f4cbc09d-c14c-438a-bfb2-7df1882e3ff4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1810-567/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21096-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.3; 2.4.2.12; 2.4.2.13; 3.3.1.19.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Å vedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, ir atsakovo Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26-734/2019 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijai dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo paÅ¡alinimo, ir atsakovo Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir VÄ® Registrų centrui dėl patikėjimo teisės ginčijimo ir pripažinimo statytoju, tretieji asmenys Lietuvos politinių kalinių sÄ junga ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas: 1.1. iÅ¡keldinti atsakovÄ Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato–gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ir pastato–gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu turtu; 1.2. įpareigoti atsakovÄ perduoti visÄ su projektavimu ir statybomis susijusiÄ dokumentacijÄ (statinių projektus, statybÄ leidžiančius dokumentus, statinių kadastro duomenų bylas ir kt.).

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr. 428p Vilniaus miesto valdybai buvo pavesta perduoti neatlygintinai naudoti atsakovui Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–MiÅ¡ko brolių–draugijai pastatus (duomenys neskelbtini). Atsakovas pastatus 1992 m. rugpjūčio 25 d. įregistravo nuosavybės teise. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikino atsakovo teisinę registracijÄ ginčo turtui, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkis, kuriuo turtas buvo perduotas naudotis neatlygintinai, nesukÅ«rė atsakovui nuosavybės teisės į pastatus, todėl atsakovo nuosavybė į pastatus įregistruota neteisėtai.

Vilniaus apygardos teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teisinę registracijÄ panaikinus, pastatai liko valstybės nuosavybėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011 konstatavo, kad pastatai yra valstybės turtas. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 dėl valstybės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), perdavimo VÄ® Valstybės turto fondui, o VÄ® Valstybės turto fondas įregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir VÄ® Valstybės turto fondo patikėjimo teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å iuo metu VÄ® Turto bankas patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini). Atsakovas ginčo turtu naudojasi be jokio teisinio pagrindo ir nuolat kelia klausimÄ dėl pastatų nuosavybės teisės. IeÅ¡kovas ne kartÄ siÅ«lė atsakovui perduoti pastatus laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis pagal panaudos sutartį, tačiau daugiau nei 4 metus vykstantis susiraÅ¡inėjimas jokių rezultatų nedavė, nes atsakovas su pasiÅ«lymu nesutiko. IeÅ¡kovas 2017 m. sausio 16 d. pareikalavo atsakovo grÄ Å¾inti pastatus iki 2017 m. kovo 1 d., informuodamas, kad prieÅ¡ingu atveju kreipsis į teismÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų.

Atsakovas iki nustatyto termino patalpų negrÄ Å¾ino. 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis pastato, (duomenys neskelbtini), paskirtis pakeista iÅ¡ gyvenamosios į administracinę, bendras plotas – iÅ¡ 537,11 kv. m į 765,50 kv. m. Pastato, (duomenys neskelbtini), paskirtis pakeista iÅ¡ gyvenamosios į vieÅ¡bučio, bendras plotas iÅ¡ 469,44 kv. m į 686,34 kv. m. Nauji duomenys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, registro pastabose nurodyta, kad dokumentai, įrodantys statinio atitikimÄ statybos normatyvinių aktų reikalavimams, nepateikti.

Atsakovas, prieÅ¡ atlikdamas statybos darbus, privalėjo parengti rekonstravimo projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Atlikta pastatų rekonstrukcija yra neįteisinta, todėl ieÅ¡kovas, neturėdamas su statybomis susijusių dokumentų, atliktų rekonstrukcijos darbų negali įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo, perduodant ieÅ¡kovui pastatus, kartu perduoti ir visÄ turimÄ su projektavimu ir statybomis susijusiÄ dokumentacijÄ (statinių projektus, statybÄ leidžiančius dokumentus ir kt.) (CK 4.95–4.99 str., 4.110 str., 6.642 str.;

Statybos įstatymo 28 str.).

2. Atsakovas Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugija prašė ieÅ¡kinį atmesti ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas: 2.1. Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijÄ pripažinti statybos, vykdytos statiniuose: pastate, (duomenys neskelbtini), ir pastate, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja; 2.2. pripažinti Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo:

1) gauti pažymÄ apie statinių (duomenys neskelbtini) statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;

2) atlikti pastato, (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatÄ , (duomenys neskelbtini), bei Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos daiktines teises į juos (nuosavybės teisę į 80/100 dalį pastato, (duomenys neskelbtini); 2.3. pripažinti Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos nuosavybės teisę į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini), ir 61 procentÄ (61/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini); 2.4. panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 ir įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre apie VÄ® Turto banko turto patikėjimo teisę į pastatus: pastatÄ , (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ , (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuosavybės teisė į ginčo pastatus nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. buvo įregistruota atsakovo vardu. Atsakovas 1997 m. gegužės 14 d. sudarė Valstybinę žemės nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovui 99 metams iÅ¡nuomotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Per 13 metų laikotarpį, kuriuo atsakovas turtÄ valdė nuosavybės teise, atsakovas įgyvendino statytojo teisę ir atliko pastatų rekonstrukcijÄ , prieÅ¡ tai užsakęs ginčo pastatų tyrimų ir restauravimo pritaikymo eskizinių pasiÅ«lymų parengimÄ , pastatų architektÅ«rinius matavimus, rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos ir darbo projekto parengimÄ .

Atsakovas projekto sprendinius suderino su Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nijos vyriausiuoju architektu, Vilniaus miesto valdybos Paminklotvarkos skyriaus vedėju, Vilniaus miesto savivaldybe. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1998 m. spalio 8 d. iÅ¡davė atsakovui leidimÄ vykdyti statybos darbus ginčo pastatuose pagal suderintÄ projektÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba ir KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinis padalinys 1998 m. spalio 8 d. iÅ¡davė atsakovui leidimÄ tvarkyti nekilnojamÄ jÄ kultÅ«ros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje. 2000 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktu atsakovas, kaip užsakovas, priėmė darbus iÅ¡ rangovo Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcijos pagal 1998 m. balandžio 9 d. rangos sutartį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011 patvirtina, kad atsakovas nuo 1992 m. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. ginčo pastatuose pakeitė 63,50 procentus pagrindinių konstrukcijų ir sukūrė 44,36 procentus naujo bendrojo ploto ((duomenys neskelbtini), pakeista 66 procentai pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 42,52 procentai naujo bendrojo ploto; (duomenys neskelbtini), pakeistas 61 procentas pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 46,20 procentų naujo bendrojo ploto).

Atsakovo vykdyti statybos darbai iki Å¡iol nėra baigti, tačiau pastatų kadastro duomenys yra reikÅ¡mingai pasikeitę dėl atsakovo atliktos ginčo pastatų rekonstrukcijos. Atsakovas turi bÅ«ti pripažintas ginčo pastatų rekonstrukcijos statytoju. Atitinkamai ieÅ¡kovo siekis retrospektyviai perimti statytojo teises į atsakovo sukurtÄ daikto dalį yra neteisėtas. Atsakovas statybos darbus vykdė teisėtai, todėl turi bÅ«ti pripažinta, kad atsakovas statybos bÅ«du (CK 4.47 str. 4 p.) įgijo nuosavybės teisę į 66/100 dalį pastato–gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ir į 61/100 dalį pastato–gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 244 ginčo pastatai perduoti VĮ Valstybės turto fondui valdyti patikėjimo teise, tačiau šio turto priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nors toks aktas, remiantis Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo 8 punktu, privalėjo būti pasirašytas. Vadinasi, VĮ Valstybės turto fondo patikėjimo teisė į ginčo pastatus, o vėliau ir ieškovo patikėjimo teise, buvo įregistruota neteisėtai, nesant būtinos juridinių faktų sudėties patikėjimo daiktinei teisei atsirasti.

Pagal ginčijamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 ginčo pastatai visu užimamu plotu yra valstybės nuosavybė, nors juo galėjo bÅ«ti nutarta perduoti tik pastatus, kurių registruoti kadastro duomenys nustatyti 1979 m. kovo 18 d., nesprendžiant dėl rekonstrukcijos teisinių pasekmių ir rekonstrukcijos rezultato teisinės priklausomybės (CK 4.47 str., Statybos įstatymo 3 str., 27 str., 39 str.).

3. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244. Nurodė, kad atsakovas negali bÅ«ti pripažintas ginčo pastatų statytoju, nes pastatai jam nuosavybės teise nepriklausė, statybos buvo vykdomos valstybės lėšomis, su atsakovu taip pat buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsakovas buvo panaudos gavėju ir turto savininkas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimo dėl turto dalies perleidimo atsakovo nuosavybėn, todėl atsakovas negali įgyti nuosavybės teisės į ginčo statinių dalį, tačiau gali reikalauti turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Ginčijamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas galėjo bÅ«ti skundžiamas per vienÄ mėnesį. Atsakovas praleido nutarimo apskundimo terminÄ ir nepraÅ¡o jo atnaujinti, todėl taikytina ieÅ¡kinio senatis (CK 4.14 str., 4.15 str., 4.72 str., 4.73 str., 6.501 str., 6.642 str.; Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str.) 4. Atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį VÄ® Registrų centras prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu ir Vilniaus miesto valdybos 1992 m. birželio 4 d. potvarkiu Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijai leista neatlygintai naudotis ginčo pastatais, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ginčo turtas buvo perleistas draugijos nuosavybėn.

5. Trečiasis asmuo Lietuvos politinių kalinių sÄ junga prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugija atkÅ«rė 63,50 procentus ginčo pastato pagrindinių konstrukcijų ir sukÅ«rė 44,36 procentus naujo bendro ploto, panaudojant draugijai skirtas pasaulio lietuvių bendruomenės aukas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtas lėšas, taip pat organizuojant politinių kalinių talkas ir kito neapmokamo darbo sÄ naudas. Teismai taip pat yra pripažinę, kad draugija vykdė atstatymo ir rekonstrukcijos darbus ginčo pastatuose. Vadinasi, draugijos sukurtas naujas turtas turėtų bÅ«ti draugijos nuosavybė.

6. Trečiasis asmuo ieÅ¡kovo pusėje Lietuvos Respublikos finansų ministerija prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nėra ginčo turto (ar dalies) savininku, Å¡io turto nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat neturi galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, todėl atsakovo reikalavimas pripažinti jį pastatų rekonstrukcijos statytoju ir įregistruoti statybos rezultatÄ vieÅ¡ame registre yra nepagrįstas.

Vienas iÅ¡ atsakovo pateiktų statybos leidimų pasibaigė 2000 m. lapkričio 17 d., o kitas – 2003 m. gegužės 8 d. Atsakovui statybÄ leidžiantys dokumentai buvo iÅ¡duoti 1998 m. spalio 8 d., todėl atsakovas privalėjo nebaigtÄ pastatų rekonstrukcijÄ Ä¯registruoti iki 2001 m. spalio 8 d., tačiau iki nurodyto termino rekonstrukcijos neįregistravo. Atsakovo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 nepriskirtinas teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 str. 2 d.;

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 str., 10 str.; Turto valdymo įstatymo 10 str.; CPK 22 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies: 7.1. pripažinti Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijÄ statybos, vykdytos statiniuose: pastate, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja; 7.2. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 palikti nenagrinėtu, kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka; 7.3. likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; 7.4. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos atsakovo Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos naudai 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr. 428p Vilniaus miesto valdybai buvo pavesta perduoti Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–MiÅ¡ko brolių–draugijai neatlygintinai naudotis pastatais (duomenys neskelbtini), lėšas remontui skiriant iÅ¡ Vyriausiojo Lietuvos iÅ¡laisvinimo komiteto, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 1992 m. rugpjūčio 25 d. ginčo turtas buvo įregistruotas Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–MiÅ¡ko brolių–draugijos nuosavybės teise. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimu, kvalifikavęs tarp Å¡alių susiklosčiusius panaudos santykius, panaikino Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–MiÅ¡ko brolių–draugijos teisinę nuosavybės registracijÄ Ä¯ ginčo turtÄ , o Vilniaus apygardos teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-305/2003 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

9. Teismas sutiko su atsakovo Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–MiÅ¡ko brolių–draugijos argumentais, kad aplinkybė, jog įraÅ¡as apie draugijos nuosavybės teisę buvo panaikintas, neturi jokios įtakos 1992 m. Vyriausybės potvarkio Nr. 428p ir Vilniaus miesto valdybos 1992 m. birželio 4 d. potvarkio Nr. 1042V galiojimui, teisėtumui ir pagrįstumui, juolab, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011 konstatavo, jog 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkis Nr. 428p ir Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 1042V yra nenuginčyti, teisėti ir galiojantys. Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių tęsiasi tie patys teisiniai santykiai, kurie buvo suformuoti, priimant 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkį Nr. 428p ir Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1042V bei 1992 m. rugpjūčio 17 d. pasiraÅ¡ant perdavimo–priėmimo aktÄ .

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turtu visÄ laikÄ naudojosi ir Å¡iuo metu naudojasi teisėtai ir pagrįstai neterminuotos panaudos santykių teisiniu pagrindu, todėl atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas pastatais naudojasi be teisėto pagrindo. Aplinkybę, kad panaudos santykiai yra neterminuoti, arba terminas yra 99 metai, patvirtina ir Valstybinės žemės nuomos 1997 m. gegužės 14 d. sutartis, kuria ieÅ¡kovas atsakovui ginčo pastatų eksploatavimui iÅ¡nuomojo žemės sklypÄ 99 metams.

11. Teismas nurodė, kad, sprendžiant ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo, taikytini CK 6.641 str. nustatyti panaudos santykius reglamentuojantys pagrindai dėl daikto neatlygintino naudojimo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ , kurių ieÅ¡kovas neįrodinėjo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp ginčo Å¡alių galiojant panaudos teisiniams santykiams, ieÅ¡kovas neturi pagrindo pagal CK 4.98 str. nuostatas reikalauti atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–MiÅ¡ko brolių–draugija nuosavybės teise valdė ginčo statinius nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. Å iuo laikotarpiu atsakovas atliko visÄ eilę veiksmų, susijusių su ginčo pastatų rekonstrukcija. 1993 m. vasario 6 d. atsakovas ir UAB „Renova“ sudarė sutartį dėl ginčo pastatų tyrimų ir restauravimo pritaikymo eskizinių pasiÅ«lymų parengimo. 1994 m. vasario 3 d. atsakovas ir projektavimo firma „Voratinklis“ sudarė sutartį dėl ginčo pastatų architektÅ«rinių apmatavimų. 1994 m. birželio 15 d. atsakovas ir UAB „Vilniaus archprojektas“ sudarė sutartį dėl pastatų rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos ir darbo projekto parengimo. 1998 m. spalio 8 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba atsakovui, kaip statytojui, iÅ¡davė leidimÄ vykdyti statybos darbus ginčo pastatuose pagal suderintÄ projektÄ , statybos leidimo galiojimas iki 2006 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypas, ant kurio yra ginčo statiniai, iÅ¡nuomotas atsakovui nuo 1997 m. gegužės 22 d. iki 2096 m. gegužės 13 d. 2000 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktu ir Å¡io akto papildymais atsakovas priėmė iÅ¡ rangovo atliktus darbus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi, konstatuota, kad ginčo pastatuose iki 2005 m. pakeista 63,50 procentai pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 44,36 procentai naujo bendro ploto. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 30 d. rašte nurodyta, kad ginčo pastatų rekonstrukcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė lėšas.

13. Teismas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl tikslinių lėšų skyrimo atsakovui ginčo pastatams restauruoti nustatė, kad 1998 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 288 buvo skirta 294 250 Eur, 1999 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 628 – 94 130 Eur, 2000 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 181 – 159 290 Eur, 2001 m. kovo 21 d. nutarimu – 115 850 Eur, 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 317 – 48 370 Eur, 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 131 – 86 890 Eur. Teismas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais buvo sprendžiami finansavimo klausimai įvairiose srityse, tame tarpe ir ginčo pastatų rekonstrukcijos, turinio, padarė iÅ¡vadÄ , kad tai yra valstybės tikslinė parama atsakovui, nes visuose nutarimuose dėl lėšų skyrimo atsakovui nurodyta, kad lėšos skiriamos Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijai rÅ«mų, (duomenys neskelbtini), rekonstravimui.

14. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas ginčo pastatus rekonstravo ne savo lėšomis, nes 1992 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 428p, kuriuo skirtos atsakovui patalpos neatlygintinam naudojimui, išspręstas ir pastatų rekonstravimo darbų finansavimo klausimas, t. y. lėšas pastatų remontui skiria Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

15. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti atsakovÄ statybos, vykdytos ginčo statiniuose, statytoju, yra pagrįstas ir įrodytas, atitinkantis Statybos įstatymo 2 ir 3 straipsnių reikalavimus, kadangi atsakovas nuomos sutarties pagrindu valdė žemės sklypÄ , skirtÄ ginčo pastatų eksploatacijai, turi nustatyta tvarka parengtÄ ir suderintÄ statinio projektÄ , leidimÄ atlikti statybos darbus, rekonstruojamus pastatus valdo teisėtai panaudos pagrindu. Teismas nurodė, kad toks prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas atsakovui gali sukelti teisines pasekmes CK 6.501 str. prasme, siekiant atsakovui bÅ«tinų daikto pagerinimo iÅ¡laidų.

16. Teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 9 d. raštas VĮ Registrų centrui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su atsakovu, išregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 5 d. įsakymo pagrindu ir šio juridinio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, neturi įtakos pripažinimui, kad atsakovas nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. laikytinas ginčo pastatų dalies statytoju.

17. Teismas nurodė, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl jo pripažinimo ginčo pastatų dalių statytoju yra susijęs su ieÅ¡kinio reikalavimu įpareigoti atsakovÄ perduoti ieÅ¡kovui pastatų rekonstrukcijos dokumentacijÄ . Teismas nustatė, kad 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis pastato, (duomenys neskelbtini), paskirtis pakeista iÅ¡ gyvenamosios į administracinę, bendras plotas – iÅ¡ 537,11 kv. m į 765,50 kv. m, o pastato, (duomenys neskelbtini), paskirtis pakeista iÅ¡ gyvenamosios į vieÅ¡bučio, bendras plotas iÅ¡ 469,44 kv. m į 686,34 kv. m. Nauji duomenys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, registro pastabose nurodyta, kad dokumentai, įrodantys statinio atitikimÄ statybos normatyvinių aktų reikalavimams, nepateikti, duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti.

18. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo nurodytais normatyviniais aktais, kurie reglamentuoja, kokia tvarka ir kokie dokumentai leidžia atlikti pastato rekonstrukcijÄ , kurių pagrindu atsakovas bÅ«tent ir užsakė rekonstrukcijos projektÄ , gavo statybos leidimus. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodė įstatyminio ir/ar sutartinio pagrindo, įpareigojančio atsakovÄ perduoti jo užsakymu gautus pastatų rekonstravimo dokumentus. Teismas nurodė, kad atsakovas statybos darbus ir jų projektavimo darbus atliko savo lėšomis, todėl, ieÅ¡kovui nepagrindžius, kokiu pagrindu atsakovas turėtų atiduoti ieÅ¡kovui savo turtÄ (projektinę dokumentacijÄ ), ieÅ¡kovo reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ perduoti visÄ su projektavimu ir statybomis susijusiÄ dokumentacijÄ atmetė, kaip nepagrįstÄ .

19. Dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių– draugijos nuosavybės teisę į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini), ir 61 procentÄ (61/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendime, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi, konstatuota, jog ginčo pastatuose iki 2005 m. pakeista 63,50 procentai pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 44,36 procentų naujo bendro ploto.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-305/2003 apeliacine tvarka buvo sprendžiamas atsakovo 1992 m. rugpjūčio 25 d. atlikto privačios nuosavybės teisės įregistravimo teisėtumas, tačiau nurodytoje byloje nebuvo sprendžiama dėl atsakovo sukurto naujo daikto rekonstrukcijos bÅ«du ginčo pastate nuosavybės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo argumentai, jog teismo sprendimais nuspręsta, kad visas pastatas nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, laikytini ieÅ¡kovo neteisinga teismo sprendimų interpretacija.

20. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244, kuriuo valstybei nuosavybės teise priklausantis ginčo nekilnojamasis turtas perduotas VÄ® Valstybės turto fondui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, yra galiojantis. Teismas pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 nepriskirtinas nei bendrosios kompetencijos teismams, nei administracinio teismo kompetencijai. Teismas nusprendė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo panaikinimo palikti nenagrinėtu, kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad atsakovo reikalavimas panaikinti įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre apie VÄ® Turto banko turto patikėjimo teisę į ginčo pastatus yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ , todėl paliko nenagrinėtÄ , kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

21. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 ginčo pastatas visu užimamu plotu yra valstybės nuosavybė, todėl atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos nuosavybės teisę į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini), ir 61 procentÄ (61/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini).

22. Teismas nurodė, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo gauti pažymÄ apie ginčo statinių statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti pastatų kadastrinius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti ginčo pastatus bei Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos nuosavybės teises į juos (80/100 dalį pastato, (duomenys neskelbtini), ir 79/100 dalį pastato, (duomenys neskelbtini)) yra susijęs su daiktinių teisių įregistravimu į ginčo patalpas VÄ® Registrų centre ir laikytinas iÅ¡vestinio pobÅ«džio atsakovo reikalavimui dėl nuosavybės teisių pripažinimo į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini), ir 61 procentÄ (61/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad netenkinus pagrindinio atsakovo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį atsakovo reikalavimo (CK 4.47 str., 6.477–6.479 str., 6.481 str., 6.501 str., 6.629 str., 6.641 str.; Statybos įstatymo 3 str., 27 str., 28 str., 39 str. CPK 26–28 str., 137 str., 296 str.; Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str., 18 str., 29 str.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 23. IeÅ¡kovas VÄ® Turto bankas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, t. y.

1) iÅ¡keldinti atsakovÄ Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato–gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ir pastato–gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu turtu, ir 2) įpareigoti atsakovÄ perduoti visÄ su projektavimu ir statybomis susijusiÄ dokumentacijÄ (statinių projektus, statybÄ leidžiančius dokumentus, statinių kadastro duomenų bylas ir kt.), o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ginčo pastato. Jokia panaudos sutartis su atsakovu dėl jo kaltės nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas tokios sutarties nesutinka sudaryti. Teismas, atsisakydamas iÅ¡keldinti atsakovÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi CK 6.641 str. ir konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei vienos iÅ¡ straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos. IeÅ¡kovas, nutraukdamas faktinius panaudos santykius, rėmėsi ne CK 6.641 str. nuostatomis, o CK 6.642 str. 1 d., pagal kuriÄ kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties Å¡alis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.

IeÅ¡kovas 2017 m. sausio 16 d. raÅ¡tu informavo atsakovÄ , kad negavus praÅ¡omų dokumentų, faktiniai panaudos santykiai bus nutraukti nuo 2017 m. kovo mėn. IeÅ¡kinys teismui dėl iÅ¡keldinimo buvo pateiktas 2017 m. gegužės 29 d. Vadinasi, ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė CK 6.642 str. 1 d. nurodytÄ informavimo pareigÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo turto. Atsakovo teisinė forma yra asociacija, todėl pagal 2002 m. gruodžio 3 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1890 patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos apraÅ¡o 4.4 p. valstybės turtas panaudos pagrindais asociacijai galėjo bÅ«ti perduotas ne ilgesniam kaip 10 metų terminui, o atsakovas ginčo turtu naudojasi nuo 1992 m. 23.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika analogiÅ¡kose bylose. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1046-896/2018 nutarė iÅ¡keldinti atsakovÄ Lietuvos esperantininkų sÄ jungÄ iÅ¡ valstybei priklausančio turto, kuris atsakovui buvo perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkio, Kauno miesto mero potvarkio ir negyvenamosios patalpos perdavimo akto pagrindu, pagal kuriuos tarp Å¡alių susiklostė faktiniai neterminuotos panaudos santykiai.

Kauno apygardos teismas nurodė, kad teisės norma dėl panaudos teisinių santykių maksimalaus termino yra imperatyvi, todėl, nutrūkus šalių panaudos teisiniams santykiams ir nesudarius naujos sutarties, atsakovas ginčo turtu naudojasi be teisėto pagrindo. Analogiškai yra ir nagrinėjamu atveju, t. y. atsakovui atsisakius sudaryti panaudos sutartį, turi būti laikoma, kad įsigaliojus 1998 m. gegužės 12 d. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui, su Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija panaudos teisiniai santykiai nutrūko 2008 m. gegužės 12 d. 23.3.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas rekonstravo ginčo pastatus, todėl yra Å¡ių pastatų statytojas ir toks prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas atsakovui gali sukelti teisines pasekmes pagal CK 6.501 str., siekiant atsakovui bÅ«tinų daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo. Statybos įstatymo prasme statytoju laikytinas asmuo, kurio lėšomis vykdoma statyba. Nagrinėjamu atveju statytoju gali bÅ«ti pripažįstama tik Lietuvos Respublika, kuri į pastatų rekonstrukcijÄ yra investavusi 704 070 Eur.

Finansų ministerijos 2017 m. spalio 30 d. raÅ¡tas dėl lėšų skyrimo patvirtina, kad 1998 m. kovo 9 d. ir 1999 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nutarta iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo skirti lėšas ginčo turto atstatymo ir rekonstravimo darbams atlikti. Vyriausybė, skirdama asignavimus, vykdė valstybės funkcijas ir siekė rekonstruoti sau priklausantį turtÄ iÅ¡ valstybės rezervo lėšų, kurios yra valstybės nuosavybė. Likusiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (2000 m. vasario 21 d., 2001 m. kovo 21 d., 2002 m. kovo 5 d. ir 2003 m. sausio 29 d.) lėšos rekonstravimo darbams atlikti buvo skiriamos iÅ¡ valstybės investicijų programų.

Atsakovas neįrodė, kad investavo nuosavas lėšas į pastatų rekonstrukcijÄ , todėl jis nelaikytinas statytoju ir/ar investuotoju. Atsakovas laikytinas asignavimų valdytoju, kuris gautas biudžeto lėšas naudojo patikėjimo teise, bet jos nuosavybės teise priklausė valstybei. Atsakovas nėra ginčo pastatų savininkas, o aplinkybė, kad atsakovo nuosavybės teisė į ginčo turtÄ buvo įregistruota, nepatvirtina, kad atsakovas gali bÅ«ti laikomas statytoju laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d., nes įteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-305/2003;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje A525-3313/2011) konstatuota, kad atsakovo nuosavybės teisė į ginčo turtÄ buvo įregistruota neteisėtai. Ginčo turtas priklauso valstybei, todėl atsakovÄ net ir pripažinus statytoju, nuosavybės teisės į turtÄ jam neatsirastų (CK 4.97 str., 4.98 str., 6.477 str., 6.478 str., 6.501 str., 6.629 str., 6.642 str.; Statybos įstatymo 2 str., 3 str., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 str.;

Valstybės rezervo įstatymo 5 str.; Investicijų įstatymo 2 str., 3 str.; Biudžeto sandaros įstatymo 3 str., 15 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo 4 p.).

24. Atsakovas Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo VÄ® Turto banko apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. IeÅ¡kovas byloje yra VÄ® Turto bankas, o ne Lietuvos Respublika, nes Å¡iÄ aplinkybę patvirtina VÄ® Turto banko 2017 m. spalio 20 d. patikslintas ieÅ¡kinys ir bylos metaduomenys, kuriuose pagrįstai ir teisingai nurodytos proceso Å¡alys pagal tikrÄ jį ieÅ¡kovÄ .

Apeliacinį skundÄ pateikė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko. Vadinasi, VÄ® Turto bankas neturi įgaliojimo atstovauti Lietuvos Respublikos Å¡ioje byloje. VÄ® Turto banko daiktinė teisė nesukuria procesinės teisės atstovauti turto savininkui Lietuvos Respublikai. VÄ® Turto banko pozicija net nėra suderinta su Lietuvos Respublikos valia, nes valstybė, kaip ginčo turto savininkė, yra suteikusi atsakovui teises į ginčo turtÄ ir savo valios iki Å¡iol nėra pakeitusi. VÄ® Turto bankas turi teisę savarankiÅ¡kai ginti savo teises, jeigu mano, kad jos buvo pažeistos. 24.2.

Ieškovo argumentai dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo pastatų yra nepagrįstai. Atsakovas ginčo pastatus teisėtai, pagrįstai ir nenutrūkstamai valdo bei naudoja beveik 25 metus, o atsakovo teisę valdyti ir naudoti ginčo pastatus patvirtina priimti administraciniai aktai ir išnagrinėtos bylos. Atsakovas pastatus valdo ir naudoja 1992 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkio, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1992 m. birželio 4 d. potvarkio Nr. 1042V ir 1992 m. birželio 26 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu.

Aplinkybė, kad įraÅ¡as vieÅ¡ajame registre apie atsakovo nuosavybės teisę buvo panaikintas, neturi įtakos atsakovo valdymo teisėtumui ir nurodytų potvarkių galiojimui. Atsakovo civilinės teisės nėra pakeistos ar modifikuotos jokiu turto savininko priimtu administraciniu aktu, todėl VÄ® Turto banko 2017 m. sausio 16 d. raÅ¡te pareikÅ¡tas reikalavimas atlaisvinti ginčo pastatus, juos grÄ Å¾inant VÄ® Turto bankui, nėra sandoris ir neturi įtakos atsakovo teisėms į ginčo pastatus, o pastatai ieÅ¡kovui negali bÅ«ti grÄ Å¾inti, kadangi niekada nebuvo jam perduoti. 24.3.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrindų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti tenkinamas reikalavimas įpareigoti atsakovÄ perduoti visÄ su projektavimu ir statybomis susijusiÄ dokumentacijÄ . IeÅ¡kovo reikalavimas yra nekonkretus, nes nenurodyta kokia dokumentacija ir kam turėtų bÅ«ti perduota, juolab, ieÅ¡kovas neturi teisės įgyvendinti statytojo teisės ir teisės disponuoti ginčo dokumentais. 24.4. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas negalėjo bÅ«ti pripažintas ginčo statinių statytoju.

Atsakovo atliktos ginčo statinių rekonstrukcijos mastÄ patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011 konstatuotos aplinkybės. Atsakovas turėjo iÅ¡imtines teises į žemės sklypÄ , kuriame buvo rekonstruojami pastatai, nes 1997 m. gegužės 14 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kuriÄ Å¾emės sklypas atsakovui buvo iÅ¡nuomotas 99 metams. Atsakovas statybos metu turėjo galiojantį ir teisėtÄ statybos dokumentÄ .

Statybos metu atsakovas pastatus valdė, kaip pastatų savininkas, o panaikinus atsakovo nuosavybės teises į pastatus, atsakovo valdymas nenutrÅ«ko. Akivaizdu, kad joks kitas asmuo neturėjo ir objektyviai negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, vykdant ginčo pastatų rekonstrukcijÄ . IeÅ¡kovo siekis retrospektyviai perimti statytojo teises į atsakovo sukurtÄ daikto dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos Respublika dėl objektyvių priežasčių (neatitiko statytojo teisės įgyvendinimo sÄ lygų) neturėjo jokios galimybės įgyvendinti statytojo teisės į pastatus ir nedalyvavo statybos procese, kaip statybos dalyvis. 24.5.

Teismas teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su atsakovo rūpinimosi statybos finansavimo šaltiniais ir nurodė, kad valstybės skirtos lėšos laikytinos finansine parama. Atsakovas įgyvendino statytojo teisę visoje apimtyje ir joks kitas asmuo tuo laikotarpiu negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, todėl statyboms panaudotų lėšų šaltinis neturi jokios reikšmės. Valstybė lėšas skyrė tuo metu, kai pastatai nuosavybės teise priklausė atsakovui, todėl niekas kitas negalėjo tikėtis, kad turi daugiau teisių į ginčo pastatus nei atsakovas (CK 4.47 str.;

Statybos įstatymo 2 str., 3 str.).

25. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo VÄ® Turto banko apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 25.1. Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 244 priėmimo, tarp naujai paskirtojo valstybės turto valdytojo ir atsakovo Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos panaudos santykiai dėl pastatų galėjo atsirasti tik valstybės turto perdavimÄ panaudos reglamentuojančių aktu pagrindais ir tvarka, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr. 428p įgaliojimai atsakovui perduoti neatlygintinai naudotis valstybei priklausančiais pastatais buvo suteikti Vilniaus miesto valdybai, o ne ieÅ¡kovui.

Po teisminių ginčų ir valstybei priklausančių pastatų perdavimo patikėjimo teise valdyti ieÅ¡kovui, atsakovui ne kartÄ buvo siÅ«lyta įteisinti naudojimÄ si valstybės turtu teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsisakė. Vadinasi, atsakovas iki Å¡iol naudojasi valstybės pastatais, neturėdamas tam teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas visÄ laikÄ naudojosi ir naudojasi valstybės pastatais teisėtai ir pagrįstai. 25.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp Å¡alių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kurie yra neterminuoti pagal CK 6.641 str.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas, nutraukdamas faktinius panaudos santykius, vadovavosi ne CK 6.641 str., o CK 6.642 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties Å¡alis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. IeÅ¡kovas 2017 m. sausio 16 d. informavo atsakovÄ apie faktinių panaudos santykių nutraukimÄ nuo kovo mėnesio ir 2017 m. gegužės 29 d. pateikė ieÅ¡kinį.

Vadinasi, teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo pastatų. 25.3. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovÄ ginčo pastatų dalių statytoju. Atsakovas nuo 2002 m., kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 27 d. sprendime konstatavo, jog ginčo pastatai priklauso valstybei, negalėjo priiminėti jokių sprendimų, susijusių su pastatų remontu, ar rekonstrukcija, taip pat vykdyti nurodytus darbus be pastatų savininko leidimo. Statybos įstatyme nustatyta statytojo sÄ voka nesietina su atsakovo nuosavybės teisių į pastatus įgijimu, nes atkuriamas buvo valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio statybos darbai buvo finansuojami valstybės lėšomis.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad investavo savo, o ne valstybės, lėšas į pastatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtos lėšos nelaikytinos tiksline parama atsakovui, kadangi pagal Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas paramos dalyku negali būti Lietuvos Respublikos piniginės lėšos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kuriais buvo skiriamos lėšos pastatų atstatymui, aiškiai nurodytas asignavimų valdytojas, kuriam skiriamos valstybės lėšos – Vilniaus miesto savivaldybė, kuri sutiko atlikti užsakovo funkcijas Lietuvos Laisvės kovų–Miško brolių–draugijos rūmams atstatyti.

Valstybė investavo ir skyrė lėšas valstybės ginčo pastatų statybos, rekonstravimo, remonto darbų atlikimui. Atsakovas nebuvo ir nėra pastatų savininkas, ginčo turto teisėtai nevaldė ir nevaldo bei neturi galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, todėl nebuvo pagrindo pripažinti atsakovÄ pastatų statytoju (CK 6.642 str.; Turto valdymo įstatymo 7 str., 10 str.; Statybos įstatymo 2 str., 3 str.; Labdaros ir paramos įstatymo 4 str.; Investicijų įstatymo 2 str., 3 str.).

26. Atsakovas Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugija apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimÄ dalyje, kurioje teismas nusprendė prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visoje apimtyje, t. y.

1) Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijÄ pripažinti statybos, vykdytos statiniuose: (duomenys neskelbtini), ir pastate, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja;

2) pripažinti Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo: gauti pažymÄ apie statinių–pastato, (duomenys neskelbtini), ir pastato, (duomenys neskelbtini) statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti pastato, (duomenys neskelbtini), ir pastato, (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatÄ , (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ , (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos daiktines teises į juos (nuosavybės teisę į 80/100 dalį pastato, (duomenys neskelbtini), ir 79/100 dalį pastato, (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos nuosavybės teisę į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini), ir 61 procentÄ (61/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini);

4) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 ir įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre apie VÄ® Turto banko turto patikėjimo teisę į pastatus: pastatÄ , (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ , (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 26.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244 nesukÅ«rė ir negalėjo sukurti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į rekonstruotus ginčo pastatus.

Nutarimu buvo nutarta perduoti ginčo pastatus pagal 1979 m. kovo 18 d. kadastro duomenis VĮ Valstybės turto fondui valdyti patikėjimo teise, tačiau šiai daiktinei teisei atsirasti nebuvo būtinos juridinių faktų sudėties, kadangi nebuvo pasirašytas pastatų priėmimo–perdavimo aktas. Vadinasi, ginčijamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas negali būti laikomas nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu, paneigiančiu atsakovo teisę reikalauti pripažinti jo nuosavybės teisę į ginčo pastatų dalį.

Ginčijamas nutarimas taip pat nepaneigia atsakovo, kaip statytojo, teisės atlikti nebaigtos statybos registracijos procedūrų. Nors VĮ Turto banko patikėjimo teisė į pastatus įregistruota 2014 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 984 ir 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 6R-119 pagrindu, tačiau VĮ Turto banko patikėjimo teisės yra išvestinės iš VĮ Valstybės turto fondo turėtų teisių. Kadangi ginčo turtas VĮ Valstybės turto fondui buvo perduotas neteisėtai, tai ir VĮ Turto bankui šis turtas negalėjo būti perduotas.

Vadinasi, VĮ Turto banko patikėjimo teisė į ginčo pastatus įregistruota nepagrįstai ir ši registracija turi būti panaikinta. 26.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad priešieškinio reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 244, kaip individualaus administracinio akto, panaikinimo nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Ginčijamas nutarimas sukūrė ieškovui patikėjimo teisę į ginčo pastatus, t. y. civilines teises ir pareigas, kurios pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu nusprendė grÄ Å¾inti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 244 konstitucingumo, nurodydamas, kad kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į pastatus apimties ir atitinkamai dėl atsakovo nuosavybės teisės dalies, toks klausimas yra spręstinas konkrečioje, individualioje byloje ir nepriskirtinas Konstitucinio Teismo kompetencijai, o faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai.

Tai reiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 244 galiojimas neužkerta kelio teismui spręsti klausimo dėl atsakovo nuosavybės teisės į ginčo pastatus pripažinimo, taip pat dėl teisės registruoti nebaigtÄ statybÄ ir VÄ® Turto banko patikėjimo teisės nuginčijimo. 26.3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 nepagrįstai nutarta perduoti pastatus, nurodant 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, nes kadastriniai matavimai nėra įregistruoti ir tokioje apimtyje, kurioje ginčo pastatai neegzistuoja formaliai, turtas negalėjo bÅ«ti perduotas.

Kadastriniai duomenys yra pasikeitę, kadangi atsakovas įgyvendino savo, kaip statytojo, teisę laikotarpiu, kai buvo ginčo pastatų savininku. Vadinasi, ginčijamu nutarimu buvo siekiama perduoti patikėjimo teisę į nepagrįstos apimties turtÄ , t. y. atsakovo rekonstruotÄ dalį, kuri iki Å¡iol nėra įregistruota ir nėra iÅ¡spręstas daiktinių teisių klausimas. Priimant ginčijamÄ nutarimÄ , buvo nepateikti Å¡ie privalomi dokumentai:

1) turto patikėjimo teisės subjekto praÅ¡ymas perduoti jam arba sutikimas perimti valstybės turtÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodytas praÅ¡omo perduoti valstybės turto naudojimo tikslas;

2) valstybės turto valdytojo, t. y. atsakovo, sutikimas;

3) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopijos (pridėta tik 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų ištrauka);

4) duomenys apie perduodamo pastato (patalpų) bendrÄ plotÄ , darbo kabinetų plotÄ (administracinės paskirties pastatams ar patalpoms), taip pat informacija apie pastato (patalpų) likutinę vertę. Turto perdavimas niekada nebuvo įformintas perdavimo–priėmimo aktu, kuris yra bÅ«tinas juridinis faktas patikėjimo teisei atsirasti. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244 buvo priimtas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 26.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo reikalavimas pripažinti jį pastatų statytoju laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. yra pagrįstas ir įrodytas, taip pat, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu valdė ginčo pastatus nuosavybės teise ir įvykdė rekonstrukcijÄ bei yra su statybos procesu susijusios dokumentacijos savininku, tačiau teismas nepagrįstai atmetė tiesiogiai susijusį atsakovo reikalavimÄ atlikti nebaigtos statybos registravimo procedÅ«ras.

Ginčo pastatų rekonstrukcijos statytojas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ registruoti nebaigtÄ statybÄ , nes tik statytojas turi teisinę galimybę registruoti nebaigtÄ statybÄ . Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos virÅ¡ininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-73 patvirtinto Pažymos apie statinio statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 4 p., norint gauti pažymÄ , turi bÅ«ti pateiktas statybÄ leidžiantis dokumentas, kurio galiojimo laikas gali bÅ«ti pasibaigęs, ir statinio (-ių) (patalpos (-ų)) kadastro duomenų byla (-os).

Vadinasi, atsakovas pripažintinas ne tik statytoju, tačiau kartu pripažintinos iÅ¡vestinės atsakovo teisės be Lietuvos Respublikos sutikimo gauti pažymÄ apie statinio statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti pastatų kadastrinius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatus bei atsakovo daiktines teises į juos. 26.5. Aplinkybės, kad atsakovas nuosavybės teise valdė ginčo pastatus 13 metų ir įvykdė jų rekonstrukcijÄ , yra unikalios ir iÅ¡skirtinės, paneigiančios esamo savininko teisę įgyti nuosavybės teises į pastatų dalį atliktos rekonstrukcijos apimtyje.

Lietuvos Respublika nebuvo pastatų rekonstrukcijos statytoja ir objektyviai negalėjo įgyvendinti statytojo teisių į atsakovo vardu registruotus pastatus ir negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių įgyti nuosavybės teises į pastatų rekonstrukcijos rezultatÄ . IeÅ¡kovas pripažino atsakovÄ pastatų statytoju, žinojo apie vykdomus statybos darbus ir pritarė, kad atsakovas įgytų nuosavybės teisę vykdomų statybų pagrindu, t. y. sutiko, kad atsakovas pastatus valdytų, naudotų ir jais disponuotų, kad vykdomi statybos darbai bÅ«tų atsakovo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas ir sukurtų atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į darbų rezultatÄ .

Byloje esantys dokumentai iÅ¡ esmės patvirtina, kad perduoti ginčo pastatus atsakovo nuosavybėn buvo politinis pritarimas. 26.6. Prejudiciniai faktai dėl konkrečios atsakovo atliktos pastatų rekonstrukcijos apimties, kuri ir lemia atitinkamų daiktinių teisių registracijÄ , yra nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011. Administracinis teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 1992 m. birželio 26 d. iki 2005 m. lapkričio 9 d. pastate, (duomenys neskelbtini), pakeista 66 procentai pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 42,52 procentai naujo bendrojo ploto, o pastate, (duomenys neskelbtini), pakeista 61 procentas pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 46,20 procentai naujo bendrojo ploto.

Tai reiÅ¡kia, kad, registruojant nebaigtÄ statybÄ , registruotina atsakovo nuosavybės teisė į statybos bÅ«du naujai sukurto pastato, (duomenys neskelbtini), 80/100 dalį. Registruojant nebaigtÄ statybÄ , registruotina atsakovo nuosavybės teisė į statybos bÅ«du naujai sukurto pastato, (duomenys neskelbtini), 79/100 dalį. 26.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 ginčo pastatai visu užimamu plotu yra valstybės nuosavybė.

Ginčijamas nutarimas negali bÅ«ti nuosavybės teisės į ginčo pastatus atsiradimo pagrindu, nutarimu perduotas turtas pagal 1979 m. kovo 18 d. kadastro duomenis, nesprendžiant dėl rekonstrukcijos teisinių pasekmių ir rekonstrukcijos rezultato teisinės priklausomybės. Ginčijamas nutarimas neužkirto teismui galimybės spręsti atsakovo reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo pastatus atliktos rekonstrukcijos apimtyje, nes atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovo nuosavybės teisių atsiradimÄ .

Egzistuoja visos atsakovo nuosavybės teisės į ginčo pastatus atsiradimo prielaidos: rekonstrukcija atlikta teisėtai pagal atsakovui iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus, ginčo pastatai įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu, teismų nustatyti prejudiciniai faktai ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į ginčo pastatus nepagrįstai registruota atliktos rekonstrukcijos apimtyje, nes rekonstrukcija buvo atlikta, kai pastatai atsakovui priklausė nuosavybės teise.

Atsakovas buvo registruotas pastatų savininku daugiau nei 13 metų ir per šį laikotarpį teisėtai savo vardu vykdė pastatų rekonstrukcijÄ , tačiau vėliau atsakovo nuosavybės teisė į pastatus buvo panaikinta, neiÅ¡sprendus pastatų rekonstrukcijos teisinių pasekmių klausimo. Kadangi statybos darbai buvo vykdomi teisėtai, statybos darbus vykdė ir atitinkamai pagrindines konstrukcijas pakeitė atsakovas, pripažintina, kad Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugija statybos bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į 66/100 dalį pastato–gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) ir į 61/100 dalį pastato–gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini).

Atsakovo naujai sukurtas ginčo pastatų plotas (pagal 2004 m. birželio 11 d. kadastrinius matavimus), sprendžiant reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių pripažinimo, neįtraukiamas ir nevertinamas, kadangi tokios apimties daiktai iki Å¡iol nėra teisiÅ¡kai įregistruoti, todėl praÅ¡oma tiek pripažinti nuosavybės teisę į registruotÄ , tačiau atsakovo pakeistÄ (perstatytÄ ), pastatų dalį, tiek pripažinti atsakovo teisę registruoti daiktines teises į nebaigtÄ statybÄ , atsakovo atliktos rekonstrukcijos apimtyje (CK 4.47 str.;

Statybos įstatymo 39 str.; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos virÅ¡ininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-73 patvirtinto Pažymos apie statinio statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 4 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos apraÅ¡o 6 p., 8 p.).

27. IeÅ¡kovas VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 27.1. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad VÄ® Turto banko patikėjimo teisė į ginčo pastatus įregistruota neteisėtai, nes nebuvo pasiraÅ¡ytas turto perdavimo–priėmimo aktas, todėl registracija turi bÅ«ti panaikinta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 patvirtinto Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos apraÅ¡o 8 p. reglamentuoja tuos atvejus, kai valstybės turtas jau yra valdomas patikėjimo teise ir priimamas sprendimas šį turtÄ perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo kitam juridiniam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju joks perdavimo–priėmimo aktas negalėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas, kadangi nebuvo turto perdavėjo. Teismų sprendimais buvo konstatuota, kad ginčo turtas yra valstybės nuosavybė, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama valstybės turto savininko funkcijas, privalėjo turtÄ perduoti patikėjimo teise, kad turtas bÅ«tų tinkamai valdomas, naudojamas ir disponuojamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendime Nr. KT5-S4/2019 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama valstybės turto savininko funkcijas, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriuose konstatuota, kad ginčo pastatai priklauso valstybei, galėjo įstatymo nustatyta tvarka juos perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti VÄ® Valstybės turto fondui.

Ginčo pastatų perdavimas ieÅ¡kovui patikėjimo teise vyko teisėtai ir pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, perdavimas neturėjo bÅ«ti derinamas su atsakovu. 27.2. Atsakovas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244, kuriuo nutarta ginčo pastatus perduoti VÄ® Valstybės turto fondui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, sužinojo 2012 m. rugsėjo 10 d., todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta tvarka galėjo skųsti jį iki 2012 m. spalio 10 d.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikė tik 2017 m. lapkričio 22 d., t. y. ženkliai praleidęs įstatyme nustatytÄ terminÄ ir neprašė termino atnaujinti. Kadangi atsakovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senatį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimui apskųsti, nėra pagrindo naikinti ir įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre apie ieÅ¡kovo patikėjimo teise valdomÄ turtÄ . 27.3. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovui pastatai buvo perduoti pagal 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis.

Ginčijamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduotas turtas visiškai atitiko archyvinės bylos Nr. 13/12192 ir Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše duomenys suformuoti 1979 m. Po duomenų įrašymo buvo pakeistos pastatų pagrindinės konstrukcijos sukuriant naujo ploto ir pastatyti priestatai, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nutarime buvo nurodyti tiek Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, tiek 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų byloje pateikti duomenys. 27.4.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nuosavybės teisės į ginčo pastatus pripažinimo yra nepagrįsti, kadangi teisės aktai nenumato, kad panaudos gavėjas gali įgyti dalį nuosavybės teisės į panaudos davėjo jam perduotÄ turtÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriais skirtos lėšos pastatų atstatymo ir restauravimo darbams atlikti, patvirtina, kad atsakovas buvo valstybės skirtų lėšų valdytoju, siekiant įgyvendinti investicinį projektÄ . Asignavimų valdytojas gautas biudžeto lėšas naudoja patikėjimo teise, bet lėšos nuosavybės teise priklauso valstybei.

Jei ginčo turtas buvo pagerintas atsakovo asmeninėmis lėšomis, tuomet atsakovas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo. Pastatų rekonstrukcija taip pat negali bÅ«ti vertinama, kaip naujo daikto sukÅ«rimas CK 4.47 str. 4 p. prasme. Su atsakovu taip pat nebuvo susitarta, kad rekonstrukcijos bÅ«du sukurtas daiktas atiteks jam, ar kad tokiu bÅ«du turtas jam priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas Å¡ioje byloje pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ .

Teismų praktikoje panaÅ¡ioje byloje yra konstatuota, kad panaudos teisiniai santykiai nuosavybės teisės į rekonstruotÄ objektÄ ar jo dalį panaudos gavėjui negali sukurti (Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-99-538/2009). Atmetus atsakovo reikalavimÄ pripažinti atsakovui nuosavybės teisę, turi bÅ«ti atmestas atsakovo reikalavimas pripažinti jam teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo gauti pažymÄ apie statinių statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti pastatų kadastrinius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatus ir atsakovo daiktines teises į juos (CK 4.14 str., 4.15 str., 4.47 str., 4.72 str., 4.73 str., 6.501 str., 6.629 str.;

Statybos įstatymo 39 str.; Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str.).

28. Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimÄ dėl VÄ® Turto banko turto patikėjimo teisės į ginčo pastatus įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡as apie VÄ® Turto banko patikėjimo teisės į ginčo pastatus įregistravimÄ galiojo nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2014 m. spalio 16 d.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 p., 70 p. daiktinės teisės iÅ¡registruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba jÄ perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡ai apie buvusį daiktinės teisės turėtojÄ registro duomenų bazėje pažymimi, kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi registro duomenų bazės archyve.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), perdavimo valstybės įmonei valstybės Turto fondui“ yra ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ginčo pastatus atsiradimo ir galiojimo aktualus teisinis pagrindas, kurio panaikinimas reikÅ¡tų ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ginčo pastatus pasibaigimÄ . Vadinasi, atsakovo reikalavimas dėl įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre apie VÄ® Turto banko turto patikėjimo teisę į ginčo pastatus panaikinimo yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ .

Aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis VÄ® Turto banko patikėjimo teisė į ginčo statinius įregistruota kitų, atsakovo neginčijamų, dokumentų pagrindu, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 984 „Dėl valstybės įmonės Valstybės turto fondo reorganizavimo ir reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o patvirtinimo“ ir 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 6R-119. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 29.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

31. Pagal CPK 266 str. teismui nagrinėjant bylÄ draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

32. Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumÄ vykdanti institucija, turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, suprantama, nepažeidžiant konstitucinio teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal reikalavimÄ â€“ Å¡alies nustatymo klausimÄ . Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje.

Pagal CPK 228 str. 1 d., 230 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalykÄ ir nurodo Å¡alims, kurias aplinkybes byloje bÅ«tina nustatyti, pareikalauja iÅ¡ jų įrodymų, derindamas Å¡alių teisines pozicijas, iÅ¡sprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

Ši pareiga išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

33. Pagal CPK 43 str. 2 d. jeigu nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėja, kad reikalavimas gali bÅ«ti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas reikalavimÄ pareiÅ¡kusios Å¡alies praÅ¡ymu gali patraukti Å¡iuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimÄ , teismas turi pasiÅ«lyti reikalavimÄ pareiÅ¡kusiai Å¡aliai įtraukti į procesÄ ir kitÄ (naujÄ ) atsakovÄ . Pagal teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p.).

Esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui, Å¡ių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimÄ tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrÄ sias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai Å¡alis, pareiÅ¡kusi reikalavimÄ , nesutinka įtraukti visų Å¡ių asmenų atsakovais, teismas įtraukia Å¡iuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir reikalavimÄ atmeta.

Santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai pareiÅ¡kusi reikalavimÄ Å¡alis nesutinka įtraukti visų Å¡ių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimÄ tik dėl vieno bendrininko – atsakovo. Visais atvejais teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡aliai, pareiÅ¡kusiai reikalavimÄ , ne tik teisę įtraukti kitÄ atsakovÄ , bet ir iÅ¡aiÅ¡kinti procesinius padarinius, jeigu Å¡alis nesutinka to padaryti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 str. 2 d. 2 p. prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos materialiosios teisės ar pareigos.

Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019). AukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti reikalavimÄ pareiÅ¡kusiai Å¡aliai ne tik teisę įtraukti kitÄ atsakovÄ , kuris turėtų atsakyti pagal pareikÅ¡to materialinio reikalavimo esmę, bet ir iÅ¡aiÅ¡kinti procesinius padarinius, jeigu reikalavimÄ pareiÅ¡kusi Å¡alis atsisako tai atlikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas:

1) iÅ¡keldinti atsakovÄ Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato–gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ir pastato–gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu turtu;

2) įpareigoti atsakovÄ perduoti visÄ su projektavimu ir statybomis susijusiÄ dokumentacijÄ (statinių projektus, statybÄ leidžiančius dokumentus, statinių kadastro duomenų bylas ir kt.). Atsakovas Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugija prašė ieÅ¡kinį atmesti ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas:

1) Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijÄ pripažinti statybos, vykdytos statiniuose: pastate, (duomenys neskelbtini), ir pastate, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja;

2) pripažinti Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo gauti pažymÄ apie ginčo statinių statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir atlikti pastatų kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatus bei daiktines teises į juos;

3) pripažinti Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos nuosavybės teisę į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini), ir 61 procentÄ (61/100 dalį) pastato, (duomenys neskelbtini);

4) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 ir įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre apie VÄ® Turto banko turto patikėjimo teisę į ginčo pastatus ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies:

1) pripažinti Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijÄ statybos, vykdytos statiniuose: pastate, (duomenys neskelbtini), ir pastate, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja;

2) prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 palikti nenagrinėtu, kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka;

3) likusioje dalyje priešieškinį atmesti;

4) priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos ginčijamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244 dėl valstybės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perdavimo VĮ Valstybės turto fondui buvo priimtas pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2002 m. gegužės 23 d. redakcija) 7 str. 1 d. ir 9 str. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2002 m. gegužės 23 d. redakcija) 7 str. 1 d. valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

To paties įstatymo 9 str. 1 d. buvo nurodyta, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka (su tam tikra iÅ¡imtimi), jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį (2006 m. liepos 18 d. redakcija) valstybės turtÄ patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja VÄ® Valstybės turto fondas. Vadinasi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama atsakovo ginčijamÄ 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244, įgyvendino valstybės turto savininko funkcijas.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas gali turėti įtakos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinančios institucijos, teisėms ir pareigoms, kadangi nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja nuosavybės teisės apsaugÄ ir tam tikras savininko pareigas. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr. 428p Vilniaus miesto valdybai buvo pavesta perduoti Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–MiÅ¡ko brolių–draugijai neatlygintinai naudotis pastatais (duomenys neskelbtini), lėšas remontui skiriant iÅ¡ Vyriausiojo Lietuvos iÅ¡laisvinimo komiteto, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 1992 m. rugpjūčio 25 d. ginčo turtas buvo įregistruotas Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–MiÅ¡ko brolių–draugijos nuosavybės teise.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimu, kvalifikavęs tarp Å¡alių susiklosčiusius panaudos santykius, panaikino Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–MiÅ¡ko brolių–draugijos teisinę nuosavybės registracijÄ Ä¯ ginčo turtÄ , o Vilniaus apygardos teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-305/2003 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011 konstatavo, jog 1992 m.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkis Nr. 428p ir Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 1042V yra nenuginčyti, teisėti ir galiojantys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pats pažymėjo, kad tarp Å¡alių tęsiasi tie patys teisiniai santykiai, kurie buvo suformuoti, priimant 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkį Nr. 428p ir Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1042V bei 1992 m. rugpjūčio 17 d. pasiraÅ¡ant perdavimo–priėmimo aktÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas ginčija valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244, turėjo pareigÄ svarstyti klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įtraukimo į bylÄ atsakovu pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio 4 reikalavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas nesiūlė LR CPK 45 straipsnio tvarka atsakovui Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijai įtraukti dalyvauti byloje pagal priešieškinį atsakovu Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nepaaiškino netinkamos šalies neįtraukimo procesinių padarinių.

38. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir pripažindamas Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijÄ statybos, vykdytos statiniuose: pastate, (duomenys neskelbtini), ir pastate, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja, bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimÄ Nr. 244 palikdamas nenagrinėtu, kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės materialiųjų teisių ir pareigų, atsižvelgiant į tai, kad 1998 m. kovo 9 d. ir 1999 m. gegužės 21 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nutarta iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo skirti lėšas ginčo turto atstatymo ir rekonstravimo darbams atlikti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 21 d., 2001 m. kovo 30 d., 2002 m. kovo 5 d. ir 2003 m. sausio 29 d. nutarimais lėšos ginčo pastatų rekonstravimo darbams atlikti buvo skiriamos iÅ¡ valstybės investicijų programų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias CPK 266 straipsnio nuostatas: bylÄ nagrinėjančiam teismui nustatytÄ draudimÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Toks pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Å is procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visa apimtimi, perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas atsakovo įtraukimas į procesÄ ir nėra galimybės paÅ¡alinti minėtÄ procesinį pažeidimÄ (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėta byla.

39. Pagal CPK 47 str. 1 d. asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, gali bÅ«ti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo Å¡iam asmeniui ir nė viena iÅ¡ Å¡alių nepraÅ¡o įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu, matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylÄ savo iniciatyva.

40. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iÅ¡ Å¡alių materialiojo teisinio santykio pobÅ«dį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiÄ sias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiÄ jį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iÅ¡ Å¡alių, tai jis dalyvauja procese su ta Å¡alimi.

Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti Å¡aliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylÄ ir taip iÅ¡vengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bÅ«tinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryÅ¡ys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Å is ryÅ¡ys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali bÅ«ti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

41. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Tiek tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir įstatymo nustatytÄ galimybę šį interesÄ Ä¯gyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginÄÄ . Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali bÅ«ti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai.

Jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr. 428p Vilniaus miesto valdybai buvo pavesta perduoti neatlygintinai naudoti atsakovui Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško brolių–draugijai pastatus (duomenys neskelbtini), nurodant, kad lėšas pastatų remontui skiria Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1992 m. birželio 4 d. potvarkio Nr. 1042V ir 1992 m. birželio 26 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu ginčo pastatai iš Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos balanso perduoti atsakovui. 1998 m. kovo 9 d. ir 1999 m. gegužės 21 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nutarta iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo skirti lėšas ginčo turto atstatymo ir rekonstravimo darbams atlikti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 21 d., 2001 m. kovo 30 d., 2002 m. kovo 5 d. ir 2003 m. sausio 29 d. nutarimais lėšos ginčo pastatų rekonstravimo darbams atlikti buvo skiriamos iš valstybės investicijų programų. Visais nurodytais 1998–2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimas lėšos ginčo pastatų remontui buvo skiriamos, asignavimo valdytoju nurodant Vilniaus miesto savivaldybę.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie ginčo Å¡alių indėlį į ginčo pastatų rekonstrukcijÄ , nesvarstė galimybės Vyriausybę įtraukti pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio 4 reikalavimÄ atsakovu, o Vilniaus miesto savivaldybę – įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, nors ieÅ¡kovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas VÄ® Turto banko, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ginčijo atsakovo Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo skirtomis lėšomis ginčo pastatų rekonstrukcijai, kuriomis atsakovas grindė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti jį ginčo pastatų statytoju, leisti gauti pažymÄ apie ginčo statinių statybÄ be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti pastatų kadastrinius matavimus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatus ir daiktines teises į juos bei pripažinti atsakovo nuosavybės teisę į rekonstrukcijos bÅ«du sukurtÄ turtÄ .

Akivaizdu, kad, sprendžiant atsakovo Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, Vyriausybė, skyrusi lėšas ginčo pastatų rekonstrukcijai, ir Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Vyriausybės ginčo pastatų rekonstrukcijai skirtų asignavimų iÅ¡ valstybės biudžeto valdytoja, turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl turėjo bÅ«ti įtrauktos į bylos nagrinėjimÄ byloje dalyvaujančiais asmenimis, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su lėšų panaudojimu ginčo pastatų rekonstrukcijai.

44. CPK 176 str. 1 d. nurodyta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

45. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylÄ , įvertina įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daro iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015).

IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

46. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie atsakovo Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijos skirtas lėšas su ginčo pastatų rekonstrukcija susijusiems darbams atlikti, nors Å¡ie įrodymai gali turėti įtakos, nagrinėjant atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.

Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugija statybos darbus ir jų projektavimo darbus atliko savo lėšomis, todėl, ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto banko, nepagrindžius, kokiu pagrindu atsakovas turėtų perduoti ieÅ¡kovui savo turtÄ (projektinę dokumentacijÄ ), ieÅ¡kovo reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ perduoti visÄ su projektavimu ir statybomis susijusiÄ dokumentacijÄ atmetė, kaip nepagrįstÄ .

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino bylos Å¡alių prieÅ¡taravimų dėl lėšų investavimo ginčo pastatų rekonstrukcijai. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nepasiÅ«lius atsakovui Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijai pateikti įrodymų apie lėšų skyrimÄ ginčo pastatų rekonstrukcijai, pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡tirti visi bylai reikÅ¡mingi įrodymai, o dėl to galėjo bÅ«ti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

47. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėta pagal civilinio proceso taisykles, ir padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus (CPK 266 str.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasiÅ«lė LR CPK 45 straipsnio tvarka atsakovui Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijai įtraukti pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovu Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nesprendė dėl Vilniaus miesto savivaldybės įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, nepasiÅ«lė atsakovui Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijai pateikti įrodymus, pagrindžiančius investuotų lėšų į ginčo pastatų rekonstrukcijÄ dydį, todėl byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai.

Nustatyti proceso teisės pažeidimai, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliacijÄ , negali bÅ«ti paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir bylos esmės neatskleidimo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

48. Kadangi Å¡iuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali bÅ«ti pripažįstamas formaliais pažeidimais, nes jie yra kliÅ«tis iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 320 str., 328 str.).

49. Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta, neįtraukus į bylos nagrinėjimÄ Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės, su kurių materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos iÅ¡sprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į Å¡alyje įtvirtintÄ teismų instancinę sistemÄ , siekiant patikrinti teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, bei nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 45 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 2 p., 328 str.).

50. Apeliantas Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugija sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ pagal 2019 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymÄ . Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grÄ Å¾inti šį žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymÄ Å¡ioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. GrÄ Å¾inti apeliantui Lietuvos laisvės kovų–MiÅ¡ko brolių–draugijai (kodas 190789411) 90 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ , pavedant nutarties vykdymÄ Å¡ioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teisėjos Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič Neringa Å vedienė