2018-10-25 Nr. AB-19206-3-61-3-02003-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-743-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02003-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-24174 išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą iš turto; 2) trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių (toliau – ir Institucija); 3) įvertinti Institucijos veiksmus ar neveikimą, kai, gavus skundą, jo gavimas nėra tinkamai registruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registre (toliau – ir ANR), dėl ko kilo neigiamos teisinės pasekmės pareiškėjui; 4) įpareigoti Instituciją patikslinti ANR duomenis taip, kad jie atitiktų skundo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eII-89-240/2018 padavimo aplinkybes.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi (b. l. 6–9) nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. liepos 2 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: pateikti prašymą atnaujinti skundo dėl VMI 2018 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (23.31-08)483-24174 panaikinimo padavimo terminą, kartu nurodant skundo padavimo praleidimo priežastis; pateikti skundžiamą sprendimą; su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikiamame skunde nurodyti atsakovą ir tai, ar pareiškėjas pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (į teismo posėdį nekviečiant proceso šalių); pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo. Tuo tarpu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų įvertinti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus veiksmus ar neveikimą, kai, gavus skundą, jo gavimas nėra tinkamai registruotas ANR, ir įpareigoti Instituciją patikslinti ANR duomenis taip, kad jie atitiktų skundo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eII-89-240/2018 padavimo aplinkybes, teismas atsisakė priimti.

3. 2018 m. liepos 2 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 16) pareiškėjas teismui paštu išsiuntė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti jo skundo dalį (b. l. 11). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas atmestas ir minėta teismo nutartis palikta nepakeista (b. l. 25–28).

4. Pareiškėjas 2018 m. liepos 2 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 16) teismui paštu taip pat išsiuntė patikslintą skundą (b. l. 12–13), kuriame prašė: 1) pripažinti VMI 2018 m. gegužės 10 d. rašte Nr. (32.45-MANO VMI)RM-18055 išdėstytą atsisakymą atšaukti (panaikinti) 2018 m. kovo 6 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinius nusižengimus neteisėtu ir pripažinti negaliojančiu VMI 2018 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-24174 išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą iš turto; 2) trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Instituciją; 3) įvertinti Institucijos veiksmus ar neveikimą, kai, gavus skundą, jo gavimas nėra tinkamai registruotas ANR, dėl ko kilo neigiamos teisinės pasekmės pareiškėjui; 4) įpareigoti Instituciją patikslinti ANR duomenis taip, kad jie atitiktų skundo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eII-89-240/2018 padavimo aplinkybes; 5) atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo pabaigos; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 7) atnaujinti skundo dėl VMI 2018 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 483-24174 panaikinimo padavimo terminą, jei teismas laikytų jį savarankišku reikalavimu, nesąlygojamu VMI atsisakymo, nes terminas buvo praleistas susirašinėjant su VMI ir tikintis šį klausimą išspręsti neteisminėmis priemonėmis.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi (b. l. 19–21) nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. liepos 16 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti, t. y. pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo. Tuo tarpu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu VMI 2018 m. gegužės 10 d. rašte Nr. (32.45-MANO VMI)RM-18055 išdėstytą atsisakymą atšaukti (panaikinti) 2018 m. kovo 6 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinius nusižengimus teismas atsisakė priimti. Teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (b. l. 32–33) pareiškėjo skundą, teisme gautą 2018 m. birželio 14 d., ir skundą, teisme gautą 2018 m. liepos 9 d., laikė nepaduotais ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, minėtų skundų kopijas bei priedus grąžinti pareiškėjui, taip pat išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

8. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis dėl skundo trūkumų pareiškėjui buvo išsiųsta 2018 m. liepos 11 d., įteikta 2018 m. liepos 16 d. Tačiau pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjui buvo išaiškintos skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, teismas konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu.

III. 9. Pareiškėjas V. R. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 35), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

10. Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, jog teismo nustatytu terminu, t. y. iki 2018 m. liepos 16 d., sumokėti 30 Eur žyminį mokestį fiziškai negalėjo, kadangi teismo nutartį, kuria jam nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, gavo jau pasibaigus šiam terminui. Be to, pareiškėjas teigia, kad jam nelabai buvo prasmės žyminį mokestį mokėti, kadangi teismas, neatsižvelgdamas į tiesioginį ryšį tarp ginčijamo VMI sprendimo ir ANR duomenų, nutarė, kad reikalavimas įpareigoti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių patikslinti ANR duomenis yra teismingas kitam teismui – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Tuo tarpu pareiškėjas, kreipdamasis į šį teismą ir inicijuodamas dar vieną bylą, turėtų papildomai sumokėti dar 30 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjas pažymi, kad esant šioms aplinkybėms mažai tikėtina, jog teismas priimtų jam palankų sprendimą ir panaikintų VMI sprendimą, kadangi formaliai žiūrint tas sprendimas buvo priimtas teisėtai pagal jo priėmimo metu VMI turėtus duomenis. Taigi, įvertinus visas skundo priėmimo nagrinėti teisme aplinkybes ir teismo nepagrįstai susiaurinto skundo dalyko nagrinėjimo prognozuojamą baigtį, pareiškėjui nebuvo prasmės prašyti teismo atnaujinti ar pratęsti nustatytą žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

13. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

14. ABTĮ 34 straipsnis numato, jog išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 2 dalį išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus (neapmokestinamų skundų) atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas ir duomenų apie tai pateikimas teismui paprastai yra viena iš visumos teisinių prielaidų, būtinų priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-698/2011). Todėl pareiškėjui žyminio mokesčio nesumokėjus, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, kaip minėta, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 25 str. 2 d., 33 str. 1 d.).

15. Atitinkamai šiuo atveju pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad jo skundas nepriskirtinas ABTĮ 36 straipsnyje nurodytų neapmokestinamų skundų kategorijai, tačiau jis žyminio mokesčio nesumokėjo, taip pat nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nors atskirajame skunde pareiškėjas tvirtina, kad jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį dėl skundo trūkumų gavo jau pasibaigus šioje nutartyje nustatytam skundo trūkumų pašalinimo terminui ir fiziškai negalėjo laiku sumokėti žyminį mokestį, iš byloje esančių duomenų matyti, jog minėta nutartis pareiškėjui įteikta 2018 m. liepos 16 d. (b. l. 30), t. y. paskutinę teismo nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti dieną, todėl pareiškėjas iš esmės turėjo galimybę teismo nustatytu terminu pašalinti nurodytą skundo trūkumą ir sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau to nepadarė. Be to, pats pareiškėjas atskirajame skunde pabrėžia, kad jam nebuvo prasmės prašyti teismo atnaujinti ar pratęsti nustatytą žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ir mokėti žyminį mokestį. Taigi, pats pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad jis net neketina mokėti žyminio mokesčio.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas, nepateikdamas žyminio mokesčio kvito ar motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepašalino teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teisėtai ir pagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

17. Tuo tarpu pareiškėjo atskirojo skundo argumentų dėl reikalavimo įpareigoti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių patikslinti ANR duomenis teismingumo teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi tai nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas ir šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje (b. l. 25–28).

18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu, kaip teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, pašalinus skundo trūkumus, kreiptis gynybos į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė