f4bf9e8a-b2b4-4fde-8203-09eb0ed71468 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1-1350-946/2016Teisminio proceso Nr.1-01-1-57537-2015-8                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)  1.2.14.3.1; 1.2.14.3.2.2.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.rugpjūčio 18 d.

Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant:prokurorui Aliui JuodvirÅ¡iui,kaltinamajam D. L., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, kaltinamajam N. G., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei nedalyvaujant nukentėjusiajam J. R.,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų: 1. 2007-01-30 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 str. 2 d. (2 veikos) – laisvės atėmimu 10 mėn.; 2007-03-29 Kauno apygardos teismo 2007-01-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas:

D. L. paskirta 90 parų areÅ¡to bausmė, atliekant jÄ areÅ¡tinėje; 2. 2007-06-07 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str.1d., 178 str. 1 d.-laisvės atėmimu 2 m. 6mėn.; 3. 2007-06-11 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 284 str.1d. - laisvės atėmimu 3 mėn.; 4. 2007-10-03 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str.1d., 63 str.–laisvės atėmimu 3 m. ir 6 mėn; 5. 2007-11-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1d., 63 str.-laisvės atėmimu 3 m. ir 9 mėn; 6. 2008-04-21 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1d., 63 str.- laisvės atėmimu 4 m.; 7. 2012-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180str.1d., 63 str.- laisvės atėmimu 1 m.; 8. 2013-10-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., 9. 2015-05-27 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme. 2016-02-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų arešto bausme; 10. 2016-04-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 64 str. laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.  Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,             N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 4 kartus: 1. 1998-10-22 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d.

– laisvės atėmimu 2 m. su ¼ turto konfiskavimu, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams; 2. 1999-05-25 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 111 str. 1 d., 225 str. 3 d. - laisvės atėmimu 3 m. 10 mėn. pritaikius LR 2000-04-11 įstatymÄ â€žDėl amnestijos akto“, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. 20 d. Bausmę atlikęs; 3. 2012-06-15 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. devynių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 187 str. 1 d. vienerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė bausmė – vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per Å¡eÅ¡is mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajai; 4. 2016-04-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiui, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams 6 mėnesiams.  Bausmė neatlikta, teistumas neiÅ¡nykęs,             kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., ir             n u s t a t ė :             D.

L. ir N. G. 2015-10-16 apie 22.30 val. prie (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai ir pasiÅ«lę Suomijos piliečiui J. R. jį pavežti, įsisodino jį į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to nusivežė į (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatve, kur panaudodami fizinę prievartÄ , iÅ¡traukė J. R. iÅ¡ automobilio, N. G. jį paguldžius ir laikant prispaudus prie žemės, D. L. iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡traukė Suomijos piliečio pasÄ , Suomijos banko „(duomenys neskelbtini)“ kortelę, identifikacinę kortelę, vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ Suomijos piliečio J.

R. vardu, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsun“ 20 Eur vertės, 40 Eurų ir su jais pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ bendros 60 Eur vertės – nukentėjusiajam Suomijos piliečiui J. R. priklausantį turtÄ .Kaltinamasis D. L. teisme kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis ir N. G. važinėjo po miestÄ su maÅ¡ina. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini) sustojo nusipirkti alaus. Toje parduotuvėje ir sutiko suomį, kuris buvo girtas, kalbėjo apie kažkokias moteris, prašė pavežti.

Tada jis įsėdo į maÅ¡inÄ ir kartu su juo važiavo. Važiuojant kurį laikÄ suomis jį sunervavo, kad nepasakė konkrečiai adreso,. Kur važiuoti, tai jie sustojo prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko, liepė jam iÅ¡lipti. Kai jis iÅ¡lipo, tai G. jį parvertė ant žemės, laikė, o jis iÅ¡traukė dokumentus, telefonÄ , vėliau pažiÅ«rėjęs tarp[ dokumentų rado ir 40 Eurų. Suomis neÅ¡aukė, pagalbos neprašė. NesiprieÅ¡ino. IÅ¡ anksto tikslo apiplėšti suomį nebuvo.

Paimtus dokumentus ir telefonÄ davė N. G., o pinigus pasiliko sau, nes pylėsi kurÄ . Sutinka atlyginti suomiui dėl prarastų dokumentų tvarkymo patirtÄ Å¾alÄ , o dėl neturinės mano, kad reikalaujama per didelė suma.Kaltinamasis N. G. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad su D. L. atvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten joje sėdėjo nukentėjusysis suomis ir gėrė. Nukentėjusįjį užkalbino D.. Tada suomis savo noru įsėdo į jų automobilį.

Nukentėjusysis kalbėjo rusiÅ¡kai. Automobilį vairavo D.. IÅ¡ pradžių nesitarė su L., kur jį veÅ¡. Po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko parkÄ ir suomiui pasakė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Jis parvertė jį ant žemės, kai suomis pasakė, kad neturi pinigų. Vertė ant žemės jį, kad rasti pinigų. Pas jį buvo rasti dokumentai, telefonai. Juos apieÅ¡kojęs suomio kiÅ¡enes rado ir paėmė L.. Jis laikė nukentėjusįjį, kol D. ieÅ¡kojo daiktų. Po to su L. atsigėrė alaus.

KitÄ dienÄ D. atvežė dokumentus ir telefonÄ . Tuos dokumentus sudegino, o telefonÄ pasiliko. Jį vėliau pas jį rado policija. Po visko nukentėjusįjį paliko miÅ¡ke, patys iÅ¡važiavome iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko. Su D. iÅ¡ anksto nieko nebuvo sutarę. Suprato viskÄ , kai jau buvo visi kartu automobilyje. Kad buvo rasti pinigai pas suomį, nežinojo, L. apie tai nesakė. Su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes per didelė žala.              Be kaltinamųjų visiÅ¡ko prisipažinimo, jų kaltė Å¡ioje byloje yra įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtais įrodymais:             2015-10-16 pareiÅ¡kimu apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriame nurodyta, kad J.

R. parodė, jog buvo nuvažiavęs su dviem vyrais už Kauno miesto ribų, kur buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ automobilio, parverstas ant žemės, o iÅ¡ kiÅ¡enių jam iÅ¡traukė viskÄ , kÄ jis turėjo: dokumentus, pinigus, telefonÄ . Jį apiplėšę asmenys j paliko miÅ¡ke, o patys iÅ¡važiavo. (b. l. 8).             Nukentėjusiojo J. R. parodymais apie tai, kad 2015-10-16 jis buvo bare su moterimi, kur gėrė alų. Dar viena moteris, su kuria susipažino tÄ vakarÄ m buvo išėjusi.

Tada bare du vyrai jam pažadėjo, kad jį nuveÅ¡ pas išėjusiÄ moterį, todėl jis sėdo į jų automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Tada jį nuvežė kažkur už miesto, iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, paguldė ant žemės ir laikydami prispaudę iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enių viskÄ . Paėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ 20 eurų vertės, 40 eurų, banko kortelę, pasÄ , identifikacinę kortelę, vairuotojo pažymėjimÄ . Dėl to patyrė bendrÄ 240 eurų žalÄ .

Naujus dokumentus Suomijoje jau turi. Už naujų dokumentų pagaminimÄ Suomijoje sumokėjo po 50 eurų už kiekvieno dokumento pagaminimÄ . Taip pat patyrė ir neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1000 eurų. FiziÅ¡kai įvykio metu jo niekas nemušė, sužalojimų nepatyrė. Telefonas vėliau jam buvo grÄ Å¾intas, dėl jo civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia (b.l. 9-11, 17).             Liudytojo L. J. parodymais apie tai, kad jis naudojasi mobilaus ryÅ¡io telefonu. 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje buvo susitikęs su savo pažįstamu N., jo telefono numeris jam yra žinomas.

Su juo važinėjo po miestÄ . Kai nusėdo jo mobilaus ryÅ¡io telefono baterija, tai N. jam paskolino kažkokį telefonÄ . Tai buvo Samsung telefonas. Jis tada įdėjo į jį savo telefono kortelę ir naudojo Å¡iame telefone 3-4 valandas. Kad Å¡is telefonas pagrobtas, nežinojo (b.l. 65)             Informacija apie tai, kad į pagrobtÄ telefonÄ buvo įstatyta L. J. telefono kortelę (b.l. 57-63).             SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad N. G. pateikė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Gu46“, baltos spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini), be SIM kortelęs (b.l. 68), kuris buvo apžiÅ«rėtas (b.l. 25-27) ir grÄ Å¾intas J.

R. (b.l. 28).             Įtariamojo D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D. L. parodė barÄ , iÅ¡ kurio paėmė J. R.. Po to parodė keliÄ , kuriuo vežė J. R. į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , taip pat parodė vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryÅ¾Ä , kur sustojo, ir iÅ¡laipinę J. R., jį apiplėšė kartu su N. G. (b.l. 108-110).IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad yra visiÅ¡kai įrodyta, kad kaltinamieji tyčia pa panaudoję fizinį smurtÄ pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo jam priklausantį turtÄ â€“ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ bei pinigus, taip pat paėmė ir rastus jo dokumentus, be to, tai padarė veikdami bendrininkų grupe.

Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kas yra bÅ«tinas bendrininkavimo požymis. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

Å ioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamiesiems D. L. ir N. G. sumanymas apiplėšti nukentėjusįjį J. R. kilo staiga, kai jie važiavo su juo automobiliu. Tai rodo, kad jie jau tuo metu turėjo tikslÄ apiplėšti nukentėjusįjį, siekė užvaldyti jo bet kokio pavidalo turtÄ , tai padarė veikdami vieningai, vienam jų (N. G.) panaudojus fizinę jėgÄ ir pargriovus nukentėjusįjį bei laikant prispaudus prie žemės, o kitam (D. L.) apieÅ¡kant nukentėjusiojo kiÅ¡enes bei paimant surastÄ turtÄ .

Tai įrodo, kad kaltinamųjų vykdoma veika, nors ir nebuvo iÅ¡samiai aptarta, tačiau buvo apjungta bendra tyčia panaudojant fizinį smurtÄ atimti nukentėjusiojo pinigus. Kaip nustatyta iÅ¡tirtais įrodymais, D. L. apieÅ¡kojo nukentėjusiojo kiÅ¡enes ir iÅ¡ jo paėmė ten surastÄ turtÄ po to, kai N. G. jį jėga pargriovė ant žemės bei prispaudęs laikę, kas rodo, kad abiejų kaltinamųjų veika realizuoti objektyvieji plėšimo požymiai, tiek dėl fizinio smurto – pargriovimo bei laikymo, tiek ir dėl turto pagrobimo, buvo apjungti jų bendra valia (tyčia).Konstatuotina, kad nustatytos ir įrodytos minėtos aplinkybės rodo, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį įvykio metu panaudotas fizinis smurtas (nukentėjusysis jėga pargriautas ant žemės bei laikytas prispaustas) pats savaime nebuvo nusikalstamos veikos tikslas, o buvo tik priemonė palaužti nukentėjusiojo valiÄ ir to pasėkoje pagrobti svetimÄ turtÄ (visų pirma pinigus bei kitÄ turtÄ ), kas pagal teismų praktikÄ atitinka plėšimo BK 180 str. 1 d. prasme požymius.

Kadangi kaltinamieji pagrobę nukentėjusiajam priklausiusį turtÄ , juo galėjo laisvai disponuoti, kÄ Ä¯rodo ta aplinkybė, kad jie vėliau turtÄ pasidalino (D. L. pasiėmė pinigus, N. G. atidavė telefonÄ ), jų nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ D.

L. ir N. G. pripažinti kaltais padarius BK 180 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti bausmes.             Atsižvelgiant į tai, kad abu kaltinamieji pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamieji Å¡ioje byloje prisipažino visiÅ¡kai padarę nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu buvo kaltinami ir tai laikytina jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė veikdami bendrininkų grupe.             Skiriant kaltinamiesiems bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).D.

L. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas jau 10 kartų teistas, teistumui neiÅ¡nykus, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad D. L. nėra linkęs savo tokio elgesio vertinti kritiÅ¡kai ir padaryti teigiamas iÅ¡vadas, kad daugiau nenusikalsti, kas rodo jo nenorÄ taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Todėl teismas sprendžia, kad D. L. turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 180 str. 1 d. sankcijoje, kuri bÅ«tų savo dydžiu pakankama tam, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.

             Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vienÄ D. L. atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę, į tai, kad Å¡iuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę..              Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas.

Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis.             N. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , jis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis nusikalsta ir teisiamas jau penktÄ kartÄ , Å¡iuo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ . tačiau teistumas už anksčiau padarytus nusikaltimus nusikaltimo padarymo ir Å¡iuo metu jau iÅ¡nykęs. Tai rodo kaltinamojo nenorÄ taisytis, daryti iÅ¡vadų iÅ¡ ankščiau paskirtų bausmių, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių.

Å ių iÅ¡dėstytų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ spręsti, kad kaltinamajam už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ skirtina Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, asmenybę, nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.             Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, bÅ«tina įvertinti, kad kaltinamasis Å¡iuo metu turi teistumÄ , jam ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, yra taip pat už įvykdytÄ plėšimÄ .

Ä®vertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad Å¡iuo atveju N. G. atžvilgiu bausmės tikslai nebegali bÅ«ti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl N. G. atžvilgiu BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , Å¡ioje byloje netaikytinas. Jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.             Kadangi abu kaltinamieji nusikaltimÄ J. R. atžvilgiu įvykdė dar iki nuosprendžio pirmojoje byloje (Kauno apylinkės teismo 2016-04-01 nuosprendžio), tai Å¡ioje byloje jiems paskirtos bausmės privalo bÅ«ti subendrintos iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai sudedant pagal BK 63 str. 9 d. su bausme, kuri jiems buvo paskirta minėtoje pirmoje byloje.

Nukentėjusysis J. R. Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 240 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 18). Nukentėjusysis nurodė, kad patyrė daug nepatogumų dėl padaryto nusikaltimo jo atžvilgiu, sugaiÅ¡o daug laiko vaikščiodamas po įvairias instancijas dėl naujų dokumentų padarymo. Todėl mano, kad be turtinės žalos, jam buvo padaryta ir neturtinė žala. Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , įtvirtinta BPK 119 str.

Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Pagaliau, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bÅ«tina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė iÅ¡gÄ stį, baimę, turėjo dvasinių iÅ¡gyvenimų, jis be abejonės patyrė nepatogumų dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo metu pagrobto turto.

Tačiau Å¡io nusikaltimo įvykdymo metu nukentėjusysis fizinių sužalojimų nepatyrė, jo sveikata sutrikdyta nebuvo. Nagrinėjamu atveju į tai turi bÅ«ti atsižvelgta vertinant padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiajam. Ä®vertinus dar ir kaltinamųjų turtinę padėtį galima pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų bÅ«ti mažintina iki 80 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl D.

L. ir N. G. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.Nukentėjusysis taip pat praÅ¡o priteisti 240 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro pagrobto ir negrÄ Å¾into turto (pinigų) vertė (40 Eurų), taip pat iÅ¡laidos (200 Eurų), kurias nukentėjusysis patyrė naujų dokumentų iÅ¡davimo eigoje. Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos tiesiogiai susijusios su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, jos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltinamųjų visiÅ¡kai.

Pagrobtas mobilaus ryÅ¡io telefonas tyrimo eigoje buvo surastas ir grÄ Å¾intas nukentėjusiajam. Dėl jo civilinis ieÅ¡kinys nėra pareikÅ¡tas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies – nukentėjusiajam priteistina iÅ¡ kaltinamųjų solidariai 240 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 80 Eur neturtinės žalos atlyginimo.             Byloje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytos ir elektroniniu paÅ¡tu atsiųstos pažymos (b.l. 169, 190) apie Å¡ioje byloje dalyvavusius gynėjus ir jų užmokesčiui patirtas iÅ¡laidas.             Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

             Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi Å¡ioje byloje kaltinamiesiems gynėjai advokatai privalomai buvo paskirti BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas nagrinėjant bylÄ , kai kaltinamasis yra suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ esmės gali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ kaltais pripažintų kaltinamųjų vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.             Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų iÅ¡laidų priteisti nėra pagrindo.

Nagrinėjant bylÄ , kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjas turi bÅ«ti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu bÅ«du užtikrinant jo teisės į tinkamÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , kuri negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris yra suimtas. Å i teisė negali bÅ«ti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo jam esant suimtam.

Remiantis iÅ¡dėstytu, minėtoje pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos.             Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,              n u s p r e n d ė :             D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.             Vadovaujantis BK 64¹str., paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.             Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.

Å¡iÄ bausmę subendrinti iÅ¡ dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016-04-01 nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, tai yra prie 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį (4 mėnesius) Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktÄ bausmę pagal 2016-04-01 nuosprendį.             N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.             Vadovaujantis BK 64¹str., paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.             Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Å¡iÄ bausmę subendrinti iÅ¡ dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016-04-01 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tai yra prie 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį (4 mėnesius) Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktÄ bausmę pagal 2016-04-01 nuosprendį.             Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, N. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.             Nukentėjusiojo J. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai solidariai iÅ¡ D. L. ir N. G. 240 Eur (du Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.              Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų advokatų darbui apmokėti iÅ¡ D. L. ir N. G. nepriteisti.             Kompaktinį diskÄ su nuotraukomis (1 vnt.) (b. l.

10) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ (BPK 91 str., 94 str. 1 d. 3 p.).             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . TeisėjasArÅ«nas Purvainis