Legislator Case Law & Legislation
f4caf54c-79e5-4f01-805c-06114dcd2faa AI generated

Court dismisses appeal upholding insurer's right to recover 20% of premiums for policyholder's failure to cooperate in accident reporting.

Case Number f4caf54c-79e5-4f01-805c-06114dcd2faa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the appeal against the first-instance judgment, ruling in favor of the insurance company's claim for a 20% reduction in premiums. The insurer had paid the full premium to the policyholder's company, which failed to report a traffic accident within three days and refused to provide vehicle inspection documents. The court determined that the policyholder's breach of the duty to cooperate justified a proportional reduction of the premium, validating the lower court's decision.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 6.280 str. 1 d.; Insurance Law Art. 10.1; Civil Procedure Code Art. 185, 326 str. 1 d. 1 p.; The insurer is entitled to claim a proportional reduction of the premium when the policyholder fails to fulfill statutory or contractual obligations to cooperate in accident reporting.

Keywords

AI generated
insurance premium reduction duty to cooperate traffic accident reporting proportional liability contractual breach insurance law civil procedure appeal

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 6.280 str. 1 d.
Civil Procedure Code Art. 185
Civil Procedure Code Art. 326 str. 1 d. 1 p.
Civil Procedure Code Art. 93 str. 1 d.
Civil Procedure Code Art. 321
Civil Procedure Code Art. 325-331

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Irma Čuchraj                           Civilinė byla Nr. e2A-932-513/2015Teisėja AuÅ¡ra Volskytė                           Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01629-2014-6                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        35.4; 73.2.6.1; 121.14; 121.21                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugpjūčio 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Holo kapitalas“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės „BTA Insurance Company“ SE ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Holo kapitalas“ dėl dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 20 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 1540,11 Lt, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5095279 –apdraudė automobilio „DAF FT 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę už autoavarijos metu padarytÄ Å¾alÄ . 2014-04-15 PrancÅ«zijoje įvyko autoįvykis, jo metu buvo apgadintas „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio kaltininku nurodytas UAB „Holo kapitalas“ priklausančios transporto priemonės „DAF FT 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B.. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas neįvykdė įstatyminės prievolės raÅ¡tu praneÅ¡ti draudimui (ieÅ¡kovei) per 3 darbo dienas apie eismo įvykį. IeÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei 2014-04-28 kvietimÄ , prašė pateikti informacijÄ apie įvykio aplinkybes, pateikti transporto priemonę apžiÅ«rai, bet atsakovė nebendradarbiavo ir praÅ¡omos informacijos neteikė, atsisakė pateikti transporto priemonę apžiÅ«rai, nepateikė nuotraukų ir nenurodė įvykio aplinkybių, ignoravo įstatymo nustatytÄ prievolę bendradarbiauti su draudike (ieÅ¡kove).

IeÅ¡kovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo 7 700,57 Lt draudimo iÅ¡mokÄ â€žVW Golf“ sugadinimų. Motyvavo, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., 2 d., 22 str. 2 d., Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 p. ir prašė iÅ¡ neįvykdžiusios pareigos laiku praneÅ¡ti draudikei apie eismo įvykį iÅ¡ atsakovės atgręžtinio reikalavimo teise priteisti 20 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovei nurodžius, kad nesinaudoja el. paÅ¡tu holokapitalas @ inbox.lt, ieÅ¡kovė pateikė VÄ® Registrų centro informacijÄ , pagal kuriÄ atsakovės skelbiamas oficialus elektroninio paÅ¡to adresas atitinka adresÄ , kuriuo ieÅ¡kovė pateikė kvietimÄ atsakovei, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovės vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į nukentėjusiojo transporto priemonę. IeÅ¡kovės atstovo nuomone, siekis iÅ¡vengti atsakomybės, pareiÅ¡kus, kad atsakovė prievolės neįvykdė dėl vairuotojo kaltės, yra teisiÅ¡kai neargumentuotas, nes materialinė teisė nenumato tokio atleidimo nuo atsakomybės pagrindo, o atsakovė nenurodė jokių priežasčių, galinčių paneigti jos kaltę dėl pareigos laiku informuoti draudikę neįvykdymo.

Atsakovės pasyvumas ir pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, todėl nurodytos aplinkybės suteikia ieÅ¡kovei teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise. Rėmėsi teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, pagal kuriÄ draudiko teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos ar jos dalies grÄ Å¾inimo siejama tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad įmonės vairuotojas V. B. neinformavo, jog PrancÅ«zijoje 2014-04-15 bÅ«tų įvykęs autoįvykis, nepateikė jokios informacijos, todėl bendrovė jokių įrodymų neturi. Ä®monės automobiliui „DAF FT 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokie apgadinimai nebuvo padaryti, todėl apžiÅ«rint draustÄ jÄ transporto priemonę vizualiai negalima nei patvirtinti nei paneigti, kad ji dalyvavo avarijoje, patyrė ar padarė sugadinimÄ kitoms transporto priemonėms. Kartu su ieÅ¡kiniu nebuvo pateikti duomenys apie eismo įvykį, todėl nėra aiÅ¡ku, kuo grindžiama vairuotojo V.

B. kaltė, nėra įrodymų, jog eismo įvykis vyko ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, nepateikti dokumentai, kurių pagrindu iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Atsakovės darbuotojo kaltė grindžiama tik prielaidomis. Atsakovė nėra susipažinusi su ieÅ¡kovo kvietimu, kuriame buvo praÅ¡oma pateikti duomenis apie eismo įvykį, o elektroniniu adresu, kuriuo ieÅ¡kovė siuntė kvietimÄ , nesinaudoja. Be to, tarp Å¡alių sudarytoje draudimo sutartyje nebuvo numatyta, jog vykdant sutartį, tinkamu bus pripažįstamas susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu.

IeÅ¡kovė, komunikuodama tokiu bÅ«du prisiėmė dokumento įteikimo rizikÄ , neužtikrindama, kad atsakovė informacijÄ gautų. IeÅ¡kovė kvietimÄ privalėjo siųsti registruotu paÅ¡tu ir tik tuomet galėtų tvirtinti, jog atsakovė kvietimÄ gavo. Be to, maksimalaus dydžio reikalavimas prasilenkia su protingumo ir teisingumo kriterijais. Draudikės teisė reikalauti „iki 20“ procentų reiÅ¡kia, jog įtvirtinta maksimalioji reikalavimo riba, o atlygintinos sumos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ , tarp jų ir į faktiÅ¡kai draudiko patirtų nuostolių dydį.

Eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tik tada, kai draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai įvykdė taisyklėse nustatytÄ pareigÄ . Atsakovei atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu ji apie įvykį nepateiktų turimos informacijos dėl savo kaltės. Ginčo atveju atsakovė jokios informacijos apie įvykį neturėjo ir neturi, nes apie autoįvykį nepranešė įmonės transportÄ valdęs buvęs darbuotojas, todėl bendrovė nebÅ«tų galėjusi pateikti jokios dokumentacijos apie įvykį, net ir gavusi ieÅ¡kovės kvietimÄ ir faktiÅ¡kai tai nebÅ«tų turėję jokios įtakos draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymui ir iÅ¡mokėjimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Plungės rajono apylinkės teismas 2015-03-02 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovės 446,05 Eur prievolei įvykdyti, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-10-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,64 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovei. Teismas nustatė, jog Å¡alys 2014-02-21 sudarė Ä®prastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 5095279, pagal kuriÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta automobilio „DAF FT 105.460“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2014-04-15 PrancÅ«zijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininku pripažintas atsakovės darbuotojas, vairavęs minėtÄ automobilį „DAF FT 105.460“ (2014-04-15 eismo įvykio deklaracija). IeÅ¡kovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, atlygino dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ â€“ 7 700,57 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (2014-07-21 mokėjimo nurodymas Nr. 1405001812).

IÅ¡ draudžiamojo įvykio tyrimo akto nustatė, jog atsakovė apie eismo įvykį ieÅ¡kovei nepranešė. IeÅ¡kovės atsakovei siųstas 2014-04-28 kvietimas pateikti dokumentus ir informacijÄ apie eismo įvykio aplinkybes, pateikti transporto priemonę apžiÅ«rai, turimÄ eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, 2014-05-12 priminimas bei 2014-08-11 pretenzija dėl dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo patvirtina, kad atsakovė apie eismo įvykį ieÅ¡kovei nepranešė, ieÅ¡kovės reikalavimo atlyginti jos iÅ¡mokėtÄ 1 540,11 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , neįvykdė.

Motyvavo CK 6.280 str. 1 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 12 str. 1 d. 5 p., Å¡alių draudimo sutarties 6.e p. ir padarė iÅ¡vadÄ , jog tiek įstatymu, tiek sutartimi nustatyta, kad apdraustasis civiline atsakomybe asmuo, dėl kurio kaltės įvyko autoįvykis, privalo per 3 dienas raÅ¡tu draudikui praneÅ¡ti apie įvykį ir pats pateikti autoįvykio deklaracijÄ (egzempliorių, kuris paliekamas įvykio kaltininkui). Nurodė, jog atsakovė neginčija fakto, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės vairuotojo kaltės, tačiau nurodo, kad atsakovei nebuvo žinoma apie eismo įvykį, kadangi atsakovei priklausantis automobilis nebuvo sugadintas, o automobilį vairavęs vairuotojas apie įvykį nepranešė.

TPVCAPDÄ® 12 str. 1 d. 5 p. nustato transporto priemonės valdytojo pareigÄ per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Å ias įstatymas nenustato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Teismo vertino, jog Å¡ios pareigos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas atsakovės nurodyta priežastimi, jog apie įvykį nepranešė dėl to, kad nebuvo informuota vairuotojo, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis.

IÅ¡ byloje ieÅ¡kovės pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, kad deklaracijÄ užpildė ir pasirašė atsakovės automobilį valdęs vairuotojas V. B., todėl atsakovei, kurio darbuotojas su atsakovei priklausančiu automobiliu dalyvavo eismo įvykyje, neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma apie aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu. Be to, siekis iÅ¡vengti atsakomybės, pareiÅ¡kus, kad prievolės neįvykdė dėl vairuotojo kaltės, yra teisiÅ¡kai neargumentuotas, materialioji teisė nenumato tokio atleidimo nuo atsakomybės pagrindo.

Atsakovė pareigos pateikti visÄ turimÄ informacijÄ apie įvykį, transporto priemonės apgadinimÄ ir kt. informacijÄ , nevykdė ir gavusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ bei priminimÄ elektroniniu paÅ¡tu. Atsakovės argumentÄ , kad draudikė neįrodė, jog prašė atsakovę pateikti su eismo įvykiu susijusiÄ informacijÄ , t. y. siuntė kvietimÄ ir praneÅ¡imÄ , vertino kaip nepagrįstÄ , nes byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė kvietimÄ bei priminimÄ atsakovei iÅ¡siuntė elektoriniu paÅ¡tu, kurio adresas skelbiamas vieÅ¡ai (VÄ® Registrų centro duomenys).

Teismo vertinimu, toks kvietimo ir praneÅ¡imo pateikimas elektroniniu bÅ«du, yra tinkamas. Atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovės kvietimo bendradarbiauti nebuvo gavę, bylos iÅ¡sprendimui įtakos neturi, kadangi atsakovę pareigÄ pateikti duomenis apie įvykį turi, nepriklausomai nuo kvietimo gavimo. Teismas atmetė ir atsakovės argumentÄ , kad atlygintinos sumos dydis turėtų bÅ«ti nustatomas, atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ , tarp jų ir į faktiÅ¡kai draudiko patirtų nuostolių dydį, nes pagal teisinį reguliavimÄ ieÅ¡kovo teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos ar jos dalies grÄ Å¾inimo siejama tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu.

Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas sprendė, kad atsakovė neįvykdė įstatymu ir sutartimi nustatytos bendradarbiavimo pareigos, dėl ko ieÅ¡kovė neteko galimybės nustatyti abiejų transporto priemonių sugadinimų suderinamumo, nustatyti žalos dydį ir pan. Vyriausybės patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimų taisyklių 60.3 p. nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 20 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDÄ® 12 str. nustatytus terminus ir (arba) draudikui praÅ¡ant nepadėjo aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui praÅ¡ant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

Taigi draudikas iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į 20 procentų draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudėjo. Atsakovė, kaip automobilio „DAF FT 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, per 3 dienas nuo įvykio privalėjo praneÅ¡ti jį apdraudusiam draudikui apie eismo įvykį. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji ar įgaliotas asmuo (vairuotojas) per tris darbo dienas nuo įvykio informavo ieÅ¡kovę apie eismo įvykį, atsakovės nurodytų priežasčių, dėl ko tai nebuvo padaryta, teismas nevertino kaip pateisinančių atsakovės neveikimÄ ir konstatavo, jog atsakovė neįvykdė įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytos pareigos, todėl tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 446,05 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (1 540,11 Lt) sumÄ .

Vadovavosi CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė procesines palÅ«kanas. Vadovavosi 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.; 93 str. 1 d. ir iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimÄ vertina kaip nepagrįstÄ , prieÅ¡taraujantį teismų praktikai.

Argumentuoja, jog akivaizdu, kad negavusi jokių duomenų ar deklaracijų iÅ¡ įmonės vairuotojo, atsakove nežinojo apie eismo įvykį, todėl objektyviai neturėjo kÄ pateikti draudikei (ieÅ¡kovei). Be to, net jeigu bÅ«tų praneÅ¡ta apie incidentÄ , įmonė nedisponavo jokiomis deklaracijomis, fotonuotraukomis ar pareiÅ¡kimais. Ä®monės transportas buvo tvarkingas, be defektų, kitu atveju atsakovė pati bÅ«tų pradėjusi aiÅ¡kintis dėl turto apgadinimo. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės vairuotojas per tris dienas pranešė darbdaviui apie autoįvykį ir tai patvirtina eismo įvykio deklaracijos turinys.

Å iuo atveju negali bÅ«ti taikomas darbdavio materialinės atsakomybės už darbuotojo veiksmus institutas, kadangi ieÅ¡kinys kildinamas iÅ¡ draudimo sutarties, kurios Å¡alimi atsakovės darbuotojas vairuotojas V. B. nebuvo ir tiesiogiai pareigos praneÅ¡ti draudikui apie eismo įvykį neturėjo. Per tris dienas V. B. grįžti į LietuvÄ nebÅ«tų pavykę, be to, darbo santykiai su juo nutrÅ«ko anksčiau nei atsakovė sužinojo apie ginčo eismo įvykį (TPVCAPDÄ® 12 str. 1 d. 5 p., Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 60.3 p.).

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės kvietimo ir praneÅ¡imo pateikimas atsakovei elektroniniu bÅ«du laikytinas tinkamu, kadangi atsakovė nesinaudoja tuo elektroniniu paÅ¡tu, o naudoja telefono arba tradicinio paÅ¡to paslaugas, draudimo sutartyje nenumatyta, jog vykdant sutartį tinkamu bus pripažįstamas susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu, atsakovė ieÅ¡kovei oficialiai nėra pateikusi naudojamų elektroninio paÅ¡to koordinačių ar kitaip iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ Å¡iuo bÅ«du komunikuoti.

Raginimas ir kvietimas iÅ¡siųsti atsakovei praėjus daugiau kaip 13 dienų nuo ginčo eismo įvykio, todėl nepriklausomai nuo susipažinimo su jų turiniu, atsakovė nebÅ«tų spėjusi per tris dienas ieÅ¡kovei pateikti praÅ¡omų duomenų. PriteistÄ iÅ¡ atsakovės pinigų sumÄ vertina kaip baudÄ (CK baudinių netesybų nenumato), nes tiek teismas, tiek ieÅ¡kovė nurodė, jog tai nėra žalos atlyginimas. Teisine prasme dėl nepraneÅ¡imo ieÅ¡kovei jokie materialiniai padariniai nekilo, be to, ieÅ¡kovė ir nepagrindė kilusių nuostolių dydžio.

Motyvuoja, jog draudiko teisė reikalauti „iki 20 procentų“ reiÅ¡kia, jog įstatyme įtvirtinta tik maksimalioji reikalavimo riba, o atlygintinos sumos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ , iÅ¡ jų – ir į faktiÅ¡kai draudiko patirtų nuostolių (kurie atsirado iÅ¡imtinai dėl draudėjo neveikimo) dydį. Pažymi, kad ieÅ¡kinyje Å¡is kriterijus apskritai nėra aptartas. Å iuo atveju pati draudikė turėjo įtakos visai situacijai, kadangi komunikuodama su atsakove nesuderintu bÅ«du, iÅ¡imtinai sau prisiėmė dokumento įteikimo rizikÄ .

IeÅ¡kovė neužtikrino, kad atsakovė tikrai gautų reikalavimÄ . Mano, jog tokios svarbos dokumentÄ ieÅ¡kovė atsakovei privalėjo siųsti registruotu paÅ¡tu ir tik tuomet teigti, kad atsakovė kvietimÄ gavo ir į jį nereagavo. IeÅ¡kovė neįrodė ir atsakovė neigia, kad dėl jos veiksmų ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti padaryta reali žala. Jokių dokumentų apie eismo įvykį, atsakovė neturi ir pateikti negali nei dabar, nei negalėjo anksčiau. Mano, kad atlyginama suma galėjo bÅ«ti bent jau proporcingai (perpus) sumažinta.IeÅ¡kovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nesutinka su apeliantės argumentais, jog jai kaip juridiniam asmeniui, nekyla atsakomybė, nes jos darbuotojas – vairuotojas nepranešė įmonei apie įvykį, jog įmonė negali bÅ«ti atsakinga už darbuotojo, vykdančio savo darbines funkcijas, veiksmus. Teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Atsakovė patvirtino, kad ji nevykdė imperatyvios įstatyminės prievolės bendradarbiauti su draudiku (ieÅ¡kove) ir teikti reikiamÄ informacijÄ . Atsakovė neatsiliepdavo į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus teikti informacijÄ , nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri galėtų bÅ«ti vertinama kaip lengvinanti TPVCAPDÄ® 12 str. 5 d. prasme. Tai, jog apeliantė neprisiima atsakomybės už savo darbuotojo veiksmus negali bÅ«ti pagrindu atleisti atsakovę nuo ginčo prievolės vykdymo.

Nesutinka su apeliantės argumentu dėl netinkamo teisės taikymo. IeÅ¡kovė vadovaujasi teismų praktika, suformuota dėl draudiko teisės reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ draudėjui, pastarajam pažeidus įstatyminę prievolę bendradarbiauti su draudimo kompanija (LAT 2013 lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013; Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-661-160/2013, 2A-298-431/13, 2A-1763-881/13; Kauno apygardos teismo – Nr. 2A-502-413/2013, 2A-678-173/2012, 2A-1924-480/2012;

Panevėžio apygardos teismo – Nr. 2A-489-278/2012; Klaipėdos apygardos teismo – Nr. 2A-1567-163/2012). Teismų iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudimo kompanijos teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos ar jos dalies grÄ Å¾inimo sietina tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu. Atsakovė neįvykdė pareigos laiku praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie eismo įvykį, o vėliau nevykdė ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymo per 3 darbo dienas pateikti transporto priemonę apžiÅ«rai, nenurodė jokių priežasčių galinčių paneigti atsakovės kaltę.

Atsakovės pasyvumas ir pareigos neatlikimas lėmė tai, jog iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija. Nurodytos aplinkybės suteikia ieÅ¡kovei teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise. Motyvuoja, jog nepraneÅ¡imo apie eismo įvykį ir draudiminio įvykio nesieja ir negali sieti tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, bet toks apdraustojo elgesys po eismo įvykio suteikia ieÅ¡kovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

Reikalavimas praneÅ¡ti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui kuo operatyviau ir objektyviau bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už jÄ mastas. Nepateikus transporto priemonės apžiÅ«rai, žalÄ administruojanti draudikė (ieÅ¡kovė), neteko galimybės nustatyti transporto priemonių sugadinimų suderinamumÄ , ar nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas bÅ«tent Å¡io įvykio metu, ar buvo apgadintos bÅ«tent tos automobilio dalys dėl kurių apskaičiuota žala, ar automobilis iki apgadinimų buvo tokios bÅ«klės, kuri buvo vertinama nustatant žalÄ , ar tinkamai užfiksuotos autoįvykio aplinkybės ir pan.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Å alys (jų atstovai) dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų jÄ tinkamai iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytinio, o ne žodinio proceso tvarka.Ä®rodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). ReikÅ¡mingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, iÅ¡vardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse.

Ä®rodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sÄ sajumÄ ), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės atsakyta į apeliantės argumentus, nurodytus ieÅ¡kinyje, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iÅ¡ esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sudarantiems pagrindÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti, todėl visų jų detaliai nekartoja.Ginčo atveju apeliantė nesutinka, jog pažeidė TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p., šalių 2014-02-21 sudarytos Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 12 5095279 (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta atsakovei priklausančio automobilio „DAF FT 105.460“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė (2014-02-21 Ä®prastinė TPVCAPD sutartis Nr. 12 5095279) 6 p. e papunkčio nuostatas.Pagal TPVCAPDÄ® 12 str. 1 d. 5 p. įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes.

PareigÄ transporto priemonės valdytojui praneÅ¡ti apie eismo įvykį, įvykusį dėl draudėjo kaltės, numatyta ir Å¡alių draudimo sutarties 6 p. e papunktyje. Taigi tiek įstatymu, tiek Å¡alių sutartimi nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 dienas raÅ¡tu draudikui praneÅ¡ti apie įvykį ir pats pateikti autoįvykio deklaracijÄ . 2014-04-15 PrancÅ«zijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininku pripažintas atsakovės darbuotojas, vairavęs minėtÄ automobilį „DAF FT 105.460“ V. B., jis užpildė 2014-04-15 eismo įvykio deklaracijÄ . IeÅ¡kovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, atlygino dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ â€“ 7 700,57 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (2014-07-21 mokėjimo nurodymas Nr. 1405001812). Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas, kurie sudaro privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Draudėjas, sudarydamas tokiÄ sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Draudimo įmokos mokėjimu, draudėjas taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visÄ jam prieinamÄ ir draudikui reikalingÄ informacijÄ . Taigi draudikas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantijÄ , kad jam sukėlus eismo įvykį jo padaryta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį.

Draudėjas nesirÅ«pina, kaip ir kokiu bÅ«du draudikas atlygins žalÄ už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iÅ¡ kitos ES valstybės narės; Å¡ios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalÄ (grÄ Å¾inti visÄ ar dalį draudimo iÅ¡mokos) iÅ¡ draudėjo.Atsakovė, kaip ir kiekviena įmonė, vykdanti krovinių pervežimus transporto įmonė, transporto priemonių draudėja turėjo organizuoti verslÄ ir veiklÄ taip, kad bÅ«tų užtikrintas įstatymų, įstatymų vykdymÄ nustatančių teisės aktų ir sutarčių tinkamas vykdymas.

Taip pat turėjo numatyti, nustatyti, kaip, kokia tvarka ir kas pranešinės draudikui apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo drausta transporto priemonė, nes už atsakovę tai galėjo padaryti ir autoįvykio metu transporto priemonę valdęs atsakovės darbuotojas ir tai būtų tinkamas šios draudimo sutartimi nustatytos prievolės įvykdymas. Taigi per tris darbo dienas nuo eismo įvykio „DAF FT 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudikė (savininkė arba valdytoja) – atsakovė arba vairuotojas V.

B. (valdytojas, atsakovės darbuotas) privalėjo praneÅ¡ti draudikui (ieÅ¡kovei) apie eismo įvykį. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog transporto priemonės valdytojas ar ji pati per tris darbo dienas nuo įvykio informavo ieÅ¡kovę apie eismo įvykį arba nurodė draudikei objektyvias Å¡io neinformavimo priežastis. Draudimo sutartis neįvykdyta, todėl atsiranda pasekmės už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ . Taip pat byloje įrodyta, jog atsakovė ir praėjus Å¡iam terminui neįvykdė ieÅ¡kovės 2014-04-28 raginimo pateikti dokumentus ir informacijÄ apie eismo įvykio aplinkybes, pateikti transporto priemonę apžiÅ«rai, turimÄ eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, 2014-05-12 priminimÄ ir 2014-08-11 pretenzijÄ dėl dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo siuntė atsakovei tinkamais adresais ir tai patvirtina Juridinių asmenų registre esantys duomenys apie UAB „Holo kapitalas“ (buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), el. paÅ¡tas – holokapitalas@inbox.lt). pažymėtina, kad net ir vėlesnis duomenų pateikimas suteiktų ieÅ¡kovei teisę ginčyti PrancÅ«zijos ekspertų ataskaitas ir kitus duomenis apie priklausančiÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Aplinkybė, jog vairuotojas V. B. iÅ¡ darbo pas atsakovę atleistas nuo 2014-07-11 ir neinformavo atsakovės, neatleidžia nuo sutartimi nustatytos informavimo pareigos. Atsakovė nepagrįstai kaltina ieÅ¡kove nebendradarbiavimu, nes ieÅ¡kovė siekė gauti informacijÄ spręsdama draudimo iÅ¡mokos dydžio klausimus, siuntė praÅ¡ymus atsakovės vieÅ¡ai deklaruojamu elektroninio paÅ¡to adresu, be to, 2014-02-21 priminimas buvo adresu (duomenys neskelbtini), 2015-04-28, tačiau atsakovė neatsiliepė. Taigi byloje nepaneigtos atsakovės imperatyvaus (privalomojo) pobÅ«džio pareigos, reglamentuotos tiek TPVCAPDÄ® 12 str. 1 d. 5 p., tiek Å¡alių draudimo sutarties 6 p. e papunktyje ir apeliantės argumentas dėl netinkamo informavimo, jog negavo informacijos iÅ¡ vairuotojo apie eismo įvykį ir pan., atsižvelgiant į nurodytas teismo iÅ¡vadas, atmestinas kaip faktiÅ¡kai ir juridiÅ¡kai nepagrįstas.

Kitas apeliantės argumentas, jog atsakovei šiuo atveju negali būti taikomas darbdavio materialinės atsakomybės už darbuotojo veiksmus institutas, kadangi ieškinys kildinamas iš draudimo sutarties, kurios šalimi atsakovės darbuotojas vairuotojas V. B. nebuvo ir tiesiogiai pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį neturėjo, taip pat atmestinas kaip juridiškai nepagrįstas. Ieškinio dalykas nėra atsakovės darbuotojo vairuotojo V. B. materialiosios atsakomybės teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas.

Tokie apeliantės argumentai vertinami kaip siekis iÅ¡vengti ginčo prievolės vykdymo bei nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų byloje vertinti nepagrįstomis.Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ .

SÄ voka „kitas reikÅ¡mingas aplinkybes“ be abejones apima aplinkybes susijusias su transporto priemonės valdytojo kaltės laipsniu ar sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumo laipsniu.Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 60, 60.3 p. nustatyta, kad, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui praÅ¡ant nepadėjo aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui praÅ¡ant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį (Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 aktuali redakcija).

Taigi įstatymas suteikia teisę draudikui įvertinus įstatyme numatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti grÄ Å¾intinos iÅ¡mokėtos sumos dydį nuo 0 iki 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovė neįvykdė pareigos informuoti, draudikui praÅ¡ant nepadėjo aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, nustatyta 20 procentų dydžio grÄ Å¾intinos iÅ¡mokos dalis vertintina kaip proporcinga padarytiems sutarties pažeidimams.

Draudikė iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 20 proc. draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ draudėjos (CK 6.280 str. 1 d.). Apeliantės argumentas, jog ieÅ¡kovė neįrodė nuostolių ar žalos dėl atsakovės veiksmų ginčo situacijoje, atmestini kaip nepagrįsti, nes teisė reikalauti draudimo iÅ¡mokos mokėjimo Å¡iuo atveju kildinama ne iÅ¡ žalos (nuostolių) draudikei padarymo, o iÅ¡ TPVCAPDĮ ir Å¡alių draudimo sutartyje reglamentuotos draudėjo pareigos bendradarbiauti su draudike nevykdymo.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstos tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisės normų aiÅ¡kinimo, taigi teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovės 446,05 Eur (1 540,12 Lt) draudimo iÅ¡mokos, t. y. maksimaliÄ 20 procentų nuo iÅ¡mokėtos 7 700,57 Lt draudimo iÅ¡mokos sumos (CPK 185 str.). Teisėjos kolegija, tikrindama priteistos sumos dydį, įvertino ir anksčiau nurodytus motyvus, kad atsakovės veikla susijusi su transporto paslaugomis, krovinių vežimu keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimÄ , ir kt.

Taigi atsakovei yra (turėjo bÅ«ti) žinomi Å¡ios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos.Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantės skundas netenkintinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                   Irma Čuchraj Kolegijos teisėjos                                                                    Jolanta Gailevičienė                                                                                   AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė