f4bf41df-28b3-4e38-b232-5a6c622854bd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-52-933/2021 (buvęs Nr. e2S-1897-933/2020) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26720-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.24; 3.5.26 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens L. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-32507-984/2020 pagal pareiÅ¡kėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo.

Suinteresuoti asmenys: L. L., S. F.. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas antstolis Irmantas Gaidelis teikė pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo skolininkei L. L. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 nevykdymÄ . Nurodė, kad: 1.1.

Skolininkė nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties dalies, kuria patvirtinta suinteresuotų asmenų taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarka. Išieškotojas antstolį informavo, jog neįvyko numatyti tėvo susitikimai su vaikais D. F. ir S. F.: 2020-02-18 (atostogos), 2020-03-11, 2020-03-17, 2020-03-19–2020-03-22, 2020-03-24, 2020-03-26, 2020-03-31, 2020-04-02–2020-04-05, 2020-04-07, 2020-04-09, 2020-04-14, 2020-04-16–2020-04-19, 2020-04-21, 2020-04-23, 2020-04-28, 2020-04-30, 2020-05-01–2020-05-03, 2020-05-05, 2020-05-07, 2020-05-12, 2020-05-14–2020-05-17, 2020-05-19, 2020-05-21, 2020-05-26, 2020-05-28–2020-05-31, 2020-06-02, 2020-06-04, 2020-06-07 (Tėvo diena), 2020-06-09–2020-06-10, 2020-06-12–2020-06-13. 1.2.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2093-930/2020 skyrė skolininkei įspėjimÄ už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 nevykdymÄ . Vilniaus apygardos teismas 2020-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-824-614/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-19 nutartį paliko nepakeistÄ .

2. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su praÅ¡ymu skirti baudÄ nesutinka. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 2.1. IÅ¡ieÅ¡kotojui dar 2020-02-17 trumpÄ ja mobiliojo ryÅ¡io žinute (angl. Short Message Service, trumpinys – SMS) pranešė, jog S. F. serga (duomenys neskelbtini), turi temperatÅ«ros, o D. F. stebimas. 2020 m. pavasario karantino laikotarpiu siÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui bendravimÄ su vaikais vykdyti nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis bei kreipėsi į vaiko teises ginančias institucijas bei Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

IÅ¡ieÅ¡kotojas pažeidė vaikų teisę į saugiÄ aplinkÄ , neatsižvelgė į paskelbtas rekomendacijas dėl apsisaugojimo nuo viruso plitimo. Skolininkė 2020-04-30 siÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui pasiimti vaikus savaitgalį, tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisakė tai padaryti. 2020-05-05 ir 2020-05-07 iÅ¡ieÅ¡kotojas bendravo su vaikais ne konkrečiu bendravimo laiku, nes vaikams vyko nuotoliniai užsiėmimai. 2020-05-14 vaikai su iÅ¡ieÅ¡kotoju bendravo, tačiau vaikai nebuvo su tėvu, o leido laikÄ su paÅ¡aliniais asmenimis.

Vėlesnėmis gegužės mėnesio bendravimo dienomis išieškotojas nesuprasdavo skolininkės rašytinių nurodymų, todėl kildavo konfliktai dėl bendravimo su vaikais laiko, kai išieškotojas atvykdavo netinkamu metu ar neatvykdavo. 2.2. Skolininkė negali patvirtinti kokiomis konkrečiai dienomis tėvas negalėdavo bendrauti su vaikais dėl patiriamo didelio išieškotojo sukelto streso. Skolininkė nurodė, kad išieškotojas 2020-06-07 (Tėvo diena) apie 10.45 val. pasiėmė vaikus.

Išieškotojas nepateikė faktinių duomenų, kurie patvirtina tai, kad 2020-06-09–2020-06-10 ir 2020-06-12–2020-06-13 nebendravo su savo vaikais. Aptartomis dienomis vaikai bendravo su tėvu tiesiogiai.

3. Suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotojas) S. F. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose prašė skirti skolininkei baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ . PaaiÅ¡kinimus grindė tuo, kad: 3.1. Nuo 2020-02-18 turėjo prasidėti nepilnamečių vaikų papildomos (žiemos) mokyklinės atostogos. Planavo su vaikais kelionę į EgiptÄ , tačiau skolininkė tam prieÅ¡taravo ir pareiÅ¡kė, kad planuoja su vaikais atostogauti pati, nors iÅ¡ieÅ¡kotojas dar 2020-01-13 SMS žinute informavo vaikų motinÄ apie savo planuojamas atostogas su vaikais.

Dėl skolininkės nebendradarbiavimo suplanuotos atostogos neįvyko. 3.2. Skolininkė karantino laikotarpiu (2020-03-11– 2020-06-13) savavaliÅ¡kai apribojo tėvo valdžios vaikams įgyvendinimÄ , nors nėra duomenų, kad tėvas pažeidė karantino sÄ lygas ar sukėlė pavojų vaikų interesams. Skolininkė nepateikė įrodymų, kad vaikų bendravimas su tėvu karantino metu bÅ«tų kenkęs vaikų interesams ar tėvas pateko į rizikos grupę. Karantinas savaime nėra pagrindas apriboti vaikų teisę bendrauti ir matytis su skyriumi gyvenančiu tėvu. 3.3.

IÅ¡ieÅ¡kotojui 2020-04-30 atvykus nurodytu pagal bendravimo tvarkÄ laiku pasiimti vaikus ilgajam Å¡ventiniam savaitgaliui, motina vaikų neperdavė. 2020-04-30 21.17 val. atsiuntė žinutę: „Nuo Å¡iandien suÅ¡velnintas karantinas rytoj nėra D. pamokų gali vaikus paimti“. Kadangi buvo ilgasis savaitgalis, tėvas planavo su vaikais vykti į NidÄ , tačiau, negavęs vaikų, iÅ¡vyko vienas, nors pagal teismo sprendimÄ tėvas su vaikais turėjo praleisti aptartÄ savaitgalį. Skolininkės teiginiai, esÄ tėvas atsisakė bendrauti su vaikais 2020-04-30, melagingi.

IÅ¡ieÅ¡kotojas pateikė duomenis iÅ¡ sÅ«naus telefono, kurie patvirtina, jog 2020-04-30 motina su vaikais buvo Palangoje. 3.4. Skolininkė melagingai nurodo, jog 2020-05-05, 2020-05-07, 2020-05-14 ir kitomis dienomis užtikrino iÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimÄ su vaikais. Tėvas visada atvykdavo laiku pagal nustatytÄ bendravimo tvarkos grafikÄ , tačiau motina vaikų bendravimui neperduodavo. Tėvo dienÄ (2020-06-07) iÅ¡ieÅ¡kotojas taip pat atvyko nustatytu laiku, tačiau motina vaikų neperdavė, nurodydama, kad sÅ«nus miega, tačiau, kaip paaiÅ¡kėjo, vaikų namuose nebuvo, nes vaikai buvo su nakvyne iÅ¡vykę pas skolininkės draugę.

Vaikus atvežė skolininkės draugė prie netoli namų esančio Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus ir slėpdamasi už pastato perdavė vaikus motinai, kuri tėvui vaikus perdavė tik 11 val.

4. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) iÅ¡vadoje nurodė, kad suinteresuotų asmenų santykiai konfliktiÅ¡ki. Suinteresuoti asmenys turi skirtingÄ požiÅ«rį į vaikų ugdymo, priežiÅ«ros klausimus. Ä® tėvų tarpusavio konfliktus yra įtraukiami ir nepilnamečiai vaikai. Teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nuolat vienaÅ¡aliÅ¡kai pažeidžiama ir interpretuojama kiekvieno iÅ¡ tėvų savo naudai.

Jei vaikų motina nevykdo teismo nutartimi patvirtintos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių, aplinkybių, motina pažeidžia vaikų teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ . Teismui tenkinus pareiÅ¡kimÄ ir nustatant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad baudÄ motina turėtų sumokėti iÅ¡ Å¡eimos lėšų, o tai gali sumažinti lėšas, skiriamas nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-04 nutartimi pareiÅ¡kėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ tenkino ir skyrė L. L. 200 Eur vienkartinę baudÄ už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 dalies dėl nepilnamečių vaikų D. F. ir S. F. bendravimo su iÅ¡ieÅ¡kotoju S. F. tvarkos nevykdymÄ , baudÄ priteisiant iÅ¡ieÅ¡kotojui S. F. 5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 patvirtino suinteresuotų asmenų taikos sutartį, kuria Å¡alys, be kita ko, susitarė nepilnamečių vaikų D.

F. ir S. F. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina (skolininke) ir nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , kurioje, be kita ko, nustatyta: 5.1.1. „4.1. S. F., atsižvelgdamas į vaikų poreikius, vystymÄ si bei interesus prieÅ¡ 24 valandas įspėjęs L. L.-F., turi teisę su vaikais D. F. ir S. F. bendrauti kas antrÄ (metų porinės savaitės) savaitgalį, paimant vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigų (vaikų lopÅ¡elio-darželio, mokyklos) penktadienį pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grÄ Å¾inant vaikus sekmadienį 19 val.

į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei su L. L.-F. nesusitariama kitaip. 5.1.2. 4.2. S. F., atsižvelgdamas į vaikų poreikius, vystymÄ si bei interesus prieÅ¡ 24 valandas įspėjęs L. L.-F., turi teisę su vaikais D. F. ir S. F. bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigų (vaikų lopÅ¡elio-darželio, mokyklos) pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grÄ Å¾inant vaikus tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei su L.

L.-F. nesusitariama kitaip. 5.1.3. 4.6. S. F. turi teisę su vaikais D. F. ir S. F. bendrauti Tėvo dienÄ , paimant vaikus iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant vaikus tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . 5.1.4. 4.8. Å alys susitaria, kad vaikų gimimo dienos Å¡ventėje dalyvaus abi Å alys pagal kiekvienos užimtumÄ ir galimybes. 5.1.5. 4.10. Å alys nustato, kad S. F., atsižvelgdamas į vaikų poreikius, vystymÄ si bei interesus, turi teisę su vaikais praleisti atostogas, atostogos bei jų trukmė turi bÅ«ti suderinta Å alių iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ du mėnesius iki numatomų atostogų su vaikais.

Tėvas privalomai informuoja motinÄ apie numatomÄ atostogų su vaikais vietÄ ir pobÅ«dį. Motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ir pasus, dokumentus, jei jie reikalingi atostogoms iÅ¡vykimui už Lietuvos Respublikos ribų. S. F. paima vaikus D. F. ir S. F. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos atostogų iÅ¡vakarėse 18 val. arba atostogų pirmÄ jÄ dienÄ 9.30 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę atostogų dienÄ iki 19 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . 5.1.6. 4.13.

Jeigu tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali perduoti, pasiimti ar grÄ Å¾inti vaikus, jis turi pareigÄ apie tai informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų kiek įmanoma operatyviau SMS žinute ar telefonu. 5.1.7. 4.14. S. F. tomis dienomis, kai jis bus ne kartu su nepilnamečiais vaikais, turi teisę su jais bendrauti telefonu, internetinių programų pagalba iki 20 valandos, atsižvelgdamas į jų užimtumÄ dėl pamokų ir papildomų užsiėmimų“. 5.2.

Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-05 iÅ¡davė iÅ¡ieÅ¡kotojui vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 patvirtintos taikos sutarties dalies dėl bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo. Antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0008/19/01072, iÅ¡ kurios duomenų nustatyta, kad minėto vykdomojo raÅ¡to pagrindu antstolis 2019-06-26 priėmė patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, o 2019-06-28 priėmė patvarkymÄ , kuriuo įpareigojo skolininkę vykdyti vaikų bendravimo su tėvu tvarkÄ .

IÅ¡ vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis, atsižvelgdamas į iÅ¡ieÅ¡kotojo el. laiÅ¡kÄ , jog skolininkė tam tikromis dienomis nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos sÄ lygų, 2019-10-22 priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ . 5.3. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkes teismas 2020-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2093-930/2020 skolininkei skyrė įspėjimÄ už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 nevykdymÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2020-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-824-614/2020 nurodytÄ apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistÄ . 5.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2020-09-08 antstolio kontoroje gautas iÅ¡ieÅ¡kotojo pareiÅ¡kimas dėl pakartotinio bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo ir teismo nutarties nevykdymo, kuriame iÅ¡ieÅ¡kotojas nurodė, jog skolininkė atsisakė vykdyti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ pareiÅ¡kime nurodytomis dienomis. IÅ¡ieÅ¡kotojas informavo skolininkę apie planuojamÄ kelionę su vaikais į EgiptÄ , tačiau skolininkė atsisakė pateikti vaikų dokumentus.

Skolininkė trukdė iÅ¡ieÅ¡kotojui atostogauti su vaikais, todėl tėvo ryÅ¡ys su vaikais prarandamas. Byloje taip pat pateiktas skolininkės praneÅ¡imas iÅ¡ieÅ¡kotojui ir skolininkės atstovės advokatės 2020-05-05 praneÅ¡imas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino skolininkė siÅ«lo tėvo bendravimÄ su vaikais vykdyti pasinaudojant nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. PraneÅ¡ime nurodoma, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas pažeidžia vaikų mokslo režimÄ nepaisydamas vaikų užsiėmimų nuotoliniu bÅ«du laiko ir prievarta nori su vaikais bendrauti.

Vykdomojoje byloje pateiktas 2020-09-14 skolininkės paaiÅ¡kinimas, kuriame skolininkė nurodė, jog siÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui bendrauti su vaikais nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis dėl paskelbto karantino, tačiau vaikų tėvas nebendradarbiavo. Antstolis 2020-09-17 priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ Nr. S-20-8-34180 ir konstatavo, kad skolininkė nesilaikė teismo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos 4.1, 4.2, 4.10 punktų. 5.5.

Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad suinteresuotų asmenų santykiai konfliktiÅ¡ki. Å alių susiraÅ¡inėjimas ir telefono nuotraukos patvirtina, kad skolininkė antstolio nurodytomis dienomis neperdavė vaikų tėvui bendravimo tvarkoje nustatyti laiku. Skolininkė nurodė, jog 2020-02-17 iÅ¡ieÅ¡kotojui pranešė apie tai, kad dukra serga (duomenys neskelbtini), turi temperatÅ«ros, o sÅ«nus stebimas dėl galimo užsikrėtimo, todėl vaikai negalėjo su tėvu susitikti 2020-02-18 ir iÅ¡vykti atostogauti į EgiptÄ .

Visgi, skolininkė dėl aptartų aplinkybių nepateikė įrodymų iÅ¡ atitinkamų institucijų. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad vaikas (vaikai) sirgo 2020-02-17, todėl laikytina, kad skolininkė neįrodė aplinkybės, jog vaikai tėvui negalėjo bÅ«ti perduoti 2020-02-17 dėl ligos. 5.6. Byloje teiktas suinteresuotų asmenų susiraÅ¡inėjimas ir telefono nuotraukos patvirtina, kad 2020-04-28 (antradienį), 2020-04-30 (ketvirtadienį) 2020-05-03 (savaitgalį; 2020-05-01 penktadienis, Å¡ventinė diena) iÅ¡ieÅ¡kotojas taip pat neturėjo galimybės susitikti su vaikais, nes vaikai nuo 2020-04-28 iki 2020-04-30 su motina buvo iÅ¡vykę į PalangÄ .

Skolininkė tik 2020-04-30 (ketvirtadienį) 21.17 val. žinute patvirtino, kad tėvas gali pasiimti vaikus, kai išieškotojas jau buvo išvykęs ilgajam savaitgaliui, kurį pirmiau ketino praleisti su vaikais. 5.7. 2020-04-23 (ketvirtadienis) telefono nuotrauka taip pat patvirtina, kad 2020-04-23 vaikai buvo išvykę į Šilalę bei Raseinius, todėl nebendravo su tėvu, kaip nustatyta šalių sutartoje bendravimo tvarkoje. Aptartas susirašinėjimas ir telefono nuotraukos patvirtina, kad tėvas negalėjo susitikti su vaikais 2020 m. gegužės mėn. ir 2020-06-04–2020-06-05 žinutėje skolininkė nurodė:

„mes iÅ¡važiavę“. Byloje pateikta skolininkės žinutė, kurioje nurodyta: „Tu puikiai bendrauji su vaikais nuotoliniu bÅ«du, taip pat žinai, kad yra karantinas“. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo matyti, jog skolininkė patvirtino faktÄ , kad vaikai betarpiÅ¡kai nebendrauja su tėvu ir nurodo tai daryti tik nuotoliniu bÅ«du, tokiu bÅ«du nevykdydama teismo nutarties dalies dėl bendravimo tvarkos nustatymo. 5.8. Skolininkė nurodė, kad 2020-06-07 tėvas matėsi su vaikais, tačiau iÅ¡ 2020-06-07 susiraÅ¡inėjimo turinio nustatyta, kad vaikai tėvui laiku neperduoti, žinutėje nurodant:

„D. miega dar“. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad skolininkė, vykdydama bendravimo tvarkÄ , imtųsi aktyvių veiksmų, užtikrinant nepilnamečių vaikų buvimÄ vaikų gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai iÅ¡ieÅ¡kotojas turėjo teisę juos pasiimti, o prieÅ¡ingai – nurodytomis dienomis iÅ¡siveždavo vaikus į iÅ¡vykas ar neužtikrindavo bendravimo tvarkos su tėvu, nors iÅ¡ieÅ¡kotojas skolininkę įspėdavo apie atvykimÄ . 5.9. Skolininkė nurodė, kad 2020 m. pavasarį vaikų bendravimas su tėvu buvo apribotas dėl paskelbto karantino taisyklių laikymosi, negavus duomenų, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas tinkamai laikosi karantino sÄ lygų.

Visgi, apylinkės teismas sutiko su iÅ¡ieÅ¡kotojo argumentais, jog karantino nustatymas savaime nėra pagrindas vienam iÅ¡ vaiko tėvų apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su kitu tėvu. Byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas buvo pažeidęs karantino sÄ lygas ar nesilaikė privalomos saviizoliacijos. Karantino laikotarpiu pati skolininkė su vaikais vyko į PalangÄ , Å ilalę bei Raseinius. Tėvai karantino metu privalo bendradarbiauti atsižvelgdami į savo vaikų interesus ir susitarti, kaip bÅ«tų užtikrinama vaikų teisė bendrauti su kitu tėvu karantino laikotarpiu.

Apylinkės teismas nurodė, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais karantino metu gali bÅ«ti įgyvendintas vengiant viešų vietų, susibÅ«rimų ir kt., o ne vienasmeniÅ¡kai nusprendžiant, kad tėvo ir vaikų bendravimas net ir saugioje aplinkoje negalimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2093-930/2020 skolininkei jau buvo skyręs įspėjimÄ už bendravimo tvarkos nesilaikymÄ ir trukdymÄ tėvui bendrauti su vaikais. Apylinkės teismas sprendė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų apie sistemingÄ ir kryptingÄ vaikų teisių, susijusių su bendravimu su tėvu, pažeidimÄ .

Nors skolininkė teigė, kad tam tikromis dienomis vaikai negalėjo matytis su tėvu dėl jų nuotoliniu bÅ«du vykdomų užsiėmimų, tačiau skolininkė sistemingai pažeidžia vaikų bendravimo su tėvu tvarkÄ , nustatytomis dienomis nesikooperuodama su iÅ¡ieÅ¡kotoju, neinformuodama tėvo laiku apie vaikų užimtumÄ vyksiančiose pamokose, pamokų ruoÅ¡oje, nesudarydama sÄ lygų tėvui pasiimti vaikų tiesiogiai bendrauti. 5.10. Skolininkė į bylÄ teikė vaizdo įraÅ¡us, kuriais grindžia savo atsikirtimus, tačiau apylinkės teismas nesivadovavo pateiktais vaizdo įraÅ¡ais, nes nėra galimybės nustatyti vaizdo įraÅ¡uose esančių asmenų tapatybių, faktinių aplinkybių, kurios įrodinėjamos vaizdo įraÅ¡ais bei vaizdo įrašų padarymo datos.

Nėra galimybės nustatyti kaip pateikti vaizdo įraÅ¡ai susiję su byloje tiriamomis aplinkybėmis ir faktais. Skolininkė pateikė faktines aplinkybes ir duomenis, susijusius su baudžiamÄ ja byla Nr. 1-247-1011/2020, ikiteisminiu tyrimu Nr. ROIK 0119000273160 ir civiline byla Nr. e2-997-869/2020. Apylinkės teismas Å¡ioje byloje nagrinėjo ir sprendė tik baudos skolininkei skyrimo klausimÄ už nutarties dalies nevykdymÄ antstolio nurodytu laikotarpiu, todėl netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su aptartomis bylomis. 5.11.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalis numato galimybę skirti baudÄ už kiekvienÄ sprendimo nevykdymo dienÄ , tačiau apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimÄ , o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų ir skyrė skolininkei vienkartinę baudÄ . Skolininkės pažeidimai sistemingi, pasikartojantys, todėl skirta 200 Eur vienkartinė bauda, jÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6.

Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo atmesti. AtskirÄ jį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 6.1. Dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytine proceso tvarka: 6.1.1. Teismo sprendimas priimtas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pažeidžiant Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas dėl tokio proceso pakeitimo iÅ¡ numatyto bylos nagrinėjimo žodinio proceso.

Proceso forma buvo pakeista likus 1,5 paros iki numatyto pirmojo parengiamojo posėdžio žodine tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-26 neskundžiama nutartimi paskirtÄ teismo posėdį žodinio proceso tvarka pakeitė į raÅ¡ytinį. NeaiÅ¡ku, ar teismas negalėjo užtikrinti nustatytų rekomendacijų. Tokia situacija iÅ¡ esmės apribojo skolininkės teises dėl savo teisių gynimo ir atsikirtimų pateikimo, pažeidė rungimosi, dispozityvumo, žodiÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principus.

IÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡ pat teismo posėdį raÅ¡ytine tvarka pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kurie prijungti prie bylos nagrinėjimo ir vienaÅ¡aliÅ¡kai vertinti, užkertant L. L. pasisakyti ar atsikirsti dėl raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų teiginių, pateikiamų papildomų dokumentų ir pan. 6.1.2. Teismas atsisakė prijungti ir vertinti skolininkės vaizdo įraÅ¡us. Teismas pažeidė pamatinius teisės principus, kurių pagrindu skolininkė turėjo lÅ«kestį bylos nagrinėjimo metu vaizdo įrašų pagrindu žodine tvarka pasisakyti ir teismui pateikti atsikirtimus į suinteresuotų asmenų teiginius dėl ginčo esmės. Teismas pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimus (įskaitant juose pateiktas nuotraukas su asmenimis ir nepilnamečiais vaikais) priėmė ir vertino, kas nesutrukdė teigti, kad nuotraukose užfiksuoti asmenys yra teismo identifikuoti, tačiau dėl tokių įrodymų skolininkei nesuteikė teisės pasisakyti. 6.2.

Dėl kitų nepagrįstų teismo motyvų: 6.2.1. Kadangi buvo užkirstas kelias teismo posėdyje žodine tvarka papildomai patikslinti bei įvertinti aplinkybes dėl dokumentų pateikimo baigties, medicininis dokumentas nepateiktas dėl tokių pažymų gavimo laikotarpio. Apeliacinei instancijai pateikiama medicinos įstaigos pažyma, iÅ¡ kurios matyti, jog skolininkė buvo teisi. Teikti teismui melagingÄ informacijÄ nebuvo poreikio. 6.2.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „<...> skolininkė tik 2020-04-30 (ketvirtadienį) 21.17 val.

žinute patvirtino, kad tėvas gali pasiimti vaikus, kai S. F. jau buvo iÅ¡vykęs ilgajam savaitgaliui, kurį pirmiau ketino praleisti su vaikais <...>“, tačiau tai neteisingas teiginys. Pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , kas antrÄ (metų porinės savaitės) savaitgalį – 2020-05-01/2020-05-03 – buvo iÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimo su vaikais laikas. Apie tai, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas tÄ savaitgalį nebendraus su vaikais kaip nustatyta teismo sprendimu skolininkės neinformavo, todėl prieÅ¡ šį savaitgalį (ketvirtadienį) skolininkė priminė iÅ¡ieÅ¡kotojui apie bendravimo teisę nesitikėdama, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas nebendraus su vaikais ir apie tai skolininkės iÅ¡ anksto neinformuos.

Formaliai vertinant, teismo sprendimo nevykdymo dėl Å¡ių dienų nėra, o tai, kad pats suinteresuotas asmuo nevykdo nustatytų įsipareigojimų negali bÅ«ti traktuojama kaip skolininkės teismo sprendimo nevykdymas. 6.2.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog „<...> skolininkė nurodė, kad 2020-06-07 tėvas matėsi su vaikais, tačiau iÅ¡ minėtos dienos susiraÅ¡inėjimo turinio nustatyta, kad vaikai tėvui laiku nebuvo perduoti <...>“. Tai nepagrįstas teismo motyvas, kurio esmę nulėmė tai, kad teismas atsisakė vertinti pateiktus vaizdo įraÅ¡us ir ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ .

Teismas nevertino vykdomosios bylos medžiagos, kuriame yra 2020-09-15 skolininkės paaiÅ¡kinimas dėl „Tėvo dienos“ susiraÅ¡inėjimo (ir pats susiraÅ¡inėjimas). 6.2.4. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „<...> neinformuodama jo savalaikiai apie vaikų užimtumÄ vyksiančiose pamokose, pamokų ruoÅ¡oje, nesudarydama sÄ lygų tėvui pasiimti vaikų tiesioginiam bendravimui <...>“. Tai nepagrįstas teismo teiginys, kuris neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nevertino vykdomosios bylos medžiagos, kurioje yra 2020-09-15 iÅ¡ieÅ¡kotojos paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodoma, kad „<...> iÅ¡ieÅ¡kotojas aukščiau nurodytomis matėsi ir bendravo su vaikais, tik po ilgų įtikėjimų, kad vaikai nurodytu laiku negali bÅ«ti su juo, nes vaikams vyko nuotoliniai užsiėmimai <...>“. 6.2.5.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „<...> skiria skolininkei L. G. 200 Eur dydžio vienkartinę baudÄ <...>“. Teismo teiginyje nurodyta kito, ne Å¡ios bylos dalyvio pavardė. Tai sudaro pagrindÄ manyti, kad teismas nagrinėjo iÅ¡ esmės ne Å¡iÄ bylÄ ir kai kurie teismo teiginiai nesusiję su Å¡ia byla.

7. Suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotojas) S. F. atsiliepime į suinteresuoto asmens (skolininkės) L. L. atskirÄ jį skundÄ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 nutartį palikti nepakeistÄ bei iÅ¡ieÅ¡kotojui iÅ¡ skolininkės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 7.1. Skolininkė neteisingai traktuoja proceso, kuris buvo pradėtas pagal antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ , reguliavimÄ . Byla priskirtina ypatingosios teisenos bylų kategorijai.

Parengiamieji posėdžiai Å¡ios kategorijos bylose nenumatyti. Å ios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Teismas, iÅ¡nagrinėdamas bylÄ , nepažeidė procesinių nuostatų, pereidamas iÅ¡ žodinio proceso į raÅ¡ytinį, prieÅ¡ tai suteikęs proceso Å¡alims protingÄ terminÄ iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl antstolio pareiÅ¡kimo. Skolininkė nenurodė procesinio įstatymo nuostatos, kuriÄ pažeidė bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas. Teismas, gavęs antstolio pareiÅ¡kimÄ , sudarė sÄ lygas suinteresuotiesiems asmenims pateikti savo pozicijas dėl antstolio pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų aplinkybių.

Nei vienai iš proceso šalių nebuvo užkirstas kelias „būti išklausytai“. Buvo sudarytos visos galimybės iki paskirto teismo posėdžio teikti įrodymus ir procesinius prašymus. Skolininkės nurodoma CPK 441 straipsnio 1 dalies nuostata, reguliuojanti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo ypatumus, nesusijusi su išnagrinėtos civilinės bylos procesiniu reguliavimu. CPK 153 straipsnio normos reguliavimas susijęs su ginčo teisenos bylų nagrinėjimu, todėl negali būti painiojamas su ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimu.

Skolininkės argumentas, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusiame teisme ir toliau vyksta kitų bylų nagrinėjimai žodine tvarka, taip pat nesusijęs su proceso vedimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje. 7.2. Teismas pagrįstai atsisakė prijungti ir vertinti skolininkės vaizdo įraÅ¡us, kadangi įrašų duomenys neturi įrodomosios galios. Remiantis įraÅ¡ais negalima nustatyti vaizdo įraÅ¡uose esančių asmenų tapatybių, faktinių aplinkybių, kurios yra įrodinėjamos, bei vaizdo įrašų padarymo datos, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip pateikti vaizdo įraÅ¡ai susiję su byloje tiriamomis aplinkybėmis.

Skolininkė, atstovaujama profesionalaus teisininko, privalėjo į bylÄ teikti įrodymus, kurie nesukeltų teismui abejonių dėl įrodymų leistinumo bei jų įrodomosios vertės. Teismui nekėlė abejonių iÅ¡ieÅ¡kotojo pateikti įrodymai, kadangi jie informatyvumu leido identifikuoti juose esančius asmenis bei užfiksuotas aplinkybes. 7.3. Teismas pagrįstai rėmėsi į bylÄ pateiktais įrodymais: Å¡alių susiraÅ¡inėjimu ir nuotraukomis. Jie patvirtina, kad skolininkė antstolio nurodytomis dienomis neperdavė vaikų tėvui bendravimo tvarkoje nustatytu laiku.

Skolininkė teigia, jog 2020-02-17 iÅ¡ieÅ¡kotojui pranešė apie tai, kad dukra serga, o sÅ«nus yra stebimas, todėl Å¡ios aplinkybės, skolininkės subjektyvia nuomone, sutrukdė vaikų tėvui iÅ¡vykti su sÅ«numi ir dukra į iÅ¡ anksto suplanuotÄ kelionę. Nuo planuotos atostogų kelionės (2020-02-17) praėjo pakankamai daug laiko, tačiau skolininkė nebuvo pateikusi įrodymų, nepagrįstai suversdama visÄ kaltę tariamai „chaosinei“ sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklai. 7.4.

Skolininkė sÄ moningai iÅ¡kraipo objektyviai egzistavusias faktines aplinkybes, jas traktuodama pagal savo poreikį ir savo naudai, kad nevykdyti privalomo teismo procesinio sprendimo ir jame įtvirtintos tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos bei iÅ¡vengti atsakomybės už jos padarytus pažeidimus. Skolininkės nurodomo 2020-09-15 paaiÅ¡kinimo duomenys prieÅ¡taringi, nes teigiama, kad tėvas matėsi su vaikais, tačiau tuo pačiu metu tėvas buvo ilgai įtikinėjamas, jog su vaikais negali bendrauti dėl vykstančių nuotolinių užsiėmimų.

Aptarti duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad vaikai nurodytomis dienomis matėsi su tėvu. BÅ«tina pažymėti ir tai, kad vaikų motina yra nubausta ne už keletÄ dienų, kuriomis nesudarė sÄ lygų tėvui bendrauti su vaikais, tačiau už ženkliai ilgesnius periodus. 7.5. Teismo nutartyje nurodyta kitos skolininkės pavardė laikytina technine klaida. Teismo motyvai nekelia abejonių, vertinant vienintelį raÅ¡ymo apsirikimÄ . Visos teismo padarytos iÅ¡vados yra iÅ¡imtinai susijusios su iÅ¡nagrinėta byla.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L. L. skirta 200 Eur bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 dalies, kuria buvo nustatyta S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. F. ir S. F. tvarka, nevykdymÄ , baudÄ priteisiant iÅ¡ieÅ¡kotojo S. F. naudai. Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme 14. Skolininkė L. L. atskirajame skunde suformulavo praÅ¡ymÄ prijungti papildomai pateikiamÄ dokumentÄ â€“ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ((duomenys neskelbtini) 2020-02-16 Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymÄ ) pažymÄ .

PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad skolininkei buvo užkirstas kelias dėl nesurengto žodinio bylos nagrinėjimo papildomai patikslinti bei įsivertinti aplinkybes dėl dokumentų pateikimo baigties. Taip pat aptartas dokumentas nepateiktas dėl tokių pažymų gavimo laikotarpio. IÅ¡ieÅ¡kotojas S. F. su skolininkės praÅ¡ymu prijungti naujus įrodymus nesutiko. Teigė, kad skolininkė turėjo galimybes pažymÄ pateikti anksčiau, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

15. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato iÅ¡imčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ , vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

16. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

17. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismui teikiamu nauju įrodymu pastebėtina, jog praÅ¡omas prijungti įrodymas nedidelės apimties, teikiamas siekiant paneigti skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes (motyvus). Medicininė 2020-02-16 pažyma apima ginčui aktualų laikotarpį, susijusi su nepilnamečio sveiktos bÅ«kle. Suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotojas) turėjo galimybę su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pasisakyti ne tik dėl to, ar sutinka dėl praÅ¡omo prijungti įrodymo, bet ir dėl pačio įrodymo turinio.

Naujas įrodymas (pridedamas su atskiruoju skundu) gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant atskirajame skunde keliamus klausimus, todėl sprendžiama, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta iÅ¡imtimi prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ apeliacinės instancijos teisme. Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo 18. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia dviem apsektais: pirma, žodiÅ¡kumo principo (CPK 15 straipsnis) pažeidimu, dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla ir; antra, dėl faktinių aplinkybių, susijusių su antstolio pareiÅ¡kime nurodytų teiginių, nepagrįstumu.

Dėl žodiÅ¡kumo principo (ne)pažeidimo 19. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimÄ bylÄ iÅ¡nagrinėdamas ne žodinio, tačiau raÅ¡ytinio proceso tvarka.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-09-18 apylinkės teisme gautas antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo L. L. iÅ¡ieÅ¡kotojo S. F. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 (proceso Nr. 2-68-3-02382-2019-6) dalies dėl bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymÄ (el. b. l. 1–3). Gavus iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vadÄ bei skolininkės atsiliepimÄ (el. b. l. 11–13, 24–27), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-12 nutartimi skyrė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020-10-28, taip pat iki 2020-10-20 pasiÅ«lė pateikti visus bylai aktualius raÅ¡ytinius įrodymus (el. b. l. 49). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-26 nutartimi pakeitė 2020-10-28 numatyto žodinio posėdžio formÄ Ä¯ raÅ¡ytinę (el. b. l. 58).

21. CPK 763 straipsnyje nurodyta, jog nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su Å¡iame skyriuje (CPK VI dalies LVII skyrius (CPK 763–772 straipsniai)) nurodytomis iÅ¡imtimis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/01072 vykdo nepiniginio pobÅ«džio teismo procesinį sprendimÄ â€“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-05 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019, kuris iÅ¡duotas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties dalies, kuria iÅ¡ieÅ¡kotojas (S. F.) ir skolininkė (L. L.) susitarė dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos (žr. v. b. l. 1–2; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)).

22. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ . Bylos kontekste antstolis 2020-09-17 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ Nr. S-20-8-34180 (toliau – Aktas).

23. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, suraÅ¡ytÄ aktÄ antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas iÅ¡sprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ama iÅ¡ieÅ¡kotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo iÅ¡nagrinėti klausimÄ , kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.

Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (pasikeitus CPK redakcijai CPK 771 straipsnio 5 dalis Å¡ios nutarties priėmimo momentu atitinka CPK 771 straipsnio 6 dalį – apygardos teismo pastaba) skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes raÅ¡ytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

24. Vadovaujantis nurodyta argumentacija sutiktina su atskirojo skundo teiginiais, jog klausimas dėl baudos skolininkei skyrimo pagal antstolio suraÅ¡ytÄ AktÄ turi bÅ«ti sprendžiamas žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas proceso pradžioje ir laikėsi pozicijos, jog klausimas dėl antstolio pareiÅ¡kimo (praÅ¡ymo) dėl baudos skyrimo nevykdant teismo procesinio sprendimo turi bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-12 nutartį). Tačiau pirmosios instancijos teismas 2020-10-26 nutartimi pakeitė žodinę teismo posėdžio formÄ (žodinis teismo posėdis turėjo vykti 2020-10-28) į raÅ¡ytinę posėdžio formÄ . Apylinkės teismas 2020-10-26 nutartyje nurodė, kad byla (klausimas) bus nagrinėjamas raÅ¡ytine forma, kadangi:

i) teismas 2020-10-12 nutartimi, be kita ko, įpareigojo byloje dalyvaujančius asmenis iki 2020-10-20 teismui pateikti visus raÅ¡ytinius įrodymus, aktualius klausimo iÅ¡sprendimui, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys iki teismo nustatyto termino nepateikė papildomų raÅ¡ytinių įrodymų; ii) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje plintantį COVID-19 virusÄ , Teisėjų taryba 2020-10-23 priėmė rekomendacijas dėl tolimesnio teismų darbo organizavimo (žodinio teismo posėdžio metu užtikrinti ne mažesnį, kaip 10 m2 plotÄ kiekvienam posėdžio dalyviui); iii) skolininkei L. L. buvo nustatytas pakankamas terminas atsiliepimui su įrodymais pateikti (7 dienų, kuris pratęstas papildomu 14 d. terminu), tačiau daugiau raÅ¡ytinių įrodymų neteikta.

25. CPK 15 straipsnyje įtvirtintas žodiÅ¡kumo principas neabsoliutus, t. y. proceso įstatyme iÅ¡ esmės įtvirtintas miÅ¡rus bylos nagrinėjimo procesas, kuris įtvirtina žodinio ir raÅ¡ytinio proceso derinimo taisyklę (žr. AiÅ¡kinamÄ jį 2001-08-13 raÅ¡tÄ Nr. IXP-926 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso I–III dalių projekto“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.147584?jfwid=bnp209lqw; taip pat žr. Driukas, A., Valančius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika.

I tomas. Teisinės informacijos centras, Vilnius, 2005, p. 291–295; Laužikas, E., Mikelėnas, V., Nekrošius, V. Civilinio proceso teisė. I tomas. Justitia, Vilnius, 2003, p. 207–210; Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendroji dalis. 1 Knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, p. 102–103). Tam tikrais, individualiais (arba išimtinais) atvejais, gali būti pateisintas ir žodinės proceso formos pakeitimas į rašytinę.

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bÅ«tent aptariamos bylos atveju ir egzistuoja iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios pateisina aplinkybę, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta ne žodinio (CPK 15, 771 straipsnio 6 dalis), tačiau raÅ¡ytinio proceso tvarka. Posėdžio metu (2020-10-28) blogėjo situacija dėl COVID pandemijos, teismams buvo teikiamos rekomendacijos dėl darbo organizavimo ribojant žodinio proceso formÄ , o po kelių dienų Å¡alyje įvestas karantinas (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimÄ Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais vėlesniais pakeitimais), kurio trukmė – iki 2021-01-31.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į aplinkybę, jog kiti apygardos teismai tam tikrais atvejais taip pat pateisina žodinės bylos nagrinėjimo formos pakeitimÄ Ä¯ raÅ¡ytinę, arba žodiÅ¡kumo principo pažeidimo nelaiko esminiu procesinių teisės normų pažeidimu, vien dėl kurio bÅ«tų pagrindas panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (žr. Kauno apygardos teismo 2020-06-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1074-254/2020; Kauno apygardos teismo 2020-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1102-924/2020;

Šiaulių apygardos teismo 2020-06-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-453-357/2020).

27. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į kitas faktines bylos aplinkybes, kurios pagrindžia, jog aptariamu atveju žodinės bylos nagrinėjimo formos pakeitimas į rašytinę nesudaro pagrindo teigti, kad vien dėl to yra pagrindas naikinti nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis):

i) skolininkę L. L. nuo proceso pradžios atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas (teisinių paslaugų sutartis su advokatu sudaryta nuo 2019-09-23) (el. b. l. 6–8); ii) nei skolininkė, nei skolininkės atstovė (advokatė) teismui neteikė prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo formos iš žodinės į rašytinę pakeitimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-26 nutartis, kuria buvo pakeista žodinė posėdžio forma į rašytinę, skolininkės atstovei išsiųsta 2020-10-26 (el. b. l. 62–63), todėl laikytina įteikta 2020-10-27 (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).

Nei skolininkė, nei jos atstovė neįrodinėjo aplinkybės, jog bÅ«tų egzistavusios objektyvios priežastys, kurios kliudė pateikti teismui prieÅ¡taravimus dėl raÅ¡ytinio bylos nagrinėjimo (arba praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka); iii) 2020-10-28 skolininkės atstovė į bylÄ teikė praneÅ¡imÄ dėl vaizdo įrašų pateikimo (el. b. l. 79–80). IÅ¡ apylinkės teismo teisėjo rezoliucijos dėl aptariamo procesinio dokumento matyti, jog skolininkės procesinis dokumentas su priedais buvo prijungti prie bylos.

Tai reiškia, jog nepagrįsti skolininkės teiginiai, jog vaizdo įrašus buvo atsisakyta prijungti.

28. Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes sprendžiama, kad skolininkė turėjo pakankamai laiko iki byloje numatyto teismo posėdžio pateikti teismui savo paaiÅ¡kinimus ir įrodymus ir, kaip rodo bylos medžiaga, tokia teise pasinaudojo. Atskirajame skunde iÅ¡ esmės kitų argumentų, iÅ¡skyrus tuos, kuriais teigiama, kad skolininkei buvo užkirsta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus dėl vaizdo įrašų žodžiu – nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaizdo įraÅ¡Ä galima buvo pakomentuoti ir raÅ¡tu.

Vaizdo įrašo komentaras nepateiktas ir apeliacinės instancijos teismui, nors byloje nėra duomenų apie tai, kad vaizdo įrašo komentaro pateikimui raštu būtų egzistavusios objektyvios kliūtys. Nors skolininkė teigia, kad buvo užkirsta teisė atsikirsti į išieškotojo (S. F.) pateiktus rašytinius paaiškinimus (el. b. l. 75–78), tačiau skolininkė iš esmės turėjo atsikirsti ne į išieškotojo rašytinius paaiškinimus, o į antstolio Irmanto Gaidelio pareiškime dėl baudos skyrimo nurodytas aplinkybes.

Byla užvesta būtent antstolio pareiškimo pagrindu, nuo kuriame nurodytų aplinkybių procesine prasme ir turėjo gintis apeliantė.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsti, jog bylos esmė neatkleista dėl to, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu žodinės bylos nagrinėjimo forma buvo pakeista į raÅ¡ytinę, aptariamu atveju teisinio pagrindo nėra. Skolininkė paaiÅ¡kinimus dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių pateikė raÅ¡tu, todėl negalima teigti, jog skolininkės pozicija byloje nebuvo žinoma ar liko neįvertinta. Skolininkė teismui teiktuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose nurodė savo gynybinės versijos aplinkybes, kurios buvo vertintos, todėl vien žodinės formos pakeitimas į raÅ¡ytinę nesÄ lygojo kitų pamatinių civilinio proceso principų, tokių kaip teisės į teisminę gynybÄ (CPK 5 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), betarpiÅ¡kumo (CPK 14 straipsnis), lygiateisiÅ¡kumo (CPK 6, 17 straipsniai), pažeidimo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo 30. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. teigia, jog 2020-02-18 nepilnamečių vaikų negalėjo perduoti tėvui (iÅ¡ieÅ¡kotojui) dėl to, kad nepilnametė S. F. serga ir apie tokiÄ aplinkybę iÅ¡ieÅ¡kotojÄ buvo informavusi dar 2020-02-17. Apylinkės teismas šį skolininkės argumentÄ laikė nepagrįstu, kadangi skolininkė nepateikė įrodymų iÅ¡ atitinkamų institucijų, t. y. pirmosios instancijos teismas laikė, kad nepateikta įrodymų apie tai, kad vaikas (vaikai) sirgo 2020-02-18.

Apeliacinės instancijos teismui skolininkė pateikė (duomenys neskelbtini) 2020-02-16 ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymÄ iÅ¡ kurio turinio matyti, kad S. F. 2020-02-16 buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Viena vertus, skundžiamos nutarties priėmimo momentu aptariamo įrodymo nebuvo, kita vertus, teisingumo principas (CPK 3 straipsnio 8 straipsnis) leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog skolininkė L. L. pateikė objektyvius duomenis apie tai, kad 2020-02-18 nepilnamečių vaikų neperdavimÄ tėvui pateisina objektyvios aplinkybės – liga, kuri nustatyta medicinos įstaigoje.

Ir nors liga buvo nustatyta tik vienam iÅ¡ nepilnamečių vaikų (S. F.), teismas sutinka, kad kito nepilnamečio (D. F.) neperdavimas tėvui taip pat gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad kilo poreikis atidžiau stebėti nepilnamečio sveikatÄ dėl užkrečiamos ligos (duomenys neskelbtini) perdavimo tikimybės.

31. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog „<...> skolininkė tik 2020-04-30 (ketvirtadienį) 21.17 val. žinute patvirtino, kad tėvas gali pasiimti vaikus, kai S. F. jau buvo iÅ¡vykęs ilgajam savaitgaliui, kurį pirmiau ketino praleisti su vaikais <...>“. Skolininkės teigimu, ji 2020-04-30 pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui bendrauti su vaikais savaitgalį pagal bendravimo tvarkÄ , tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisakė. Vertinant Å¡iuos skolininkės teiginius nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas (S. F.) su nepilnamečiais vaikais pagal teismo nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ turėjo bendrauti 2020-04-28, 2020-04-30 bei 2020-05-01–2020-05-03 (el. b. l. 1–3).

Susipažinus su į bylÄ pateiktu skolininkės ir iÅ¡ieÅ¡kotojo susiraÅ¡inėjimu (žr. antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimo priedÄ â€žPriedai prie paaiÅ¡kinimo-L. L.“) matyti, kad dėl bendravimo su vaikais 2020-04-28, 2020-04-30 bei 2020-05-01–2020-05-03 skolininkė ketvirtadienį 21.17 (tiksli data nenurodyta, tačiau labiau tikėtina, kad Å¡alys turi omenyje 2020-04-30) iÅ¡ieÅ¡kotojui parašė „Nuo Å¡iandien suÅ¡velnintas karantinas, rytoj nėra D. pamokų, gali vaikus paimti“.

IÅ¡ieÅ¡kotojas penktadienį 11:35 (tiksli data nenurodyta, tačiau labiau tikėtina, kad Å¡alys turi omenyje 2020-05-01) parašė, jog „KarantinÄ suÅ¡velnino nuo pirmadienio, o čia tik vakar vos ne naktį paraÅ¡ei. Nors ryte dar nedavei“ <...> „Vakar ryte nedavei, o vakare iÅ¡važiavau iÅ¡ Vilniaus“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is susiraÅ¡inėjimas nepagrindžia skolininkės teiginių ir nepateisina vaikų neperdavimo tėvui 2020-04-30 bei 2020-05-01–2020-05-03.

Vaikai su tėvu (iÅ¡ieÅ¡kotoju) privalėjo bendrauti nuo 2020-04-30, tačiau iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo matyti, kad 2020-04-30 vaikai su tėvu nebendravo, t. y. perduoti nebuvo. Kadangi skolininkė tėvui vaikus turėjo perduoti keturioms paeiliui einančioms dienoms (2020-04-30 (ketvirtadienis), 2020-05-01 (penktadienis), 2020-05-02 (Å¡eÅ¡tadienis) ir 2020-05-03 (sekmadienis), todėl sprendžiama, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas jau nebeturėjo teisinio lÅ«kesčio, jog vaikai bus perduoti ilgajam savaitgaliui. NatÅ«ralu, jog kiekvienas asmuo planuoja savo laikÄ , todėl 2020-04-30 (ta diena, kai iÅ¡ieÅ¡kotojas, o ne skolininkė turėjo bendrauti su vaikais) skolininkės 21:17 val. iÅ¡siųsta žinutė, jog vaikai gali bÅ«ti paimti bendravimui kitÄ dienÄ (2020-05-01) nelaikytina tinkamu skolininkės pareigų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutartį laikymusi.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog skolininkė nepateisino vaikų neperdavimo tėvui 2020-04-30 bei 2020-05-01–2020-05-03.

32. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. nurodė, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog „<...> skolininkė nurodė, kad 2020-06-07 tėvas matėsi su vaikais, tačiau iš minėtos dienos susirašinėjimo turinio nustatyta, kad vaikai tėvui laiku nebuvo perduoti <...>“. Vertinant šiuos skolininkės teiginius pastebėtina, jog byloje ginčo dėl to, kad 2020-06-07 buvo išieškotojo (S. F.) bendravimo su vaikais diena nėra. Pirmasis metų birželio sekmadienis Lietuvos Respublikoje yra Tėvo diena (nedarbo diena) (Darbo kodekso 1 dalies 7 punktas). 2020-06-07 buvo pirmasis birželio mėnesio sekmadienis (Tėvo diena).

Å alys bendravimo tvarkos 4.6 papunktyje susitarė, kad Tėvo dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojas vaikus pasiima nuo 10 val. ir grÄ Å¾ina iki 19 val. Å alys (iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkė) ginčijasi dėl to, ar laiku Tėvo dienÄ buvo perduoti iÅ¡ieÅ¡kotojui vaikai: iÅ¡ieÅ¡kotojas teigia, kad vaikai Tėvo dienÄ perduoti buvo 11 val. (el. b. l. 75–77; žr. raÅ¡ytinių iÅ¡ieÅ¡kotojo paaiÅ¡kinimų 7 punktÄ ), o skolininkė teigia, kad vaikai buvo perduoti apie 10:45 val. (žr. antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimo priedÄ â€žL.

L. paaiÅ¡kinimas“, paaiÅ¡kinimo 4.4 papunktį; taip pat atsiliepimo 16 punktÄ ). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei ir laikant, kad skolininkė perdavė vaikus ne 11 val., o 10:45 val., laikytina, kad bendravimo su vaikais tvarkos 4.6 papunktis buvo pažeistas. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alys turi kooperuotis ir bendradarbiauti tarpusavyje, ypač atsižvelgti, visų pirma, į prioritetinius vaikų poreikius (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl protingumo kriterijus atitinkantis vaikų perdavimo pavėlavimas neturėtų bÅ«ti pagrindas skirti skolininkei baudÄ .

Juolab, jog ir pats iÅ¡ieÅ¡kotojas gali siekti konstruktyvaus bendravimo ir pasiÅ«lyti (susitarti), jog bendravimo laikas pratęsiamas su vaikas atitinkamÄ dienÄ tiek, kiek buvo pavėluota perduoti vaikus. Aptariamas pažeidimas nelaikytinas esminiu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog nei Å¡alių susiraÅ¡inėjimai 2020-06-07, nei skolininkės pateiktas vaizdo įraÅ¡as nėra informatyvus aptariamo klausimo kontekste.

33. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. L. atskiruoju skundu taip pat kritikuoja apylinkės teismo motyvÄ , jog skolininkė „<...> neinformuodama jo (turimas omenyje iÅ¡ieÅ¡kotojas) savalaikiai apie vaikų užimtumÄ vyksiančiose pamokose, pamokų ruoÅ¡oje, nesudarydama sÄ lygų tėvui pasiimti vaikų tiesioginiam bendravimui <...>“. Skolininkė nurodo, kad apylinkės teismas, nurodęs aptartÄ motyvÄ , nevertino vykdomosios bylos medžiagos, kurioje yra 2020-09-15 iÅ¡ieÅ¡kotojos paaiÅ¡kinimai.

Analizuojant aptartÄ skolininkės teiginį matyti, jog skolininkė paaiÅ¡kinimuose antstoliui (žr. antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimo priedÄ â€žL. L. paaiÅ¡kinimas“, paaiÅ¡kinimo 4.3 papunktį; taip pat žr. atsiliepimo 14 punktÄ ) teisino 2020-05-05, 2020-05-07, 2020-05-14 dienas. Nurodė, kad negali atsiminti, kuriomis tiksliai dienomis nepilnamečiai vaikai nebendravo su tėvu pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ieÅ¡kotojas nurodė, kad 2020-05-05, 2020-05-07, 2020-05-14 nebuvo užtikrintas tėvo bendravimas su vaikais pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ (el. b. l. 75–77;

žr. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 6 punktÄ ). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas apylinkės teismo teiginys (žr. skundžiamos nutarties 11 punktÄ ) yra teismo apibendrinamoji iÅ¡vada, padaryta įvertinus į bylÄ pateiktus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skolininke, jog aptartas apylinkės teismo teiginys (iÅ¡vada) nagrinėjamos bylos kontekste bÅ«tų nepagrįstas. Byloje buvo sprendžiamas klausimas už ne vienkartinį, o už sistemingÄ teismo patvirtintos tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pažeidimÄ (antstolis pareiÅ¡kime prašė baudÄ skirti net už 50 skirtingų epizodų (datų)).

Nors sutiktina, kad gali egzistuoti tam tikrų gyvenimiÅ¡kų aplinkybių, kuomet Å¡alyje paskelbtas karantinas gali riboti fizinį vaikų bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu, arba vaikams gali atsirasti papildomų pareigų mokantis nuotoliniu bÅ«du ir dėl to negalima vaikų tėvui tiksliai nustatytoje tvarkoje numatytu laiku bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau tokios aplinkybės turi bÅ«ti objektyviai pagrindžiamos (įrodomos). Tuo atveju, jeigu dėl karantino situacijos nustatyta bendravimo su vaikas tvarka nebeatitinka gyvenimiÅ¡kų realijų ir tvarkos laikymasis apsunkintas ar neįmanomas, skolininkė gali inicijuoti nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimÄ .

34. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog:

i) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais; ii) bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, nutarties 33–34 punktai).

35. Galiausiai, skolininkė L. L. kritikuoja apylinkės teismo nutartį ir tuo aspektu, kad nutarties motyvuose pirmosios instancijos teismas nurodė ne skolininkės, o kito, nesusijusio su nagrinėjama byla, asmens pavardę (L. G.). Aptariama aplinkybė vertintina kaip raÅ¡ymo klaida, neturėjusi esminės įtakos skolininkės teisėms ir pareigoms. Skundžiamos nutarties motyvacija bei rezoliucinė dalis neduoda pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo kitÄ , su skolininke L. L., nesusijusiÄ bylÄ .

36. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

37. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 dalies, kuria patvirtinta iÅ¡ieÅ¡kotojo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymo klausimÄ , iÅ¡ esmės tinkamai įvertino Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl atskirajame skunde nurodytais pagrindais skundžiamos nutarties panaikinti teisinio pagrindo nėra.

Visgi, atskiruoju skundu apeliantė pagrindė, kad 2020-02-18 nepilnamečiai vaikai objektyviai negalėjo bÅ«ti perduoti tėvui (iÅ¡ieÅ¡kotojui) dėl ligos, o 2020-06-07 vėlavimas perduoti vaikus negali bÅ«ti pripažintas esminiu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimu. Teisingumo principas reikalauja (CPK 3 straipsnio 8 dalis) individualizuoti faktines bylos aplinkybes ir jas įvertinti visame ginčo kontekste skiriant baudÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pateisinti vos keli bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimai iÅ¡ daugelio (antstolis nurodė 50 epizodų), taip pat į tai, kad skolininkė L.

L. jau kartÄ teismo buvo įspėta už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-09 nutarties dalies, susijusios su nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (S. F.) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymo, todėl skirtos vienkartinės 200 Eur dydžio baudos teisinio pagrindo mažinti nėra.

38. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuojama, jog atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Irmantas Å ulcas