f4be19ec-1979-4f51-8dbe-c15fefd574fb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-816-407/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00023-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.1; 2.1.2.4.2.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aukso upė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aukso upė“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Amber“ dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu arba gautos naudos įskaitymo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje – A.

K., uždaroji akcinė bendrovė „Laima ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Insolvensa“. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Aukso upė“ prašė pripažinti negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2016 m. rugpjūčio 28 d. sutartinės hipotekos sandorio, notarinio registro Nr. 3280 (toliau – Hipotekos sandoris), dalį dėl UAB „Aukso upė“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio adresas yra Vilniaus m. sav., Varnės vs., unikalus Nr. 4400-0482-6806 (toliau – Žemės sklypas), įkeitimo; 2016 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo dėl skolos grÄ Å¾inimo 7.1, 10 punktų nuostatas, susijusias su įsipareigojimu sudaryti Hipotekos sandorį.

Netenkinus pirmojo reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašė įskaityti atsakovės bankrutavusios kredito unijos (toliau – BKU) „Amber“ gautÄ naudÄ â€“ mažiausiai 672 336,62 Eur, į ieÅ¡kovės prievolę atsakovei, kurios dydis – ne daugiau nei Žemės sklypo (įkeisto daikto) vertė ir ne daugiau nei 1 050 000 Eur.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Lietuvos bankas 2016 m. liepos 25 d. nutarimu paskelbė atsakovei veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ). Trečiasis asmuo A. K. ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 28 d. sudarė susitarimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo (toliau – Susitarimas), pagal kurį A. K. įsipareigojo kompensuoti 3 013 275,04 Eur atsakovei padarytÄ turtinę žalÄ . Susitarimo 7.1 punktu ir 10 punktu buvo sutarta, kad 3 013 275,04 Eur skolos grÄ Å¾inimui užtikrinti bus įkeistas ieÅ¡kovei priklausantis nekilnojamasis turtas. 2016 m. rugpjūčio 28 d. sudarytas Hipotekos sandoris, kuriuo įkeisti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas ir trečiajam asmeniui UAB „Laima ir partneriai“ nuosavybės teise priklausantys pastatai.

Atsakovės laikinasis administratorius, be ieÅ¡kovės žinios vienaÅ¡aliÅ¡kai pervertinęs įkeistÄ turtÄ , pateikė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės turto vertė yra mažesnė nei atsakovės įsipareigojimai. Lietuvos banko valdyba, atsižvelgdama į laikinojo administratoriaus iÅ¡vadÄ ir pasiÅ«lymus, pripažino atsakovę nemokia ir atÅ¡aukė veiklos licencijÄ , 2016 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovei iÅ¡kelta bankroto byla. 2018 m. kovo 30 d. iÅ¡duotas notaro vykdomasis įraÅ¡as dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A.

K., UAB „Aukso upė“ ir UAB „Laima ir partneriai“. Vykdomojoje byloje, be kita ko, siekiama realizuoti ieÅ¡kovei priklausantį Žemės sklypÄ .

3. IeÅ¡kovės teigimu, ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams, nes Å¡iais sandoriais neatlygintinai įkeistas ieÅ¡kovei priklausantis nekilnojamasis turtas už trečiojo asmens A. K. prievoles atsakovei (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnis). IeÅ¡kovės akcininkė UAB „North House“ buvo atsakovės indėlininkė, pajininkė, todėl buvo suinteresuota atsakovės veiklos tęstinumu. IeÅ¡kovė turėjo realų pagrindÄ tikėtis, kad suteikus užtikrinimo priemones ir pratęsus atsakovės veiklÄ , A. K. prievolės bus įskaitytos ir ieÅ¡kovės prievolė pagal SusitarimÄ iÅ¡nyks. Tačiau atsakovė apgavo ieÅ¡kovę, kadangi jau Susitarimo sudarymo metu žinojo, kad Susitarimu siekiami ieÅ¡kovės tikslai niekada nebus pasiekti (CK 1.91 straipsnis).

4. Alternatyvų reikalavimÄ dėl atsakovės gautos naudos įskaitymo ieÅ¡kovė grindė CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostata („kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų gali bÅ«ti įskaitoma į nuostolius“) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018, precedentu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi teisės ginčyti Susitarimo nuostatų CK 1.82 straipsnio pagrindu, nes SusitarimÄ sudarė bei jo Å¡alimis yra atsakovė ir trečiasis asmuo A. K., o ne ieÅ¡kovė. Teismas pažymėjo, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Be to, ir pats ieÅ¡kovės sprendimas sudaryti Hipotekos sandorį, kurio pagrindu įkeistas ieÅ¡kovei priklausantis nekilnojamasis turtas už trečiojo asmens prievoles atsakovei, yra laikytinas teisėtu veiksmu, kadangi ieÅ¡kovė turi teisę sudaryti sandorius. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra ir pagrindo konstatuoti, jog Hipotekos sandoris buvo ieÅ¡kovei nuostolingas, kadangi nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės turtÄ , pastaroji įgytų teisę reikalauti realizuoto turto vertės iÅ¡ trečiojo asmens A. K.

7. Teismas nustatė, kad su ieškove ir trečiuoju asmeniu UAB „Laima ir partneriai“ susiję asmenys buvo atsakovės indėlininkai, pajininkai. Be to, Susitarimo 14 punkte nurodyta, kad „Kredito unija pripažįsta, jog visas iš Kredito unijos UAB „North house“, P. Ž. ir UAB „Aukso upė“ pervestas sumas Skolininkas skolino UAB „North house“, P. Ž. ir UAB „Aukso upė“ ir tokiu būdu tarp Skolininko, UAB „North house“, P. Ž. ir UAB „Aukso upė“ susiklostė paskolos teisiniai santykiai“.

Be to, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, ieÅ¡kovės vadovu nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. (t. y. Susitarimo bei Hipotekos sandorio sudarymo metu) buvo P. Ž., o tuo tarpu trečiasis asmuo A. K. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. birželio 16 d. buvo ieÅ¡kovės akcininkas, o nuo 2016 m. birželio 16 d. ieÅ¡kovės akcininke yra UAB „North house“. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, liudija, jog Hipotekos sandoris, kurio pagrindu ieÅ¡kovė įkeitė jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ už trečiojo asmens A.

K. prievoles atsakovei, buvo sudarytas iÅ¡ esmės tarp susijusių asmenų, kuriuos sieja atitinkami teisiniai santykiai. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės dalyvavimas rizikingo pobÅ«džio sandoryje iÅ¡ esmės nebuvo spontaninis, neapgalvotas, neracionalus ir visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas, tačiau nulemtas tuo metu egzistavusių faktinių aplinkybių, kurios lėmė ieÅ¡kovės apsisprendimÄ dėl Hipotekos sandorio sudarymo bÅ«tinumo. Nagrinėjamu atveju nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu.

8. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku, kas konkrečiai ieÅ¡kovės atžvilgiu panaudojo apgaulę, t. y ar trečiasis asmuo A. K., ar atsakovė, ar trečiasis asmuo UAB „Insolvensa“. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių vykdytÄ ieÅ¡kovės įtikinėjimÄ , raginimÄ dalyvauti tokio pobÅ«džio teisiniuose santykiuose, bei įrodymų, kurie patvirtintų, koks konkretus asmuo ieÅ¡kovės atžvilgiu tokius veiksmus atliko, t. y. siekė ieÅ¡kovę apgauti ir apgavo.

IeÅ¡kovė sudarė Hipotekos sandorį visiÅ¡kai dėl kitų priežasčių, t. y. siekdama užtikrinti trečiojo asmens A. K. prievolių vykdymÄ atsakovei, ir Å¡i aplinkybė ieÅ¡kovei buvo sandorio sudarymo metu žinoma. IeÅ¡kovei ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo žinoma kokiomis aplinkybėmis, kokiuose teisiniuose santykiuose bei kokias rizikas prisiima ieÅ¡kovė, sudarydama Hipotekos sutartį, buvo aiÅ¡kiai žinoma ir kokiomis aplinkybėmis bei sÄ lygomis dalis skolos trečiojo asmens A.

K. galės bÅ«ti padengta užskaitomis. Sprendimas pervertinti turtÄ savaime nėra laikytinas neteisėtu ar Å¡iuo ginčo atveju – iÅ¡vis negalimu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo UAB „Insolvensa“ apie turto pervertinimo atlikimÄ jau žinojo iki ginčijamų sandorių sudarymo, planavo tokio veiksmo atlikimÄ ir sÄ moningai apie tai nutylėjo ginčijamų sandorių sudarymo metu. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovės atžvilgiu ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo panaudota apgaulė.

9. Pasisakydamas dėl alternatyvaus ieÅ¡kinio reikalavimo įskaityti atsakovės gautÄ naudÄ , teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nusipirko iÅ¡ trečiųjų asmenų jų turimus pajus unijoje, kurių suma yra 672 336,62 Eur, nėra atsakovės gauta nauda CK 6.249 straipsnio 6 dalies kontekste, kadangi pajaus pirkimas nebuvo nulemtas kokio nors ieÅ¡kovės atlikto veiksmo, sÄ lygojusio nuostolių atsakovei atsiradimÄ . Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės pajaus pirkimo atveju bei ginčijamų sandorių sudarymo atveju susiklostė visiÅ¡kai skirtingi teisiniai santykiai, kurie tarpusavyje nėra susiję ir nelemia CK 6.249 straipsnio 6 dalies pagrindu galimybės įskaityti 672 336,62 Eur sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovės prievolę atsakovei.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi Susitarimo 11 punkto nuostatomis, kuriose neįtvirtina jokių trečiųjų asmenų (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės) teisių bei pareigų dėl skolos grÄ Å¾inimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. IeÅ¡kovė UAB „Aukso upė“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos argumentus: 10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė negali ginčyti Susitarimo sÄ lygų, nes SusitarimÄ sudarė tik atsakovė ir trečiasis asmuo A. K. Susitarimas pasiraÅ¡ytas ir apeliantės, atstovautos buvusio vadovo. Be to, teismo sprendimo 58 punkte nurodyta prieÅ¡ingai – kad apeliantė buvo Susitarimo Å¡alimi. 10.2. Apeliantė yra juridinis asmuo, kurio teisnumui prieÅ¡tarauja Susitarimo 7.1, 10 punktų, kiek tai susiję su įpareigojimu sudaryti hipotekos sutartį, nuostatos, todėl CK 1.82 straipsnio 3 dalies pagrindu turi teisę reikÅ¡ti atitinkamus reikalavimus byloje. 10.3.

Teismo sprendimo 49 punkte nurodyti apeliantės ir trečiojo asmens A. K. sÄ sajumÄ pagrindžiantys teiginiai nepaneigia Hipotekos sandorio neteisėtumo CK 1.82 straipsnio pagrindu ir jo neprieÅ¡taravimo apeliantės teistumui ir veiklos tikslams, o prieÅ¡ingai – bÅ«tent ir patvirtina, kad Hipotekos sandoris buvo sudarytas ne apeliantės, o trečiojo asmens A. K. interesais, apie Å¡ias aplinkybes neabejotinai žinant ir atsakovei, t. y. Susitarimo ir Hipotekos sandorio Å¡alims buvus susijusioms, nesÄ Å¾iningoms. 10.4.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , CK 1.82 straipsnis taikomas, jei teismas konstatuoja aiÅ¡kų, akivaizdų sandorio nenaudingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012). Ä®rodyti, kad veikta tikrai nesÄ Å¾iningai, reiÅ¡kia įrodyti, jog kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012).

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais – atsakovė žinojo, kad ginčijami sandoriai neatlygintiniai, apeliantė jokios naudos dėl Å¡ių sandorių negavo ir negaus. 10.5. Byloje yra pateikti įrodymai ir paaiÅ¡kinimai, patvirtinantys atsakovės tyčinius veiksmus apgaulės bÅ«du paveikti atsakovę dėl ginčo sandorių sudarymo. Itin trumpas laiko tarpas tarp Žemės sklypo pervertinimo ir ginčo sandorių sudarymo tik patvirtina, kad ginčo sandoriai buvo sudaromi apgavus apeliantę, kad įkeitus Žemės sklypÄ , atsakovės mokumas bus atstatytas.

Todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. 10.6. Teismas nukrypo nuo CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo pagrindų. Ä®skaitymas atitinka tikrÄ jÄ Susitarimo Å¡alių valiÄ â€“ Susitarimo 11 punkte Å¡alys susitarė, kad trečiojo asmens A. K. 3 013 275,04 Eur skolÄ bus siekiama padengti užskaitomis taip, kaip nurodyta pasiÅ«lyme dėl taikos (Susitarimo priedas Nr. 1), t. y. bus siekiama įskaityti pajus taip, kaip praÅ¡oma ir Å¡iuo ieÅ¡kiniu.

11. Atsakovė BKU „Amber“ atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus į ieÅ¡kovės argumentus: 11.1. Tai, kad ieÅ¡kovė Susitarime yra minima kaip įkaito davėja (Susitarimo 7.1 punktas), SusitarimÄ pasirašė (vizavo) kartu su Å¡alimis, nurodydama „Pritariu“, ir jį įgyvendinant sudarė Hipotekos sutartį, savaime nesudaro pagrindo ieÅ¡kovės laikyti Susitarimo Å¡alimi. 11.2.

Susitarimo 7.1 ir 10 punktų nuostatos, pagal savo esmę, yra sÄ lyginės, pačios savaime nesukuriančios ieÅ¡kovei jokių įsipareigojimų, pažeidžiančios ieÅ¡kovės teises, teisnumÄ ar pan. Å ios nuostatos įtvirtinta tik (bÅ«tent) Susitarimo Å¡alių sutarimÄ dėl to, koks konkrečiai turtas ir kokia tvarka turi bÅ«ti įkeistas atsakovei užtikrinant trečiojo asmens A. K. įsipareigojimų įvykdymÄ . 11.3. Neatlygintiniai svetimo daikto hipotekos sandoriai yra įprasta verslo praktika, todėl pats savaime sandorio neatlygintinumas nelemia nei sandorio prieÅ¡taravimo juridinio asmens veiklos tikslams, nei, juo labiau, kreditoriaus ir įkaito turėtojo nesÄ Å¾iningumo. 11.4.

Pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio Å¡alis veikė sÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). 11.5. Susitarimas buvo sudarytas turint tikslÄ ne ginčo tvarka atlyginti atsakovei padarytÄ 3 mln. Eur žalÄ , o Hipotekos sutartis – užtikrinant Susitarimo įvykdymÄ . Nei Susitarime, nei Hipotekos sandoryje nėra numatyta, kad Ginčijamų sandorių sudarymas ar jų galiojimas, o juo labiau pagal Hipotekos sutartį įkeisto turto vertė, bÅ«tų kaip nors susieti su atsakovės veiklos tęstinumo ar jos mokumo atstatymo sÄ lyga.

Susitarimo sudarymas buvo tik viena iÅ¡ priemonių, kurios buvo analizuojamos ir vertinamos, siekiant nustatyti, ar yra reali galimybė atstatyti atsakovės finansinį stabilumÄ sprendžiant klausimÄ dėl jos tolesnės veiklos perspektyvų ir galimybių. Vien 226 000 Eur skirtumas, atsiradęs dėl Žemės sklypo pervertinimo, nelėmė atsakovės bankroto ir licencijos atÅ¡aukimo. 11.6. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika nagrinėjamoje byloje yra neaktuali ir joje suformuotos teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo taisyklės yra netaikytinos.

Vadovaujantis tiek CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, tiek ir Europos deliktų teisės principų (PETL) 10:103 straipsniu, į žalÄ gali bÅ«ti įskaitoma tik iÅ¡ žalÄ padariusio asmens neteisėtų veiksmų gauta nauda. IeÅ¡kovė nepagrindė, kokiÄ naudÄ konkrečiai atsakovė gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės, kada ir kokiu pagrindu jÄ gavo, todėl joks įskaitymas yra neįmanomas. IeÅ¡kovės prievolė atsakovei yra akcesorinė (Å¡alutinė) prievolė, susijusi su pagrindine trečiojo asmens A. K. prievole atsakovei, todėl ir pasibaigti gali tik CK nustatytais pagrindais (4.174 straipsnis, 4.181 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 13. Apeliantė 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ paskirti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Nurodė, kad byloje yra nagrinėjami sudėtingi teisiniai klausimai ir nestandartinė situacija, susijusi su finansų įstaigos veikla, jos sudarytais sandoriais iki moratoriumo, finansų įstaigos poveikiu tretiesiems asmenims prisiimti įsipareigojimus už finansų įstaigos dalyvius bei vadovus. Keliami klausimai susiję ir su ginčo sandorių sudarymo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis, prieÅ¡ apeliantę nukreipta apgaule bei nesÄ Å¾iningumu, kuriuos atskleisti raÅ¡tu bei tinkamai įvertinti raÅ¡ytinio posėdžio bÅ«du bÅ«tų itin sudėtinga.

Be to, pirmosios instancijos teismas didelę dalį reikšmingų klausimų paliko neįvertintų ar vertino tuos pačius aspektus skirtingai atskirose sprendimo dalyse. Šioje byloje yra pateikta daug ir didelės apimties įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino arba vertino netinkamai.

14. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

15. Å iuo atveju Å¡alys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien raÅ¡ytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo paaiÅ¡kinimus ir argumentus, todėl nėra bÅ«tinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Dėl reikalavimo pripažinti sandorių dalį, susijusiÄ su ieÅ¡kovės turto įkeitimu, negaliojančia 16. Trečiasis asmuo A. K. su atsakove sudarė SusitarimÄ , pagal kurį A.

K. įsipareigojo sumokėti atsakovei 3 013 275,04 Eur skolÄ , susidariusiÄ dėl A. K. neteisėtų veiksmų. Apeliantė ginčija Susitarimo 7.1, 10 punktų nuostatas, pagal kurias A. K. skolos grÄ Å¾inimui užtikrinti įsipareigota įkeisti apeliantei priklausantį Žemės sklypÄ , ir Hipotekos sandorio dalį, pagal kuriÄ Å½emės sklypas įkeistas atsakovei. Å iuos sandorius (atitinkamas jų dalis) apeliantė prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento dviem savarankiÅ¡kais pagrindais, t. y.

1) kaip prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis);

2) kaip sudarytus dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje neįrodytos minėtoms teisės normoms taikyti bÅ«tinos sÄ lygos, tačiau apeliantė nesutinka su tokiomis teismo iÅ¡vadomis.

17. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

18. Apeliantė nurodo, kad jos kaip privataus juridinio asmens tikslas – pelno siekimas (CK 2.34 straipsnio 3 dalis); ginčijamų sandorių pagrindu apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas neatlygintinai įkeistas už trečiojo asmens A. K. prievoles atsakovei; atsakovė žinojo, kad apeliantė iÅ¡ Å¡ių sandorių negaus naudos ir patirs nuostolių, kadangi po Hipotekos sandorio sudarymo atsakovės laikinasis administratorius nedelsdamas pateikė Lietuvos bankui neigiamÄ iÅ¡vadÄ ir siÅ«lymÄ kelti atsakovei bankroto bylÄ . Todėl, apeliantės teigimu, yra visos sÄ lygos pripažinti ginčijamus sandorius (atitinkamas jų dalis) negaliojančiais CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ Susitarimo 14 punkto matyti, jog atsakovės pervestas lėšas trečiasis asmuo A. K. paskolino apeliantei ir kitiems asmenims; SusitarimÄ sudariusios Å¡alys susitarė, kad iÅ¡ Susitarimo 7.1 punkte nurodyto turto Kredito unijos gauta nauda pirmiausia bus dengiami Å¡iame punkte iÅ¡vardintų asmenų galimi įsipareigojimai Kredito unijai. Tokios Susitarimo nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina apeliantės netiesiogiai gautÄ naudÄ atsakovei priklausančiomis lėšomis, kurias trečiasis asmuo A. K. pagal Susitarimo sÄ lygas įsipareigojo grÄ Å¾inti atsakovei.

20. Pažymėtina ir tai, kad svetimo daikto hipoteka (CK 4.181 straipsnis), kaip ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kuriomis su skolininku susiję tretieji asmenys prisiima atitinkamus įsipareigojimus (pvz., laidavimas), gali būti suteikiama neatlygintinai ir tokia praktika nėra neįprasta sudarant komercinio pobūdžio sandorius.

21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/20110).

22. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad Hipotekos sandorio sudarymas buvo akivaizdžiai nenaudingas apeliantei. Apeliantei priklausančio Žemės sklypo įkeitimas buvo viena iÅ¡ esminių Susitarimo sudarymo sÄ lygų (Susitarimo 17 punktas). Susitarimu trečiasis asmuo A. K. ir atsakovė BKU „Amber“ susitarė dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo atsakovei tvarkos ir terminų. Apeliantė neneigia, kad trečiasis asmuo A. K. dalį atsakovei priklausančių lėšų pervedė į apeliantės sÄ skaitÄ ; kad Å¡iuo pagrindu tarp apeliantės ir trečiojo asmens susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kaip nurodyta Susitarimo 14 punkte.

Juolab kad tuometinis apeliantės vadovas P. Ž. pasiraÅ¡ydamas pritarė Susitarimui, taigi, ir minėtai 14 punkto nuostatai. Be to, P. Ž. pritarė Susitarimui jį pasiraÅ¡ydamas ne tik kaip apeliantės atstovas, bet ir kaip UAB „North house“ atstovas. Byloje pateikti Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „North house“ ginčijamų sandorių sudarymo momentu buvo apeliantės vienintelė akcininkė. Taigi, ginčijami sandoriai apeliantės vardu buvo sudaryti turint ir vienintelės jos akcininkės sutikimÄ .

Visa tai rodo, kad apeliantė, įsipareigodama įkeisti savo nekilnojamÄ jį turtÄ užtikrinant skolininko A. K. prievolių įvykdymÄ , turėjo netiesioginį suinteresuotumÄ dėl Susitarime nustatytų pinigų grÄ Å¾inimo sÄ lygų. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.82 straipsnį ir nepagrįstai atsisakė Å¡iuo pagrindu pripažinti ginčijamus sandorius (jų atitinkamas dalis) negaliojančiais.

23. Apeliantė taip pat laikosi pozicijos, kad ginčijami sandoriai sudaryti dėl apgaulės.

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013).

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė buvo apgauta, jog įkeitus Žemės sklypÄ , atsakovės mokumas bus atstatytas. Pasak apeliantės, ta aplinkybė, kad sudarius SusitarimÄ ir Hipotekos sandorį po savaitės atsakovės laikinojo administratoriaus iniciatyva Žemės sklypas buvo pervertintas, patvirtina, kad atsakovės laikinasis administratorius jau sudarydamas SusitarimÄ tarėsi su turto vertintojais, todėl žinojo, kad turtas bus pervertintas ir Susitarimas realios reikÅ¡mės dėl atsakovės bankroto neturės.

26. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia pažymėtina, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti pasiūlius sudaryti taikos sutartį byloje, kurioje A. K. pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo Kredito unijai. Šalys žinojo, kad toje byloje nebus sprendžiamas klausimas dėl Kredito unijos veiklos apribojimo panaikinimo, todėl neturėjo pagrindo tokiems lūkesčiams.

27. Pagal Kredito unijų įstatymo (ginčijamų sandorių sudarymo momentu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 28 d. galiojusi įstatymo redakcija; toliau – KUÄ®) 73 straipsnio 3 dalį, kredito unijos bankroto bylÄ teismas iÅ¡kelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiÅ«ros institucijos iÅ¡vada apie kredito unijos nemokumÄ . Kredito unijų priežiÅ«ros institucija yra Lietuvos bankas (KUÄ® 55 straipsnio 1 dalis). Taigi, bÅ«tent Lietuvos bankas, įvertinęs kredito unijos finansinę bÅ«klę ir veiklos perspektyvas, sprendžia dėl bankroto bylos inicijavimo. Todėl atsakovės laikinasis administratorius negalėjo užtikrinti, kad sudarius SusitarimÄ ir jame numatytus hipotekos sandorius, atsakovės mokumas bus atstatytas. Juolab kad Susitarime tokių sÄ lygų ar pareiÅ¡kimų nėra įtvirtinta.

28. Apeliantė remiasi Susitarimo 11 punktu, kuriame Å¡alys susitarė, kad sieks padengti dalį skolos užskaitomis tuo atveju, jeigu Lietuvos banko sprendimu bus panaikintas Kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas) arba Lietuvos bankas atskiru sprendimu pritars tokiam prieÅ¡prieÅ¡iniam reikalavimų įskaitymui. Tačiau tokia nuostata, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, jog suteikus užtikrinimo priemones, atsakovei bus panaikinti veiklos apribojimai, A. K. prievolės bus įskaitytos ir apeliantės prievolė pagal Hipotekos sandorį pasibaigs. UAB „Insolvensa“ atsiliepime nurodė, kad atsakovei padarytos žalos kompensavimas buvo tik viena iÅ¡ priemonių, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės tolesnės veiklos perspektyvų ir galimybių. Tai matyti ir iÅ¡ byloje esančios atsakovės laikinojo administratoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. iÅ¡vados, pateiktos Lietuvos bankui.

29. Tai, kad kilus abejonėms dėl įkeičiamo turto vertės atsakovės laikinasis administratorius užsakė atlikti nepriklausomÄ turto vertinimÄ , nereiÅ¡kia, kad administratorius jau pasiraÅ¡ant SusitarimÄ Å¾inojo, jog įkeičiamas turtas yra pervertintas. Å i aplinkybė paaiÅ¡kėjo tik atlikus minėtÄ vertinimÄ . Be to, pati apeliantė pritarė Susitarimo sÄ lygoms, įskaitant ir 7.1 punkte nurodytai Žemės sklypo rinkos vertei, todėl apeliantė negali bÅ«ti laikoma apgauta dėl to, kad atsakovės laikinasis administratorius ėmėsi veiksmų siekdamas patikrinti, ar skolininko pateiktas įkeičiamo turto vertinimas yra teisingas. Pažymėtina, kad administratoriaus užsakymu atliktas turto vertinimas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nes byloje tokių duomenų nėra.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė byloje neįrodė, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti atsakovės laikinajam administratoriui panaudojus apgaulę. Todėl teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ginčijamus sandorius (jų atitinkamas dalis) negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. Dėl alternatyvaus reikalavimo atlikti atsakovės gautos naudos įskaitymÄ 31. Teismui netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tokiu atveju apeliantė prašė įskaityti atsakovės gautÄ naudÄ â€“ mažiausiai 672 336,62 Eur, į ieÅ¡kovės prievolę atsakovei, kurios dydis – ne daugiau nei įkeisto Žemės sklypo vertė.

32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį alternatyvų ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nepagrįstai atsisakė vadovautis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, pagal kuriÄ tuo atveju, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų gali bÅ«ti įskaitoma į nuostolius. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018, bei Å¡ios nutarties pagrindu suformuota teismų praktika, pagal kuriÄ kredito unijos valdymo organų neteisėtais veiksmais priimant sprendimÄ iÅ¡duoti paskolÄ padarytos žalos atlyginimas turi bÅ«ti mažinamas paskolos gavėjo sumokėtu pajiniu įnaÅ¡u.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais. Pirmiausia pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl trečiojo asmens A. K. neteisėtais veiksmais atsakovei padarytos žalos atlyginimo, jos dydžio. Å ie asmenys sudarė SusitarimÄ , pagal kurį trečiasis asmuo A. K. įsipareigojo kompensuoti atsakovei bÅ«tent 3 013 275,04 Eur sumÄ . Apeliantė, kaip minėta, pritarė Susitarimui ir įsipareigojo įkeisti Žemės sklypÄ trečiojo asmens A. K. prievolėms užtikrinti.

Nors Susitarimo 11 punkte Å¡alys susitarė, jog trečiojo asmens A. K. 3 013 275,04 Eur skolÄ bus siekiama padengti užskaitomis taip, kaip nurodyta skolininko pateiktame pasiÅ«lyme (Susitarimo priedas Nr. 1), tačiau pagal Susitarimo 2–4 punktus skolininkas įsipareigojo visÄ minėtÄ sumÄ (3 013 275,04 Eur) su palÅ«kanomis pervesti nustatytomis dalimis ir terminais į atsakovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . BÅ«tent Å¡ios prievolės įvykdymas buvo užtikrintas Hipotekos sandoriu, pagal kurį buvo įkeistas ir apeliantei priklausantis Žemės sklypas.

34. Byloje yra pateiktos pajų pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias apeliantė iÅ¡ A. K. ir kitų asmenų supirko BKU „Amber“ pajus, kurių bendra sutartyse nurodyta vertė sudaro 672 336,62 Eur. Tačiau apeliantė nepagrindžia, kaip už apeliantės įsigytus konkrečius pajus atlikti pajiniai įnaÅ¡ai yra susiję su trečiojo asmens A. K. neteisėtais veiksmais, kuriais atsakovei buvo padaryta Susitarime nurodyta žala. Å ioje byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad be trečiojo asmens A. K. neteisėtų veiksmų nebÅ«tų buvę ir pajinių įnašų už pajus, kuriuos apeliantė įsigijo. Taigi, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo tų, kurios buvo nustatytos civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018, todėl Å¡iuo atveju negalima vadovautis apeliantės nurodytu precedentu dėl CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo.

35. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ (Ä®monių bankroto įstatymo, kuris taikytinas BKU „Amber“ bankroto proceso atveju, 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Todėl apeliantės finansiniai reikalavimai atsakovei gali bÅ«ti tenkinami tik įstatyme nustatyta tvarka BKU „Amber“ bankroto byloje.

36. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimÄ dėl įskaitymo.

37. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, dėl kurių Å¡iuo atveju negalima atlikti įskaitymo, nėra pagrindo tenkinti apeliantės 2020 m. balandžio 17 d. pateikto praÅ¡ymo dėl bylos sustabdymo. Jame apeliantė nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2790-864/2020 pagal UAB „Aukso upė“ ieÅ¡kinį BKU „Amber“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – įregistruoti ieÅ¡kovę Kredito unijos nare 672 336,62 Eur sumai. Toje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas turės tiesioginę įtakÄ nagrinėjamai bylai, nes pripažinus apeliantę Kredito unijos nare, bus papildomas pagrindas įskaityti reikalavimus. Todėl apeliantė prašė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2790-864/2020.

38. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimu apeliantės ieÅ¡kinys minėtoje byloje atmestas, tačiau apeliantė pateikė apeliacinį skundÄ , kuris dar nėra iÅ¡nagrinėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinis teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje neturės esminės reikÅ¡mės siekiant teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ nagrinėjamoje byloje, nes apeliantės įregistravimas Kredito unijos nare nepaneigtų Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų, dėl kurių negalima atlikti apeliantės reikalaujamo įskaitymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 39. Atsakovė BKU „Amber“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 105,40 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų dydis virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose rekomendacijose nustatytÄ maksimalų civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydį už advokato teikiamÄ pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , taip pat įvertinus konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo bei laiko sÄ naudas, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina dalis patirtų iÅ¡laidų, t. y. 1 000 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aukso upė“ (juridinio asmens kodas 303315335) 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Amber“ (juridinio asmens kodas 302651151).

Teisėjai Danutė Gasiūnienė Gintaras Pečiulis Vigintas Višinskis