK 29 straipsnio autorių pavardės. Taigi pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjui nebuvo pateikta išsami bei teisinga informacija su visomis naujojo BK 29 straipsnio autorių pavardėmis. Pažymi, kad ministerijos atstovo pareiškimas teismo posėdžio metu dėl tikslios informacijos apie autorius neturėjimo yra nepatikrintas ir neparemtas jokiais įrodymais, todėl yra klaidinantis bei turintis tikslą nuslėpti ir nepateikti teisingos bei pilnos informacijos apie naujojo BK 29 straipsnio autorius.

Teigia, kad tiek Vyriausybės projekte, tiek LAT projekte nėra numatyta baudžiamosios atsakomybės nebuvimo už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo sulaikomo asmens. 2012 m. spalio 16 d. TTK rašte pažymėjo, kad negali nurodyti konkretaus asmens, inicijavusio naujojo BK 29 straipsnio pakeitimą, nes šis įstatymas buvo tobulinamas pagal ministerijos pateiktą įstatymo projektą, tačiau šiame rašte nenurodyti autoriai, tobulinę ministerijos pateiktą BK 29 straipsnio projektą, ko pasekoje Seimas patvirtino dabartinę BK 29 straipsnio redakciją. Taigi pirmosios instancijos teismas neištyrė visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylos teisingam išsprendimui, o tam reikalinga surinkti naujus įrodymus, o byloje atsakovu ar trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti TTK.

Nurodo, kad jeigu ministro teikimu buvo parengtas naujojo BK projektas, tai atsakovas su raštu privalėjo pateikti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktą BK 29 straipsnio projektą, tačiau to padaryta nebuvo, taigi buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti visą informaciją.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 82–83) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje 2 punkte nustatyta, jog įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi informacijos tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją, principu. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo (toliau – Įsakymas) Nr. V- 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 5.4 punkte nustatyta, kad kolegialių institucijų (tarybų, komisijų, valdybų ar kitų) teisės aktų projektai ir jų lydimieji dokumentai saugomi 10 metų. Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 punktu, pateikė tą informaciją, kuria ji disponavo. Kaip matyti iš Įsakymo 5.4 punkto, baigėsi darbo grupės rengto teisės akto projekto ir lydimųjų dokumentų saugojimo terminas, todėl Teisingumo ministerija pateikė tą informaciją, kuria disponavo skundo padavimo metu. Teisingumo ministerija negalėjo pateikti informacijos apie atskirų darbo grupės narių teiktus pasiūlymus arba pasiūlymus, kuriuos teikė grupės nariai dėl BK 29 straipsnio naujosios redakcijos. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad Teisingumo ministerija pareiškėjui pateikė visą turimą informaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras vilkino ir nepateikė jam visos prašomos informacijos apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsnio naujos redakcijos autorius, o taip pat prašė įpareigoti atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį šią informaciją jam pateikti.

Šį reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad atsakovo jam pateikta informacija yra nepilna ir neišsami, nes joje nėra nurodytos pavardės tų asmenų, kurie parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsnio naujos redakcijos tekstą.

Iš šio pareiškėjo suformuluoto materialinio – teisinio reikalavimo pobūdžio matyti, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra pateikta sąvoka apibūdinanti informacijos požymius, kurią yra įpareigotos teikti asmeniui valstybės įstaigos, o būtent: „Informacija - žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį.“

Iš šio apibrėžimo matyti, kad valstybės įstaigoms tenka pareiga teikti tik tokias žinias, kuriomis jos disponuoja.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose taip pat nustatyti reikalavimai informacijos išsamumui ir tikslumui, kuriuos turi atitikti valstybės įstaigų teikiama informacija, kuria ji disponuoja, o būtent, išsamia laikoma ta informacija, kai ji asmeniui, pagal jo prašymą, pateikiama tokios apimties, kokia maksimaliai pagal teisės aktų reikalavimus gali būti pateikta, o tikslia laikoma ta informacija, kuri atitinka įstaigos disponuojamą informaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 ir 68 straipsnius įstatymų leidyba yra priskirta Lietuvos Respublikos Seimo kompetencijai, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę suteikiant Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei bei piliečiams.

Šis teisinis reguliavimas, byloje nagrinėjamu atveju, lemia, kad pareiškėjo prašomos informacijos ribos, jos tikslumo ir išsamumo prasme, yra apibrėžtos minėtų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, t. y., valstybės įstaigoms tenka pareiga pateikti asmeniui informaciją apie priimto įstatymo laiką, turinį, jį identifikuojančius duomenis bei kokio kompetentingo subjekto iniciatyva šis įstatymas buvo priimtas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas eilę kartų kreipėsi į valstybės įstaigas, prašydamas suteikti jam minėtą informaciją. Tokią informaciją, apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsnio naujos redakcijos priėmimo laiką, jos turinį bei kokio kompetentingo subjekto iniciatyva šis įstatymas buvo priimtas, jam teikė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2012 m. liepos 30 d. (b. l. 6) ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 7) bei atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir 2012 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 3;5).

Kadangi toks šių atsakymų turinys atitinka anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą, todėl pareiškėjo reikalavimas pateikti labiau išsamesnę informaciją – asmenų duomenis atlikusių techninius įstatymo projekto rengimus darbus, yra nepagrįstas, nes tokios informacijos pobūdžio kaupimo bei teikimo galimybės nenumato teisės aktai.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad pareiškėjo teisės gaunant informaciją „apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsnio naujos redakcijos autorius“ nebuvo pažeistos.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas