f4c5949d-e293-47ca-b458-697c67838b8e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                  Civilinė byla Nr. e2-1443-823/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01113-2017-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4398-781/2017, kuria teismas atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ uždarajai akcinei bendrovei „Viltsta“, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja VMI prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovei UAB „Viltsta“, nurodydama, kad atsakovė nevykdo savo mokestinių prievolių, yra skolinga valstybės biudžetui 30 475,55 Eur.Atsakovė nesutiko su pareiÅ¡kimu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 32 698,55 Eur (30 475,55 Eur skola VMI ir 2 223 Eur skola VSDF). Ä®monės turtÄ sudaro 153 974 Eur dydžio reikalavimas UAB „Albista“, kuri Å¡iuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais ir negali iÅ¡ karto grÄ Å¾inti atsakovei skolos, tačiau UAB „Albista“ yra priteista virÅ¡ 200 000 Eur suma iÅ¡ kito skolininko, iÅ¡ kurio Å¡iuo metu minėta skola yra iÅ¡ieÅ¡koma.

Atsakovė atnaujino veiklos vykdymÄ , Å¡iuo metu turi 3 darbuotojus. Dalis skolos pareiÅ¡kėjai buvo sumokėta. Taigi, atsakovė yra moki ir imasi visų įmanomų priemonių tam, jog atsiskaitytų su pareiÅ¡kėja.Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „Viltsta“.Teismas nustatė, kad atsakovės įmonės turtÄ iÅ¡ viso sudaro 153 974 Eur, kuris visas yra trumpalaikis.

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 37 229 Eur, tačiau, atsakovės teigimu, pradelsti įsipareigojimai sudaro 32 698,55 Eur (VMI ir VSDFV). VieÅ¡i VSDFV duomenys patvirtina, kad įmonėje dirba 3 darbuotojai, skola VSDF sudaro 2 223 Eur; vieÅ¡i VMI duomenys patvirtina, kad atsakovė turi 30 225,55 Eur mokestinės nepriemokos. Antstolių informacinė sistema patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos iÅ¡ieÅ¡kotojai VMI.Teismas atsižvelgė į atsakovės argumentus, kad jos debitorė UAB „Albista“ yra moki (nors ir susiduria su laikinais finansiniais sunkumais), turi galiojančiÄ virÅ¡ 200 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į savo skolininkÄ V.

L.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš V. L. UAB „Albista“ iš tiesų priteista 209 810,82 Eur skola ir išduotas vykdomasis raštas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2VP-20693-934/2017, nustatyta skolininko V. L. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nors nurodyta nutartis nėra įsiteisėjusi (yra apskųsta), tačiau matyti, kad V. L. turi pakankamai turto, jog skola atsakovės debitorei UAB „Albista“ būtų išieškota bent iš dalies.

Be to, UAB „Albista“ sumokėjo dalį atsakovės skolos VMI ir VSDFV (atitinkamai 250 Eur ir 50 Eur sumas). Teismas pripažino, kad atsakovė turi realių galimybių susigrÄ Å¾inti skolÄ (arba bent jau jos dalį) iÅ¡ savo debitorės UAB „Albista“, todėl šį reikalavimÄ Ä¯traukė į atsakovės turimo turto masę (CPK 178, 185 straipsniai).Teismas konstatavo, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma (32 698,55 Eur) nevirÅ¡ija pusės į įmonės turto balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (153 974 Eur), atsakovė atnaujino veiklos vykdymÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra nemoki Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies prasme.

Duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog įmonė veikia nuosekliai nuostolingai, jos finansinė padėtis nuolatos blogėja, dėl ko bÅ«tų mažai tikėtina, kad Å¡i tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, nesama. Teismo vertinimu, atsakovės finansinė padėtis nėra kritinė, todėl, įvertinus tai, kad bankroto bylos kėlimas yra ultima ratio (lot. paskutinė priemonė), nėra pagrindo kelti atsakovei UAB „Viltsta“ bankroto bylÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja VMI praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Viltsta“. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbus ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie faktinį įmonės mokumÄ , nes nustačius, kad įmonė eilę mėnesių nesugeba bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali bÅ«ti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir nevirÅ¡ijant ½ balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr.2-1162/2010 ir 2-1665/2011).

Pagal viešų registrų duomenis atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi. Pagal VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡Ä Ä¯monės vardu registruotų transporto priemonių nerasta. VisÄ atsakovės turimÄ turtÄ sudaro finansinis reikalavimas UAB „Albista“, kurios vadovas nuo 2012 rugsėjo 30 d. yra A. B., kartu esantis ir UAB „Viltsta“ vadovu. Pagal paskutinį UAB „Albista“ Juridinių asmenų registrui pateiktÄ balansÄ už 2015 m. įmonės turtÄ sudaro 304 322 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 229 112 Eur, t. y.

įmonė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto. Teismas privalėjo įvertinti, kad atsakovės turtÄ sudaro nemokios UAB „Albista“ debitorinis įsiskolinimas.Aplinkybė, kad UAB „Viltsta“ dirba 3 darbuotojai, nėra pagrindas konstatuoti, jog įmonė yra moki. PareiÅ¡kėja nuo 2013 m. gruodžio mėnesio siekia priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , tačiau per šį laikotarpį pavyko iÅ¡ieÅ¡koti tik jos dalį. Atsakovė per daugiau nei 3 metus nesugebėjo sumokėti mokestinės nepriemokos, o atsakovei taikomi mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai yra nerezultatyvÅ«s. Atsisakius iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantys kreditoriai (VMI, VSDFV) atsiduria sudėtingoje situacijoje, nes atsakovė nesiekia tinkamai vykdyti mokestinių prievolių.

Mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Nesumokėjus mokesčių, arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Pareiškėja, priešingai nei kiti kreditoriai, negali atsisakyti teikti paslaugų ar prekių skolininkei, nes tai lemia mokestinių santykių ypatumai. Atsakovė, tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių, pažeidžia ne tik pareiškėjos, bet ir visuomenės bei valstybės interesus, todėl turi būti pašalinta iš rinkos bankroto procedūros metu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A2.2.-7511-271/2015, nustatė, kad A. B. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, todėl jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Už minėtÄ pažeidimÄ teismas 2015 m. birželio 8 d. nutarimu A. B. paskyrė 300 Eur baudÄ . Nutarimas įsiteisėjęs. Tai taip pat patvirtina faktinį atsakovės nemokumÄ .Trečiasis asmuo VSDF Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o teismo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir iÅ¡kelti UAB „Viltsta“ bankroto bylÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:UAB „Viltsta“ turi nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimÄ VSDFV biudžetui, kuris 2017 m. liepos 11 d. yra 2 292,43 Eur (2 176,88 Eur įmokų ir 115,55 Eur delspinigių). Pagrindinė skolos dalis susidarė nuo 2013 m. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 19 d. (519,78 Eur). Nuo 2014 m. sausio mėnesio į atsakovės sÄ skaitas buvo pateikti debeto mokėjimo nurodymai dėl lėšų įsiskolinimo dengimui nuraÅ¡ymo, tačiau iki Å¡ios dienos jokių lėšų negauta.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės įmonės sÄ skaitose joks piniginių lėšų judėjimas nebevyksta ilgÄ laikÄ . Atsakovė iki 2014 m. liepos 14 d. atleido visus darbuotojus, todėl preziumuotina, kad įmonė veiklos nevykdė. Tik 2017 m. birželio 6 d. priimti 3 apdraustieji, kurie 2017 m. birželio 30 d. atleisti. Nuo 2017 m. liepos 12 d. vėl priimtas vienas apdraustais – A. B., kuris yra ir atsakovės vadovas. Viešųjų registrų duomenimis įmonė jokio registruoto turto neturi, todėl įsiskolinimo sumokėjimÄ užtikrinti įmonės turtu nėra galimybės. VisÄ UAB „Viltsta“ turtÄ sudaro finansinis reikalavimas UAB „Albista“, kurios vadovas ir akcininkas yra A.

B. (Å¡is asmuo yra ir UAB „Viltsta“ vadovas). Pagal VÄ® „Registrų centras“ pateiktÄ 2015 m. balansÄ UAB „Albista“ atitinka nemokios įmonės statusÄ , todėl atsakovės turtinės teisės įgyvendinimas yra labai abejotinas. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė geranoriÅ¡kai atsiskaityti su kreditoriais neketina, o realių galimybių padengti įsiskolinimÄ iÅ¡ kitų įmonės lėšų ar turto nėra galimybės. Todėl konstatuotina, kad UAB „Viltsta“ nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.Atsakovė UAB „Viltsta“ atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Atsakovė neatitinka nemokios įmonės statuso, todėl teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ . Aplinkybė, jog Å¡iuo metu atsakovė ir jos skolininkė patiria laikinų finansinių sunkumų dėl nesÄ Å¾iningų skolininkės debitoriaus veiksmų, nėra pagrindas iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Dabartinė atsakovės finansinė situacija neužkerta kelio pareiÅ¡kėjai nukreipti savo reikalavimus į atsakovės gautinas sumas iÅ¡ UAB „Albista“ ar imtis kitų kreditoriaus teisių gynybos bÅ«dų.

PareiÅ¡kėja skolÄ gali iÅ¡sireikalauti ir kitomis priemonėmis, įvykdydama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės turto ne ginčo tvarka. PareiÅ¡kėjos argumentai, kad jos reikalavimas yra kilęs iÅ¡ mokestinių prievolių ir skirtas tenkinti vieÅ¡uosius interesus, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi vertinant atsakovės mokumÄ ir nėra pagrindas kitaip vertinti Ä®BÄ® nustatytus kriterijus bankroto bylai iÅ¡kelti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliantė VMI kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylÄ naujus įrodymus.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vieÅ¡ojo intereso sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo egzistavimÄ bei į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra aktualÅ«s vertinant atsakovės mokumÄ , priima apeliantės pateiktus į bylÄ naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).Ä®statymas numato griežtas bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas bei įpareigoja teismÄ nuodugniai iÅ¡tirti įmonės, kuriai siekiama iÅ¡kelti bankroto bylÄ , finansinę padėtį.

Vienas iÅ¡ Ä®BÄ® įtvirtintų savarankiÅ¡kų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Ä®monės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės Å«kinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyvia rinkos dalyve.Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne vien formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi bÅ«ti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės: kokį turtÄ Ä¯monė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).

Bankroto bylų nagrinėjimas turi vieÅ¡Ä jį interesÄ iÅ¡ verslo rinkos paÅ¡alinti realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti keliÄ tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų bÅ«ti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir nevirÅ¡ijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja 30 475,55 Eur skolÄ iÅ¡ atsakovės nesėkmingai siekia iÅ¡siieÅ¡koti nuo 2013 m.

Taip pat atsakovė yra skolinga 2 223 Eur VSDF. Bendra atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma yra 32 698,55 Eur. VisÄ atsakovės turtÄ sudaro 153 974 Eur debitorinė UAB „Albista“ skola. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡ V.

L. UAB „Albista“ yra priteista 209 810,82 Eur skolos, ir į tai, kad V. L. turi pakankamai turto, jog jo skola atsakovo debitorei UAB „Albista“ bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota bent iÅ¡ dalies, atsakovės galimybės atgauti iÅ¡ UAB „Albista“ skolÄ yra reali, todėl į atsakovės turtÄ Ä¯trauktinas 153 974 Eur debitorinis reikalavimas UAB „Albista“ ir darytina iÅ¡vada, kad atsakovė yra moki. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Pirma, darydamas iÅ¡vadÄ apie UAB „Albista“ galimybes grÄ Å¾inti skolÄ apeliantei, pirmosios instancijos teismas netikrino, ar UAB „Albista“ neturi kitų kreditorių ir kokia yra jos finansinė padėtis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog UAB „Albista“ turės galimybę sumokėti atsakovei skolÄ tik pati iÅ¡ieÅ¡kojusi atitinkamas sumas iÅ¡ V. L., leidžia abejoti UAB „Albista“ galimybe grÄ Å¾inti atsakovei visÄ skolÄ . Sutiktina ir su apeliantės argumentu, kad jos pateiktas UAB „Albista“ 2015 m. balansas rodo Å¡ios įmonės nemokumÄ â€“ pagal šį balansÄ Ä¯monė turi 304 322 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus sudaro 229 112 Eur.

Nors UAB „Albista“ ir sumokėjo dalį atsakovės skolos VMI ir VSDFV (atitinkamai 250 Eur ir 50 Eur sumas), tačiau Å¡ių įmokų sumos, palyginti su pačios skolos dydžiu, yra pernelyg mažos, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė bei jos debitorė yra mokios įmonės ir tikrai per protingÄ laiko tarpÄ sumokės kreditorėms visÄ skolÄ .Antra, byloje nėra duomenų apie V. L. priklausančio areÅ¡tuoto turto vertę, o byloje esantis antstolio 2017 m. sausio 5 d. turto areÅ¡to aktas patvirtina, kad daliai areÅ¡tuoto V.

L. priklausančio turto yra registruota hipoteka. Pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iÅ¡ atsakovės vadovo, kuris taip pat yra ir UAB „Albista“ vadovu, pateikti detalesnius duomenis iÅ¡ vykdomosios bylos apie antstolio nustatytÄ areÅ¡tuoto V. L. priklausančio turto vertę ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. L. perspektyvas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-7511-271/2015 pripažino A.

B. kaltu padarius administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 300 Eur baudÄ . Teismo nutarime konstatuota, kad UAB „Viltsta“ realiai veiklos nevykdo. Bendrovei yra skolinga UAB „Technasta“, tačiau pastaroji taip pat nemoki, nors jai skolinga kita bendrovė – UAB „Albista“. A. B. vadovauja visoms trims bendrovėms. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į cituotame nutarime nustatytas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes apie atsakovės įmonės mokumÄ .Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovės įmonėje dirba trys darbuotojai, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuo 2017 m. liepos 12 d. atsakovės įmonėje yra tik vienas darbuotojas – jos vadovas.

Be to, pagal byloje esančius duomenis, visi trys atsakovės darbuotojai į darbÄ buvo priimti 2016 m. birželio 6 d., t. y. jau vykstant Å¡iai civilinei bylai, ir pagal VSDFV atsiliepime į skundÄ pateiktÄ informacijÄ atleisti 2017 m. birželio 30 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nagrinėjamos bylos aplinkybes ir netinkamai vertino atsakovės įmonės mokumÄ , todėl ginčijama nutartis yra naikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, Ä®BÄ® 10 straipsnio 8 dalis).

     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a:                     Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta atsakovei UAB ,,Viltsta“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , panaikinti ir perduoti Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.              Teisėja                                                                                            Goda Ambrasaitė - Balynienė