2019-04-16 Nr. CB-3704-2-68-3-23990-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. e3K-3-139-687/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23990-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Virginijos Meškauskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei Virginijai Meškauskienei ir išieškotojui M. Z..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytas terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (sprendžiant dėl antstolės patvarkymo, kuriuo pakeistas skolininkas fizinis asmuo į palikimą priėmusią paveldėtoją valstybę, teisėtumo), aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolės 2018 m. birželio 13 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/00269, kuriuo miręs skolininkas A. M. buvo pakeistas nauja skolininke – Lietuvos Respublika.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į Vilniaus rajono 8-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo valstybės naudai, tačiau šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Taigi, mirusio skolininko A. M. turtas neperėjo Lietuvos Respublikai, todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti mirusį skolininką nauja skolininke – Lietuvos Respublika. Turto arešto išviešinimas viešame registre turėjo būti atliktas per tris mėnesius, t. y. iki 2011 m. birželio 24 d., tačiau tai buvo atlikta tik 2017 m. balandžio 14 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. L2-1337-418/2008 dėl skolos išieškojimo iš A. M. išieškotojo M. Z. naudai. 2013 m. lapkričio 29 d. antstolė sudarė turto arešto aktą dėl buto (duomenys neskelbtini), tačiau šis arešto aktas nebuvo įregistruotas, nes Centrinė hipotekos įstaiga 2013 m. gruodžio 2 d., 2013 m. gruodžio 4 d., 2013 m. gruodžio 11 d. nurodė antstolei patikslinti areštuojamo turto savininkus (bendraturčius). Antstolei nepašalinus šių trūkumų, Centrinė hipotekos įstaiga atsisakė įrašyti duomenis Turto arešto aktų registre.

6. Išieškotojo M. Z. 2014 m. vasario 4 d. prašymu antstolė 2014 m. vasario 6 d. patvarkymu paskelbė skolininko A. M. paiešką. 2017 m. balandžio 7 d. pranešimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyris informavo antstolę, kad skolininko A. M. paieška nutraukta, nes nustatyta, jog skolininkas A. M. mirė Anglijoje. Antstolė 2017 m. balandžio 13 d. turto arešto aktu areštavo butą (duomenys neskelbtini), tačiau šis arešto aktas nebuvo įregistruotas, nes Centrinė hipotekos įstaiga 2017 m. balandžio 13 d. nurodė antstolei patikslinti areštuojamo turto savininkus (bendraturčius). 2017 m. balandžio 14 d. turto arešto aktu Nr. 91500269 antstolė areštavo turtinę teisę į butą.

7. Antstolė 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. birželio 12 d., 2014 m. vasario 6 d., 2014 m. rugsėjo 25 d., 2016 m. kovo 14 d., 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. balandžio 4 d. tikrino Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis apie skolininką A. M.. Tik 2018 m. balandžio 4 d. užklausus Gyventojų registrą buvo paviešinta skolininko A. M. mirties data. 2017 m. rugpjūčio 9 d. antstolei užklausus Testamentų registrą, duomenų apie skolininko A. M. palikimo priėmimą nebuvo.

8. 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja priėmė skolininko A. M. palikimą. 2018 m. birželio 13 d. antstolė patvarkymu Nr. S1-38439 pakeitė vykdomojoje byloje skolininką A. M. į pareiškėją.

9. Antstolė reguliariai tikrino Gyventojų registro duomenis apie skolininką A. M.. Įrašas apie skolininko A. M. mirtį viešuosiuose registruose buvo padarytas ne anksčiau kaip 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 4 d., nes antstolė 2017 m. rugpjūčio 9 d. atliko užklausą apie skolininką A. M., tačiau duomenų apie mirties datą nebuvo, ir tik 2018 m. balandžio 4 d. antstolei užklausus Gyventojų registrą duomenys apie skolininko A. M. mirties datą buvo paviešinti. Taigi, viešuosiuose registruose apie skolininko A. M. mirtį duomenys buvo paskelbti praėjus trejiems metams nuo realios mirties datos (2011 m. kovo 24 d.). Dėl objektyvių priežasčių antstolė laiku, t. y. iki 2011 m. birželio 24 d., negalėjo sužinoti apie skolininko A. M. mirtį ir dėl to negalėjo per tris mėnesius ar per trejus metus nuo skolininko A. M. mirties išviešinti kreditorių reikalavimų. Pareiškėjos skundo tenkinimo atveju būtų pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, nes antstolė aktyviai domėjosi skolos išieškojimo eiga, o sužinojusi apie skolininko mirties faktą, nedelsdama išviešino kreditorių reikalavimus priimdama 2017 m. balandžio 14 d. turto arešto aktą.

10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir tenkino pareiškėjos skundą – panaikino antstolės V. Meškauskienės 2018 m. birželio 13 d. patvarkymą Nr. S1-38439 dėl mirusio skolininko A. M. pakeitimo į Lietuvos Respubliką.

11. Kolegija nurodė, kad VMI 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu kreipėsi į notarą dėl mirusio skolininko palikimo priėmimo, palikimo priėmimo data – 2017 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo turto registre yra registruotos dviejų asmenų – skolininko ir D. K. – tokios pat apimties nuosavybės teisės į tą patį butą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-296-647/2007 patvirtina, jog tarp abiejų savininkų buvo kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į šį butą registravimo pagrindų teisėtumo. Kadangi iki šiol nė vienas iš nuosavybės teisių į butą registravimo pagrindų nėra nuginčytas, tai duomenys apie buto teisėtus savininkus Nekilnojamojo turto registre nėra pakeisti, todėl dar nėra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Tačiau pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį ir kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011) valstybė kreipimusi į notarą yra priėmusi palikimą, t. y. disponuoja paveldėjimo teisėmis, todėl gali perimti ir mirusio skolininko pareigas išieškojimo procese, neviršydama jų pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nustatytus valstybės atsakomybės už palikėjo skolas ribojimus.

12. Kolegija sprendė, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalies formuluotė – „Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai“ – leidžia daryti išvadą, kad per trejų metų laikotarpį teisme turi būti pareiškiamas kreditoriaus reikalavimas. Šis CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujintas.

13. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų terminas yra skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Šiame straipsnyje nėra nustatyta, kad palikimo atsiradimo laikui nustatyti gali turėti įtakos duomenų apie palikėjo mirtį įrašymo į Gyventojų registrą data, todėl antstolė nepagrįstai patvarkymu pakeitė mirusį skolininką Lietuvos Respublika.

14. Nuo skolininko mirties iki antstolės 2017 m. balandžio 14 d. pritaikyto turto arešto yra praėjęs ilgesnis nei trejų metų terminas, kuris pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį yra naikinamasis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė V. Meškauskienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjos skundas atmestas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. CK 5.3 straipsnis reglamentuoja palikimo atsiradimą, diferencijuoja palikimo atsiradimo laiką ir jį sieja ne tik su palikėjo mirties momentu, tačiau ir su jo paskelbimu mirusiu, t. y. palikimo atsiradimo laikas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali ir nesutapti su palikėjo mirties momentu. Tuo tarpu situacijos, kaip turėtų būti sprendžiamas palikimo atsiradimo laiko klausimas, kai skolininko mirties faktas nustatomas ir tiksli skolininko mirties data išviešinama praėjus daugeliui metų po skolininko mirties momento, įstatymas nereglamentuoja. Tokiai situacijai yra aktuali mirties fakto nustatymo, tokio fakto išviešinimo data. CK 2.18 straipsnyje nustatyta, kad valstybė privalomai registruoja asmens mirtį, vadovaujantis CK 4.255 straipsnio 4 punktu, viešame registre registruojami ir mirtį liudijantys dokumentai, o pagal CK 4.262 straipsnį tik įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais. Bylos atveju valstybė skolininko mirties fakto laiku nebuvo nustačiusi ir išviešinusi.

15.2. Antstolei nepavykus nustatyti realios skolininko buvimo vietos, vykdymo procese buvo paskelbta skolininko A. M. paieška. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyris A. M. paiešką vykdė daugiau nei 3 metus ir tik 2017 m. balandžio 7 d. raštu informavo antstolę apie nustatytą mirties faktą užsienio valstybėje. Vykdymo proceso metu antstolė reguliariai tikrino Gyventojų registro duomenis, tačiau skolininko mirties faktas nebuvo išviešintas, apie jį nebuvo žinoma. Apie skolininko mirties faktą nežinojo ne tik antstolė ar kreditorius, kurie nėra kompetentingi rinkti duomenis užsienio valstybėje, tačiau ir pačios valstybės institucijos, kurios skolininko mirties 2011 m. faktą nustatė ir antstolę informavo tik 2017 m., po ko antstolė areštą turtui nedelsdama ir išviešino. Nuo skolininko mirties momento iki skolininko mirties nustatymo ir išviešinimo momento jau yra praėjęs dvigubai ilgesnis laikotarpis nei naikinamasis terminas. CK 5.63 straipsnio taikymas atgaline data, neatsižvelgiant į tai, kada skolininko mirties faktas kompetentingų institucijų buvo nustatytas ir išviešintas, nesuderinamas su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, kreditorių reikalavimų išviešinimo instituto prasme ir tikslais. Toks teisės nuostatų taikymas eliminuoja bet kokias galimybes įgyvendinti įstatymo suteikiamas teises, kreditoriams pareiškiant reikalavimus ir juos tenkinant. Valstybės interesas paveldėti mirusio skolininko turtą negali būti laikomas svarbesniu ar neigti, eliminuoti teisėtą kreditoriaus interesą įgyvendinti įstatymo suteikiamas teises.

16. Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti

17. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019, 25 punktas).

19. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 25 punktas).

20. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 taip pat išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

22. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintą reglamentavimą, yra taip pat nurodęs, kad juo siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019, 29 punktas; kt.).

23. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu, be kita ko, laikytinas palikėjo turto arešto išviešinimas viešame registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po jos, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. L2-1337-418/2008 dėl skolos išieškojimo iš A. M. išieškotojo M. Z. naudai. 2009 m. sausio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. 2013 m. lapkričio 29 d. antstolė sudarė turto arešto aktą dėl buto (duomenys neskelbtini), tačiau šis turto arešto aktas nebuvo įregistruotas, nes Centrinė hipotekos įstaiga 2013 m. gruodžio 2 d., 2013 m. gruodžio 4 d., 2013 m. gruodžio 11 d. nurodė antstolei patikslinti areštuojamo turto savininkus (bendraturčius). Antstolei nepašalinus šių trūkumų, Centrinė hipotekos įstaiga atsisakė įrašyti duomenis Turto arešto aktų registre. Palikėjo turto areštas buvo atliktas tik 2017 m. balandžio 14 d.

25. Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad skolininkas A. M. mirė 2011 m. kovo 24 d.; įrašas apie skolininko mirtį viešuosiuose registruose buvo padarytas ne anksčiau kaip 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 4 d., nes antstolė 2017 m. rugpjūčio 9 d. atliko užklausą apie skolininką A. M., tačiau duomenų apie mirties datą nebuvo ir tik 2018 m. balandžio 4 d. antstolei užklausus Gyventojų registrą duomenys apie skolininko A. M. mirties datą buvo paviešinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolė turėjo pagrindą pakeisti mirusį skolininką nauja skolininke – paveldėtoja, nes trijų mėnesių ir trejų metų terminai kreditorių reikalavimams pareikšti buvo praleisti dėl objektyvių priežasčių – nesant galimybės antstolei sužinoti apie skolininko mirtį. Taigi pirmosios instancijos teismas laikė antstolės patvarkymą pakeisti mirusį skolininką paveldėtoja, priimtą suėjus trejų metų terminui, teisėtu, nors tokia teismo išvada prieštarauja CK 5.63 straipsnio 4 daliai ir nuosekliai kasacinio teismo formuojamai praktikai, kad trejų metų terminas kreditorių reikalavimams pareikšti yra naikinamasis, t. y. negali būti atnaujinamas (nutarties 22 punktas). Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad dėl praėjusio naikinamojo trejų metų termino kreditorių reikalavimams pareikšti antstolė negalėjo pakeisti mirusio skolininko paveldėtoja valstybe. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė nepagrįstai nurodo, kad šis terminas nagrinėjamos bylos atveju skaičiuotinas ne nuo palikėjo mirties momento, o nuo šio fakto nustatymo ir išviešinimo.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 13 punktas). Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, palikėjo mirties paviešinimo momentas gali turėti reikšmės sprendžiant dėl praleisto trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo, t. y. tai gali būti teismo pripažinta svarbia priežastimi, kodėl buvo praleistas šis terminas, ir pagrindu šį terminą atnaujinti. Tačiau ši priežastis negali būti pagrindas atnaujinti praleistą trejų metų terminą kreditorių reikalavimams pareikšti, kuris, minėta, yra naikinamasis.

28. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad skolininkas mirė 2011 m. kovo 24 d., jo turto areštas buvo atliktas 2017 m. balandžio 14 d., taigi kreditoriaus M. Z. reikalavimas pareikštas suėjus naikinamajam trejų metų terminui, kuris nėra atnaujinamas (nutarties 22 punktas), yra pagrindas konstatuoti, kad kreditoriaus reikalavimas pareikštas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo pakeisti mirusio skolininko paveldėtoja valstybe ir antstolės 2018 m. birželio 13 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/00269 pagrįstai apeliacinės instancijos teismo pripažintas neteisėtu (nutarties 18 punktas).

29. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 11,52 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas netenkinamas, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš suinteresuoto asmens antstolės V. Meškauskienės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolės Virginijos Meškauskienės (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,52 Eur (vienuolika Eur 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Dalia Vasarienė