2022-05-11 Nr. AB-11843-3-61-3-00393-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2425-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00393-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas C. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 21S44290 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 6K-153 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietis, kurio kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas teigė, jog prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodė konkrečias aplinkybes, įrodančias, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia ir iki šiol. Atsakovas, vertindamas situaciją kilmės valstybėje bei pareiškėjui kylantį pavojų bei dėl to atsirandančią baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad jam galimai kilsiančios grėsmės lygis (laipsnis, tikėtinumas ar pan.) turi būti nustatytas remiantis ne bendro pobūdžio informacija apie situaciją kilmės valstybėje, o taikant vadinamąją „slankiojančią skalę“. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės. Pareiškėjas vertino, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai, t. y. visapusiškai ir išsamiai bei individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nepakankamai išanalizavo aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, kitas svarbias ir reikšmingas bylai aplinkybes, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl priėjo nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui nekyla grėsmė gyvybei ir / ar sveikatai.

4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi nesuteikti jam papildomos apsaugos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Skunde pateikiami duomenys patvirtina apie pareiškėjui (jo šeimos nariams) gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo Sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos nepagrįstas. Panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir atsakovo sprendimai, kuriais pareiškėjui taikytas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, nutarta jį išsiųsti. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies, priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Sprendimas išsiųsti pareiškėją, nesudarius jam galimybės pačiam išvykti, yra skubotas ir neproporcingas.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jam grėsmė kyla iš (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas teigė, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjo pateikti duomenys prieštarauja jo šeimos narių ir kitų liudytojų pateiktai informacijai, jie taip pat prieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Pareiškėjo paaiškinimo pobūdis, dėstomų minčių eiliškumas, chronologija ir įvardintos detalės suponuoja prielaidą, kad jo istorija ar bent didžioji jos dalis yra pramanyta bei neatskleidžia tikrųjų pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies motyvų. Atsižvelgęs į tai, atsakovas pareiškėjo pateiktų nuotraukų ir kitų dokumentų nelaikė patikimu įrodymu, sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jam gresia persekiojimas.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįvardijo kitų jam tariamai kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, konstatavo, kad joje beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Todėl buvo nuspręsta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Įvertinęs pareiškėjui gresiantį pavojų paties pareiškėjo minimos „slankiojančios skalės“ testo kontekste, Migracijos departamentas nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei nulemtų apsaugos poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio.

10. Atsakovas teigė, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo C. K. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą suteikti jam prieglobstį, t. y. pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas dėl atsakovo sprendimų panaikinimo kreipėsi į teismą.

13. Teismas vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsniais, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose ir nustatė, kad pareiškėjas prašymą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje iš esmės grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini).

14. Teismas nustatė, jog Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje iš įvairių šaltinių ir jos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimas stokoja detalių, jis yra abstraktus, bendro pobūdžio ir miglotas. Aiškindamas apie (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nenurodė nieko konkretaus apie pačius persekiotojus, teigė, jog niekaip nėra su jais susijęs. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl tikslo (duomenys neskelbtini) persekioti pareiškėją. Teismas sutiko su atsakovu, kad toks pareiškėjo paaiškinimas nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Teismas nurodė, jog patys persekiotojai (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas, pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tada, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Teismas nurodė byloje nenustatęs, kad pareiškėjas dėl jo nurodomo persekiojimo (duomenys neskelbtini) būtų kreipęsis į savo kilmės valstybės atitinkamas institucijas, byloje nėra kitų duomenų, kurie tvirtintų, kad pareiškėjo kilmės valstybė atsisako jam suteikti apsaugą nuo (duomenys neskelbtini) persekiojimo ar dėl kitų priežasčių jo negina bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinių“ priežasčių. Teismas sprendė, kad šiuo aspektu pareiškėjui negali būti suteikta tarptautinė apsauga.

15. Teismas nurodė, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad 2016–2019 m. kilmės valstybėje gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Šis regionas yra (duomenys neskelbtini). Teismas priėjo išvadą, jog (duomenys neskelbtini) yra saugi vieta gyventi, tai yra ekonomiškai išvystytas regionas.

16. Dėl pareiškėjo argumento, jog jį persekioja (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad šiuo aspektu pareiškėjo paaiškinimai taip pat yra migloti, bendro pobūdžio, nenuoseklūs ir prieštaringi. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 14 d. apklausos metu pareiškėjas jau nurodė kitas (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau detalių neminėjo, jokių įrodymų, susijusių su (duomenys neskelbtini), nepateikė. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) taip pat yra prieštaringos. Nors pareiškėjas teigė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini).

17. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su (duomenys neskelbtini), teismas vertino atsakovo surinktą informaciją ir nustatė, kad pareiškėjui pagal minėtą (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas, kalbėdamas apie (duomenys neskelbtini), pateikdamas (duomenys neskelbtini), bando suklaidinti dėl jam gresiančio pavojaus kilmės valstybėje.

18. Teismas vertino pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) pareiškėją ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau tiek pareiškėjas, tiek liudytojai nurodė, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas šį faktą vertino kaip nepatikimą, nes, jei (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), todėl priėjo išvadą, kad pareiškėjas neketino bėgti iš kilmės valstybės.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė kilmės valstybės (duomenys neskelbtini). Teismas šio dokumento nesiejo su pareiškėjo nurodomu galimu persekiojimu, atsižvelgęs į abstrakčius pareiškėjo paaiškinimus.

20. Teismas sutiko su atsakovo pozicija (prielaida), kad pareiškėjo istorija ar didžioji jos dalis yra pramanyta bei neatskleidžia tikrųjų pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies motyvų ir tikslų. Todėl pareiškėjo pateiktų duomenų (dokumentai ir kt.) nelaikė patikimu įrodymu, sprendžiant prašymą suteikti prieglobstį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nepagrindė, jog jo galimas persekiojimas yra susijęs su „konvencinėmis“ priežastimis, t. y. dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialiniai grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas sprendė, jog vien šiuo aspektu pareiškėjo prašymas dėl pabėgėlio statuso suteikimo negali būti tenkinamas. Vien tai, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog pareiškėjas jau yra persekiojamas dėl „konvencinių“ priežasčių. Teismas sprendė, kad tiek Migracijos departamentas, tiek Komisija priėjo pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą. Nors pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų, tačiau jis neatitinka kitų pabėgėlio statuso nuostatų (Įstatymo 86 str. 1 d., Konvencijos 1 str. A d.).

21. Dėl papildomos apsaugos, teismas aptarė pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, analizavo atsakovo Sprendimo turinį šiuo aspektu ir sutiko su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, t. y. kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad bendra smurto situacija kilmės šalyje, (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog pareiškėjo deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

22. Įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jo paaiškinimus, teiktus apklausose ir duotus teismo posėdyje, kitus byloje esančius įrodymus, Migracijos departamento pateiktą medžiagą, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas realiai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas pareiškėjo situaciją įvertino individualiai, byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

23. Teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra pagrįsta ir teisėta, tačiau draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo yra neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė, nurodė, jog pareiškėjui uždraudžiama į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos, ir sutrumpino šį laikotarpį iki 2 metų.

24. Teismas kitą pareiškėjo skundo reikalavimų dalį atmetė.

III. 25. Pareiškėjas C. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su pagrindine išvykimo iš kilmės šalies priežastimi (duomenys neskelbtini), atsakovo netinkamai atliktu tyrimu, nepripažintu įrodomąją vertę turinčiu dokumentu (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nesuteiktu prieglobsčiu, sprendimais išsiųsti bei uždrausti atvykti, ir laikosi pozicijos, jog jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1–3 punktus. Pareiškėjas teigia, jog nurodė individualias aplinkybes, dėl kurių privalėjo bėgti iš kilmės šalies. Pareiškėjas nuolat patiria baimę, kenčia nuo diskriminacijos bei depresijos.

27. Pareiškėjas vertina, kad jo paaiškinimas neturi formos ir turinio trūkumų, jo baimė yra ne hipotetinio pobūdžio, o visiškai pagrįsta. Pareiškėjas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl jo atitikties Įstatymo 86, 87 straipsnio nuostatoms, buvo neteisingai įvertinti visi aspektai bei aplinkybės, nebuvo individualiai įvertinta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies nuostatų atitiktis su pareiškėjo individualiu santykiu. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, jo nurodytus aspektus ir aplinkybes, buvo galimai pažeistas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, 99 punktas.

28. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi teismas, yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės valstybės realybei. Teismas buvo suklaidintas, o esminių faktinių aplinkybių vertinimo trūkumai nebuvo pašalinti, tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su pareiškėjo neatitiktimi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintiems kriterijams, tinkamai atliktu tyrimu bei įvertintais pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvais, ir papildomai nurodo, kad pareiškėjas nepateikė naujesnės informacijos ar duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, o vien pareiškėjo nesutikimas su Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu. Migracijos departamentas pažymi, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o, nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Pareiškėjas C. K. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių motyvų pareiškėjas nenurodė.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytam, teikti paaiškinimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 34. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 21S44290, kuriuo atmestas pareiškėjo C. K. prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, taip pat pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios Komisijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 6K-153, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, laikosi pozicijos, jog pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas.

37. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šiame teismo sprendime taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

39. Pasisakydama dėl pareiškėjo išsakytų argumentų, susijusių su teise būti išklausytam, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Tvarkos aprašo nuostatas prieglobsčio prašytojo skundas Komisijoje paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija nenustatė ir pareiškėjas nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo skundas Departamente ir Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka. Pareiškėjas dalyvavo ir buvo išklausytas pirmosios instancijos teisme, taigi ši jo teisė nebuvo pažeista.

40. Apeliantas taip pat kvestionavo pirmosios instancijos teismo ir atsakovo atliktą įrodymų vertinimą. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

41. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

42. Užsienietis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini). Išvykti iš kilmės valstybės paskatino ir tai, kad (duomenys neskelbtini), todėl jis nesijaučia saugus.

43. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta tokio masto ir intensyvumo konfliktai, kad pareiškėjui ten būtų nesaugu visoje valstybės teritorijoje. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Jo paaiškinimas apie neva patirtą smurtą ir persekiojimą nėra nuoseklus, paaiškinimo detalės prieštarauja viena kitai, neleidžia identifikuoti įvykių sekos, pareiškėjo konkrečių persekiotojų, jų motyvų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai laikė tokį paaiškinimą nepatikimu.

44. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių, t. y. dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

45. Apelianto argumentai, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, yra nepagrįsti, nes jo nurodytos aplinkybės nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, o deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas nedetalizavo jam individualiai gresiančios grėsmės gyvybei, o pateikė bendro pobūdžio informaciją apie galimai turėtas problemas su kilmės šalies (duomenys neskelbtini). Vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė apie žmogaus teisių laikymąsi ar demokratijos lygį kilmės šalyje nesuponuoja realaus persekiojimo ir grėsmės egzistavimo.

46. Apeliantas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nenustatyta, kad kilmės valstybėje jam gresia kankinimai arba mirties bausmė. Bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali individuali grėsmė. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas vyksta pakankamai žemu lygiu ir nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Kadangi pareiškėjas yra sveikas, jaunas, darbingo amžiaus vyras, kilmės valstybėje liko jo giminaičiai, jis yra susipažinęs su kilmės valstybėje egzistuojančiais papročiais, jam įsikurti kitoje kilmės šalies vietovėje ir išvengti persekiojimo nebūtų sudėtinga.

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo baimė būti persekiojamam remiasi subjektyvia jo nuomone, pareiškėjo paaiškinimas laikytinas nepatikimu, abstrakčiu ir prieštaringu, todėl Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio sąlygų pabėgėlio statusui ar papildomai apsaugai gauti.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Migracijos departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į kilmės šalį ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta Migracijos departamento Sprendimo dalis yra tinkamai pakoreguota pirmosios instancijos teismo. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl nurodyta Sprendimo dalis, su pirmosios instancijos teismo atliktomis korekcijomis, yra nepagrįsta ar neproporcinga, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo C. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė