2024-12-18 Nr. AB-18405-4-45-3-00475-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2785-815/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00475-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant G. A.,

vertėjaujant A. M., N. S.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. K. ir jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui S. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. U. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini)piliečio M. U. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. K. (toliau – ir užsienietis) sulaikymą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. VSAT Centras nurodė, kad 2024 m. spalio 19 d. Kalvarijų sav., Žiogaičio km. ribose, netoli kelio Žiogaičiai – Rutka Tartak (Lenkijos Respublika) VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnai patikrino automobilį, kuriame sėdėjo vairuotojas, Ukrainos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Latvijos Respublikoje.

Apklausus vairuotoją, buvo nustatyta, kad jis atvyko pasiimti keleivių, kuriuos vežė iš Latvijos į Lenkiją. Netrukus buvo rasti ir sulaikyti 5 asmenys, tarp kurių buvo asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečių M. U. K.. Užsienietis negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, pilietybę bei suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Pirminiais duomenimis užsienietis, neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos bendrijos teisės normas, vyko iš Latvijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

Nesurinkus reikiamų įrodymų, patvirtinančių užsieniečio atvykimo iš Latvijos Respublikos fakto, negali būti sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijai. Užsieniečio veiksmai (naudojimasis nelegalia migracija užsiimančių asmenų paslaugomis pažeidžiant Europos sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus) akivaizdžiai parodo, kad užsienietis piktnaudžiauja savo kaip užsieniečio teisėmis, yra linkęs nesilaikyti Lietuvos migracinių įstatymų ir tvarkos. Nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, kad užsienietis gali pasislėpti, todėl šiuo atveju egzistuoja sulaikymo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Užsienietis atvyko ir yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl jis sulaikytinas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, 5 dalies 1–4 punktų, 10, 12 punktų, 114 straipsnio, 116 straipsnio, 1408 straipsnio pagrindais.

2. (Duomenys neskelbtini) pilietis M. U. K. teismo posėdžio metu prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o jo atstovė prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, suteikiant teisę judėti Centro teritorijoje.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkino VSAT Centro teikimą ir skyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. K. sulaikymą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 19 d. Kalvarijų sav., Žiogaičio km. ribose, netoli kelio Žiogaičiai – Rutka Tartak (Lenkijos Respublika) pareigūnams patikrinus Ukrainos Respublikoje registruotą automobilį, nustatyta, kad juo vyko Ukrainos Respublikos pilietis, kuris pripažino, kad vežė penkis asmenis iš Latvijos Respublikos į Varšuvą, tačiau juos paleido Lietuvos Respublikoje, nes vyko apsižiūrėti kelio. Netrukus jam paskambino paleisti asmenys, atsiuntė savo koordinates, todėl už 200 m buvo surasti ir sulaikyti penki asmenys, tarp kurių buvo ir užsienietis. Užsienietis negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, pilietybę bei suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, todėl buvo perduotas VSAT pareigūnams. VSAT pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2642, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalimi, užsienietis apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. gruodžio 18 d.

5. Teismas, įvertinęs teismo posėdyje pareikštą užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20, priėjo prie išvados, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose, nes užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi dokumentų, todėl būtina nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę, taip pat nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (automobilio vairuotojas teigė, kad pakeleivius vežė į Varšuvą).

7. Atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, nesant Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos, teismas sprendė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti taikoma. Teismo vertinimu, Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, netaikant šios priemonės užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 8. (Duomenys neskelbtini) pilietis M. U. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

9.1. Nagrinėjamu atveju duomenų apie asmens grąžinimą / išsiuntimą, perdavimą ar pan. pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta, todėl remtis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu grindžiant asmens sulaikymą yra nepagrįsta.

9.2. Prieglobsčio motyvų išaiškinimui Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas gali būti taikomas tik jei informacijos nepavyko gauti netaikant sulaikymo. Tai apima esminių faktų sužinojimą iš prieglobsčio prašytojų apie tai, kodėl siekiama prieglobsčio, tačiau paprastai neturėtų apimti visų prašymo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymo. Ši išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai neapibrėžtam laikotarpiui. Užsienietis, susisiekęs su atstove, pateikė jai jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją – (duomenys neskelbtini) centrinės civilinės metrikacijos institucijos bendrojo skyriaus (gyventojų registracija) pažymą, kurioje pateikiami užsieniečio identifikaciniai duomenys (jo vardas / pavardė, gimimo valstybė, gimimo data ir pan.). Nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiškėjas siekia bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, tikslu nustatyti jo tapatybę ir pilietybę, kartu pažymint, kad nėra ir duomenų, kad institucijos ėmėsi kokių konkrečių veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti.

9.3. Įstatyme yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 , 12 punktai nėra taikomi prieglobsčio prašytojams, todėl jais remtis, motyvuojant asmens judėjimo laisvės ribojimo būtinumą, nebuvo pagrindo.

9.4. Nagrinėjamu atveju užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bendradarbiauja, nustatant jo asmens tapatybę bei pilietybę, nenustatyta, kad šiuo metu užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, byloje nėra duomenų, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip sulaikymas. Užsieniečio vertinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė, todėl, įvertinus anksčiau nurodytas individualias užsieniečio situacijos aplinkybes, yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų.

10. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

11.1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 24S268331 pradėjo iš esmės nagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą.

11.2. Užsieniečiui taikyta sulaikymo priemonė yra tikslinga ir proporcinga.

11.3. Iš užsieniečio 2024 m. gruodžio 2 d. pateiktos (duomenys neskelbtini) centrinės metrikacijos institucijos bendrojo skyriaus (gyventojų registracija) dokumentų kopijos negalima teigti, kad kopijose esantis asmuo iš tikrųjų yra tas pats, kuriuo prisistato, todėl nagrinėjamu atveju asmens tapatybė nėra galutinai nustatyta.

11.4. Užsienietis prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje pateikė tik pirmos instancijos teismo posėdžio metu, kuris vyko 2024 m. lapkričio 20 d., nors užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2024 m. spalio 19 d. Tokie užsieniečio veiksmai akivaizdžiai rodo, kad asmuo piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, norint išvengti grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat tokie užsieniečio veiksmai rodo, kad asmens tikslas yra gauti judėjimo laisvę, kad įvykdytu savo tikslus, t. y. pasiektų norimą Europos Sąjungos valstybę.

11.5. Nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra rizikingas, kadangi visuma aplinkybių patvirtina, kad užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali bandyti pasislėpti ar išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT teikimas ir (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U. K. skirtas 3 mėnesių sulaikymas, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose nustatyti sulaikymo pagrindai, nes užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi dokumentų, todėl būtina nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę, taip pat nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (automobilio vairuotojas teigė, kad pakeleivius vežė į Varšuvą). Teismo vertinimu, kadangi užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, nesant Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos, alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti taikoma.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja bylos faktines aplinkybes: 1) užsienietis 2024 m. spalio 19 d. buvo sulaikytas pasienio pareigūnų, užsieniečius vežusio vairuotojo teigimu, užsienietis keliavo tranzitu iš Latvijos į Lenkiją; 2) užsienietis neturi dokumentų, leidžiančių jam būti Lietuvos Respublikoje; 3) užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl prieglobsčio; 4) Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 24S268331 pradėjo iš esmės nagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą; 5) pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė teismui (duomenys neskelbtini) centrinės civilinės metrikacijos institucijos bendrojo skyriaus (gyventojų registracija) pažymą, jo teigimu, patvirtinančią jo tapatybę ir kitus jo asmens duomenis.

17. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, užsienietis teismo posėdžio metu paprašė prieglobsčio, todėl jis laikytinas prieglobsčio prašytoju (Įstatymo 2 str. 20 p.). VSAT pateiktais duomenimis, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 24S268331 pradėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą. Tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė užsieniečio statusą (kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas), tačiau nepagrįstai nurodė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose įtvirtintus sulaikymo pagrindus. Kaip teisingai pastebėjo užsienietis apeliaciniame skunde, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte aiškiai nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi siekiant įvertinti, ar užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nevertinamos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose nurodytos aplinkybės. Minėti pagrindai šalintini iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies.

18. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat kaip sulaikymo pagrindas nurodyta Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis, t. y. kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatytos konkrečios minėtame reguliavime aptartos aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo pagrindu rėmėsi priimdamas sprendimą dėl sulaikymo, todėl minėtas sulaikymo pagrindas šalintinas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies.

19. Tačiau, nepaisant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalintų sulaikymo pagrindų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti užsienietį yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi yra sulaikymo pagrindai nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose.

20. Vertindama Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą sulaikymo pagrindą (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju užsieniečio tapatybė nėra nustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išvados nepaneigia ir užsieniečio kartu su apeliaciniu skundu pateikta (duomenys neskelbtini) centrinės civilinės metrikacijos institucijos bendrojo skyriaus (gyventojų registracija) pažyma ir jos vertimas. Pažymėtina, kad pateiktas dokumentas nėra originalus dokumentas, juo labiau nėra tapatybės dokumentas, todėl tokio įrodymo patikimumas yra itin mažos vertės ir todėl konstatuotina, kad užsieniečio tapatybės ir (ar) pilietybės iš šio dokumento negalima nustatyti ir (ar) patikrinti. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad užsienietis nepateikė paaiškinimų, kodėl nepateikė savo originalių asmens dokumentų, kodėl minėti dokumentai pateikiami tik su apeliaciniu skundu. Taip pat pažymėtina, kad pateikto dokumento vertimas į lietuvių kalbą nėra oficialiai patvirtintas vertimų biuro.

21. Įvertinus tai, kad užsienietis byloje nustatytais duomenimis per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu (užsienietis šių aplinkybių neginčija), kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo jo kelionės tikslas ir jis gali siekti pasislėpti, yra linkęs pažeidinėti nustatytą migracijos tvarką; užsieniečio tapatybė nenustatyta; užsienietis vyko per Lietuvos Respubliką neturėdamas dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai); prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl jo sulaikymo; Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 24S268331 pradėjo iš esmės nagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą ir prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išsiaiškinti, darytina išvada, kad siekiant tinkamai išnagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą (išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Teisėjų kolegija nesutinka su užsieniečio apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašymo motyvai gali būti išsiaiškinti ir nevaržant užsieniečio judėjimo laisvės. Nagrinėjamu atveju yra pakankamai didelė rizika, kad užsienietis bandys pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės šalį (ar perdavimo kitai valstybei), todėl konstatuotina, kad sulaikymas 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, yra proporcinga ir pagrįsta priemonė.

22. Byloje nepaneigus išvados, kad užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones (Įstatymo 115 str., 14019 str.).

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išskyrus iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalintus sulaikymo pagrindus (Įstatymo 113 str. 2 d., 5 d. 2, 3, 4, 12 p.), pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(Duomenys neskelbtini) piliečio M. U. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis