f4ccfe41-7712-439d-9e0b-df75e59e10e2 · Tauragės apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-718-999/2017Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00897-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.6.; 3.1.4.7.; 3.1.7.1.1.; 3.1.7.12.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) Å ILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 11 d. Å ilalė            Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Dyburienė, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant atsakovei J. D., jos atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Kiupelienei,         uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. S., institucija teikianti iÅ¡vadÄ Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.         Teismas n u s t a t ė:            atsakovė J. D. kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama neterminuotai apriboti A. S., a. k (duomenys neskelbtini) tėvo valdžiÄ dukters G. S., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«naus S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

          Atsakovė J. D. prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu parodė, jog 2013 m. pradžioje susipažino ir pradėjo draugauti su ieÅ¡kovu A. S.. 2014 m. liepos 3 d. jiems gimė sÅ«nus Simonas. IeÅ¡kovas sÅ«naus Simono tėvystę pripažino gera valia ir jÄ Ä¯teisino. Po sÅ«naus gimimo ji gavo socialinį bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini) Å iame bute ji gyvena kartu su dar keturiais vaikais iÅ¡ jos pirmos santuokos, ieÅ¡kovas taip pat lankydavo juos iki 2015 m. sausio mėnesio.

Tuo metu ieÅ¡kovas A. S. statėsi gyvenamÄ jį namÄ ir kvietė jÄ kartu su sÅ«numi persikelti gyventi pas ieÅ¡kovÄ , tačiau siÅ«lė palikti savo vaikus iÅ¡ pirmos santuokos. Ji nesutiko ir nors ji jau laukėsi nuo ieÅ¡kovo antro pastarojo vaiko, tačiau ieÅ¡kovas jÄ paliko. PraktiÅ¡kai nuo tada prasidėjo agresyvus, nuolat jÄ Å¾eidžiantis ir niekinantis ieÅ¡kovo bendravimas su ja ir jos vaikais. Ji ne kartÄ kreipėsi į Kaltinėnų seniÅ«nijÄ , socialinius darbuotojus, policijos pareigÅ«nus, kurie tarpininkavo siekiant normalaus susikalbėjimo jiems tarpusavyje su A.

S. bei bendravimo su sÅ«numi tvarkos nustatyme. IeÅ¡kovui buvo siÅ«loma psichologo konsultacija, kadangi jis lankydamas sÅ«nų SimonÄ nėra taktiÅ¡kas, nevykdo ­pasiraÅ¡ytų Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje įsipareigojimų ir nuo to nukenčia ji pati bei jos nepilnamečiai vaikai. Kadangi vyksta įvairÅ«s žeminimai, kurie neatitinka tikrovės, jautėsi nuolatinė įtampa Å¡eimoje vaikų atžvilgiu. Be to, atsakovė paaiÅ¡kino, jog 2015 m. rugsėjo 23 d. gimė dukra Gintarė.

IeÅ¡kovas A. S. atsisakė pripažinti dukros tėvystę ir pasiÅ«lė dukrÄ Gintarę palikti gyvybės langelyje, o sÅ«nų atiduoti į vaikų namus, kad jis tokiame elgesyje nematytų nieko blogo. Ji su tokiu ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu nesutiko, kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės nustatymo, ko pasėkoje susilaukė didesnės ieÅ¡kovo agresijos. PraktiÅ¡kai nuo 2016 m. kovo 2 d. ji pradėjo gauti grasinančias telefonines žinutes, kad bus susidorota su ja ir jos vaikais, kiekvienÄ kartÄ pamatęs jÄ vaikų akivaizdoje, vieÅ¡oje vietoje, įžeidinėja, keikia vulgariais keiksmažodžiais, grasina užmuÅ¡ti. Ji yra įsitikinusi, kad ieÅ¡kovas yra agresyvus ir neprognozuojamas žmogus.

Dėl nuolatinių grasinimų ji labai pergyvena ir mano, kad pagrįstai, kadangi fizinį smurtÄ A. S. 2016 m. liepos mėnesį panaudojo prieÅ¡ savo artimÄ Å¾mogų - tėvÄ . Ji kreipėsi pagalbos į TelÅ¡ių krizių centrÄ , į Å ilalės specializuotÄ pagalbos centrÄ â€žGilė“, kurie pateikė iÅ¡vadas, kad A. S. naudoja psichologinį terorÄ ne tik prieÅ¡ atsakovę, bet ir prieÅ¡ jos 6 nepilnamečius vaikus. IeÅ¡kovas neseniai buvo pateikęs ieÅ¡kinį Å ilalės rajono apylinkės teismui, nes neva siekia bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, tačiau bylos eigoje ieÅ¡kinio atsisakė.

Ji gali kategoriÅ¡kai teigti, kad bendravimas su vaikais ieÅ¡kovui reikalingas tik tam, kad galėtų lankytis jos namuose, jos Å¡eimoje, o vėliau vieÅ¡ai apkalbėti ir aptarinėti, kÄ pamatė ir iÅ¡girdo. IeÅ¡kovas neturi noro su ja elgtis padoriai ir adekvačiai, ir tai įrodo jų susitikimas 2017 m. sausio 17 d. Å ilalės rajono apylinkės teisme, vieÅ¡oje vietoje, kur Vaiko teisių skyriaus specialisto akivaizdoje, teismo patalpose, A. S. iÅ¡drįso jÄ stumdyti, įžeidinėti ir vadinti necenzÅ«riniais žodžiais.

Mano, kad jos baimė dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio, fizinio ir psichologinio smurto jos ir vaikų atžvilgiu yra pagrįsta. Jai net sunku įsivaizduoti, kaip ieÅ¡kovas galėtų elgtis pavyzdžiui, kad ir jos namuose, bÅ«damas uždaroje patalpoje ir kÄ jai ar jos vaikams padaryti, nematant svetimiems žmonėms ir neturint realios galimybės pasikviesti pagalbos. IeÅ¡kovas ne tik, kad nededa jokių pastangų, kad vaikai galėtų sveikai ir saugiai augti, tačiau prieÅ¡ingai laiko juos nuolatinėje baimėje, vaikai patiria psichologinį smurtÄ , terorÄ ir patyčias, kadangi jie bei atsakovė A.

S. yra persekiojami ir kiekvienu susitikimu žeminami. Nuo vaikų gimimo iki pat Å¡iol bÅ«tent atsakovė rÅ«pinasi vaikais, kurie jÄ myli ir yra prisirišę prie jos. Mano, kad apribojus atsakovui tėvystę vaikų atžvilgiu, vaikai pamažu nusiramins ir galės saugiai, visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis. Tarp ieÅ¡kovo ir vaikų nebuvo jokio socialinio ryÅ¡io, ieÅ¡kovas nerodo jokio noro rÅ«pintis bei bendrauti su vaikais, todėl ieÅ¡kovo tėvystės teisių apribojimas neterminuotam laikui geriausia atitiktų vaikų interesus.

            IeÅ¡kovas A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Apie vykstantį procesÄ ieÅ¡kovas informuotas, procesiniai dokumentai įteikti, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 21-24, 41), kuriame nurodo, jog teismo posėdžiuose neturi laiko dalyvauti, nes dirba, į teismo posėdžius nevyks ir nurodo, kad byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovui nedalyvaujant. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina ieÅ¡kovui nedalyvaujant.            IeÅ¡kovas A.

S. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka visiÅ¡kai. Nurodė, jog atsakovė J. D. prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡sigalvoja visas aplinkybes, liečiančias tariamÄ jo netinkamÄ bendravimÄ su vaikais ir bet kokiomis priemonėmis siekia jam pakenkti, tačiau kenkia ne tiek jam, kiek jų mažiems vaikams, kurie patys apsiginti negali. Atsakovės argumentai, kad vaikai jo bijo, tiesiog yra nelogiÅ¡ki. Vaikai jo visiÅ¡kai nepažįsta, nes motina su jais neleidžia bendrauti. Nėra su vaikais kalbėjęsis, paėmęs juos ant rankų.

Mano, kad akivaizdu, kad tai atsakovė J. D. veikia vaikus, nepadoriai apie jį kalbėdama, siekdama vaikus nuteikti prieÅ¡ jį. Nenustebtų, kad vaikams atsakovė J. D. bÅ«tų pripasakojusi, kad jo reikia bijoti, o tuomet prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad vaikai jo bijo. Vaikai negali bijoti tai, ko nepažįsta, o jei iÅ¡ tiesų bijo, tai tik jų motinos paveikti ir iÅ¡gÄ sdinti, todėl atsakomybę dėl to turi prisiimti atsakovė J. D.. Mano, kad Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kaip institucija teikianti byloje iÅ¡vadÄ neturi teisės pasisakyti, ar sutinka su ieÅ¡kiniu, nes institucija tik teikia iÅ¡vadÄ , tačiau Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo iÅ¡vadoje nurodė, jog sutinka su atsakovės J.

D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu dėl tėvo valdžios apribojimo, taigi, dar vienas įrodymas, kaip Å¡ios institucijos darbuotojos stengiasi savo asmenines sÄ skaitas „suvesti“ Å¡ioje byloje. Teismų praktikoje nurodyta, kad tėvo valdžia apribojama asocialiems asmenims, tokiems, kurie nemoka materialinio iÅ¡laikymo, atliekantiems bausmę įkalinimo įstaigose, kurie niekur nedirba ir neturi pragyvenimo Å¡altinio, valkatauja ir panaÅ¡iai. Atsakovė J. D. tiesiog seka, kad jis neuždelstų pravesti vaikams materialinį iÅ¡laikymÄ ir tai jis daro savalaikiai.

Nemato, kur pasireiÅ¡kia jo asocialumas J. D. vaikų atžvilgiu. Argi jo asocialumas pasireiÅ¡kia tame, kad jis negirtauja, Å«kininkauja dideliame žemės sklype, nuo ryto iki iÅ¡naktų dirba, kad uždirbtų lėšų vaikų iÅ¡laikymui, pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , siekdamas užtikrinti vaikams gyvenimo sÄ lygas, dalyvauja visuomeninėje veikloje. Institucijos pateiktoje iÅ¡vadoje teigiama, kad atsakovės J. D. buitis skurdi, Å¡eimai labai mažai vietos, neturi net elementariausių patogumų.

Tuo tarpu jo naujai pastatytame name, esant įrengtiems dviem dideliems kambariams, erdviam holui, esant visiems patogumams, name esant Å¡varai ir tvarkai, jo ir atsakovės J. D. mažamečiai vaikai negali net trumpam atvykti į Å¡iuos namus ir pabendrauti su savo tėvu. Jam institucijos atstovės siÅ«lė kreiptis pas psichologÄ , tačiau nemano, kad jis turėtų kreiptis pas psichologÄ . Jis teismo neprašė, kad vaikai nuolat pas jį gyventų ir bÅ«tų nustatyta jų gyvenamoji vieta su juo, jis tik norėjo bendrauti su vaikais, kad jie pažintų jį, o jis vaikus.

Mano, kad apribojant tėvo valdžiÄ , yra bÅ«tina nustatyti konkrečius faktus dėl ko tėvui negalima bendrauti su vaikais, dėl ko atimama teisė iÅ¡ vaikų pažinti savo tėvÄ . BÅ«tina nustatyti ir iÅ¡analizuoti, kokių priemonių buvo imtasi, kad bÅ«tų paÅ¡alinti mažamečių vaikų tėvų prieÅ¡taravimai ir nesutarimai, kokių priemonių ėmėsi institucija, socialinė darbuotoja, kad vaikams bÅ«tų sudarytos saugios ir patikimos sÄ lygos bendrauti su tėvu, kartu negyvenančiu su jais.

Mano, kad tokių priežasčių nėra nustatyta. Tai tiesiog institucijos darbuotojų kerÅ¡tas prieÅ¡ jį. KategoriÅ¡kai teigia, kad jis nedaro absoliučiai jokios neigiamos įtakos vaikams, kadangi jų motina jam neleidžia su jais bendrauti, jų matyti, su jais susitikti. Vaikai nepažįsta jo, o jis nepažįsta savo vaikų, todėl jiems daryti kokiÄ nors įtakÄ iki Å¡iol neturėjo galimybės, o neleidžiant jam bendrauti su vaikais - ateityje irgi negalės daryti jokios įtakos. Visi ginčai yra tiesiogiai susiję tarp suaugusių asmenų – jo ir atsakovės J.

D., Kaltinėnų seniÅ«nijos socialinės darbuotojos I. Å . ir Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų. Å ie ginčai yra iÅ¡imtinai dėl to, kad jam neleidžiama bendrauti su jo nepilnamečiais vaikais. Tačiau Å¡ie ginčai nėra pagrindas jam apriboti tėvo valdžiÄ nepilnamečių vaikų atžvilgiu.            Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Dalia Kiupelienė palaikė byloje pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir siÅ«lo laikinai apriboti tėvo valdžiÄ ieÅ¡kovui A.

S.. Teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pradžioje A. S. su J. D. gražiai bendravo. Gimus sÅ«nui, dalyvavo krikÅ¡tynose, kvietė kurti Å¡eimÄ , gyventi kartu, tačiau iÅ¡ karto iÅ¡ryÅ¡kėjo ieÅ¡kovo neigiamas požiÅ«ris į atsakovės vaikus iÅ¡ pirmos santuokos. Å iuos vaikus reikalavo palikti nežinia kam, nežinia kur. Jam atsakovė buvo reikalinga kaip moteris, kaip namų Å¡eimininkė. Po to gimus dukrai Gintarei, ieÅ¡kovas siÅ«lė dukrÄ palikti gyvybės langelyje, sÅ«nų SimonÄ atiduoti į vaikų namus.

Po to bando nusistatyti sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ pas save, nes kaip paaiÅ¡kėjo, sÅ«nus galimai užaugęs galėtų bÅ«ti darbo jėga. Visi Å¡ie nepaaiÅ¡kinami dalykai įrodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į vaikus ir kaip pats nurodė atsiliepime, jis neturi laiko vaikams. Ji lankėsi ieÅ¡kovo A. S. Å¡eimoje, į kuriÄ labai sunkiai pateko. Jai teko iÅ¡klausyti visokių įžeidinėjimų, dėl ko ji kreipėsi į policijÄ , ji buvo liudytoja, kai A. S. teisme stumdė atsakovę. Mano, kad Å¡itam žmogui reikia rimtos psichologų pagalbos ir savo iÅ¡vadoje siÅ«lo kol kas laikinai apriboti tėvo valdžiÄ ir tikrai yra pasiryžę padėti, kad tik ieÅ¡kovas bendrautų su tais vaikais, kad juos lankytų.

Å iuo metu Å ilalėje yra organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, siÅ«loma lankytis pas psichologÄ , kad specialistai dar kartÄ Ä¯vertintų ieÅ¡kovo galimybes, ieÅ¡kovo gebėjimus bendrauti ir lankyti vaikus.            Liudytoja I. Å . parodė, jog dirba Kaltinėnų seniÅ«nijoje socialine darbuotoja. J. D. Å¡eima yra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimos apskaitÄ , kadangi atsakovei trÅ«ksta socialinių įgÅ«džių. Atsakovė viena augina Å¡eÅ¡is vaikus ir jai, reikia informacijos, tam tikros pagalbos, kuriÄ J.

D. priima ir jos tarpusavyje bendrauja. Ieškovas A. S. vaikų – G. ir S. - kaip tėvas visiškai nepriėmė. Jos manymu, A. S. svarbiausia yra pinigai. Jeigu nereikėtų mokėti išlaikymo, tai tuomet ir tų vaikų nereikėtų. Ji pastoviai bendrauja su A. S., kiek jam gali skirti laiko, bando jam paaiškinti, kaip reikėtų elgtis vaikų atžvilgiu, tačiau A. S. sako, kad tų „degradų“ tikrai nepriims. Paklausus, kodėl jis lankėsi pas J. D., paaiškino, kad jis nežinojo. Tačiau ji mano, kad A.

S. gyvena gretimame kaime ir tikrai žinojo apie J. D., kai pas jÄ lankėsi. Po sÅ«naus gimimo J. D. buvo prasidėjusi pogimdyvinė depresija. A. S. jau buvo susiradęs kitÄ moterį. Tokį terorÄ , tokį psichologinį smurtÄ kokį patyrė J. D. iÅ¡ A. S. ji nežino, kaip bÅ«tų atlaikiusi atsakovė, jeigu ne jos ir Vaiko teisių apsaugos specialistų pagalba. Pastoviai J. D. žemino visame kaime, vadino „degrade“, iÅ¡galvodavo visokių istorijas, didesnes atsakovės mergaites taip pat visaip iÅ¡vadindavo.

Jau kai buvo gimusi Gintarė, A. S. dar ateidavo pas J. D. ir ja naudodavosi. Ji su A. S. pastoviai bendraudavo, mokė kaip turi ateiti į Å¡eimÄ , kaip turi bendrauti su vaikais. Buvo toks momentas, kad A. S. liepė J. D. iÅ¡dalinti tuos kitus keturis vaikus, važiavo net pas Jovitos seseris, kad tos paimtų vyresnius vaikus, o pats bÅ«tų pasiėmęs J. su dviem jų vaikais gyventi pas jį. Tačiau planas nepavyko. A. S. savo vaikų nelanko. Ji prašė jo, buvo netgi vaikų gimtadieniai, sakė, kad nupirktų žaislų, ji bÅ«tų perdavusi, bet nesutiko.

Tačiau jokios iniciatyvos iÅ¡ jo pusės nebuvo, jos manymu, jis nenori bendrauti su tais vaikais. Mano, kad jam negalima patikėti vaikų, nes Å¡ioje situacijoje kentės tik vaikai, jokios meilės vaikams nerodo ir neaiÅ¡ku, kas gali įvykti ir mano, kad tikslinga yra apriboti tėvo valdžiÄ A. S.. A. S. ir jÄ pastoviai užgaulioja, pavyzdžiui „degradų motina“. Ji dalyvavo diskusijoje, vykusioje Laukuvos seniÅ«nijoje, kuomet buvo TelÅ¡ių krizių centro vadovė B., A. S., jo sugyentinė L.

Č. ir J. D.. Po diskusijos psichologė pasakė, kad A. S. yra neprognozuojamo elgesio, jam yra asmenybės sutrikimas ir buvo iÅ¡praÅ¡ytas psichologės iÅ¡ kabineto dėl tokio savo elgesio. Ji daug kartų nuo Simono gimimo bandė suorganizuoti tėvo susitikimÄ su vaikais, bet ieÅ¡kovas didelio susidomėjimo neiÅ¡reiÅ¡kė tik nurodydavo, kad turi namus ir kad vaikai gali pas jį ateiti į namus. Å iuo metu dažnai skambina A. S., kad pastarasis sumokėtų iÅ¡laikymÄ vaikams, nes to jis neskuba daryti.

           PrieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.            Byloje nustatyta, kad A. S. ir J. D. gyvenant kartu 2014 m. liepos 3 d. gimė sÅ«nus S. S., kurio tėvystę A. S. pripažino (1 t, b. l. 30). 2015 m. rugsėjo 23 d. gimė dukra G. S. (1 t., b. l. 29). 2016 m. rugsėjo 14 d. Å ilalės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta J. D. ir A. S. taikos sutartis, kuria A. S. pripažino esÄ s G. D., gim. 2015 m. rugsėjo 23 d., tėvas, vaikų G. D. ir S. S. gyvenamoji vieta nustatyta su mama J.

D. pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vaikų G. ir S.iÅ¡laikymui A. S. įsipareigojo skirti po 88 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės (1 t., b. l. 31-33). 2016 m. lapkričio 22 d. Å ilalės rajono apylinkės teisme gautas A. S. ieÅ¡kinys dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (1 t., b. l. 3-5, 9-11). 2017 m. kovo 13 d. Å ilalės rajono apylinkės teismo sprendimu A. S. ieÅ¡kinys buvo atmestas (1 t., b. l. 123-127). 2017 m. birželio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patenkintas ieškovo A. S. apeliacinis skundas, 2017 m. kovo 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo (1 t., b. l. 144-149). 2017 m. spalio 16 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas ieškovo A. S. pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo ir civilinė byla dalyje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei J. D. dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, nutraukta (2 t., b. l. 30-31).

            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos/rÅ«pybos, globos/rÅ«pybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ .Esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobÅ«dį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ , o esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su Å¡eimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.             Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.            IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad gimus sÅ«nui S., A. S. kreipėsi į Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - VTAS) dėl J.

D. trukdymo bendrauti su sÅ«numi, pareiÅ¡kė norÄ pats auginti sÅ«nų, nes pas jį geresnės gyvenimo sÄ lygos. 2015 m. balandžio 2 d. VTAS spręstas tėvo ir sÅ«naus bendravimo klausimas. J. D. tuo metu nurodė, kad A. S., atėjęs į jos namus, visiÅ¡kai nesidomi sÅ«numi, o stengiasi jÄ kontroliuoti, Å¡meižia jÄ ir jos vaikus, vadina įžeidžiančiais necenzÅ«riniais žodžiais, konfliktuoja vaikų akivaizdoje. VTAS buvo pasiraÅ¡ytas geranoriÅ¡kas susitarimas dėl bendravimo su vaiku, aptartos visos aplinkybės ir galimybės tėvui bendrauti su sÅ«numi (1 t., b. l. 39).

Tačiau A. S. nesilaikė duotų įsipareigojimų ir toliau žemino J. D. ir jos vaikus. 2015 m. rugsėjo 28 d. VTAS dar kartÄ aptartos ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku galimybės, dar kartÄ raÅ¡tu įsipareigojo neįžeidinėti, neskleisti apkalbų apie J. D., jos vaikus bei jos Å¡eimos gyvenimo bÅ«dÄ (1 t., b. l. 40). A. S. rekomenduota kreiptis psichologinės pagalbos. 2016 m. vasario 29 d. J. D. kreipėsi į Å ilalės rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. S. dėl iÅ¡laikymo dydžio S. S. pakeitimo ir dėl tėvystės dukrai Gintarei nustatymo.

Po kreipimosi A. S. pradėjo šantažuoti ir telefoninėmis žinutėmis grasinti susidorojimu tiek su J. D., tiek su jos nepilnamečiais vaikais, įžeidinėti juos necenzūriniais žodžiais. Dėl iš A. S. patiriamo psichologinio smurto ir patyčių vaikai tapo jautrūs, nervingi.             J. D. patiriamas smurtas dėl A. S. veiksmų konstatuotas ir Šilalės specializuoto pagalbos centro koordinacinio centro „Gilė“ 2016 m. gruodžio 16 d., pateiktoje informacijoje (1 t., b. l. 34-35), 2016 m. spalio 6 d.

Telšių krizių centro informacijoje (1 t., b. l. 36). Šilalės specializuoto pagalbos centro koordinacinio centro „Gilė“ darbuotojams J. D. pateikė telefonines žinutes gautas iš A. S., t. y. 2016 m. rugsėjo 19 d. „Juk gausi į makaulę ir matysi, kad galėsu vežtis vaikus“, „Galėsi vėl rašyti tai M. išpisai pareiškimus“; 2016 m. rugsėjo 28 d. „Juk degrada tave užmušiu, kam mano pavardę degradikei suteikei“. Krizių centro vadovė V. B. informacijoje nurodo, kad J.

D. pateikta informacija dėl A. S. vartojamo psichinio smurto yra pagrįsta, A. S. neadekvatus elgesys galimai kelia grėsmę J. D. ir jos vaikams, jiems ryÅ¡kėja potrauminio streso sindromo požymiai.             2017 m. sausio 16 d. TelÅ¡ių krizių centro direktorė V. B. informavo Å ilalės VTAS apie tai, kad 2017 m. sausio 13 d. jai skambino A. S., iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, grasino atvykti ir nužudyti jÄ (1 t., b. l. 80).            IÅ¡ bylos duomenų matosi, kad A.

S. yra tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus. IÅ¡ jų du kartus policijos pareigÅ«no, einančio jam pavestas pareigas įžeidimÄ (1 t,, b. l. 81-84). VienÄ kartÄ A. S. nuteistas už smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį – tėvÄ (1 t., b. l. 87-89). Be to A. S. ne kartÄ yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus (1 t., b. l. 63-68). 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu A. S. baustas administracine tvarka už vaiko teisių pažeidimus (1 t., b. l. 90-91).           Nagrinėjamoje byloje, taipogi, nustatyta, kad A.

S. gyvena su sugyventine L. Č., sugyventinės mažamete dukra A. K. ir dviem bendrais vaikais. SuraÅ¡ant buities tyrimo aktÄ â€“ 2017 m. rugsėjo 14 d. L. Č. laukėsi trečio bendro su ieÅ¡kovu vaiko. A. S. su Å¡eima gyvena naujai pastatytame dviejų aukÅ¡tų mÅ«riniame name, jo pirmame aukÅ¡te. A. S. Å«kininkauja: valdo apie 30 ha žemės, turi apie 20 galvijų, 3 traktorius su žemės Å«kio padargais (2 t., b. l. 15). Pateikta Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniÅ«nijos charakteristika (2 t., b. l. 29), kurioje nurodyta, kad A.

S. rÅ«pinasi Å¡eima, stengiasi palaikyti gerus santykius su tėvu ir kitais artimaisiais.              Nors A. S. nėra asocialus asmuo, tačiau jo moralinės savybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad jo elgesyje yra Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų: tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirÅ«pina vaikais.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovės, liudytojos I. Å . ir Vaiko teisių apsaugos specialistės paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovo veiksmai yra neadekvatÅ«s ir nesuderinami su vaiko teisių įgyvendinimu. IeÅ¡kovas žemina J. D., naudoja psichinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir jos Å¡eimos narius, vieÅ¡ai platina informacijÄ apie J. D. ir jos Å¡eimÄ , tame tarpe ir jos mažamečius vaikus. VisÄ tai įrodo, kad kelia grėsmę vaikų teisėtiems interesams, nes daro prieÅ¡iÅ¡kus teisei ir vaikų interesams veiksmus, o tuo pačiu ir žalingÄ Ä¯takÄ vaikams.

            Tai, kad A. S. turi Å«kį, yra teigiamai charakterizuojamas, žalingų įpročių neturi, dar nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas tinkamai vykdo tėvo pareigas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu ir esant nustatytiems prieÅ¡ingiems veiksmams vaikų atžvilgiu bei ieÅ¡kovo kaltei, yra pagrindas riboti A. S. tėvo valdžiÄ dukters G. S., gim. 2015 m. rugsėjo 23 d., ir sÅ«naus S. S., gim. 2014 m. liepos 3 d., atžvilgiu.               Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustačius laikinÄ tėvų valdžios apribojimÄ , Å¡is apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai iÅ¡nyksta.

Nors Å¡iems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali bÅ«ti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad Å¡ių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad iÅ¡nyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgÄ apribojimo terminÄ , teigiamas rezultatas nebus pasiektas.

Pažymima, kad taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžiÄ , tokio apribojimo nustatymas neturi bÅ«ti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieÅ¡kinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimÄ konstatuodamas, kad iÅ¡nyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas tik tada, kai iÅ¡nyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.               Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad laikino tėvų valdžios apribojimo institutas gali bÅ«ti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , teismas akcentuoja, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas negali trukti neapibrėžtai ilgai.

IeÅ¡kovas turi keisti savo charakterio bÅ«dÄ , bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti siÅ«lomose programose, parodyti pažangÄ (iniciatyvÄ ) formuodamas tinkamo savo elgesio ir rÅ«pinimosi dukra bei sÅ«numi, jų auginimo ir iÅ¡laikymo įgÅ«džius realiais veiksmais. Ilgas ieÅ¡kovo pažangos nebuvimas gali sudaryti prielaidas valstybinei vaiko teisų apsaugos institucijai ar atsakovei, ginant vaikų interesus, kreiptis į teismÄ dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, kadangi tai patvirtins, jog padėtis dėl ieÅ¡kovo A.

S. rÅ«pinimosi dukra G. S. ir sÅ«numi S. S. negali pasikeisti.                  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų           Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. l d.). IÅ¡ ieÅ¡kovo A. S. valstybės naudai priteistinas 100 € dydžio žyminis mokestis.            Pagal CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles.

Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymÄ , kad suteikiant atsakovei J. D. teisinę pagalbÄ Å¡ios iÅ¡laidos sudarė 177,96 €. Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas 50 procentų, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 88,98 € iÅ¡laidos už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (93 str. 2 d.).              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 406 straipsniais, 282 straipsnio l dalimi, n u s p r e n d ž i a:

           prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.           Laikinai apriboti tėvo valdžiÄ A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters G. S., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«naus S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Priteisti iÅ¡ A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 100 € (vieno Å¡imto eurų) žyminį mokestį. Priteisti iÅ¡ A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 88,98 € (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 98 centų) iÅ¡laidas už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi iÅ¡laidos.Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Å ilalės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                               Daina Dyburienė