2023-03-08 Nr. AB-5570-3-62-3-02881-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-246-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02881-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal J. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad bausmę atlieka Marijampolės PN, nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. priskirtas lengvajai grupei, todėl jam pagal teisės aktus jam turi būti sudaryta galimybė skambinti telefonu tris kartus per dieną, tačiau nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. ši teisė jam nėra užtikrinama.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal sudarytą grafiką daug nuteistųjų naudojasi šia teise, o taksofonų yra tik 2, todėl jie nuolat užimti. Pareiškėjas, įsigijęs taksofono kortelę, neturi galimybės paskambinti artimiesiems, žmonai, sūnui, tėvams.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad žodžiu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, tačiau jis nurodė, rašyti skundą. Dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyria neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo santykiai su artimaisiais.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje 2 būryje, kuriame gali gyventi ne daugiau nei 81 nuteistasis. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 74 straipsnio 4 punktą, nuteistiesiems leidžiama tris kartus per dieną paskambinti telefonu. Nuteistųjų naudojimasis telefonu vyksta pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintus grafikus.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 18 d. įsakymu yra patvirtintas nuteistųjų telefoninių pokalbių grafikas, Marijampolės PN yra įrengti 7 taksofonai. Atsakovo atstovas teigė, kad nėra įmanoma, jog pareiškėjas negalėjo prieiti prie taksofono ir pasinaudoti teise paskambinti, be to, su artimaisiais gali bendrauti ir kitomis priemonėmis, rašyti laiškus, teikti prašymus dėl pasimatymų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Marijampolės PN administraciją dėl nesuteiktos teisės į skambučius nesikreipė.

8. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo J. R. skundą atmetė.

10. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) nuostatas (102 str., 74 str. 4 p.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) nuostatas (37 p., 38 p.), konstatavo, kad pataisos įstaiga privalo nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti telefonu.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę 3 kartus per dieną skambinti telefonu. Teismas, įvertinęs Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-134 patvirtintą Nuteistųjų telefoninių pokalbių grafiką, nurodė, kad pareiškėjui buvo sudaryta 3 val. trukmės laikas per kurį jis galėjo įgyvendinti jam suteiktą teisę, be to, teismas nurodė, kad atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas galėjo naudotis 2 taksofonais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu skambino tik vieną kartą (2021 m. spalio 21 d.) ir pokalbis truko trumpai.

12. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog pareiškėjas pageidavo telefonu skambinti konkrečiam asmeniui. Teismas vertino, kad vien tik aplinkybė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesinaudojo skambučio teise ar ja naudojosi retai, nesudaro pagrindo išvadai, jog pataisos namuose jam nebuvo sudaryta galimybė skambinti telefonu. Pagal galiojusį reglamentavimą pareiškėjas taip pat turėjo galimybę kreiptis į Marijampolės PN administraciją dėl papildomo laiko skambinimui skyrimo, tačiau pareiškėjas dėl šių aplinkybių į pataisos namų administraciją nesikreipė, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas pageidavo telefonu skambinti artimiesiems, o atsakovo atstovas šios teisės pareiškėjui neužtikrino.

13. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato pataisos įstaigoms konkrečių reikalavimų taksofonams įrengti ar jų kiekio, taip pat byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie taksofonų ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nesudarytos galimybės skambinti telefonu dėl didelio besinaudojančiųjų telefonu skaičiaus. Teismas nurodė, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie nuteistojo konkretų pageidavimą realizuoti tam tikrą teisę (skambinti telefonu), ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjas galėtų ją realizuoti. Teismas vertino, kad, nenustačius, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN dėl sunkumų realizuojant skambučio teisę, pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų.

14. Teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo teigti, jog Marijampolės PN pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skambinti telefonu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III. 15. Pareiškėjas J. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad įstaigoje yra įrengti 7 taksofonai, be to, nuteistųjų yra labai daug ir neįmanoma visiems spėti per skirtą laiką paskambinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Marijampolės PN su skundais, tačiau jo skundų neregistravo.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Marijampolės PN nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas turėjo galimybes realizuoti teisę į telefono skambučius, konstatavo, kad nėra nustatyta neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, neįvertino, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus pareiškėjas neturėjo galimybės realizuoti teisę į skambučius, be to, pareiškėjas kreipdavosi į Marijampolės PN, tačiau jo skundų neregistruodavo.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas turėjo teisę paskambinti telefonu 3 kartus per dieną. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas turėjo galimybę tinkamai šia teise pasinaudoti.

24. Šiuo aspektu paminėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (duomenis taksofonų įrengimą, apie pareiškėjo skambučių skaičių, duomenis apie skambučių grafiką, pareiškėjo argumentus), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes realizuoti savo teisę į skambučius telefonu, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi. Atsižvelgus į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai nereglamentuoja taksofonų, įrengtų pataisos įstaigoje, skaičiaus, pareiškėjas pats neginčijo, kad taksofonai yra įrengti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus duomenis apie taksofonų skaičių.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nėra teikęs atsakovui prašymų / skundų dėl neužtikrinamos jo teisės skambinti telefonu, pažymi, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl prašymų teikimo labai nekonkrečios ir prieštaringos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis ne kartą kreipėsi į Marijampolės PN su skundais ir prašymais, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jis į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi žodžiu ir jam buvo nurodyta teikti skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti abstraktūs ir prieštaringi paaiškinimai dėl teiktų prašymų nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

27. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

28. Byloje nenustatyti Marijampolės PN administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui buvimo Marijampolės PN laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių buvo kilę tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymo konstatavimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad būdamas Marijampolės PN patyrė objektyvias neigiamas pasekmes, todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).

30. Nenustačius Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius