f4ccda56-e49e-4b27-bfcc-8114d79bc5a6 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-578-397/2014;Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00070-2013-2; (S) Procesinio sprendimo kategorijos:2.9.; 2.9.7.; 2.12.2.; 2.12.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai B. G., jos atstovui advokatui Vygaudui Moliui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs privačios kaltintojos B. G. atstovo advokato Vygaudo Molio skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo 2014 m. kovo 7 d. nutarties, kuria privataus kaltinimo bylos procesas pagal B.

G. skundÄ bei prieÅ¡prieÅ¡inį R. K. skundÄ nutrauktas, n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismas 2014-03-07 nutartimi nutraukė privataus kaltinimo bylos procesÄ pagal B. G. skundÄ prieÅ¡ R. K. bei pagal R. K. prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ prieÅ¡ B. G.. Teismo nutartyje konstatuota, kad B. G. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o taip pat negali dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl privataus kaltinimo procesas, paaiÅ¡kėjus Å¡iai aplinkybei, nutrauktinas. Skunde B.

G. atstovas advokatas V. Molis praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-03-074 nutartį privataus kaltinimo byloje panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. skunde atkreipia dėmesį, kad BPK 407 straipsnyje nustatyta, jog baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų 140 straipsnio 1 dalyje procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Ikiteisminis tyrimas tokiose bylose neatliekamas, iÅ¡skyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus.

BPK 409 straipsnyje nurodyta, kad jeigu Å¡io kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, dėl Å¡ių veikų privalo pradėti baudžiamÄ jį procesÄ . Jeigu Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kėja privataus kaltinimo bylos proceso metu iki įrodymų tyrimo pradžios, prokuroras privalo pateikti teismui raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ , kad Å¡ioje byloje palaikys valstybinį kaltinimÄ .

Tokiu atveju byla perduodama prokurorui, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. Pažymi, kad jeigu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų, baudžiamÄ jį procesÄ dėl Å¡ių veikų gali pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Taigi, pagal minėtas nuostatas ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, turėjo teisę pradėti ir prokuroras.

Å iuo atveju D. K. padaryta veika turi visuomeninę reikÅ¡mę, veika padaryta prieÅ¡ neįgalų asmenį, nukentėjęs asmuo Å¡ioje byloje laikytinas kaip negalintis pats tinkamai ginti savo interesų, nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos kreipėsi į kompetentingas institucijas paraÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ , be to, jos interesus atstovauja gynėjas, kas rodo pačios nukentėjusiosios valiÄ ginti savo teisėtus interesus. Teismo posėdyje B. G. ir jos atstovas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apygardos teismo vertinimu pirmos instancijos teismo nutartis, kuria privataus kaltinimo bylos procesas pagal B.

G. skundÄ ir prieÅ¡prieÅ¡inį R. K. skundÄ nutrauktas, yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina.Apylinkės teismas nustatė, kad paaiÅ¡kėjus, jog B. G. yra nepakaltinama, o Å¡i aplinkybė pareiÅ¡kimo priėmimo metu teismui nebuvo žinoma, privataus kaltinimo procesas turi bÅ«ti nutrauktas. Apygardos teismas su tokia iÅ¡vada nesutinka ir pažymi, kad ta aplinkybė, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo serga psichikos liga, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra pagrindas procesÄ , pradėtÄ privataus kaltinimo tvarka, nutraukti.

BPK 408 straipsnio 2 dalyje yra aptariama situacija, kai proceso, pradėto pagal nukentėjusiojo skundÄ metu paaiÅ¡kėja, jog nukentėjusysis nėra pakankamai veiksnus ir negali pilnai suvokti savo teisių ar dėl kitokių priežasčių negali vykdyti privataus kaltintojo funkcijų ir tokiu atveju teismo leidimu į procesÄ gali įstoti nukentėjusiojo atstovas. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju minėta norma negali bÅ«ti taikoma. IÅ¡ teismui pateiktos bylos matyti, kad privataus kaltinimo procesas buvo pradėtas pagal B.

G. skundÄ dėl privataus kaltinimo bylos iÅ¡kėlimo R. K.. Skundo padavimo metu B. G. atstovo neturėjo. Nustačius, kad tiek skundo padavimo metu, tiek dabar B. G. serga psichikos sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar B. G., bÅ«dama neveiksni, galėjo tinkamai įgyvendinti savo teises. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad jau skundo padavimo metu asmuo buvo neveiksnus, turėtų bÅ«ti taikomas BPK 409 straipsnis, reglamentuojantis perėjimÄ iÅ¡ privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimÄ .

Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos, tame tarpe ir BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaroma žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamÄ jį procesÄ dėl Å¡ių veikų turi pradėti prokuroras. Proceso teisme metu paaiÅ¡kėjus, kad B. G. dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo ginti savo teisėtų interesų pati, ir nustačius, kad dėl nusikalstamos veikos turi bÅ«ti palaikomas valstybinis kaltinimas, teismas turėjo priimti sprendimÄ privataus kaltinimo procesÄ nutraukti ir bylos medžiagÄ perduoti prokurorui.Apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad paaiÅ¡kėjus, jog R.

K. prieÅ¡prieÅ¡inis skundas privataus kaltinimo tvarka paduotas prieÅ¡ neveiksnų asmenį – B. G., privataus kaltinimo byla Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti nutraukta, kadangi dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo nepakaltinamam asmeniui į teismÄ gali kreiptis tik prokuroras pareiÅ¡kimu. BPK 394 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nagrinėjant bylÄ teisme nustačius BPK 393 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad asmuo yra nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjas ar teismas priima nutartį pradėti procesÄ taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones.

Remiantis Å¡ia norma darytina iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad skundas pradėti privataus kaltinimo procesÄ yra paduotas prieÅ¡ nepakaltinamÄ asmenį, turi pats savo iniciatyva pradėti procesÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.Kauno apylinkės teismas, nutraukdamas privataus kaltinimo bylos procesÄ tiek pagal B. G., tiek pagal R. K. skundus, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti tam pačiam teismui atitinkamiems sprendimams priimti. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                            Gytis Večerskas