f4cd1e8e-4f31-461a-841f-dfdd2e0b3e5c · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-616/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32959-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2; 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 15 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Vaivai Vilkei, dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, išteisintosios A.

B. gynėjui advokatui Laurynui PakÅ¡taičiui, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Olgos Alibajevos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliacinius skundus dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A.

B. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. A. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta jÄ panaikinti. Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ M. Å . priteista 46,34 Eur (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 34 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiojo J. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. Š. priteista 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos nukentėjusiajam J. J.. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Iš M. Š. priteista 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam J. J.. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris CD laikmenas su vaizdo įrašais ir telefoninių pokalbių išklotinėmis, nuspręsta palikti saugoti prie bylos.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl Å¡ios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. B. buvo kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad sukėlė fizinį skausmÄ Å¾mogui, o bÅ«tent: 2021 m. gruodžio 11 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), kieme, po to, kai M. Å . sumušė J. J., padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, nosies nugarėlės srityje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, nugaros deÅ¡inėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje ir kairėje Å¡launyje, kairiojo virÅ¡utinio I danties lūžį, deÅ¡inės pusės 8-11 Å¡onkaulių lūžius, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priėjusi prie nukentėjusiojo J.

J., koja spyrė tris kartus jam į kairį Å¡onÄ , taip sukeldama fizinį skausmÄ . II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai 2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Olga Alibajeva praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dėl A. B. iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ nuosprendį – A. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis bei atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais. 2.1. Prokurorė teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. 2.2. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė Å¡ias aplinkybes: iÅ¡teisintoji A. B. buvo įvykio vietoje ir, nuteistajam M. Å . iÅ¡tempus nukentėjusįjį J. J. į laukÄ , stovėjo jam iÅ¡ kairės; nukentėjusysis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad A.

B. spyrė jam į kairį Å¡onÄ 2-3 kartus; nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kad A. B. atliko smurtinius veiksmus jo atžvilgiu; specialisto iÅ¡vadoje yra nustatytas sužalojimas – odos nubrozdinimas kairėje Å¡launyje; nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad patyrė nežymų skausmÄ , kurį įvertino 4-5 balais. Tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo ir atmetė nustatytas A. B. kaltę įrodančias faktines aplinkybes, nepagrįstai pavadindamas Å¡iuos įrodymus prielaidomis, taip pat nepagrįstai nurodė, kad J.

J. turi pagrindo apkalbėti A. B. ir nepagrįstai perdėtai vertinti bei teigti, jog įvykusio konflikto su A. B. metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurio sukėlimas užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 2.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog tuoj po įvykio nukentėjusysis J. J., bendraudamas su policijos pareigÅ«nais ir medikais, į medikės klausimÄ , kur jam spyrė ir kur skauda, atsakė – visur, tai yra, neiÅ¡skyrė, kad skauda tik nuo M. Å . suduotų smÅ«gių į deÅ¡inę pusę, taigi įskaitant ir nuo iÅ¡teisintosios A.

B. spyrių į kairį Å¡onÄ , ir tai užfiksuota 2021 m. gruodžio 11 d. vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ įvykio vietos. Todėl nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusysis J. J. tik teisminio nagrinėjimo metu nurodė apie pajaustÄ fizinį skausmÄ , darydamas prielaidas, hiperbolizuodamas įvykį ir subjektyviai vertindamas buvusį konfliktÄ , nepagrįstai kaltindamas A. B. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymu. Prokurorės teigimu, natÅ«ralu, kad nukentėjusysis J. J. didesnį skausmÄ juto ir tai labiau akcentavo dėl M.

Å . nusikalstamų veiksmų, kuriais jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sulaužant 8-11 Å¡onkaulius, tačiau tai nepaneigia iÅ¡teisintosios A. B. kaltės ir neduoda pagrindo teigti, jog jos suduoti smÅ«giai koja (spyriai) nesukėlė fizinio skausmo. Pažymi, kad A. B. elgesio nepateisina ir kaltės nepaneigia nustatytas faktas, jog iÅ¡teisintosios A. B. bei nukentėjusiojo J. J. santykiai yra itin įtempti, konfliktiniai, A. B. ne vienÄ kartÄ kvietė nukentėjusiajam policijÄ dėl jo galimai keliamo triukÅ¡mo, rašė pareiÅ¡kimus policijai, buvo pripažinta nukentėjusiÄ jÄ . 2.4.

Apibendrintai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog byloje pakako objektyvių duomenų, pagrindžiančių iÅ¡teisintosios A. B. kaltę, nepagrįstai atmetė dalį nukentėjusiojo J. J. parodymų dėl A. B. veiksmų patirto fizinio skausmo, nors kitais nukentėjusiojo J. J. parodymais pilnai rėmėsi, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai iÅ¡teisino. Prokurorės manymu, A. B. veiksmai atitinka nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jos įvykdyta veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal minėtÄ straipsnį.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovas advokatas RamÅ«nas Dobrovolskis praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dėl A. B. iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ nuosprendį – A. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai įstatymo numatytÄ bausmę. Netenkinus Å¡io reikalavimo, praÅ¡o A. B. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ A.

B. priteisti neturtinę žalÄ nukentėjusiam J. J., pagal byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. IÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų priteisti nukentėjusio patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pagal byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Priteisti nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos metu. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais. 3.1. Nukentėjusiojo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. B. iÅ¡teisinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų bei dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. 3.2.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo ir BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio suraÅ¡ymo taisykles. Nukentėjusio atstovo teigimu, Å¡ie BPK pažeidimai yra esminiai ir tai sukliudė pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , ir priimti teisingÄ nuosprendį. 3.3. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažino nesant abejonių dėl A.

B. atliktų neteisėtų veiksmų, tačiau nelaikė, kad buvo sukeltos pasekmės, tai yra, sukeltas fizinis skausmas. Teigia, kad nukentėjusysis viso proceso metu aiÅ¡kino, jog jam po A. B. smÅ«gių skaudėjo, tačiau lygindamas „smÅ«gių kruÅ¡Ä â€œ, kuriÄ patyrė iÅ¡ M. Å ., įvardijo, jog A. B. spyriai buvo moteriÅ¡ki. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, laikyti, jog nebuvo sukeltos pasekmės, nepagrįsta. Pažymi, kad buvo suduota ne kartÄ , o tris kartus, kas akivaizdžiai paneigia, jog A.

B. nesiekė sukelti fizinio skausmo. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad buvo spirta gulinčiam nukentėjusiam tris kartus, nepagrindė tiesioginės tyčios siekiant pasekmių, numatytų BK 140 straipsnyje. 3.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. B. veiksmus smurtiniais, bet nusprendęs, jog nebuvo padaryta žala, turėjo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir, pripažinęs A. B. kalta, atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, laikant, jog padarytos žalos dydis nėra toks, kuris užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Pažymi, kad panaši teismų praktika jau yra formuojama. 3.5. Nurodo, kad nepaisant to, koks bus priimtas sprendimas išteisintosios A. B. atžvilgiu, visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš kalto asmens. Taip pat akcentuoja, kad nukentėjusio asmens bylinėjimosi išlaidos negali būti siejamos su vieno iš kaltinamųjų išteisinimu.

4. Atsiliepimu į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Olgos Alibajevos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliacinius skundus iÅ¡teisintoji A. B. praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus bei palikti galioti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendį nepakeistÄ . 4.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ , objektyvų, įrodymais pagrįstÄ nuosprendį, kurį iÅ¡samiai pagrindė bei tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas jÄ iÅ¡teisino įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus ir kitÄ byloje surinktÄ medžiagÄ . Akcentuoja, kad nuteisti jÄ remiantis tik nukentėjusiojo J. J. parodymais, nesant kitų pakankamų įrodymų, byloje nėra pagrindo. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog įvykio dienÄ nejuto skausmo dėl jos veiksmų, o vėliau jo pakeisti parodymai, kad jis patyrė nežymų skausmÄ , kurį pirmosios instancijos teisme įvertino tik 4-5 balais, rodo, jog nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu apie pajaustÄ fizinį skausmÄ nurodė darydamas prielaidas, hiperbolizuodamas įvykį ir subjektyviai vertindamas buvusį konfliktÄ , nepagrįstai kaltindamas jÄ nusikalstamos veikos įvykdymu.

Pažymi, kad visos abejonės ir neaiškumai šiuo atveju dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, turi būti vertinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principu).

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Olga Alibajeva, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. J. atstovas advokatas Ramūno Dobrovolskio prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintosios A. B. gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J.

J. atstovo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliaciniai skundai atmetami 6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Olga Alibajeva ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J.

J. atstovas advokatas RamÅ«nas Dobrovolskis apeliaciniais skundais praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dėl A. B. iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ nuosprendį – A. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę. Å io praÅ¡ymo netenkinus, nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovas advokatas RamÅ«nas Dobrovolskis praÅ¡o A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsniu, taip pat praÅ¡o iÅ¡ A.

B. priteisti nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Abiejuose apeliaciniuose skunduose keliami įrodymų vertinimo ir A. B. kaltės klausimai, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iÅ¡ dalies atmetė nukentėjusiojo parodymus, neatsižvelgė į visus byloje surinktus įrodymus, juos netinkamai įvertino ir dėl to priėjo prie faktinių bylos aplinkybių neatitinkančių iÅ¡vadų.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su prokurorės, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovo apeliacinių skundų argumentais ir iÅ¡teisintosios gynėjo atsiliepimo argumentais, taip pat prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo atstovo, iÅ¡teisintosios gynėjo iÅ¡sakytais argumentais apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. iÅ¡teisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.

8. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, 2K-25-628/2021, 2K-48-495/2021).

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-23-697/2019, 2K-84-719/2021).

9. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį.

Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

10. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-7-97-895/2019).

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021).

11. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos bÅ«tinasis požymis, tačiau jÄ kvalifikuojant yra svarbus, aiÅ¡kinantis tyčios kryptingumÄ . Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).

Pagal teismų praktikÄ kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo prieiti prie neabejotinos iÅ¡vados, kad 2021 m. gruodžio 11 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), kieme, po to, kai M. Å . sumušė J. J., padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, nosies nugarėlės srityje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, nugaros deÅ¡inėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje ir kairėje Å¡launyje, kairiojo virÅ¡utinio I danties lūžį, deÅ¡inės pusės 8-11 Å¡onkaulių lūžius, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , A. B. koja spyrė tris kartus J. J. į kairį Å¡onÄ ir taip sukėlė jam fizinį skausmÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo J. J. parodymais dėl A. B. atliktų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, tačiau sprendė, kad vien pats A. B. smurtinių veiksmų atlikimas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad paties nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes (nenuoseklūs parodymai dėl patirto fizinio skausmo) neleidžia prieiti prie išvados, jog A.

B. veiksmai sukėlė tokį fizinį skausmÄ , už kurio sukėlimÄ bÅ«tų galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažino nesant abejonių dėl A. B. atliktų smurtinių veiksmų, tačiau nelaikė, kad buvo sukeltos pasekmės, tai yra, nukentėjusiajam J. J. sukeltas fizinis skausmas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ne tik sukeltas pasekmes, bet ir iÅ¡teisintosios A.

B. atliktus smurtinius veiksmus.

14. IÅ¡ iÅ¡teisintosios A. B. apklausos protokolų matyti, kad ji viso proceso metu kategoriÅ¡kai neigė smurtavusi J. J. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡teisintoji A. B. parodė, kad įvykio dienÄ , apie 14 val. į jos kiemo pusę, (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo jos krikÅ¡to sÅ«nus M. Å ., M. Å ., o kitus du vaikinus pažinojo tik iÅ¡ matymo. Tada ji išėjo į laukÄ ir M. Å . pradėjo klausinėti, kas jai yra, kodėl nusiverkusi ir ji pasipasakojo apie J.

J., kuris gyvena to paties namo kitoje dalyje, elgesį. M. Å . pasakė, kad jis eis su J. J. pakalbėti. Ji dar M. Å . pasakė, kad smarkiai nekalbėtų, nes J. J. yra grįžęs neblaivus, visas „iÅ¡sivartaliojęs“. M. Å . nuėjo prie J. J. durų, pasibeldė, o ji su M. Å . stovėjo kažkur netoli M. Å .. Neužilgo J. J. atidarė duris ir M. Å . pasakė, kas čia darosi, kodėl jis neduoda tetai ramybės. Tada J. J. kažkÄ pasakė ar M. Å . pasiuntė ir M. Å . sudavė J. J. ranka smÅ«gį per veidÄ bei kažkuriuo momentu paėmė kibirÄ vandens, ir užpylė J.

J.. Ji J. J. tikrai nespyrė, nieko jam nedarė, tik žodžiais jį barė (3 t., b. l. 94-98). Å iuos parodymus A. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (3 t., b. l. 107-113) ir akistatos su nukentėjusiuoju J. J. metu (3 t., b. l. 101-105). Apklausiama pirmosios instancijos teisme iÅ¡teisintoji A. B. parodė, kad M. Å . trenkė J. J. ir iÅ¡tempė už pažastų į kiemÄ , pasodino į pelkę, ir užpylė vandens iÅ¡ kibiro. Teigė J. J. nespyrusi, nebuvo prisilietusi, stovėjo J. J. iÅ¡ kairės pusės ir tik rėkė ant J.

J., kad duotų jai ramybę (4 t., b. l. 6-8). Išteisintosios A. B. parodymai dėl jos pačios veiksmų įvykio metu yra pakankamai nuoseklūs, ji neneigė įvykio vietoje stovėjusi šalia nukentėjusiojo J. J. per kelis žingsnius nuo jo bei žodžiais priekaištavusi dėl jo elgesio – keliamo triukšmo.

15. Analizuojant pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir prieitų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , svarbus yra nukentėjusiojo parodymų, duotų skirtingose proceso stadijose, turinys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusysis J. J., prieÅ¡ingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, proceso metu nebuvo pakankamai nuoseklus, kad jo parodymais galėtų bÅ«ti grindžiama iÅ¡vada dėl iÅ¡teisintosios A. B. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu. BIRD ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2021 m. gruodžio 11 d. 18.42 val. buvo gautas J.

T. (J. J. draugo) praneÅ¡imas, kad buvo sumuÅ¡tas vyras (J. J.), kurį sumušė 4 asmenys ir pasiÅ¡alino (1 t., b. l. 21-25). BIRD ataskaitų žiÅ«ryklėje taip pat užfiksuota, kad policijos pareigÅ«nams atvykus nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), juos pasitiko akivaizdžiai neblaivus pranešėjas J. T. ir J. J., kuriam nustatytos net 2,87 promilės (sunkus neblaivumo laipsnis). J. J. teigė, kad jam tÄ pačiÄ dienÄ bÅ«nant namuose ((duomenys neskelbtini)), kažkokie asmenys pabeldė į jo namo duris ir, jam atidarius, jį sumušė.

Ataskaitų žiūryklėje pažymėta, kad įvykio aplinkybes J. J. dėstė nenuosekliai, pats nežinojo, kokios pagalbos jam reikia. Paklausus, kaip atrodė jį sumušę asmenys, J. J. teigė, kad asmenų neįsidėmėjo išskirtinių bruožų nepamena (1 t., b. l. 21-25). Tokias aplinkybes patvirtina ir pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Vaizdo įrašuose Nr. 2021_1211_185711_007, Nr. 2021_1211_190211_008 ir Nr. 2021_1211_190710_009 taip pat užfiksuota, kaip J.

J. teigia, kad įvykio metu jį sumušė „piemenys“. PaaiÅ¡kino, kad atidarė namo duris, gavo smÅ«gį į nosį ir nukrito, paskui jį iÅ¡tempė į laukÄ ir spardė. PareigÅ«nui paklausus, kiek jų ten buvo, J. J. atsako – kokie 4 ar 5, daug jų buvo, maÅ¡ina balta buvo, du buvo su raudonomis striukėmis, du „svolačiai“ pasakė „daugiau negyvensi, turi neÅ¡dintis iÅ¡ čia“. PareigÅ«nui paklausus, ar neturi priešų, J. J. pasako, kad ta moteris, kuri gyvena kitoj pusėj trobos, yra konflikto prasmė, nes pirmÄ dienÄ ji yra pasakiusi „tu, svolačiau, čia negyvensi, aÅ¡ tave iÅ¡gyvendinsiu“.

Taip pat J. J. nurodė, kad vienÄ asmenį, kuris jį spardė, žino, jis gyvena bendrabutyje, jie yra giminaičiai tos moters, kuri gyvena antroj pusėj jo trobos – A. B.. J. J. tai pat pažymėjo, kad ji ir užkvietė tuos asmenis, kad jį sumuÅ¡tų (2 t., b. l. 75-76). IÅ¡ Å¡ių įrodymų matyti, kad įvykio dienÄ J. J. nenurodė jokių smurtinio pobÅ«džio A. B. veiksmų jo atžvilgiu, nors pareigÅ«nams apie jÄ minėjo bei teigė, kad prieÅ¡ jį smurtavo tik M. Å . ir dar keli nepažįstami jaunuoliai.

Tuo tarpu 2021 m. gruodžio 14 d. protokolu – praneÅ¡imu J. J. pranešė apie tai, kad 2021 m. gruodžio 11 d. apie 16.00 val. tiksliai valandų neprisimena, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kažkas pasibeldė į namo įėjimo duris, jis jas atidarė ir pamatė stovintį iÅ¡ matymo pažįstamÄ vyriÅ¡kį, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, kurio vardo nežino, o pavardė yra Å ., jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, buto nežino. Jis jam nieko nesakęs iÅ¡ karto su rankos deÅ¡iniu kumščiu trenkė į veidÄ , jis nugriuvo ant nugaros ir pajuto, kad iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas.

Tada prie minėto vyriÅ¡kio atėjo dar vienas vyriÅ¡kis, kurio nepažinojo, amžius galėjo bÅ«ti apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) kÅ«no sudėjimo, Å«gis apie (duomenys neskelbtini), buvo apsirengęs su (duomenys neskelbtini) spalvos striuke, daugiau požymių neįsidėmėjo. Jie abudu paėmė jam už kojų ir iÅ¡tempė iÅ¡ namo į kiemÄ ir pradėjo abudu vyriÅ¡kiai jį gulintį spardyti su kojomis į įvairias kÅ«no vietas, sudavė apie 10 smÅ«gių.

Prie jų prisijungė dar vienas vyriÅ¡kis, amžius irgi galėjo bÅ«ti apie 21 metų amžiaus, daugiau jo bruožų neįsidėmėjo, jis taip pat jį kojomis spardė, spyrė apie 5 smÅ«gius. Taip pat teigė, kad prie jų priėjo kaimynė A. B., kuri gyvena tame pačiame name Å¡alimais. Ji taip pat priėjusi prie jo su kojomis apie 3-4 sykius jam įspyrė. Nurodė, kad kai asmenys jį baigė spardyti, A. B. nuėjo į savo namÄ , o minėti vyriÅ¡kiai susėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.

Dėl kÅ«no sužalojimo buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat jam buvo nuskeltas vienas priekinis dantis (1 t. b. l. 129-130, 136). Nors ikiteisminio tyrimo pirmojoje apklausoje nurodyti visiÅ¡kai analogiÅ¡ki nukentėjusiojo J. J. parodymai (1 t., b. l. 150-151), tačiau antrojoje apklausoje nukentėjusysis jau teigė, kad nežino, ar jie visi jį spardė, nes ant žemės gulėjo ant nugaros ir rankomis buvo užsidengęs savo veidÄ , nei į vienÄ jų nežiÅ«rėjo, tada prie jo gulinčio lauke priėjo kaimynė A.

B., kuri jam pasakė „dabar žinosi“ bei koja spyrė kokius 3-4 kartus į kairį Å¡onÄ , taip pat akcentavo, kad tie spyriai buvo moteriÅ¡ki, tÄ kartÄ neskaudÅ«s ir tik dalinai sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 154-156), trečiojoje apklausoje teigė, kad priėjusi A. B. koja spyrė į kairį Å¡onÄ kokius 3 kartus, grynai į Å¡onÄ , niekur kitur, dar spirdama sakė kažkaip „taip ir reikia“ ir jos spyriai jam sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 159-163), ketvirtojoje apklausoje teigė, kad A.

B. jam spyrė 3 kartus į kairį Å¡onÄ ir taip sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 163-164), o akistatų metu teigė, kad A. B. jam 2 ar 3 kartus įspyrė į Å¡onÄ (1 t., b. l. 101-105, 3 t. b. l. 28-32). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. J. teigė, kad A. B. eidama kelis kartus stuktelėjo koja jam į Å¡onÄ , tos pačios apklausos metu tikslino, kad A. B. jam du kartus – iki trijų kartų jam įspyrė į kairį Å¡onÄ ir sukeltÄ skausmÄ Ä¯vertino 4-5 balais. Taip pat akcentavo, kad jį mušė tik vienas M.

Š., o kiti nepažįstami jaunuoliai stovėjo toliau ir prie jo priėję nebuvo (4 t., b. l. 8-11). Teisėjų kolegija, įvertinus nukentėjusiojo J. J. parodymus, duotus skirtingose proceso stadijose, sprendžia, kad jo parodymai dėl esminių įvykio faktinių aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Nukentėjusysis J. J. skirtingai nurodė tiek jį mušusių asmenų skaičių, tiek ir patirtų sužalojimų atsiradimo aplinkybes – vienu atveju teigė, kad prieš jį smurtavo 4-5 asmenys (jaunuoliai), kitu atveju, kad prieš jį smurtavo tik M.

Å . ir A. B., kurios veiksmus vienoje apklausoje vertino kaip iÅ¡ viso neskaudžius ir dalinai sukėlusius fizinį skausmÄ , kitose – sukėlusius fizinį skausmÄ , tačiau deÅ¡imtbalėje sistemoje juos įvertino tik 4-5 balais.

16. Nukentėjusiojo J. J. parodymų, kad A. B. jam spyrė tris kartus į kairį Å¡onÄ , nepatvirtina ne tik iÅ¡teisintosios parodymai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistasis M. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad iÅ¡teisintoji A. B. buvo išėjusi į laukÄ ir tik rėkė ant J. J., pamokslavo, keikė jį necenzÅ«riniais žodžiais. Nuteistasis teigė matęs, kad A. B. nesudavė jokių smÅ«gių J. J. (3 t., b. l. 20-23, 38-39, 48-49, 188-192).

Akistatos su nukentėjusiuoju J. J. metu taip pat tvirtino, kad teta tik „cypavo“ ant J. J. (3 t., b. l. 28-32). Nors nuteistojo M. Š. parodymai vertinami kritiškai, kadangi jis savo kaltę dėl smurtinių veiksmų J. J. atžvilgiu pripažino tik iš dalies, tačiau nukentėjusiojo J. J. parodymų nepatvirtina ir tiesioginių įvykio liudytojų parodymai. Liudytojai V. D., M. Š., M. S. tvirtino tik matę, kad A. B. kartu su M. Š. stovėjo šalia nukentėjusiojo J. J., tačiau teigė nematę, jog A.

B. smurtautų nukentėjusiojo J. J. atžvilgiu (4 t., b. l. 31-40). Tuo tarpu liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, kad A. B. padėjo M. Š. ištempti J. J. iš namų (2 t., b. l. 39-40), prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

17. Netiesioginiai įvykio liudytojai taip pat nepatvirtina nukentėjusiojo J. J. parodymų dėl A. B. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu. Liudytojas J. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad J. J. iškart po įvykio jam sakė, kad jį mušė 4-5 vyrai, mušime dalyvavo ir A. B., kuri vaikščiojo aplink ir juokėsi (4 t., b. l. 18-20). Liudytojas A. B. parodė, kad žmona jam paskambino ir pasakojo, jog įvykio metu tik M. Š. smurtavo prieš J. J.. Liudytojo manymu, neįmanoma, jog žmona A.

B. bÅ«tų įspyrusi nukentėjusiajam J. J., kadangi ji yra Å¡velni ir gera moteris, turinti sveikatos problemų (4 t., b. l. 32-33). Liudytoja R. Å . parodė, kad po įvykio kalbėjo su A. B. ir Å¡i teigė nieko nedariusi J. J. (4 t., b. l. 33-34). Liudytoja S. R. parodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ vežant J. J. ir J. T. pas J. T. į jo namus, J. J. pasakojo, jog jį puolė kaimynė ir jaunimas. Teigė, kad kaimynė (A. B.) su „kalioÅ¡u“ jam spyrė į galvÄ (4 t., b. l. 34-36), tačiau tokios aplinkybės nepatvirtina nei paties nukentėjusiojo parodymai.

Taip pat pažymima, kad byloje nėra nei tiesioginių, tiek netiesioginių įvykio liudytojų, kurie nebūtų suinteresuoti šios bylos baigtimi. Tuo tarpu specialisto išvadoje, be kitų sužalojimų, J. J. kūne užfiksuoti kairės šlaunies užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 1,5x5,5 cm plote dauginiai, nuo 0,2 cm skersmens iki 0,5x0,3 cm nubrozdinimai, pasidengę rusvais šašais, iškilusiais aukščiau aplinkinės odos lygio, besidalijančiais iš kraštų, tai yra, odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje (1 t., b. l. 174-175), tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie sužalojimai taip pat nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų, jog A.

B. naudojo fizinį smurtÄ jo atžvilgiu, kadangi nukentėjusysis tvirtino, jog iÅ¡teisintoji jam sudavė smÅ«gius ne į kairę blauzdÄ , o konkrečiai į kairį Å¡onÄ . Taip pat neatmetama, kad nustatyti nubrozdinimai kairėje Å¡launyje atsirado kitomis aplinkybėmis, t. y. M. Å . tempiant gulintį ant žemės nukentėjusįjį.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus parodymus bei raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta iÅ¡teisintosios versija, jog ji tik žodžiais konfliktavo su nukentėjusiuoju J. J. ir jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, jo nespardė. Nors nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra objektyvu, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, tačiau analogiÅ¡kos įrodymų vertinimo taisyklės yra taikomos sprendžiant ir nukentėjusiojo asmens parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ . Nesant jokių nukentėjusiojo parodymus patvirtinančių objektyvių duomenų, pasikliauti vien tik jo, neabejotinai suinteresuoto bylos baigtimi, parodymais ir jų pagrindu pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nėra pagrindo.

Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėju kolegija sprendžia, kad besÄ lygiÅ¡kai tikėti tik nukentėjusiojo nurodyta įvykių versija, kuris akivaizdu, jog yra suinteresuotas Å¡ios nagrinėjamos bylos baigtimi, be to, iÅ¡kart po įvykio jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, nesant kitų neabejotinų įrodymų, bei esant pakankamai įtemptiems ir konfliktiÅ¡kiems A. B. ir J. J. tarpusavio santykiams (byloje nustatyta, kad iÅ¡teisintoji A. B. ne kartÄ kvietė policijos pareigÅ«nus dėl nukentėjusiojo J.

J. elgesio), negalima.

19. Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Ä®vertinusi visus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nėra objektyvių patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog iÅ¡teisintoji A. B. smurtavo nukentėjusiojo J. J. atžvilgiu, spirdama jam tris kartus į kairį Å¡onÄ ir taip sukeldama jam fizinį skausmÄ .

Nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurių negalima paneigti ar paÅ¡alinti byloje surinktais įrodymais, bÅ«tų vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens – Å¡iuo atveju, iÅ¡teisintosios A. B. naudai. Todėl konstatuojama, kad iÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų A. B. tyčinių veiksmų padarymÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį J.

J., visos abejonės, kurių pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo tenkinti prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo atstovo apeliacinių skundų ir, vadovaujantis apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais, pripažinti kalta bei nuteisti A. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ , patikrinusi juos tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad A. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta pagrįstai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį, kaip to praÅ¡oma prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo atstovo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti 21. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovas advokatas RamÅ«nas Dobrovolskis apeliaciniu skundu prašė priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui J. J. advokato pagalbos iÅ¡laidas, patirtas dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka bei posėdžio metu pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovavimÄ 500 Eur sumai (4 t., b. l. 151).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstotas, paslaugoms apmokėti.

23. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokurorės Olgos Alibajevos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliacinius skundus, kurie paduoti tik iÅ¡teisintosios A. B. atžvilgiu, atmeta kaip nepagrįstus. Atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi ir apeliacinių skundų iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , į tai, kad byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J.

J. atstovo advokato RamÅ«no Dobrovolskio praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam J. J. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas. Dėl iÅ¡laidų už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo 24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. kovo 2 d. pažymÄ Nr. APD-2023-03822, kurioje praÅ¡oma priteisti valstybei 128,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Valdo Kairio iÅ¡teisintajai A.

B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) iÅ¡aiÅ¡kino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali bÅ«ti atlyginamos iÅ¡ nuteistojo, neprieÅ¡tarauja Konvencijai. Teisė į nemokamÄ teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi bÅ«ti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali praÅ¡yti nepriteisti proceso iÅ¡laidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkiÄ turtinę padėtį (įrodinėjimo naÅ¡ta tenka bÅ«tent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo iÅ¡laidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

27. Kaip minėta, TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendį apskundė prokurorė Olga Alibajeva ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovas advokatas RamÅ«nas Dobrovolskis. Kadangi baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Å iaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi iÅ¡teisintajai A. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys. Å iaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. protokoline nutartimi Valdas Kairys atleistas nuo pareigos ginti iÅ¡teisintÄ jÄ , nes iÅ¡teisintoji sudarė atstovavimo sutartį su gynėju advokatu Laurynu PakÅ¡taičiu (4 t., b. l. 152-155).

28. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokurorės Olgos Alibajevos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliacinius skundus atmeta kaip nepagrįstus. Tuo tarpu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susidariusios dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, gali bÅ«ti priteisiamos tik iÅ¡ kaltu pripažinto asmens, apeliaciniai skundai paduoti tik dėl iÅ¡teisintosios A. B.. Be to, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas buvo atleistas nuo pareigos ginti iÅ¡teisintÄ jÄ apeliacinės instancijos teisme.

Todėl, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ A. B. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas. Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Olgos Alibajevos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovo advokato RamÅ«no Dobrovolskio apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J. J. atstovo advokato RamÅ«no Dobrovolskio praÅ¡ymo dėl nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo J. J. patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, susidariusių bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, netenkinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl patirtų iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , netenkinti.

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Ernesta Montvidienė Gražvydas Poškus