f4c8a20c-d0df-4fbd-a365-828cfd37e5b2 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-15020-527/2021 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00847-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 2.10.12; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 19 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant pareiškėjos advokato padėjėjui V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos J. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys:

V. S. ir valstybės įmonė Turto bankas) priėmimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja 2021 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , likusį po jos sutuoktinio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos senelis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Po jo mirties liko palikimas: 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurio paveldėtojai buvo jo dukra V. S. ir sutuoktinė F. K.. A. K. mirus, po jo mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla notaro kontoroje nebuvo užvesta, kadangi nekilnojamasis turtas buvo registruotas F.

K. vardu. VĮ Registrų centre to turto asmeninė nuosavybė F. K. vardu buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) metais, remiantis (duomenys neskelbtini) pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš tiesų minėtieji pastatai buvo A. K. ir F. K. bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi buvo jų abiejų pasistatyti santuokos metu, (duomenys neskelbtini) metais, kas matyti iš įrašų VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, o A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties dabar F.

K. bei jos vaikų turto paveldėtojams kyla problemos dėl paveldėjimo procedÅ«rų įforminimo. Yra akivaizdu, kad F. K. iÅ¡ tiesų priėmė A. K. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jo turtÄ valdyti (Lietuvis Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK 5.51 straipsnis), t. y. ji nuo palikimo atsiradimo dienos valdė, naudojo ir disponavo sutuoktiniui priklausiusiais 1/2 gyvenamojo namo ir Å«kinių statinių, prižiÅ«rėjo juos, mokėjo su jais susijusius mokesčius, t. y. valdė juos kaip savo nuosavybę.

Jos požiÅ«rį į šį nekilnojamÄ jį turtÄ kaip į savo nuosavybę įrodo ir tai, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų tÄ turtÄ Ä¯registruoti savo vardu – gavo seniÅ«nijos pažymėjimÄ ir pateikė jį VÄ® Registrų centrui bei jo pagrindu registre buvo įraÅ¡yta tų pastatų savininke. Jokie kiti asmenys niekada jokių pretenzijų į A. K. turtÄ nereiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjos motina, F. K. dukra T. V., po F. K. mirties iki savo mirties gyveno tame name, valdė jį ir prižiÅ«rėjo kaip savÄ , kadangi turėjo motinos testamentÄ , kuriuo ji visÄ savo turtÄ paliko T.

V.. Å iuo konkrečiu atveju nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad F. K. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio A. K. mirties, pradėdama faktiÅ¡kai valdyti palikimÄ sudarantį turtÄ . Å is faktas nustatytinas paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu – J. V. siekia įteisinti po savo motinos T. V. (F. K. dukters) mirties likusio turto paveldėjimÄ . PareiÅ¡kėja neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , ir kitokia negu teismo tvarka Å¡iuos faktus patvirtinančių dokumentų gauti negali.

Kadangi yra visos CPK 444 ir 445 straipsniuose numatytos aplinkybės, todėl Å¡is pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti nagrinėjamas teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu nustatoma, jog jis faktiÅ¡kai valdo palikimÄ sudarantį turtÄ , t. y. juo naudojasi, prižiÅ«ri, administruoja, moka mokesčius, bei valdydamas minėtÄ turtÄ laiko save jo savininku. Å iuo konkrečiu atveju, faktiÅ¡kai susiklosčiusių veiksmų seka akivaizdžiai nurodo palikimo priėmimÄ â€“ mirusio A.

K. sutuoktinė F. K. perėmė visÄ mirusiojo turtÄ ir pradėjo jį valdyti kaip savo, o joks kitas paveldėtojas jokių pretenzijų į tÄ turtÄ niekada nepareiÅ¡kė. A. K. turto paveldėtojos buvo jo dukra V. S. ir dabar jau mirusi sutuoktinė F. K., kurios palikimÄ priėmė jos dukros T. V., O. Ž., G. B. ir V. S.. Å ioje byloje suinteresuotu asmeniu traukiama tiktai V. S., kadangi O. Ž. ir G. B. nebuvo A. K. turto paveldėtojos (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. S. niekada neprieÅ¡taravo ir dabar neprieÅ¡tarauja dėl to, kad jos motina F.

K. priėmė palikimÄ , likusį po jos tėvo mirties, ir pradėjo faktiÅ¡kai valdyti palikėjo turtÄ . Dėl tos priežasties ji pati, tėvui mirus bÅ«dama jau pilnametė, nesikreipė į notarÄ dėl tėvo palikimo priėmimo ir to palikimo nepriėmė. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinio fakto nustatymo sutiko iÅ¡ dalies. Ji pripažįsta, kad pareiÅ¡kėja turi teisę paveldėti jos mamai T. V. priklausiusį turtÄ , tačiau nesutinku, kad F.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos ir T. V. mama, priėmė visÄ palikimÄ , likusį po A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiÅ¡kai turtÄ valdyti. Po tėvo A. K. (duomenys neskelbtini) jo dalį pagal įstatymÄ turėjo paveldėti jos mama F. K., ji, V. S., ir jos sesuo T. V., tuo metu visos gyvenę tėvų namuose (duomenys neskelbtini), ir tuo namu naudojęsi. Pagal faktÄ jos priėmė tėvo A. K. palikimÄ . Tuo metu buvo laikoma, kad namas priklauso mamai, nes už jo statybas mokėjo mama.

Apie tai, kad tėvo A. K. dalis yra nepaveldėta, ji sužinojo tik dabar, kai jos sesers duktė J. V. pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalis nustatė, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Taigi, jos atveju taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo jos tėvo mirties dienÄ ir po jos. 1964 metų redakcijos CK 574 straipsnis nustatė, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

Å io kodekso 598 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, Å¡aukiami paveldėti pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notarinę kontorÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Å ių normų analizė leidžia teigti, kad įstatyminis paveldėtojas paveldi smulkius daiktus be atskiro sprendimo, užtenka tik gyventi palikėjo namuose 1 metus iki jo mirties. Be to, normos nustatė, kad įpėdiniai yra Å¡aukiami paveldėti, t. y. iniciatyva dėl paveldėjimo iÅ¡eina iÅ¡ notaro ar jam prilyginto asmens.

Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo, priimto 1974 m. birželio 26 d., 45 straipsnis nustatė, kad valstybinės įstaigos, įmonės ir organizacijos, kolÅ«kiai, kitokios kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos, mokyklos, kur mirusysis dirbo arba mokėsi, mirusiųjų gyvenamosios vietos milicijos įstaigos ir namų valdybos, taip pat piliečiai – gyvenamųjų namų savininkai privalo praneÅ¡ti valstybinėms notarinėms kontoroms arba vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams apie turtÄ , likusį mirus asmeniui, kurio įpėdinių nėra, taip pat jiems žinomus duomenis apie spėjamų įpėdinių gyvenamÄ jÄ arba darbo vietÄ .

Å io įstatymo 47 straipsnis nustatė, kad valstybinis notaras, gavęs praneÅ¡imÄ apie palikimo atsiradimÄ , privalo apie tai praneÅ¡ti tiems įpėdiniams, kurių gyvenamoji arba darbo vieta jam yra žinoma. AiÅ¡kinant Å¡ias normas sistemiÅ¡kai, jos mama ar kitas asmuo turėjo praneÅ¡ti valstybiniam notarui ar Liaudies deputatų tarybų vykdomajam komitetui apie likusį po jos tėvo A. K. mirties turtÄ . Po to ji turėjo bÅ«ti pakviesta priimti palikimo. Ji mano, kad jos mama tuo metu buvo neraÅ¡tinga ir nežinojo visų įstatymų ir kaip ji turėjo elgtis.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, po tėvo A. K. mirties likusį turtÄ , t. y. 1/2 namo (duomenys neskelbtini), turėjo paveldėti trys asmenys – mama F. K., ji (V. S.), ir jos sesuo T. V.. Taip pat teisę į paveldėjimÄ turėjo ir jos brolis P. K., bet jis mirė (duomenys neskelbtini), o jo duktė A. K. atsisakė paveldėti jam priklausiusį turtÄ . Kadangi jai nebuvo žinoma apie jos teisę į dalį tėvo palikto turto ir ji neatsisakė palikimo, todėl jai atnaujintinas terminas pareikÅ¡ti teisę į palikimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių ji sutinka, kad J. V. priėmė 5/6 palikimo, t. y. 5/6 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neseklbtini). Be to, vadovaujantis proceso ekonomiÅ¡kumo ir greitumo principu, ji praÅ¡o leisti jai pareikÅ¡ti pareiÅ¡kimÄ dėl termino paveldėti dalį jos tėvui priklaususio turto atnaujinimo.

V. S. atskiru pareiÅ¡kimu prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), priimti. 2021 m. birželio 21 d. nutartimi teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, siekdamas operatyvaus ir teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, atsisakė priimti suinteresuoto asmens V. S. pareiÅ¡kimÄ (CPK 143 straipsnio 4 dalis ir 443 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, jog net ir patenkinus suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ , teismo nuomone, tai neturės reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo patenkinimui, kadangi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu ir nepraÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad F.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) viena priėmė po A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį visÄ palikimÄ (tik su kuo ir nesutinka V. S.), pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. Nors Å¡iuo atveju tarp (suinteresuoto asmens reikalavimo arba kitaip – prieÅ¡ieÅ¡kinio) ir pradinio pareiÅ¡kimo arba kitaip – pradinio ieÅ¡kinio) ir yra tarpusavio ryÅ¡ys, nes ginčas vyksta dėl A. K. palikimo, tačiau, teismo nuomone, kartu nagrinėjant abu pareiÅ¡kimus, pareiÅ¡kėjos inicijuotas ginčas nebus iÅ¡nagrinėtas greičiau ir teisingiau (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas), prieÅ¡ingai tam – ginčo dėl juridinio fakto nustatymo, kad F.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , likusį po A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti, iÅ¡nagrinėjimas tik užsitęs, kadangi reikės papildomai aiÅ¡kintis aplinkybes, ar yra pagrindas atnaujinti V. S. terminÄ palikimui po jos tėvo mirties priimti, tuo labiau, kad V. S. pareiÅ¡kimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi bÅ«ti nagrinėjamas kitokia (CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka), o, be to, yra su trÅ«kumais (neapmokėtas žyminiu mokesčiu, o, be to, jame prieÅ¡taringai dėstomos aplinkybės apie tai, kad V.

S. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, tačiau praÅ¡oma atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti). Suinteresuotas asmuo V. S. 2021 m. liepos 16 d. atsiliepime nurodė, jog su pareiÅ¡kimu sutinka ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kadangi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl, sprendžiant palikimo priėmimo klausimÄ , taikytinos 1964 metų civilinio kodekso normos (toliau – 1964 m. CK), reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimÄ , įpėdinis turėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem bÅ«dais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ arba pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikÄ aiÅ¡kinant tiek 1964 m. CK 587 straipsnio, tiek 2000 m. CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Ar šie veiksmai atlikti sprendžiama iš:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. Bylos duomenys atvirtina, jog pareiÅ¡kėjos seneliui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirus (duomenys neskelbtini), po jo mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla notaro kontoroje nebuvo užvesta, nors pagal CK 573 straipsnio 1 punktÄ jo sutuoktinė ir vaikai buvo pripažįstami pirmos eilės įpėdiniais, paveldintys pagal įstatymÄ lygiomis dalimis PareiÅ¡kėjos teigimu, po A.

K. mirties liko palikimas: 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie buvo A. K. ir F. K. bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi buvo jų abiejų pasistatyti santuokos metu, (duomenys neskelbtini), kas matyti iš įrašų VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, nors, remiantis (duomenys neskelbtini) pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre to turto asmeninė nuosavybė (duomenys neskelbtini) metais buvo įregistruota F.

K. vardu. Teismo nuomone, yra akivaizdu, kad F. K. iÅ¡ tiesų priėmė savo sutuoktinio A. K. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jo turtÄ valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis), kadangi ji nuo palikimo atsiradimo dienos valdė, naudojosi ir disponavo sutuoktiniui priklausiusiais 1/2 gyvenamojo namo ir Å«kinių statinių, prižiÅ«rėjo juos, mokėjo su jais susijusius mokesčius, t. y. valdė juos kaip savo nuosavybę. Jos požiÅ«rį į šį nekilnojamÄ jį turtÄ kaip į savo nuosavybę įrodo ir tai, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų tÄ turtÄ Ä¯registruoti savo vardu – gavo seniÅ«nijos pažymėjimÄ ir pateikė jį VÄ® Registrų centrui bei jo pagrindu registre buvo įraÅ¡yta tų pastatų savininke.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad F. K. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio A. K. mirties, pradėdama faktiÅ¡kai valdyti palikimÄ sudarantį turtÄ . Å is faktas nustatytinas paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu – kad pareiÅ¡kėja galėtų įteisinti po savo motinos T. V. (F. K. dukters) mirties likusio turto paveldėjimÄ . Tačiau teismas taip pat pažymi, jog Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar F.

K. tik viena iÅ¡ įpėdinių faktiniu valdymu priėmė A. K. palikimÄ , kadangi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu ir nepraÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) viena priėmė po A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį visÄ palikimÄ (tik su kuo ir pradžioje nesutiko V. S., vėliau pakeitusi savo pozicijÄ ir prieÅ¡taravimų nebereiÅ¡kusi), pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. Todėl V. S. iÅ¡lieka teisė atskiroje byloje įrodinėti ir nusistatyti faktÄ , kad ji, bÅ«dama pirmos eilės įpėdinė, po savo tėvo A.

K. mirties taip pat priėmė jo palikimÄ faktiniu valdymu. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimaliÄ valstybei priteisiamÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), nustatytÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , likusį po jos sutuoktinio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti. Å is faktas nustatytinas paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu – kad pareiÅ¡kėja galėtų įteisinti po savo motinos T. V. (F. K. dukters) mirties likusio turto paveldėjimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus.

Teisėja Jolita Cirulienė