2024-04-17 Nr. AB-6413-3-61-3-06622-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1326-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06622-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 1D-2748 (toliau – Sprendimas), taip pat pareiškėja prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos (toliau – ir VTĮ) 11 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, lygiateisiškumo principams.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėja nuo 2021 m. balandžio 16 d. eina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausiosios patarėjos pareigas. Šiose pareigose pareiškėja dirba kaip Valstybės tarnybos pertvarkos projekto vadovė. Pareiškėja dalyvavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės (toliau – VTPG) vadovo konkurse ir po 2023 m. balandžio 6–7 d. įvykusio pretendentų vertinimo komisijoje į VTPG vadovo pareigas, pareiškėja surinko 8,13 balo – didžiausią balų skaičių iš visų pretendentų. Sprendimu pareiškėjai buvo pateikta informacija, jog atsakovas, įvertinęs pokalbio su pretendentais – J. I ir A. K. metu jų pademonstruotą motyvaciją, lyderystę, iniciatyvumą ir pokyčių valdymo gebėjimus, VTPG vadovu pasirinko pretendentą A. K.

2.2. Sprendimas yra nemotyvuotas ir neobjektyvus, juo pažeistos tiek VTĮ, tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos, taip pat jį priimant buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, pažeistas pareiškėjos teisėtas ir pagrįstas lūkestis, kad atsakovas skirs būtent pareiškėją į VTPG vadovo pareigas, nes ji surinko daugiausia balų ir tokiu būdu konkursą laimėjo.

2.3. Sprendime tik vienu sakiniu ir remiantis bendrais (abstrakčiais) argumentais, konstatuota, kad, įvertinus pokalbio su pretendentais J. I. ir A. K. metu jų pademonstruotą motyvaciją, lyderystę, iniciatyvumą ir pokyčių valdymo gebėjimus, į VTPG vadovo pareigas pasirenkamas pretendentas A. K. . Spręsdamas dėl pareiškėjos į VTPG pareigas tinkamumo, atsakovas nepateikė daugiau jokių argumentų, motyvų, nenurodė jokių išskirtinių sąlygų ar priežasčių, dėl kurių į VTPG vadovo pareigas turėtų būti priimta ne geriausiai įvertinos pretendentės ir šias pareigas laikinai einančios valstybės tarnautojos kandidatūra (pareiškėjos), o, pareiškėjos manymu, prasčiau įvertinto pretendento kandidatūra.

2.4. Esant tokiai situacijai, geriausiai įvertintas kandidatas turi žinoti, kodėl jis nebuvo pasirinktas, o atsakovas turi teisę atmesti atrankos laimėtoją, tik nurodžiusi aiškiais, objektyvias ir argumentuotas priežastis.

2.5. Sprendime nepateikti jokie motyvai, kodėl į VTPG vadovo pareigas pasirinktas ne atranką laimėjęs kandidatas, nors akivaizdu, kad jis turėjo būti motyvuotas, o ypač tokiu atveju, kai pasirenkamas ne atranką laimėjęs asmuo. Tokiu būdu buvo pažeisti objektyvumo, individualaus administracinio akto motyvavimo, taip pat atsakingo valdymo, gero viešojo administravimo, teisinio tikrumo principai.

2.6. Atsakovas klaidingai vertina, jog turi neribotą ir absoliučią diskreciją spręsti dėl tinkamiausio kandidato pasirinkimo. Pareiškėja dalyvavo atrankoje, kurią centralizuotai vykdė pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga (t. y. Viešojo valdymo agentūra), kuri turi užtikrinti skaidrų ir kvalifikuotą pretendentų į pareigas vykdymą. Tačiau neatsižvelgiant į Viešojo valdymo agentūros vykdomos atrankos rezultatus (nustatytą tinkamiausią kandidatą tokioms pareigoms) ir net nepateikiant jokių motyvų, pasirenkamas ne atranką laimėjęs kandidatas. Viešojo valdymo agentūros organizuota ir vykdyta atranka tokiu atveju netenka jokios prasmės, nes nuo nepriklausomo, atlikto objektyvaus pretendentų kompetencijų ir tinkamumo eiti pareigas įvertinimo, pereinama prie jokiais argumentais neparemto Sprendimo priėmimo ir kitokio įvertinimo.

2.7. Viešojo valdymo agentūra informaciją apie pretendentus užimti VTPG vadovo pareigas atsakovui pateikė 2023 m. balandžio 13 d. raštu Nr. D-803. Pareiškėjos pokalbis su į pareigas priimančiu asmeniu (ministre) įvyko 2023 m. gegužės 2 d. Sprendimas priimtas 2023 m. gegužės 29 d., t. y. praėjus ne 10 darbo dienų, kaip nustatyta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas) 56 punkte, o 31 darbo dienai.

3. Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pareiškėja nurodė, kad VTĮ nenumato pareigos teikti dviejų kandidatūrų į valstybės tarnautojo, ne įstaigos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas. Valstybės tarnautojo pareigas užima atranką laimėjęs kandidatas. Atsižvelgus į tai, kad valstybės tarnautojo pareigas užima geriausiai atrankoje pasirodęs pretendentas, o norintiems užimti struktūrinio padalinio vadovo pareigas taikomi papildomi konstituciškai nepagrįsti reikalavimai, t. y. „praeiti“ dar vieną į pareigas priimančios asmens atranką, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies ir suformuotas konstitucinės doktrinos nuostatas kyla pagrįsta abejonė, ar VTĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, dėl dviejų pretendentų teikimo tiesioginio vadovo pasirinkimui neprieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, lygiateisiškumo, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, lygiateisiškumo principams. Pareiškėja teigė, kad esamas teisinis reguliavimas sukuria prielaidas iš dalies politizuoti valstybės tarnybą, kadangi struktūrinių padalinių vadovus (karjeros valstybės tarnautojus) iš Viešojo valdymo agentūros atrinktų dviejų pretendentų renkasi ministras (valstybės politikas).

4. Pareiškėja akcentavo, kad centralizuotos atrankos tikslas yra atrinkti geriausią pretendentą, atrankos nugalėtoją, todėl neaišku, dėl kokios priežasties asmenims, siekiantiems užimti struktūrinio padalinio vadovo pareigas, keliami kiti reikalavimai, nei valstybės tarnautojams, įvertinus tai, kad tiesioginio vadovo sprendimas, kurį vieną iš dviejų kandidatų pasirinkti, iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Tokios VTĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos sukuria situaciją, kai atrankos nugalėtojas negali būti tikras, kad bus paskirtas į pareigas remiantis objektyviais kriterijais.

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į skundą atsakovas grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

5.1. Sprendimas priimtas vadovaujantis VTĮ 11 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 56 punkte nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis VTĮ ir Aprašo nuostatomis, siekiant pasirinkti įstaigai labiausiai tinkantį pretendentą į vadovaujamas pareigas, neužtenka vien organizuoto konkurso. VTĮ 11 punkto 2 dalies norma nustato, kad organizuojant konkursą į vadovaujamas pareigas, Viešojo valdymo agentūra privalo atrinkti 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus, bet tai, anot atsakovės, dar nereiškia pretendento (ar kažkurio iš pretendentų) laimėjimo. Organizuojant konkursą į vadovaujamas pareigas, didžiausias surinktų balų kiekis nėra lygus konkurso laimėjimui. Laimėjimas, atsakovo vertinimu, nustatomas tik tuomet, kai atliekamos VTĮ 11 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 56 punkte numatytos papildomos procedūros, t. y. įvykdomas pokalbis su 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintais pretendentais ir priimamas galutinis sprendimas, kurį iš nurodytų dviejų geriausiai centralizuotame konkurse įvertintų pretendentų priimti į pareigas.

5.2. Atsakovė, gavusi Viešojo valdymo agentūros 2023 m. balandžio 13 d. raštą Nr. D-803 „Dėl informacijos pateikimo apie atrinktus pretendentus į pareigas“, teisės aktų nustatyta tvarka atliko visas privalomas pretendento pasirinkimo procedūras.

5.3. Vertinant Viešojo valdymo agentūros pateikus duomenis, buvo aiškiai matoma, kad trečiojo suinteresuoto asmens A. K. darbo patirtis, kompetencijos ir motyvacija turėjo žymiai didesnį pranašumą pareiškėjos atžvilgiu (pavyzdžiui, lyginant pretendentų gyvenimo aprašyme nurodytą patirtį, A. K. turėjo žymiai didesnę ir platesnę profesinę patirtį negu J. I.). Įvertinus visus aspektus ir buvo nuspręsta, kad būtent trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. turi akivaizdų pranašumą, todėl ir buvo priimtas Sprendimas.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra perteklinis ir nepagrįstas.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

8.1. VRM 2023 m. vasario 17 d., vadovaudamasi VTĮ 11 straipsnio 4 dalimi, Valstybės tarnybos informacinėje sistemoje (VATIS) pateikė prašymą Viešojo valdymo agentūrai organizuoti konkursą VTPG vadovo pareigoms eiti.

8.2. Viešojo valdymo agentūra 2023 m. vasario 27 d. paskelbė konkursą, kuris Viešojo valdymo agentūroje įvyko nuo 2023 m. balandžio 6 ir 2023 m. balandžio 7 d.

8.3. 2023 m. balandžio 19 d. VRM buvo gautas Viešojo valdymo agentūros 2023 m. balandžio 13 d. raštas Nr. D-803 „Dėl informacijos pateikimo apie atrinktus pretendentus į pareigas“. Juo VRM buvo informuota, kad, vadovaujantis VTĮ 11 straipsnio 2 dalimi, kuria nustatyta, kad į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka du geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus, ir Aprašo 51 punktu, konkurso metu į VTPG vadovo pareigas buvo atrinkti 2 (du) daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai. Šie pretendentai: pareiškėja J. I. (8,13 balo) ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. (8,07 balo).

8.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras organizavo ir vykdė pokalbius su Viešojo valdymo agentūros atrinktais 2 daugiausia balų konkurse surinkusiais pretendentais: pokalbis su pareiškėja vyko 2023 m. gegužės 2 d., 15.10 val., o pokalbis su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu A. K. vyko 2023 m. balandžio 28 d. 14.15 val.

8.5. VRM 2023 m. gegužės 29 d. priėmė Sprendimą, kuriuo informavo Viešojo valdymo agentūrą, pareiškėją ir A. K., kad, vadovaujantis Aprašo 56 punktu ir atsižvelgiant į Viešojo valdymo agentūros 2023 m. balandžio 13 d. raštą Nr. D-803 „Dėl informacijos pateikimo apie atrinktus pretendentus į pareigas“, įvertinus pokalbio su pretendentais J. I. ir A. K. metu pademonstruotą motyvaciją, lyderystę, iniciatyvumą ir pokyčių valdymo gebėjimus, į VTPG vadovo pareigas vidaus reikalų ministras pasirenka A. K. Minėtu Sprendimu, be kita ko, pretendentų prašoma patvirtinti, kad šis pranešimas gautas, o A. K. taip pat prašoma patvirtinti, kad sutinka eiti VTPG vadovo pareigas.

8.6. VRM kanclerio 2023 m. birželio 14 d. potvarkiu Nr. 1PTE-93 „Dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas“ A. K. nuo 2023 m. birželio 15 d. buvo perkeltas į VTPG vadovo pareigas.

9. Teismas apžvelgė VTĮ nuostatas (3 str., 11 str. 2 d., 3 d.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (33 str. 1 d.), VAĮ nuostatas (10 str. 5 d. 5 p. ir 6 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl nurodytų VAĮ nuostatų taikymo ir Aprašo nuostatas (56 p.).

10. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nurodytų reikalavimų ir surašytas ydingai, nes atsakovas nepateikė aiškių ir pakankamų motyvų, kas konkrečiai turėjo įtakos, kad į VTPG vadovo pareigas pasirinktas būtent A. K. . Teismas pabrėžė, kad, nors Sprendime pateikta teisės aktų norma (t. y. Aprašo 56 punktas), kaip teisinis pagrindas tokiam sprendimui priimti, tačiau jame nėra pakankamai aiškiai ir konkrečiai atskleista, kokios konkrečiai aplinkybės turėjo įtaką VRM išvadai dėl pretendento pasirinkimo, juolab, kad pareiškėja konkurso eigoje (iki pokalbio) buvo surinkusi daugiau balų. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar buvo remiamasi tais pačiais vertinimo kriterijais, ar buvo vertinamos kitos savybės, jeigu į pareigas priimantis subjektas nesutiko su vertinimu – kokiu mastu ir kodėl. Teismas akcentavo, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

11. Teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nurodydamas, kad pareiškėjos prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų Įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įskaitant konkrečiai nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

III. 12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Aprašo 51 punkto nuostatų. Pagal Aprašo 51 punktą Viešojo valdymo agentūros atrinkti pretendentai pateikiami į pareigas priimančiam asmeniui kaip lygiaverčiai pretendentai (varžovai), turintys vienodą teisę į konkurso laimėjimą, neatsižvelgiant į tai, kuris iš pretendentų surinko daugiau balų ankstesnių Viešojo valdymo agentūros organizuotų konkurso etapų metu.

12.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto taikymo taisykles, susijusias su individualaus administracinio akto motyvacija. Sprendimas buvo priimtas kaip Viešojo valdymo agentūros pateiktų duomenų ir pastarųjų pokalbių su į pareigas priimančiu asmeniu pasekmė. Pareiškėja, gavusi pastarąjį raštą, iš esmės turėjo ir galėjo suprasti, kad raštas priimtas atsižvelgiant į Viešojo valdymo agentūros pateiktus duomenis (pareiškėjos gyvenimo aprašymas ir trečiojo suinteresuoto asmens gyvenimo aprašymas) bei pokalbio metu pretendentų pademonstruotas savybes ir vadovo veiklos sėkmei reikšmingiausius vertinimo kriterijus, kadangi vadovo kompetencijos, vertybės, interesai ir patirtis turi reikšmingiausią įtaką sėkmingam funkcijų atlikimui ir įstaigos tikslų pasiekimui.

12.3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar nustatyti turinio (motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į tariamai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

12.4. Pareiškėjai buvo aiškūs ir suprantami Sprendimo priėmimo motyvai, nes pareiškėja būdama VRM darbuotoja, turėjo galimybę tiek VAĮ 11 straipsnio, tiek atsakovo vidaus teisės aktų nustatyta tvarka, kreiptis į atsakovą su prašymu atsakyti į rūpimus klausimus, tačiau pareiškėja į atsakovą nesikreipė.

12.5. Sprendime išdėstyta pakankamai informacijos, kuri atskleistų konkretaus pretendento pasirinkimo motyvą. Nors informacija pateikta lakoniškai (be papildomų įžangų, perteklinių žodžių), bet pateikti motyvai yra labai konkretūs ir aiškūs.

12.6. Atsakovas užtikrino objektyvų Sprendimo pagrindą sudarančių aplinkybių pagrįstumą, todėl pareiškėja iš esmės galėjo (ir turėjo) suprasti atsakovo Sprendimo priėmimo motyvus ir jai buvo suprantami Sprendimo priėmimo motyvai, todėl, net jeigu būtų nustatytas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimas, jis neturėjo įtakos sprendimo pagrįstumui, todėl turėjo būti vertinamas kaip nesudarantis savarankiško ir pakankamo pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu.

12.7. Sprendimas patenka į individualius administracinius aktus, reglamentuojamus specialiųjų teisės normų, skirtų tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, kuriais sprendžiami klausimai dėl ypatingo pobūdžio teisinių santykių – įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo priėmimas į pareigas. Ypatingumas pasireiškia ne tik tuo, kad reguliuojami vadovaujančias pareigas atliekančių asmenų santykiai, bet ir tuo, kad – administracinis sprendimas, kuris susijęs su valstybės tarnybos teisinių santykių įgyvendinimu bei tokio administracinio sprendimo turinys, negali būti prilygintas ir sutapatintas su visai kitokio pobūdžio administraciniais sprendimais. Tai lemia, kad ir šiuose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius, bei nesuteikia viešojo administravimo subjektui teisės nustatyti išsamių motyvavimo kriterijų.

12.8. Atsakovas Sprendime pateikė motyvus tiek, kiek tai nepažeidžia 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR), t. y. leistina apimtimi, ir tokiu būdu užtikrino pretendentų asmens duomenų apsaugą apie pretendentų gebėjimus, savybes ir pan. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sukuria precedentą, kad viešojo administravimo subjektas įpareigojamas viename dokumente aprašyti ir viešai pateikti dviejų asmenų pademonstruotas savybes ir vadovo veiklos sėkmei reikšmingiausius vertinimo kriterijus. Tokiu būdu, atsakovas įpareigojamas viešai atskleisti pareiškėjos asmens duomenų turinčią informaciją – trečiajam suinteresuojam asmeniui (ir atitinkamai trečiojo suinteresuotojo asmens duomenų turinčią informaciją – pareiškėjai).

12.9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota neišsamiai ir neatitinka motyvuojamojoje sprendimo dalyje išdėstytų motyvų.

12.10. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2228-556/2021. Analogiškai kaip ir nurodytoje administracinėje byloje, šioje byloje skundžiamas Sprendimas neturi jokios įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai, nes nesukelia jai materialiųjų teisinių pasekmių, jame pareiškėjos atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jai privalomų elgesio taisyklių, todėl Sprendimas negali būti laikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu valstybinio administravimo subjekto priimtu teisės aktu.

13. Pareiškėja J. I. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėja atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžią šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, padarė teisingą išvadą, kad realizuojant diskreciją, neturi būti paneigiami esminiai teisinės valstybės, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.) reikalavimai.

13.2. VRM savo pareigą adekvačiai, aiškiai ir pakankamai motyvuoti individualų administracinį aktą, kuris pareiškėjai sukėlė neigiamas pasekmes, apeliaciniame skunde nepagrįstai bando perkelti pareiškėjai, teigdama, kad pati pareiškėja į atsakovą nesikreipė su prašymu atsakyti į rūpimus klausimus.

13.3. VRM neįvertino fakto, jog būtent motyvacijos, lyderystės, iniciatyvumo ir pokyčių valdymo gebėjimų savybes įvertinusi konkurso komisija daugiausia balų skyrė pareiškėjai, tačiau kokias savybes, kompetencijas ar gebėjimus vertino ministras, rinkdamasis vieną iš dviejų pretendentų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme VRM taip ir neatsakė bei nepagrindė jokiais įrodymais.

13.4. Nors VRM atsiliepime į pareiškėjos skundą ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad vidaus reikalų ministras vertino ir analizavo Viešojo valdymo agentūros pateiktą informaciją apie atrinktus pretendentus, tačiau iš teismui pateiktų įrodymų nematyti jokios informacijos, išskyrus bendrą kiekvieno pretendento surinktą balų skaičių ir gyvenimo aprašymus.

13.5. Sprendime tik vienu sakiniu, remiantis bendrais (abstrakčiais) argumentais, konstatuota, kad, įvertinus pokalbio su pretendentais J. I. ir A. K. metu jų pademonstruotą motyvaciją, lyderystę, iniciatyvumą ir pokyčių valdymo gebėjimus, į VTPG vadovo pareigas pasirenkamas pretendentas A. K. . Sprendime nepateikti jokie motyvai, kodėl į VTPG vadovo pareigas pasirinktas ne atranką laimėjęs kandidatas, nors akivaizdu, kad jis turėjo būti motyvuotas, o ypač tokiu atveju, kai pasirenkamas ne atranką laimėjęs asmuo.

13.6. VRM nurodyta galimai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta techninė klaida nurodant teisinį pagrindą, niekaip neapribojo VRM teisės suprasti rezoliucinės dalies ir teismo sprendimo motyvų turinį.

13.7. Sprendimas buvo vykdomas skubos tvarka – nuo 2023 m. gegužės 29 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pavesta laikinai eiti pareigas, net nelaukiant, kol bus gauta kompetentingos institucijos išvadą dėl jo tinkamumo eiti pareigas, todėl pareiškėjai, ėjusiai šias pareigas, Sprendimas sukėlė teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta į VTPG vadovo pareigas paskirti trečiąjį suinteresuotą asmenį, o ne pareiškėją, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, pareiškėjos skundą tenkino, Sprendimą panaikino ir įpareigojo VRM iš naujo priimti administracinį aktą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio nuostatas.

16. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes Sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisių ir pareigų, taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas ir netinkamai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį. Atsakovas taip pat teigia, kad išsamiau Sprendimo motyvuoti negalėjo, nes būtų pažeisti BDAR reikalavimai.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pasisakydama dėl atsakovo argumento, kad Sprendimas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2228-556/2021, nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eA-2228-556/2021 buvo skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimas priimti į pareigas kitą pretendentą, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 13 d. raštas Nr. A51-20942/20(3.3.2.4E-AD24) „Dėl priimto sprendimo“ (toliau – ir Raštas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje byloje buvo konstatuota, kad Raštas nesukelia asmeniui teisių ir pareigų, net ir panaikinus Raštą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimas nėra raštiškai įformintas, t. y. pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eA-2228-556/2021 skundė neegzistuojantį sprendimą. Atsižvelgusi į tai, kad neegzistuoja ginčo objektas (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimas) teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-2228-556/2021 konstatavo, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, skųsdamas neegzistuojantį dokumentą, tačiau pareiškėjo teisė į teisminę gynybą nėra pažeista, kadangi jis turi teisę skųsti (jeigu praleistas terminas skundui paduoti, prašyti jį atnaujinti) jam teisines pasekmes sukeliantį administracinį sprendimą, kuriuo į Rasų seniūno pareigas priimtas kitas asmuo.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje Nr. eA-2228-556/2021 nustatytas faktines aplinkybes ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad jos nėra analogiškos (nagrinėjamu atveju egzistuoja Sprendimas, kuris ir yra patikros objektu byloje), todėl nėra pagrindo vadovautis administracinėje byloje Nr. eA-2228-556/2021 pateiktais išaiškinimais.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, kad būtent Sprendimu buvo nuspręsta į VTPG vadovo pareigas pasirinkti trečiąjį suinteresuotą asmenį („<...> pranešu, kad į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vadovo pareigas renkuosi pretendentą A. K..“), t. y. pareiškėją atsisakyta priimti į VTPG vadovo pareigas, t. y. toks Sprendimas akivaizdžiai sukelia teisines pasekmes pareiškėjai.

21. Pagal Aprašo 51 punktą pretendentų vertinimą komisijoje laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas, išskyrus pretendentus, dalyvavusius konkurse į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas. Pretendentais į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas laikomi 2 daugiausiai konkurse balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkę pretendentai, o VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – vienas pretendentas, surinkęs ne mažiau kaip 6 balus. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą matyti, kad tiek pareiškėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo buvo laikomi pretendentais po komisijos vertinimo.

22. Pagal Aprašo 56 punktą į pareigas priimantis asmuo (šiuo atveju VRM) per 10 darbo dienų nuo informacijos apie Valstybės tarnybos departamento (dabar – Viešojo valdymo agentūra) pasiūlytus 2 pretendentus į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas gavimo įstaigoje dienos su šiais pretendentais organizuoja pokalbį, motyvuotu rašytiniu sprendimu pasirenka vieną iš jų ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo motyvuoto rašytinio sprendimo dėl pasiūlytų pretendentų priėmimo dienos raštu informuoja Valstybės tarnybos departamentą ir pasiūlytus 2 pretendentus į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas į pareigas priimančiam asmeniui suteikė diskrecijos teisę pasirinkti vieną iš dviejų geriausiai centralizuotame konkurse įvertintų pretendentų, diskrecijos teisė turėtų būti suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias, tačiau atsakovo turima diskrecijos teisė nepaneigia jo pareigos tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus, juolab, kad tokia pareiga numatyta ne tik bendrai VAĮ, tačiau įtvirtinta ir konkrečioje Aprašo nuostatoje (56 p.).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-968/2023). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz., 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-515-520/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024).

25. Nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyta, kad buvo įvertinta Viešojo valdymo agentūros 2023 m. balandžio 13 d. rašte Nr. D-803 „Dėl informacijos pateikimo apie atrinktus pretendentus į pareigas“ pateikta informacija, taip pat buvo įvertintas pokalbio su pretendentais J. I. ir A. K. metu jų pademonstruota motyvacija, lyderystė, iniciatyvumas ir pokyčių valdymo gebėjimai. Sprendime nėra nurodyta nei kokiu būdu buvo atliktas nurodytas vertinimas, nei kokiais kriterijais buvo vadovautasi, nepaaiškinta kaip kiekvienas iš kandidatų pademonstravo nurodytas savybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks Sprendimo pagrindimas negali būti laikomas tinkama motyvacija VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto ir Aprašo 56 punkto prasme, todėl pagrįstai panaikino Sprendimą. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjai turėjo būti aiški Sprendimo motyvacija ir priėmimo pagrindai yra nepagrįsti, kadangi iš Sprendimo turinio nėra įmanoma suprasti, kuo konkrečiai vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas.

26. Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, kad pateiktus išsamesnę motyvaciją, būtų pažeisti BDAR reikalavimai, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiga laikytis BDAR reikalavimų negali paneigti pareigos tinkamai motyvuoti Sprendimą, todėl šie atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

27. Vertindama atsakovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumo, teisėjų kolegija nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškiai matyti, kad yra panaikinamas Sprendimas ir atsakovas įpareigojamas atlikti veiksmus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujasi ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu laikytina rašymo apsirikimu, nes, kaip jau minėta, tiek iš pačios rezoliucinės dalies, tiek ir iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų aiškiai matyti, koks sprendimas yra priimtas.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė