f4bcf50e-3d1d-40d9-97f9-2e8d85462ecf · Vilniaus apygardos teismas

                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-702-392/2013(Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06213-2011-4)             Procesinio sprendimo kategorija: 42.7.; 63.1.; 114.11.; 121.14.; 121.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu 2013 m. kovo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J.

V. ir R. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atsakovams J. V. ir R. K. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė V. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų J. V. ir R. K. solidariai 40 000 Lt skolos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-07-12 ji su P. V. susitarė, jog pastarajam paskolins 40 000 Lt, nenurodant paskolos grÄ Å¾inimo datos.

IeÅ¡kovė mokėjimo nurodymu iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos 2011-07-12 P. V. pervedė 40 000 Lt. Kadangi P. V. 2011-10-06 mirė, paskola ieÅ¡kovei grÄ Å¾inta nebuvo. P. V. palikimÄ priimti Vilniaus m. 30-ajame notarų biure pareiÅ¡kė norÄ jo vaikai – J. V. ir R. K.. Jie minėtame notarų biure buvo supažindinti su ieÅ¡kovės 2011-10-20 pareiÅ¡kimu, kuriame nurodyta, kad P. V. iÅ¡ V. B. pasiskolino 40 000 Lt ir iki savo mirties pasiskolintos sumos negrÄ Å¾ino. Velionio vaikai gera valia ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti paskolos nesutinka.Atsakovai J.

V. ir R. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-10-06 mirė jų tėvas, P. V.. Velionio turtÄ paveldėjo sÅ«nus J. V. ir dukra R. K.. Iki mirties P. V. savo turtÄ tvarkė pats. Kadangi buvo pasiturintis, nuolat disponavo didelės vertės turtu – jį investuodavo, skolindavo fiziniams asmenims, bankuose laikydavo terminuotus indėlius. Aplinkybę, kad P. V. turtas metams bėgant nesumažėjo, o tik didėjo, patvirtina terminuotų indėlių sutartys ir jų pakeitimų protokolai.

P. V. ir jo vaikų santykiai buvo artimi, todėl atsakovai žinojo apie savo tėvo turimÄ turtÄ , kur ir kokiÄ turto dalį jis investuodavo, kam pinigus paskolindavo. P. V. 2011-07-12 paskolos sutarties dėl 40 000 Lt su ieÅ¡kove V. B. sudaręs nebuvo. Tikroji 2011-07-12 mokėjimo nurodymo paskirtis buvo ne paskolos suteikimas P. V., o prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovės skolos P. V. grÄ Å¾inimas. P. V. atsakovams ne kartÄ sakęs, kad nuolat skolindavo pinigus ieÅ¡kovei V. B.. IeÅ¡kovei grÄ Å¾inus skolÄ , P. V. gautus 40 000 Lt 2011-08-18 pervedė į Å iaulių banko sÄ skaitÄ ir įdėjo 4 terminuotus indėlius.

Atsakovai pažymėjo, kad CK 6.871 str. 1 d. numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei paskolos suma viršija 2 000 Lt. Ieškovės teigimu, tarp jos ir P. V. paskolos sutartis buvo sudaryta žodžiu. Taigi ieškovė nesilaikė įstatyme imperatyviai numatytos rašytinės paskolos sutarties formos. Todėl ieškovė privalo įrodyti, kad pinigų pavedimas yra būtent paskola, t. y. kokiu tikslu P. V. paskola buvo suteikta, kokiomis aplinkybėmis, kokie santykiai siejo ieškovę ir P. V..

Atsakovai paties pinigų gavimo fakto neginčija, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovės nurodomu susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimu ir pinigų perdavimo tikslu – paskolos suteikimu. Pinigų pervedimo veiksmas savaime negali bÅ«ti laikomas įrodymu, patvirtinančiu paskolos sutarties egzistavimÄ . Velionis dideles pinigų sumas skolindavo ir kitiems fiziniams asmenims. Akivaizdu, kad P. V. neturėjo jokios priežasties iÅ¡ atsakovės skolintis 40 000 Lt, nes pats valdė didesnės vertės turtÄ .

Kadangi paskolos sutartis yra realinė, turi būti įrodytas dviejų privalomų elementų egzistavimas:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjui;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, nurodytų privalomų elementų egzistavimo neįrodė. P. V. skolintis 40 000 Lt nebuvo poreikio. Akivaizdu, kad jis neįsipareigojo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 40 000 Lt. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-06-21 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, motyvuodamas tuo, kad 2011-07-12 banko mokėjimo nurodymas, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdyje, taip pat nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina 40 000 Lt perdavimÄ P. V. paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu.

Teismo manymu, ieÅ¡kovė nurodytu banko pavedimu įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui, P. V., faktÄ . O atsakovai, teigdami, jog ieÅ¡kovė 2011-07-12 mokėjimo nurodymu grÄ Å¾ino skolÄ P. V., neįrodė esminio paskolos sutartinių santykių elemento, t. y. kad P. V. buvo suteikęs ieÅ¡kovei 40 000 Lt paskolÄ .Atsakovai J. V. ir R. K. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, įpareigoti ieÅ¡kovę V.

B. pateikti nuo 2007-01-01 visus banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-07-12, dėl to padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ P. V. buvo pasiskolinusi 40 000 Lt. Tokiu bÅ«du apeliantai, nebÅ«dami paskolos sutartinių santykių Å¡alimi, prarado galimybę įrodyti aplinkybę, kad ieÅ¡kovė 2011-07-12 mokėjimo nurodymu grÄ Å¾ino skolÄ apeliantų tėvui P. V..

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad P. V. suteiktos paskolos tikslinė paskirtis – dantų protezavimas ir buto remontas. Tačiau vėliau ieÅ¡kovė pasakė, kad jai buvo žinoma apie tai, jog P. V. jos paskolinta 40 000 Lt suma buvo pervesta į Å iaulių bankÄ , P. V. vardu įdedant 4 terminuotus indėlius. IeÅ¡kovės pozicija prieÅ¡taringa, be to, prieÅ¡taraujanti byloje esantiems įrodymams. Ä®rodymai patvirtina, kad 40 000 Lt buvo įneÅ¡ti į bankÄ kaip indėliai, o ne panaudoti buto remontui.

Numatytas indėlių terminas buvo iki 2012-01-18. Todėl ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės yra melagingos. P. V. dėl senyvo amžiaus pavedimų niekada neatlikdavo internetinės bankininkystės pagalba. Todėl iÅ¡ velionio P. V. atsiskaitomųjų sÄ skaitų nematyti, kokios sumos ir kada ieÅ¡kovei buvo pervestos, o apeliantai neturi galimybės pateikti teismui mokėjimo nurodymus, kuriais P. V. yra pervedęs ieÅ¡kovei pinigus, nes Å¡ie po jo mirties nėra iÅ¡likę. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantai mano, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«tina iÅ¡reikalauti visus jos banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-07-12.

Jeigu ieÅ¡kovė pinigus velioniui bÅ«tų paskolinusi, ji pati bÅ«tų suinteresuota pateikti visus savo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, tokiu bÅ«du galimai paneigdama atsakovų pozicijÄ . Tačiau ieÅ¡kovė bando iÅ¡vengti Å¡ių dokumentų pateikimo, ir tai patvirtina, kad labiau tikėtina, jog pinigus ji P. V. grÄ Å¾ino, o ne paskolino. P. V. iki savo mirties turtÄ tvarkė pats, buvo pasiturintis - nuolat disponavo didelės vertės turtu, jį investuodavo, skolindavo fiziniams asmenims, bankuose laikydavo terminuotus indėlius.

Vien 2007 m. P. V. įsigijo vertybinių popierių už 182 000 Lt. Metams bėgant jo turtas didėjo. 2009 m. terminuoto indėlio forma P. V. į bankÄ Ä¯nešė 120 000 Lt. Apeliantams apie tėvo paskolos santykius su ieÅ¡kove buvo žinoma tik iÅ¡ jo pasakojimų. 2011-07-12 paskolos sutarties dėl 40 000 Lt P. V. su V. B. sudaręs nebuvo. Tikroji 2011-07-12 mokėjimo nurodymo paskirtis buvo ne paskolos suteikimas P. V., o prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės skolos P. V. grÄ Å¾inimas. P. V. apeliantams ne kartÄ sakęs, kad nuolat skolindavo pinigus V.

B., o po jo mirties tarp asmeninių daiktų rastas pinigų pavedimo nurodymas ieÅ¡kovei patvirtina Å¡iÄ aplinkybę. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantų įrodinėjimo naÅ¡ta apsunkinta, nes jie nėra paskolos sutartinių teisinių santykių su ieÅ¡kove Å¡alis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino CK nuostatas dėl privalomos sandorio formos, todėl laikė, kad nagrinėjamu atveju raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymas nedaro paskolos sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir P. V., negaliojančia.

Dėl to teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje esantis 2011-07-12 mokėjimo nurodymas yra pakankamas pagrindas preziumuoti, jog buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, ir P. V., paskolos gavėjas, gavo pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės, paskolos davėjos. CK 6.871 str. 1 d. numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jei paskolos suma virÅ¡ija 2 000 Lt. IeÅ¡kovės teigimu, tarp jos ir P. V. paskolos sutartis buvo sudaryta žodžiu. Taigi ieÅ¡kovė nesilaikė įstatyme imperatyviai numatytos raÅ¡ytinės paskolos sutarties formos.

IeÅ¡kovė aplinkybę, kad ji P. V. suteikė 40 000 Lt paskolÄ , grindė vieninteliu įrodymu – 2011-07-12 mokėjimo nurodymu. Tačiau jis pats savaime nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo. Nesant raÅ¡ytinės paskolos sutarties, nėra galimybės nustatyti, kokia buvo paskolos paskirtis, kokiam laikotarpiui buvo suteikta paskola ir kt., o kitų įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė. Apeliantai neginčija fakto, kad 2011-07-12 mokėjimo pavedimu P. V. buvo perduota 40 000 Lt suma, tačiau, koks buvo Å¡ios sumos perdavimo tikslas, nėra žinoma.

IeÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl po P. V. mirties tarp jo asmeninių daiktų buvo rastas 2008-07-09 mokėjimo nurodymas, kuriuo P. V. ieÅ¡kovei pervedė 4 300 Lt. Taip pat ieÅ¡kovė nenurodė, ar Å¡iuos pinigus ji grÄ Å¾ino P. V.. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2011-07-12 mokėjimo nurodyme nurodytos mokėjimo paskirties „Paskola“ analizė sudaro pagrindÄ teismui labiau tikėti, kad pinigus P. V. skolino ieÅ¡kovė, ir mokėjimo nurodymu pinigai nebuvo grÄ Å¾inami.

IeÅ¡kovė privalo įrodyti, kad pinigų pervedimas yra bÅ«tent paskolos suteikimas. Mažai tikėtina, kad P. V., bÅ«damas pasiturintis, turėjo tikslÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės skolintis 40 000 Lt dantų protezavimui bei buto remontui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp ieÅ¡kovės ir P. V. susiklosčiusiuose paskolos sutartiniuose teisiniuose santykiuose nebuvo privalomojo elemento – paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti skolÄ .IeÅ¡kovė V. B. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovai nutylėjo apie tai, kaip ir kokį turtÄ P. V., nutraukdamas santuokÄ , pasidalino su savo žmona bei kokiu turtu disponavo po santuokos nutraukimo. P. V. santuokÄ nutraukė ir turtÄ su žmona pasidalino 2010 m. Apeliantai taip pat nenurodė, kokį turtÄ P. V. turėjo iki 2011-07-12, t. y. iki to momento, kad ieÅ¡kovė jam paskolino 40 000 Lt. Atsakovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d. nuostatas dėl įrodymų vertinimo, tačiau nenurodė, kaip ir kokia prasme įrodymai, priimant sprendimÄ , buvo vertinami netinkamai.

IeÅ¡kovė mano, kad teismas labai tiksliai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde atsakovai nenurodė jokių naujų pagrįstų argumentų, kodėl teismo sprendimo iÅ¡vados yra nepagrįstos. Atsakovų aiÅ¡kinimas, kad ieÅ¡kovė buvo pasiskolinusi iÅ¡ P. V. 40 000 Lt, yra grindžiamas tik jų samprotavimais, spėlionėmis, nepagrįstomis prielaidomis. P. V. turtingumo faktas 2011-07-12 byloje nenustatytas. Jeigu toks faktas ir bÅ«tų nustatytas, jis negalėtų bÅ«ti pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad ieÅ¡kovė skolinosi iÅ¡ P. V. 40 000 Lt.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ir atsakovai neįrodė, kad tarp ieškovės, kreditorės, ir P. V., skolininko, be paskolos teisinių santykių būtų buvę kokie nors kitokie teisiniai santykiai. Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė V.

B. 2011-07-12 SEB banko mokėjimo nurodymu pervedė P. V. 40 000 Lt. Mokėjimo nurodyme pažymėta, kad mokėjimo paskirtis – paskola (t. I b. l. 4). FaktÄ , jog nurodyta suma buvo pervesta į P. V. sÄ skaitÄ , patvirtina 2012-02-02 Å iaulių banko pažyma Nr. 22p, kurioje nurodyta, jog 2011-08-11 iÅ¡ SEB banko į P. V. sÄ skaitÄ buvo pervestos lėšos - 40 000 Lt - ir 2011-08-11 sudaryti 4 terminuoti indėliai (t. I b. l. 86). Po P. V. mirties 2011-10-06, Vilniaus m. 30-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla.

Dėl palikimo priėmimo į minėtÄ notarų biurÄ kreipėsi mirusiojo sÅ«nus J. V. ir mirusiojo dukra R. K. (t. I b. l. 5). Vilniaus m. 30-asis notarų biuras 2012-01-06 raÅ¡te nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimas bus iÅ¡duotas mirusiojo P. V. įpėdiniams – J. V. ir R. K. (t. I b. l. 26). Kadangi mirusiojo įpėdiniai, jo vaikai, priėmė palikimÄ , ieÅ¡kovė jiems pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo. Byloje keliamas P. V. prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei V. B. 40 000 Lt paskolÄ egzistavimo klausimas.Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas bÅ«tinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų.

Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad atsirado Å¡alių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011). Å ias aplinkybes – pinigų perdavimÄ ir gavusio asmens įsipareigojimÄ juos grÄ Å¾inti – nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis).

Be to, fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011-21-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė V.

B. ir velionis P. V. nesudarė raÅ¡ytinės paskolos sutarties, t. y. kartu prisiėmė rizikÄ dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2011-07-12 mokėjimo nurodymu į P. V. sÄ skaitÄ pervedė 40 000 Lt. IeÅ¡kovė ir atsakovai, P. V. įpėdiniai, Å¡ios aplinkybės neginčija. Taigi byloje nustatytas pirmas bÅ«tinas paskolos sutarties požymis – pinigų perdavimo faktas. Tačiau, kaip aukščiau buvo nurodyta, kitas paskolos sutarties elementas yra paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ . 2011-07-12 mokėjimo nurodymo, kuriuo ieÅ¡kovė įrodinėja tarp jos ir velionio P. V. susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, grafoje „Mokėjimo paskirtis“ įraÅ¡yta „Paskola“ (t.

I b. l. 4). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡is įrodymas, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdyje, taip pat nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina 40 000 Lt perdavimÄ P. V. paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu, ir priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliantai J. V. ir R. K., velionio P. V. įpėdiniai, apeliaciniame skunde akcentavo, jog tikroji 2011-07-12 mokėjimo nurodymo paskirtis buvo ne paskolos suteikimas P. V., o prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės skolos P. V. grÄ Å¾inimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta mokėjimo paskirtis „Paskola“ nebÅ«tinai reiÅ¡kia paskolos suteikimÄ , kaip sprendė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas. Taip suformuluota mokėjimo paskirtis gali reikÅ¡ti ir paskolos grÄ Å¾inimÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2011-07-12 mokėjimo nurodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas rėmėsi, priimdamas sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti, nėra neabejotinas įrodymas, patvirtinantis faktinę aplinkybę, kad ieÅ¡kovė V.

B., į P. V. banko sÄ skaitÄ pervesdama 40 000 Lt sumÄ , suteikė jam paskolÄ , ir, P. V. mirus, tai yra jo įpėdinių, J. V. ir R. K., vykdytina prievolė. IeÅ¡kovė jokių įrodymų, kurie patvirtintų velionio P. V. įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės jam sumokėtÄ sumÄ , nepateikė.Ä®vertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien faktas, jog ieÅ¡kovė P. V. pervedė pinigus, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

Be to, iÅ¡ byloje esančios Å iaulių banko Vilniaus filialo 2012-02-02 pažymos Nr. 22p matyti, kad 2011-08-11, kai iÅ¡ SEB banko į P. V. sÄ skaitÄ buvo pervesti 40 000 Lt, P. V. buvo sudaryti keturi terminuoti indėliai bendrai 50 000 litų sumai. Tai yra net 10 000 litų didesnei sumai nei P. V. pervesta suma (t. I b. l. 86). Vertinant ieÅ¡kovės V. B. pozicijÄ , kad P. V. iÅ¡ jos skolinosi pinigus, ir faktinę aplinkybę, jog, iÅ¡ ieÅ¡kovės gavęs 40 000 Lt, P. V. banke sudarė keturis terminuotus indėlius, teisėjų kolegijos nuomone, pinigų skolinimasis su tikslu sudaryti indėlių sutartis, turint ir pakankamai (ne mažiau nei 10 000 litų) savų lėšų, kurios buvo indelio pavidalu padėtos į bankÄ , prasilenkia su logika.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2012-06-07 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad P. V. pinigų reikėjo buto remontui ir dantų protezavimui (t. I b. l. 165, 166, 168). Tačiau pažymėtina, jog faktinės aplinkybės, kad pinigų velioniui P. V. reikėjo buto remontui, kad butas buvo remontuojamas, kad pinigų reikėjo dantų protezavimui, kad dantys buvo protezuojami, nagrinėjamoje byloje nepatvirtintos. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai - 2005-04-27 Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracija (t.

I b. l. 66-70), 2007 m. mokėjimo nurodymai (t. I b. l. 71-77), 2009-03-24 Terminuoto indėlio sutartis su pakeitimo protokolais (t. I b. l. 78-80), Terminuoto indėlio sutarties pakeitimo protokolai (t. I b. l. 81-84), 2008-07-09 mokėjimo nurodymas (t. I b. l. 85) - patvirtina, kad velionis P. V. disponavo nemažomis pinigų sumomis. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog P. V. skolintis pinigus nebuvo poreikio.IeÅ¡kovei V. B. nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji ir velionis P. V. buvo susitarę dėl paskolos grÄ Å¾inimo, nesant įrodymų, patvirtinančių P. V.

įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės pervestÄ sumÄ , taip pat kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių, paskolos sandorio sudarymo įrodymų, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės pateiktas mokėjimo nurodymas ir pinigų perdavimo P. V. faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus paskolos teisinius santykius (CK 6.193, 6.870 straipsniai). Teismas nepagrįstai suabsoliutino vienÄ iÅ¡ paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko – pinigų perdavimÄ , tačiau neatsižvelgė į antrÄ jį – kitos Å¡alies įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti skolÄ , todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamu klausimu.

Nenustačius vieno iÅ¡ bÅ«tinų paskolos sutarties požymių – paskolos gavėjo (P. V.) įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolos davėjui (ieÅ¡kovei) tokiÄ pat pinigų sumÄ , nebuvo pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti.Esant tokioms aplinkybėms, apeliantų apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas tenkintinas, o sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieÅ¡kinį atmetant. Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės V.

B. atsakovams J. V. ir R. K. bendrai priteistina 3 367 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų (b.l. 153) bei 1 200 Lt už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis. Atmetus ieÅ¡kinį atsakovui J. V. taipogi grÄ Å¾intinas jo sumokėtas piniginis užstatas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., nusprendė: Atsakovų J. V. ir R. K. apeliacinį skundÄ patenkinti.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimÄ panaikinti.Priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės V.

B. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovams J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrai iÅ¡ ieÅ¡kovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 567 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti J. V. 40 000 litų užstato sumokėto į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sÄ skaitÄ 2012-03-12 mokėjimo nurodymu. Kolegijos pirmininkas                                                                                Virginijus Kairevičius                                                                 Kolegijos teisėjai                                                                              Jadvyga Mardosevič                           Vilija Mikuckienė   Â