f4b85cd5-e397-4585-908c-d82d121395b7 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2FB-8460-1032/2016(Proceso Nr. 2-06-3-06077-2016-0)Procesinio sprendimo kategorija2.10.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.11.; 3.4.5.1.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. liepos 1 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjams R. B. ir D. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. B. ir D. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims UAB „Laukininkų valda“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „SB dantų klinika“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, AB SEB bankui, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, Ž.

K., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstoliui Jonui Petrikui ir antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniams asmenims, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai R. B. ir D. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡kelti bankroto bylÄ , kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas. Prašė bankroto administratoriumi paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatyti bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti sumÄ po 700,00 Eur per mėnesį.

Nurodė, kad tapo nemokūs dėl pareiškėjos D. B. ligos. Pareiškėja nuo 2008 m. serga psichikos liga, dėl ko pareiškėja negali dirbti. Pareiškėjos psichinei sveikatai pablogėjus pareiškėjas privalo skirti laiko savo žmonos priežiūrai, todėl turi ribotas galimybes uždirbti ir gauti didesnes pajamas. Pareiškėjai nurodo, kad minėtos aplinkybės lėmė tai, kad jie nebegali vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-05-10 kredito sutartį. Taip pat turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams.

PareiÅ¡kėjai kartu su pareiÅ¡kėjos D. B. dukros E. S. Å¡eima gyvena pareiÅ¡kėjams priklausančiame bute. Pažymi, kad vienintelės pareiÅ¡kėjų pajamos yra pareiÅ¡kėjo gaunamas darbo užmokestis. PareiÅ¡kėjas paskutiniu laikotarpiu dirbo pagal terminuotÄ kontraktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokėjimus per mėnesį buvo 1593,59 Eur. PareiÅ¡kėjas turi specialųjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ , virėjo darbo patirtį tolimojo plaukiojimo laivuose.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjas nėra sudaręs darbo sutarties ir jokių pajamų negauna. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo pajamų neužtenka finansiniams įsipareigojimams vykdyti.Suinteresuotas asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka. Atsiliepime pažymi, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų nekyla abejonių dėl to kad pareiÅ¡kėjai yra nemokÅ«s Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) prasme, t. y., kad pareiÅ¡kėjai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas.

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad kartu su pareiÅ¡kimu pateikta pažyma, kurioje įraÅ¡yta, jog pareiÅ¡kėja D. B. serga lėtine psichikos liga, nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja yra nedarbinga ir neturi galimybių dirbti ir gauti pajamų, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti tenkinami kreditorių reikalavimai. Pažymi, kad dar 2006 metais pareiÅ¡kėja buvo pateikusi bendrovei praÅ¡ymÄ sudaryti draudimo sutartį, kuriame nurodė, jog nedirba. Taigi dar prieÅ¡ prisiimdama įsipareigojimus bankui ir suinteresuotam asmeniui UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pareiÅ¡kėja niekur nedirbo, kas, anot suinteresuoto asmens, reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai finansinius įsipareigojimus ketino vykdyti tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R.

B. gaunamų pajamų. Suinteresuoto asmens manymu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog pareiÅ¡kėja negali dirbti ir gauti pajamų, todėl pareiÅ¡kėjos neveikimas gauti pajamų turėtų bÅ«ti vertinamas, kaip sÄ moningas siekis iÅ¡vengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Suinteresuotas asmuo teigia, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomas FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl pareiÅ¡kėjos sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjams palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Papildomai pažymi, kad pareiÅ¡kėja D. B. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-06-30 nėra sumokėjusi 198,79 Eur vietinės rinkliavos. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo taip pat nurodė, kad paliekÄ Å¡Ä¯ klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra bei patikslino pareiÅ¡kėjų skolos dydį AB „Klaipėdos vanduo“, kuris yra 292,81 Eur.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjai palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Papildomai nurodė, jog Å¡iuo metu abu pareiÅ¡kėjai nedirba, gyvena kartu bute su pareiÅ¡kėjos dukros Å¡eima, jiems materialiai padeda artimieji giminaičiai bei draugai. PareiÅ¡kėjas tikisi artimiausiu metu susirasti darbÄ , tvarkosi dokumentus virėjo darbui dirbti tolimojo plaukiojimo laivuose. PareiÅ¡kėja dėl pasikartojančių psichinės sveikatos pablogėjimų negali susirasti darbo, jai reikia vartoti vaistus, gydosi ambulatoriÅ¡kai (vartoja medikamentus). PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo, tačiau jai buvo paaiÅ¡kinta, jog ji turi gydytis stacionariai, o ne ambulatoriÅ¡kai.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad dirbdamas virėju tolimojo plaukiojimo laivuose per mėnesį uždirbdavo apie 1500,00 Eur, tačiau Å¡ių pajamų neužtekdavo pareiÅ¡kėjams pragyventi, mokėti paskolos, draudimo įmokas ir kitus mokesčius. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jų finansinė padėtis ypač pablogėjo, kai antstoliai iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimÄ . PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimas per antstolius nebekelia jokios motyvacijos dirbti, nes antstoliai vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ beveik visų jo gaunamų pajamų.

PareiÅ¡kėjas R. B. nurodė, kad Å¡iuo metu nedirba todėl, kad laivas, kuriame jis dirbo virėju, yra remontuojamas. Taip pat pažymėjo, kad galėtų susirasti virėjo darbÄ ir dirbti kituose tolimojo plaukiojimo laivuose, tačiau tokiu atveju jo gaunamos pajamos bÅ«tų mažesnės, nes dirbant laivuose su svetimos valstybės vėliava iÅ¡ jo užmokesčio bÅ«tų atskaičiuota apie 18 procentų mokesčių.Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jie informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Dėl pareiškėjų mokumo Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sÄ Å¾iningas fizinis asmuo laikytinas visiÅ¡kai nemokiu tada, kai sÄ Å¾iningo fizinio asmens finansinė bÅ«klė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ .Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai D.

B. 2007-05-10 AB SEB bankas suteikė 69 508,80 Eur (240 000,00 Lt) kreditÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti ir remontuoti pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos sutuoktinis R. B. Å¡iÄ sutartį patvirtino ir pasirašė. PareiÅ¡kėjai 2006-01-16 taip pat sudarė bÅ«sto paskolos draudimo sutartį su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo mokėti draudimo įmokas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad imant paskolÄ 2007 metais abu pareiÅ¡kėjai dirbo.

D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirbo kazino kasininke, jos vidutinės pajamos per mėnesį bÅ«davo apie 579,24 Eur (2000,00 Lt) per mėnesį. PareiÅ¡kėja po metų išėjo iÅ¡ darbo, nes pareiÅ¡kėjos tėtis susirgo vėžiu ir mirė, dėl ko teko prižiÅ«rėti neįgaliÄ motinÄ . Å ios aplinkybės sukėlė pareiÅ¡kėjai depresijÄ . PareiÅ¡kėja negalėjo dirbti, jai teko vartoti vaistus nuo depresijos. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis R. B. turėjo bÅ«ti su pareiÅ¡kėja, jÄ prižiÅ«rėti, todėl taip pat negalėjo dirbti.

PareiÅ¡kėja kreipėsi dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau jÄ pripažinti nedarbinga atsisakė, nes pareiÅ¡kėja gydėsi ne stacionariai, o ambulatoriÅ¡kai. 2008 metais pareiÅ¡kėja kurį laikÄ dirbo (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjai savo nemokumÄ grindžia gaunamų pajamų ir esamų skolinių įsipareigojimų santykiu, nurodydami, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai turi finansinių įsipareigojimų UAB „Laukininkų valda“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „SB dantų klinika“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, AB SEB bankui, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“.

PareiÅ¡kėjai yra skolingi UAB „Laukininkų valda“ - 260,95 Eur; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 198,79 Eur; UAB „SB dantų klinika“ - 11650,00 Eur; AB „Klaipėdos vanduo“ – 292,81 Eur; AB „Klaipėdos energija“ - 3943,74 Eur; AB SEB bankui - 69240,21 Eur; UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ - 6127,03 Eur. Bendra pareiÅ¡kėjų finansinių įsipareigojimų suma yra 91 713,53 Eur. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R. B., dirbdamas pagal terminuotÄ kontraktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-04-12 iki 2015-12-08 gavo 17511,99 Eur pajamų iÅ¡ darbo užmokesčio neatskaičius privalomųjų mokėjimų.

PareiÅ¡kėjas už 2016 m. gegužės mėnesį taip pat gavo 259,58 Eur nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ VSDFV pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio pareiÅ¡kėjas R. B. jokių pensijų ar paÅ¡alpų negavo. PareiÅ¡kėja D. B. laikotarpiu nuo 2014-09-13 iki 2015-04-21 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ VSDFV pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-21 pareiÅ¡kėja gavo 1027,28 Eur pajamų iÅ¡ darbo užmokesčio neatskaičius privalomųjų mokėjimų bei už 2015 m. gegužės mėnesį gavo 90,95 Eur ligos paÅ¡alpÄ .

Abu pareiÅ¡kėjai Å¡iuo metu nedirba, jokių pajamų negauna (b.l. 2-13). Minėta, jog pareiÅ¡kėjai savo nemokumÄ grindžia gaunamų pajamų, turimo turto ir esamų skolinių įsipareigojimų santykiu, nurodydami, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti, tačiau pažymėtina, kad asmens turtinę padėtį įrodo ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas (FABÄ® 4 straipsnio 4 dalis 2-3 punktai). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡e nurodyta 44142,00 Eur (b.l. 21), VÄ® „Regitra“ duomenimis pareiÅ¡kėjai jų vardu įregistruotų transporto priemonių neturi (b.l. 27, 28), Å¡iuo metu jokių pajamų negauna (b.l. 2-13).

Taigi, matyti, kad pareiÅ¡kėjų turimo turto vertė nesudaro net pusės turimų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų bendra pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas ribÄ (FABÄ® 2 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjų bÅ«klė atitinka FABÄ® 2 straipsnyje įtvirtintÄ nemokumo sampratÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Å iuo įstatymu sudaromos sÄ lygos fiziniams asmenims, iÅ¡ esmės pablogėjus jų finansinei bÅ«klei, per protingÄ terminÄ pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatytomis sÄ lygomis bÅ«ti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis).

Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Taigi, pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas, be kita ko, nustato pagrindÄ kuriam esant asmuo gali bÅ«ti pripažintinas nesÄ Å¾iningu, t. y. jei jis sÄ moningai neveikia, siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. sausio 1 d.), be nuorodos į Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nustatytas nesÄ Å¾iningo elgesio prezumpcijas, nebuvo įtvirtintas konkrečių nesÄ Å¾iningumo atvejų sÄ raÅ¡as, nepateikiama nesÄ Å¾iningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesÄ Å¾iningumo nustatymo kriterijai, detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai ar neveikimas gali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais, todėl jie buvo nustatomi atsižvelgiant į FABÄ® tikslus ir jame nustatytÄ specialųjį teisinį reguliavimÄ .

FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d.) fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, iÅ¡silavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sÄ Å¾iningumo, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų.

NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Toks nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. turi bÅ«ti konstatuotas nesÄ Å¾iningumo ir nemokumo priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).Byloje pareiÅ¡kėjai nurodo, kad jų nemokumÄ sukėlusi priežastis yra pareiÅ¡kėjos liga, ko pasėkoje pareiÅ¡kėja neturi galimybių dirbti, o pareiÅ¡kėjas privalo skirti laiko jos priežiÅ«rai, todėl teigia, jog ribojamos ir jo galimybės uždirbti ir gauti didesnes pajamas.

PareiÅ¡kėjai pateikė į bylÄ duomenis apie pareiÅ¡kėjai nustatytÄ lėtinę psichikos ligÄ . IÅ¡ Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro matyti, kad pareiÅ¡kėja nėra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų nustatytas nedarbingumas. Esant tokioms aplinkybėms teismas negali daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėja negali dirbti ir gauti pajamų, kad bÅ«tų vykdomi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, tačiau pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjai yra sunkiau susirasti darbÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jau pusę metų niekur nedirba ir jokių pajamų negauna. PareiÅ¡kėjas R. B. yra darbingo amžiaus asmuo, turintis paklausiÄ virėjo specialybę ir darbo patirtį pagal Å¡iÄ specialybę tolimojo plaukiojimo laivuose. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui dirbant jo vidutinės pajamos per mėnesį bÅ«davo apie 1593,59 Eur. PareiÅ¡kėjas turi visas galimybes susirasti kitÄ darbÄ ir gauti atitinkamas pajamas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad turi gerÄ specialybę bei yra vertinamas kaip darbuotojas, paaiÅ¡kino, kad galėtų darbÄ susirasti ir greičiau, tačiau pažymėjo, kad už 1000,00 Eur per mėnesį dirbti nenorėtų, nes tų pajamų neužtektų pareiÅ¡kėjams pragyventi ir dengti skolas kreditoriams. Teismas nuomone, pareiÅ¡kėjas neiÅ¡naudojo visų galimybių ir nedėjo pakankamų pastangų gauti atitinkančias savo profesijÄ ir sukauptÄ patirtį pajamas ir taip pagerinti savo finansinę padėtį.

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja.Pagal Lietuvoje pasirinktÄ FABÄ® įtvirtintÄ fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sÄ lygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų bÅ«ti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl iÅ¡skirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.).

Å iuo atveju bylos duomenis patvirtina, kad pareiÅ¡kėja serga lėtine psichikos liga, tačiau Å¡ie duomenys nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas. PareiÅ¡kėjai nėra nustatytas nedarbingumas, todėl pareiÅ¡kėja galėtų įsidarbinti, tačiau teismas sutinka su pareiÅ¡kėjų argumentu, kad pareiÅ¡kėjai yra sunkiau susirasti darbÄ ir gauti pastovias pajamas. PareiÅ¡kėjos psichinės sveikatos problemos nelaikytinos vienintele priežastimi, sukėlusia pareiÅ¡kėjams nemokumÄ .

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjų pagrindinės pajamos visada buvo pareiÅ¡kėjo R. B. darbo užmokestis, gaunamas dirbant pagal sudarytus kontraktus tolimojo plaukiojimo laivuose virėju. PareiÅ¡kėjas nedirba jau pusę metų, nurodė, jog Å¡iuo metu laivas, kuriame jis dirbo yra remontuojamas, jis ieÅ¡kojosi kito darbo, tačiau nenori dirbti nepalankiomis sÄ lygomis už 1000,00 Eur atlyginimÄ , nors tokias pajamas pareiÅ¡kėjas galėtų uždirbti ir iÅ¡ jų dalimis tenkinti finansinius įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nedėjo pakankamai pastangų tam, kad susirastų bent laikinÄ darbÄ ir gaudamas, kad ir mažesnes pajamas, galėtų bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais. Toks pareiÅ¡kėjų elgesys (neveikimas), teismo nuomone, neatitinka sÄ Å¾iningumo reikalavimų, todėl iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bÅ«tų pažeistas teisingos skolininkų ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡vykus uždarbiauti į AirijÄ dėl nedidelio darbo užmokesčio pareiÅ¡kėjai nemokėjo komunalinių patarnavimų, pradėjo kauptis skolos kreditoriams UAB „Laukininkų valda“, „UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, UAB „Klaipėdos energija“ už Å¡ilumos energijos tiekimÄ .

PareiÅ¡kėjai teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad 11650,00 Eur skola kreditoriui UAB „SB dantų klinika“ susidarė dėl to, kad pareiÅ¡kėjai nulūžo priekiniai dantys ir reikėjo juos pakeisti. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai kreipiantis į specialistus jo nebuvo Å¡alia, jai reikėjo pakeisti nulūžusius dantis ir pareiÅ¡kėjai suteikus paslaugas pareiÅ¡kėjai pasirašė įsipareigojo sumokėti 11650,00 Eur sumÄ už pareiÅ¡kėjai suteiktas implantavimo paslaugas.

IÅ¡ į bylÄ pateikto UAB „SB dantų klinika“ siÅ«lymo sudaryti taikos sutartį nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) D. B. pasirašė 11650,00 Eur sumai sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas implantavimo paslaugas. Kadangi pacientė pageidavo mokėti dalimis, jos sutuoktinis R. B. kaip laiduotojas pasirašė įsiskolinimo raÅ¡tÄ su grafiku, kuriame numatyti mokėjimai kiekvienÄ mėnesį po 200,00 Eur, iÅ¡skyrus paskutinę įmokÄ , kuri sudarys 1650,00 Eur.

Pažymėjo, kad iki 2016 m. sausio 21 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nėra gavę nei vienos įmokos. Pažymėtina, kad asmuo prisiimdamas atitinkamus įsipareigojimus bÅ«damas sÄ Å¾iningas, protingas ir apdairus turi įvertinti savo finansinę padėtį, galimybes už suteiktas paslaugas atsiskaityti. PareiÅ¡kėjai įsipareigojo UAB „SB dantų klinika“ sumokėti 11650,00 Eur, kuriÄ buvo susitarta mokėti dalimis, tačiau pareiÅ¡kėjai nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. sausio 21 d. neatliko nei vieno mokėjimo, kas įgalina daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai galimai jau 2015 m. rugpjūčio 31 d. turėjo finansinių sunkumų ir dar labiau apsunkino savo finansinę padėtį prisiimdami papildomus įsipareigojimus už suteiktas implantavimo paslaugas, kurių visiÅ¡kai nevykdė, bet didino savo kreditorinius įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo elgesio, Å¡iuo atveju – nenoro dirbti už mažesnį atlyginimÄ , tokiu bÅ«du ignoruojant kreditorių interesus, bei pareiÅ¡kėjams papildomai prisiimant pakankamai nemažus finansinius įsipareigojimus UAB „SB dantų klinika“ 11650,00 Eur sumoje, negalima vertinti kaip atitinkančio protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus. Kaip jau konstatuota prieÅ¡ tai, pareiÅ¡kėjo pasirinkimas nedirbti už mažesnį nei 1000,00 Eur atlyginimÄ Ä¯ mėnesį yra sÄ moningas neveikimas FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 prasme bei savo turtinės padėties pabloginimas prisiimant papildomus finansinius įsipareigojimus, kuris negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas pareiÅ¡kėjų elgesys FABÄ® 1 straipsnio 1 dalies prasme.

Dėl galimybės iÅ¡kelti bankroto bylÄ PareiÅ¡kėjai praÅ¡o patvirtinti 700,00 Eur sumÄ per mėnesį, skirtÄ jų bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui. Taip pat nurodo, kad bankroto administratoriui mokės apie 200,00 Eur atlyginimÄ per mėnesį. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, abu pareiÅ¡kėjai Å¡iuo metu niekur nedirba ir jokių pajamų negauna. 2016 m. birželio 10 d. rezoliucija teismas buvo įpareigojęs pareiÅ¡kėjus per 7 dienas pateikti teismui visų turimų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us už 3 metų laikotarpį, tačiau pareiÅ¡kėjai teismo reikalaujamų įrodymų, kurie pagrįstų sunkiÄ jų finansinę padėtį nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Nors pareiÅ¡kėjas tikisi susirasti darbÄ , tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas įsidarbins, nenurodyta, koks bÅ«tų planuojamas gauti darbo užmokestis per mėnesį. Å iuo metu pareiÅ¡kėjai jokių pajamų negauna, teismo posėdžio metu nurodė, kad juos materialiai remia artimieji giminaičiai. Tuo atveju, jeigu teismas priimtų nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jis privalėtų nustatyti pareiÅ¡kėjams terminÄ pateikti plano projektÄ (FABÄ® 6 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Vieni iÅ¡ pagrindinių reikalavimų planui – nurodyti lėšas, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiÅ¡kai ar kaip vienkartines pajamas (FABÄ® 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikÄ , kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartÄ per pusę metų ir per visÄ bankroto procesÄ kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (FABÄ® 7 straipsnio 12 punktas). Kadangi Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjai jokių pajamų negauna, jų finansinė padėtis neleidžia net iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais.

Atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas matyti, kad, kad viena esminių sÄ lygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymÄ , yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriumi/-iais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, iÅ¡kėlus pareiÅ¡kėjams fizinio asmens bankroto bylÄ nebÅ«tų pasiektas bankroto proceso tikslas ir paskirtis - sudaryti sÄ lygas atkurti pareiÅ¡kėjų mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

PareiÅ¡kėjai neįrodė, iÅ¡ kur planuoja gauti pajamų, kuriomis realiai atsiskaitys su kreditoriais bei bankroto administratoriumi tuo atveju, jei bankroto byla bÅ«tų iÅ¡kelta, o taip pat kokiu bÅ«du planuoja atkurti savo mokumÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡keliant fiziniams asmenims bankroto bylÄ , turi bÅ«ti konstatuotas jų ketinimas atsiskaityti su kreditoriais. Taigi bankroto procesas Å¡iuo atveju lemtų nuostolius kreditoriams, neatkurtų skolininkų mokumo, o tai neatitinka FABÄ® 1 straipsnio 1 dalyje numatyto tikslo (2016 m. vasario 3 d.

Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-67-544/2016).Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumÄ konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai nėra sÄ Å¾iningi fiziniai asmenys Fizinių asmenų bankroto įstatyme 1 straipsnio 1 dalies prasme, o jiems iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nebÅ«tų pasiektas tikslas – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taip pat konstatuotina, kad yra nustatytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje 2 punkte pagrindas, kuriam esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , todėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1-2 dalimis, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjų R. B. ir D. B. pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos jiems iÅ¡kėlimo netenkinti – atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams R. B. ir D. B. fizinio asmens bankroto bylÄ .Ä®siteisėjus Å¡iai teismo nutarčiai, atnaujinti 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi sustabdytÄ R.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) turto realizavimÄ ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jo.Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                           RÅ«ta Zubrickaitė