f4ca4e32-0358-48a5-bf0a-3abae93d0e85 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas APranešėjas A. Saulėnas                                          Civilinė byla Nr. 2A-173-622/2013Teisėjas E. Mickevičius                                          (Proceso Nr. 2-06-3-13644-2010-2)                                 Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                         75.6; 75.7; 121.21.

                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. vasario 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. I. ir trečiojo asmens R. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimo civilinėje byloje pagal V.

I. ieÅ¡kinį atsakovui R. I., tretiesiems asmenims AB ,,Parex“ bankas, S. M., R. D., K. V., UAB ,,Procentas“, M. K., antstolei B. T., antstolei L. P. Klaipėdos apskrities VMI, A. A., Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, AB ,,Klaipėdos energija“, UAB ,,Moment credit“, UAB ,,HST Komunikacijos“, A. D., UAB ,,MGB Finance“, D. K., UAB ,,NWO Invest“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, A. I., R. G., P. V., J. F., T. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama padalinti santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ , t. y. ieÅ¡kovei priteisti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : 154/1539 žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Skolas kreditoriams: 2 947,42 Lt AB „Parex“ bankui, 17 354 Lt ir 5 060 Lt S. M.,       24 180 Lt R. D., 114 444 Lt ir 84 428 Lt K. V., 717,33 Lt                UAB „Procentas“, 2 519 Lt M. K., 613 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/01 antstolei B. T., 371 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/02930 antstolei B. T., 5 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VMI, 20 120,70 Lt A. A., 200 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, 50 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, l00 Lt Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, l 974,27 Lt AB „Klaipėdos energija“, 636 Lt UAB „Moment credit“, 903,80 Lt UAB „HST Komunikacijos“, 2 650 EUR A.

D., 3 079,85 Lt     UAB „MGB Finance“, 5 123 Lt D. K., 531 Lt UAB „NWO INVEST“, 333,76 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 50 000 JAV dolerių A. I., pagal   2009-08-27 paprastÄ jį vekselį ir 2009-05-05 paprastÄ jį vekselį R. G., 9 110 Lt J. F., 36 567,75 Lt T. R., 299,68 Lt antstolei L. P., 9 369,75 Lt P. V. pripažinti asmeninėmis atsakovo skolomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-08 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, padalino santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovei, asmenine nuosavybės teise priteisė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 125 000 Lt vertės bei 154/1539 žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 32 421 Lt vertes, iÅ¡ viso turto už 157 421 Lt, atsakovui, asmenine nuosavybės teise priteisė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 132 000 Lt vertės. Prievoles pagal 2005-06-08 sutartį su Danske Bank A/S (kredito likutis 81 896,65 Lt) ir pagal 2006-11-27 sutartį su AB SEB banku (kredito likutis 348 979,73 Lt) paliko solidariomis V.

I. ir R. I. prievolėmis. Skolas tretiesiems asmenims (kreditoriams): 2 947,42 Lt AB „Parex“ bankui, 17 354 Lt ir 5 060 Lt S. M., 24 180 Lt R. D., 114 444 Lt ir 84 428 Lt K. V., 717,33 Lt UAB „Procentas“, 2 519 Lt M. K., 613 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/01 antstolei B. T., 371 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0005/09/02930 antstolei B. T., 5 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVMI; 20 120,70 Lt A. A., 200 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, 50 Lt Valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, l00 Lt Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, l 974,27 Lt AB „Klaipėdos energija“, 636 Lt UAB „Moment credit“,              903,80 Lt UAB „HST Komunikacijos“, 2 650 EUR A.

D., 3 079,85 Lt                          UAB „MGB Finance“, 5 123 Lt D. K., 531 Lt UAB „NWO INVEST“, 333,76 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 50 000 JAV dolerių A. I., 159 000 Lt R. G., 9 110 Lt J. F., 36 567,75 Lt T. R., 299,68 Lt antstolei L. P., 9 369,75 Lt P. V., pripažino asmeninėmis atsakovo skolomis; priteisė iÅ¡ atsakovo 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei ir 4 622,63 Lt valstybei. KitÄ dalį ieÅ¡kinio atmetė. Teismas, dalindamas Å¡alių santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodė, kad aplinkybės, kad su ieÅ¡kove liko gyventi Å¡alių nepilnamečiai vaikai, kuriems priteistas iÅ¡laikymas, kad atsakovas nevykdo prievolių pagal sutartis su bankais, neteikia iÅ¡laikymo vaikams, nemoka komunalinių ir kitų mokesčių, nėra pagrindas iÅ¡ esmės nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo.

Teismas, atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), kurio vertė 125 000 Lt, todėl šį butÄ ir prie jo esantį žemės sklypÄ , kurio vertė 32 421 Lt priteisė ieÅ¡kovei asmenine nuosavybe, o butÄ , kuris nepritaikytas gyvenamajai patalpai, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 132 000 Lt, priteisė atsakovui. Toks nukrypimas nuo lygių dalių principo nėra esminis ir, teismo nuomone, geriausiai atitinka Å¡alių, nepilnamečių vaikų poreikius.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bendrų ir asmeninių sutuoktinių prievolių nurodė, kad tretieji asmenys nepateikė įrodymų, jog paskolos sutartis, kurias sudarė atsakovas, buvo sudarytos Å¡eimos interesais. IeÅ¡kovė neigia žinojusi apie atsakovo pasiraÅ¡ytas paskolos sutartis, vekselius, raÅ¡ytinio sutikimo sudaryti tokius sandorius nėra davusi, jų nėra patvirtinusi, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo Å¡ių prievolių priskirti bendroms sutuoktinių prievolėms. Teismas pažymėjo, kad atsakovo sudarytos paskolos sutartys yra aiÅ¡kiai neprotingos ir per didelės, jos nebuvo reikalingos ir Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Teismas nenustatęs bendros sutuoktinių prievolės, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo tenkinti trečiųjų asmenų reikalavimų prieÅ¡ prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo      2012-06-08 sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, ieÅ¡kinį tenkinti ir ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , įgytÄ santuokos metu.

Nurodo, kad atsakovas sutiko, kad visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atitektų jai, todėl ginčo dėl turto padalinimo nebeliko. Teismas, gavęs atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pripažinimo, nesprendė klausimo dėl ieÅ¡kinio pripažinimo, o iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės. Be to, teismui buvo pateikta taikos sutartis, pagal kuriÄ Ä¯gytas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atitekto jai, tačiau teismas taikos sutarties netvirtino. Kreditoriai AB SEB bankas ir Danske Bank A/S, kuriems įkeistas nekilnojamasis turtas neprieÅ¡taravo, kad santuokos metu visas už kreditus įgytas turtas atitektų jai.

Kiti tretieji asmenys – atsakovo asmeniniai kreditoriai jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl turto padalinimo bÅ«do nepareiÅ¡kė. Todėl pirmosios instancijos teismas virÅ¡ijo ieÅ¡kinio reikalavimus ir atsakovui priteisė tai, ko nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė neprašė ir tai, dėl ko nebuvo pareikÅ¡ti trečiųjų asmenų reikalavimai. Reikalavimas priteisti visÄ santuokos metu įgytÄ turtÄ neprieÅ¡taravo nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei vieÅ¡ajam interesui, nei kuriems nors atsakovo kreditoriams.

Mano, kad teismo sprendimas, kuriuo teismas priteisė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui prieÅ¡tarauja jos, kaip buvusios sutuoktinės ir laiduotojos, kreditorės ir nepilnamečių vaikų interesams. Ji prisiėmė įsipareigojimus AB SEB bankui, t. y. sumokėti kreditÄ už bankui įkeistÄ butÄ , (duomenys neskelbtini), todėl teismui priteisus butÄ atsakovui ir jį pardavus už atsakovo asmenines skolas, bus pažeisti jos ir vaikų interesai. Atsakovas pateikė pareiÅ¡kimÄ , kad prisideda prie ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ir praÅ¡o jį tenkinti.Trečiasis asmuo R.

G. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 sprendimo dalį, kuria atsakovo skola trečiajam asmeniui R. G. pripažinta asmenine atsakovo prievolė ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , pripažinti prievoles pagal 2009-08-27 ir 2009-05-05 paprastuosius vekselius, iÅ¡duotus                     R. G. (2010-03-10 vykdomieji įraÅ¡ai Nr. K1AK-1550, 1552) solidariomis ieÅ¡kovės ir atsakovo, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Mano, kad teismas sprendime nurodydamas konkrečiÄ atsakovo skolÄ â€“ 159 000 Lt, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ . Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo pateikta įrodymų, kad paskolos sutartys buvo sudarytos Å¡eimos interesais. Å ios aplinkybės buvo įrodinėjamos Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais. Skolinti pinigai buvo naudojami ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos verslo plėtrai ir poreikiams tenkinti. Liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo įmonei (duomenys neskelbtini)trÅ«ko apyvartinių lėšų, todėl paskolinti pinigai buvo naudojami įmonės veiklos finansavimui, t. y.

Å¡eimos verslui remti. Mano, kad teismas netinkamai vertino ir tyrė byloje esančius įrodymus. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens apeliacinį skundÄ , praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl atsakovo prievolės trečiajam asmeniui R. G. pripažinimo asmenine atsakovo prievole, palikti nepakeistÄ .Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens R. G. apeliacinį skundÄ , praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad jis yra asmeniÅ¡kai skolingas trečiajam asmeniui                        R.

G., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolÄ kreditoriui R. G. pripažino jo asmenine skola. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinių skundų ribų.Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas padalindamas sutuoktinių bendrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nepagrįstai peržengė byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, pažymi, kad įstatymai, reglamentuojantys santuokos nutraukimÄ , nustato tam tikras procesines teises ir pareigas ne tik siekiantiems nutraukti santuokÄ sutuoktiniams, bet ir bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi padalinti turtÄ , kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas teisingai iÅ¡spręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo klausimÄ , turi sudaryti sutuoktinių turto balansÄ , kuriame nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, o taip pat ir bendros sutuoktinių prievolės bei jų asmeninės prievolės. Ä®statymas taip pat nustato teismo pareigÄ iÅ¡ bendro sutuoktinių turto priteisti iÅ¡ Å¡io turto mokėtinas skolas ir tik tada, jeigu lieka bendro turto, jį padalinti tarp sutuoktinių (CK 3.118 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, kad CPK 376 straipsnis suteikia teisę teismui, nagrinėjant Å¡eimos bylas, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , ir virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus. Taigi, Å¡eimos bylose teismas, be kita ko, spręsdamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus, nėra suvaržytas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, kadangi turi užtikrinti visų bylos dalyvių – Å¡iuo atveju tiek sutuoktinių, tiek jų kreditorių – teisėtų interesų pusiausvyrÄ , maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto ir jų prievolių padalinimo rezultato kreditorių sÄ skaita.

Atsižvelgiant į tai, atmestini ieÅ¡kovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo klausimus, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ , bei nustatydamas sutuoktinių bendras ir asmenines prievoles kreditoriams, nepagrįstai peržengė byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007;       2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamas teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad jos reikalavimas priteisti visÄ santuokoje įgytÄ turtÄ jai, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajam interesui ir atsakovo kreditorių interesams bei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatvirtino sutuoktinių pateiktos taikos sutarties dėl turto padalinimo, ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas sutiko, kad visas santuokoje įgytas turtas bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kinį pripažino.

Pažymėtina, kad teismas padalinant santuokoje įgytÄ turtÄ turi pasirinkti tokį padalinimo bÅ«dÄ , kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti vieÅ¡ojo intereso atžvilgiu yra prioritetiÅ¡kai saugotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., byla Nr. 3K-3-482/2008). Kai Å¡ie interesai nesutampa, jų apsauga negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma, ji turi bÅ«ti proporcinga.

Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju bÅ«tų labiausiai socialiai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimÄ negali neatsižvelgė į sutuoktinių kreditorių interesus, kurie Å¡iuo nagrinėjamu atveju, padalinus turtÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo sutartu bÅ«du, pažeistų jų teisėtus interesus atgauti skolÄ .

Ir nors Å¡alių pateikta taikos sutartis yra jų tarpusavio suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka, reiÅ¡kianti, kad dėl santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto nėra sutuoktinių ginčo, teismas prieÅ¡ tvirtindamas tokiÄ sutartį, turi pareigÄ patikrinti, ar Å¡i sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, t. y. įvertinti ar toks turto padalinimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, ar nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų interesų, bei sutuoktinių kreditorių interesų.

CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo pareiga nepriimti atsakovo pripažinimo ieÅ¡kinio ir netvirtinti Å¡alių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė atsakovo ieÅ¡kinio pripažinimo bei netvirtino Å¡alių pateiktos taikos sutarties, kuri pažeidžia kreditorių interesus ir prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai.Ä®statymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Todėl bendroji taisyklė yra tokia, kad bendras turtas sutuoktiniams padalinamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Nuo turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių.

Vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Siekiant apsaugoti vaiko interesus visų pirma bÅ«tina atsižvelgti į bÅ«tinybę apginti vaikų naudojimosi gyvenamuoju bÅ«stu teises, užtikrinti tokias gyvenimo sÄ lygas, kurios bÅ«tinos jų fizinei, protinei ir socialinei raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje A.

N. v. A. N., byla Nr. 3K-3-419/2006). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aplinkybės, kad su ieÅ¡kove liko gyventi Å¡alių nepilnamečiai vaikai, kuriems priteistas iÅ¡laikymas, kad atsakovas nevykdo prievolių pagal sutartis su bankais, neteikia iÅ¡laikymo vaikams, nemoka komunalinių ir kitų mokesčių, nėra pagrindas iÅ¡ esmės nukrypti nuo turto padalinimo lygių dalių principo. Teismas padalindamas Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ pagrįstai, atsižvelgdamas į vaikų bei ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , priteisė butÄ (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei, todėl nepilnamečių vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jų fizinei, protinei ir socialinei raidai nėra pažeidžiamos, o butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris nepritaikytas gyvenamajai patalpai priteisė atsakovui.

Nors apeliantė teigia, kad ginčo dėl santuokoje įgyto turto neliko, ir atsakovas sutiko visÄ turtÄ perduoti ieÅ¡kovei, teismas bÅ«damas aktyvus Å¡eimos bylose ir gindamas ne tik sutuoktinių, bet ir jų kreditorių interesus, pagrįstai sprendė, kad toks Å¡alių susitarimas, bei turto padalijimo bÅ«das pažeidžia kreditorių interesus, į kuriuos teismas dalindamas turtÄ taip pat turi atsižvelgti bei juos ginti. Nieko nepagrįstas apeliantės argumentas, kad kreditoriai AB SEB bankas ir Danske Bank A/S neprieÅ¡taravo, kad įkeistas bankams nekilnojamas turtas bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovei, nes byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad be Å¡ių kreditorių, atsakovas dar turi daug kitų kreditorių, kuriems skolos yra didelės, ir jų interesai bei teisėti lÅ«kesčiai neturi bÅ«ti pažeidžiami.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė vykdo įsipareigojimus AB SEB bankui, moka kreditÄ už bankui įkeistÄ butÄ , (duomenys neskelbtini), kurį teismas nusprendė priteisti atsakovui, nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių. Be to, pažymėtina, kad teismo sprendimu prievolės pagal kredito sutartį kreditoriui AB SEB bankui pripažintos solidarios sutuoktinių prievolės. IeÅ¡kovė įvykdžiusi solidariÄ jÄ prievolę kreditoriui turės teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ atsakovo to, kÄ ji įvykdė (CK 6.9. straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalinant turtÄ pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir visÄ priteisti jai, akivaizdžiai neatitiktų įstatymo tikslų bei Å¡iuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovei atiteko turto už 157 421 Lt, o atsakovui 132 000 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai padalino sutuoktinių bendrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , toks padalinimas geriausiai atitinka abiejų Å¡alių interesus, nepažeidžia vaikų interesų bei visų kreditorių interesų.Kadangi trečiasis asmuo ginčija tik sprendimo dalį dėl skolos kreditoriui R.

G., pagal atsakovo iÅ¡duotus 2009-08-27 ir 2009-05-05 paprastuosius vekselius, pripažino atsakovo asmeninio pobÅ«džio prievole ir praÅ¡o Å¡iÄ prievole pripažinti bendrÄ ja solidariÄ ja sutuoktinių prievole, kiti sutuoktinių kreditoriai sprendimo dalies dėl jų skolų pripažinimo asmeninėmis atsakovo skolomis neginčija, todėl teisėjų kolegija patikrina tik Å¡ios ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rÅ«Å¡ių turtines prievoles.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Kasacinio teismo plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys.

Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti taikoma su Å¡io straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su Å¡eimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rÅ«pestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.

Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , reglamentuojantį bendras sutuoktinių prievoles iÅ¡skiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais.

Ar sandoris yra bÅ«tinas ir ar jis atitinka bendrus Å¡eimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus. Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo, siekdamas, kad jo sudaryta su atsakovu prievolė bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir skola pagal vekselius priteista iÅ¡ abiejų sutuoktinių solidariai, turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog pinigai atsakovui buvo paskolinti Å¡eimos interesams (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ginčo prievolės pagal atsakovo 2009-05-05 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį 100 000 EUR ir 2009-08-27 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį 100 000 Lt trečiajam asmeniui R.

G. atsirado ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos metu, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad prievoliniai santykiai susiklostė iÅ¡imtinai tarp kreditoriaus R. G. ir atsakovo. Paprastųjų vekseliu pagrindu iÅ¡duoti vykdomieji įraÅ¡ai yra skirti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ konkretaus asmens, t. y. iÅ¡ atsakovo. Duomenų, kad jo sutuoktinė ieÅ¡kovė dalyvavo ar žinojo apie Å¡ių sandorių sudarymÄ , byloje nėra. RaÅ¡ytinio sutikimo sudaryti tokius sandorius nėra davusi, jų nėra patvirtinusi.

Be to, pažymėtina ir tai, kad nors vekselius atsakovas pasirašė ir iÅ¡davė santuokos metu, tačiau kaip teigia Å¡alys, faktiÅ¡kai Å¡eima nuo 2008-11-01 metų buvo iÅ¡irusi, atsakovas kartu su ieÅ¡kove ir vaikais nebegyveno, bendro Å¡eimos Å«kio nevedė, todėl labiau tikėtina, kad apie atsakovo iÅ¡duotus ir pasiraÅ¡ytus vekselius, bei gautas pinigų sumas ir jų panaudojimÄ , ieÅ¡kovė nieko nežinojo. Taipogi byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog Å¡iais sandoriais gautos piniginės lėšos buvo panaudotos Å¡eimos interesais, bÅ«tų pagerintos Å¡eimos gyvenimo bei buitinės sÄ lygos, įsigytas turtas.

Atsakovas pasiskolinęs tokias dideles pinigų sumas, neskyrė kreditų bankams dengimui, už kuriuos Å¡alys buvo įsigijusios gyvenamÄ jį bustÄ bei jį įkeitusios bankui. Be to, kaip teigia ieÅ¡kovė, su tuo sutinka ir atsakovas, kad jis paskutinius metus visiÅ¡kai nevykdė savo pareigos rÅ«pintis vaikais, prisidėti prie materialių Å¡eimos poreikių tenkinimo, neskyrė pinigų Å¡eimos namų Å«kiui iÅ¡laikyti, skolinosi pinigus be ieÅ¡kovės sutikimo savo asmeniniams poreikiams tenkintini.

Tikslas, kuriam pasiskolino atsakovas pinigus vekseliuose nenurodyta. Atsakovas pats pripažino, kad prievolės trečiajam asmeniui yra jo asmeninės prievolės, kad jis skolinosi pinigus, kad galėtų padengti kitas savo asmenines skolas, kurių įvykdymų terminai jau buvo suėję. Taigi atsakovas prisiimdamas prievoles veikė išimtinai savo interesais ir gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo paskolintus pinigus, atsakovas panaudojo šeimos poreikiams.

Apelianto argumentai, kad pinigai buvo skolinami Å¡eimos poreikiams, nes ieÅ¡kovės ir atsakovės įmonei (duomenys neskelbtini)trÅ«ko apyvartinių lėšų, tik patvirtina tÄ faktÄ , kad pinigai buvo skirti tikrai ne Å¡eimos interesams ir poreikių tenkinimui, o įmonės finansinėms problemoms spręsti. Tai, kad ieÅ¡kovė dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere, o atsakovas, iki santuokos sudarymo, buvo įgijęs įmonės akcijų, nėra pagrindas teigti, kad įmonė (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktinių bendras verslas.

Be to, duomenų, kad trečiojo asmens pinigai buvo panaudoti įmonės apyvartinėms lėšoms ar įmonės vertė padidėjo, byloje nepateikta. Tai, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė išsamiai kiekvieno byloje pateikto įrodymo bei liudytojų parodymų, negalima daryti išvados, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas vertino tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek rašytinius įrodymus, ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, kurie leido labiau tikėti, kad atsakovo išrašyti vekseliai, bei jų pagrindu gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo prievoles, kylančias iÅ¡ atsakovo vardu iÅ¡duotų ir pasiraÅ¡ytų vekselių, pripažinti bendrosiomis Å¡alių sutuoktinių prievolėmis ir pagrįstai pripažino atsakovo skolÄ kreditoriui asmenine. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad teismas nepagrįstai rezoliucinėje dalyje nurodė, konkrečiÄ skolos sumÄ pagal atsakovo iÅ¡duotus vekselius. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pagal 2009-08-27 paprastÄ jį vekselį atsakovo skola trečiajam asmeniui – 100 000 Lt, pagal 2009-05-05 paprastÄ jį vekselį – 100 000 EUR.

Atsakovas teigė, kad dalį skolos yra grÄ Å¾inęs ir skola yra 159 000 Lt, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas yra grÄ Å¾inęs tik 5 000 Lt. Tačiau, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kokias konkrečias sumas atsakovas sumokėjo ir pagal kurį vekselį. Taigi duomenų byloje, kokia likusi skolos sumas pagal atsakovo iÅ¡duotus vekselius trečiajam asmeniui, nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad atsakovo asmeninės skolos dydį pagal trečiajam asmeniui iÅ¡duotus vekselius yra 159 000 Lt, be to, teismas tokios savo iÅ¡vados visiÅ¡kai neargumentavo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį dėl atsakovo asmeninės skolos trečiajam asmeniui, nurodant, kad skolos pagal      2009-08-27 paprastÄ jį vekselį ir 2009-05-05 paprastÄ jį vekselį trečiajam asmeniui R.

G. pripažintinos asmeninėmis atsakovo skolomis. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Trečiasis asmuo pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė Å¡ių iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).              Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo dalį dėl                      159 000 Lt skolos trečiajam asmeniui R. G. priteisimo, pripažinti, kad skolos pagal 2009-08-27 paprastÄ jį vekselį ir 2009-05-05 paprastÄ jį vekselį trečiajam asmeniui R. G. yra asmeninės atsakovo R. I. skolos.              Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Audrius Saulėnas Kolegijos teisėjai                                                                                           Alona Romanovienė                                                                                                                      Erika MisiÅ«nienė