2022-08-10 Nr. AB-20211-3-62-3-01001-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3586-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01001-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. A. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 22S56468 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjas atvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir anot jo pagrindė, jame nurodė realias aplinkybes, tačiau Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, t. y. nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiuntė į (duomenys neskelbtini) , uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką penkis metus nuo išsiuntimo dienos ir nutarė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trims metams nuo išsiuntimo dienos.

3. Pareiškėjas nurodė, jog svarstant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėjas priklauso tam tikrai socialinei grupei, kuri atsisakė bendradarbiauti su karine (duomenys neskelbtini) organizacija. Jis teigė, kad savo kilmės valstybę paliko todėl, kad jo krašte viską kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Šios grupuotės atstovai grobia paauglius, verčia tapti jų kariais. Pareiškėjas nurodė, kad jo krašte nuo 15 metų jau esi suaugęs, todėl jo motina jį išsiuntė nuo šio pavojaus. Vienas vyras motinai pasiūlė galįs išvežti sūnų į saugią šalį, todėl mama davė jam 5 000 dolerių. Mama nenorėjo, kad jis būtų pagrobtas ir taptų smogiku. Pareiškėjas nurodė, kad nori gyventi saugioje šalyje, mokytis, dirbti. Pareiškėjas pažymėjo, kad pasakojimo autentiškumas ir tikrumas nekelia pagrįstų abejonių, tyrimo metu buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) organizacijos teroristiniai tikslai, kuriuos nurodė ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta, pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl Departamentas nepagrįstai sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso. Pareiškėjas pažymėjo, kad savo elgesiu jis neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, o jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją. Draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį. Atsakovo Sprendimu neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir ginčijamu Sprendimu pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindžia išvados, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl Konvencijoje numatytų priežasčių, pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, nenuoseklus, bendro pobūdžio. Pareiškėjo pasakojimas buvo atmestas dėl patikimumo stokos, todėl jis nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Be to, tyrimo metu nenustatyti tikslai ir motyvai persekioti pareiškėją. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio nuostatų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, jo deklaruojama baimė grįžti nelaikyta visiškai pagrįsta. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

6. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Nors incidentų lygis šiame regione gana aukštas, tačiau beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgęs į tai, atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Migracijos departamento surinkta informacija buvo gauta iš keleto įvairių šaltinių.

8. Atsakovas pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš šalies, uždraudžiama atvykti ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo H. A. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

10.1. (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.

10.2. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, prisistatė kaip nepilnametis asmuo, gimęs 2005 m. spalio 31 d., asmens amžių patvirtinančių dokumentų nepateikė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT) Medicinos kriminalistikos laboratorija 2022 m. sausio 11 d. pateikė specialisto išvadą, kurioje įvertinus rentgenogramų duomenis, nustatyta, kad pareiškėjo biologinis amžius apie 23+/- 2 metai, t. y. 21-25 metų intervale. Atsižvelgus į ekspertų pateiktas išvadas, pareiškėjo prašymas Migracijos departamente buvo nagrinėjamas kaip pilnamečio asmens. Pareiškėjo amžiaus nustatymo tyrimą atliko ir išvadą pateikė VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos teismo ekspertas, turintis aukštąjį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, medicinos mokslų daktaro laipsnį, kvalifikaciją atlikti medicinos kriminalistikos ir osteologijos tyrimus, 17 metų darbo stažą, todėl teismui nekilo abejonių dėl atlikto tyrimo objektyvumo, gebėjimo tinkamai įvertinti medicininius duomenis bei pateikti teisingą išvadą.

10.3. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), turi vidurinį išsilavinimą, baigė (duomenys neskelbtini) Jo tautybė – (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), dėl tautybės jam nebuvo kilę problemų jo kilmės valstybėje. Jis yra (duomenys neskelbtini), dėl išpažįstamos religijos jis taip pat neturėjo problemų. (duomenys neskelbtini) yra likusi jo motina, tačiau su ja ryšių jis nepalaiko. Pareiškėjas nurodė, kad nepriklauso jokiai politinei partijai, taip pat nebuvo politiškai, visuomeniškai aktyvus. Jis nurodė, jog savo kilmės valstybę paliko todėl, kad jo krašte viską kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Šios grupuotės atstovai grobia paauglius, verčia juos tapti jų kariais. Vienas pareiškėjo klasiokas dingo, jo taip pat ieškojo. Kadangi, jo krašte nuo 15 metų jau esi suaugęs, motina jį išsiuntė nuo šio pavojaus. Vienas vyras motinai pasiūlė galįs išvežti jį į saugią šalį. Motina davė jam 5000 dolerių. Motina nenorėjo, kad jis būtų pagrobtas ir taptų smogiku. Pareiškėjas nurodė, kad nori gyventi saugioje šalyje, mokytis, dirbti.

10.4. Migracijos departamentas surinko informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) grupuotė, įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Grupuotė (duomenys neskelbtini).

10.5. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) , uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11. Teismas vertino, kad Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo pasakojimas apie šalyje veikiančią labiausiai matomą ir pavojingiausią (duomenys neskelbtini) grupuotę yra tikėtinas, tačiau įvertinus pareiškėjo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jis buvo asmeniškai susidūręs su (duomenys neskelbtini) grupuote. Pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai neva buvo pagrobę jo klasės draugą, ieškojo ir jo, todėl po šio įvykio jo motina išsigando ir pradėjo ieškoti jam saugesnės vietos, tačiau konkretesnių detalių (kada, kokiomis aplinkybėmis) apie šį atvejį pareiškėjas nepateikė, nėra nustatyta, kokios individualios pareiškėjo savybės jį išskyrė iš kitų, kad jį grupuotė norėtų įtraukti į savo narių gretas.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo informatyvus, nebuvo paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, nepateikta asmeninės informacijos, o pasakojimas atspindi bendro pobūdžio abstrakčias teorines baimes. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo pasakojimas kelia abejonių, yra neišsamus ir nepagrįstas įrodymais. Šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

12. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė jokių kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

13. Įvertinęs kilmės šalies informaciją, teismas pažymėjo, kad nors incidentų lygis (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, matyti, kad pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybės mastu yra saugesnė už kitas. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį.

15. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjo situacijai taikytina Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

16. Teismas sprendė, kad atitinkamai yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 17. Pareiškėjas H. A. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 13 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

19. Pareiškėjas teigia, kad savo kilmės valstybę paliko todėl, kad jo kilmės šalyje viską kontroliuoja (duomenys neskelbtini) grupuotė (duomenys neskelbtini). Šios grupuotės atstovai grobia paauglius, verčia tapti jų kariais. Atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta, pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

20. Pareiškėjo vertinimu, draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį. Atsakovo sprendimu neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

21. Šiuo metu yra naujesnių duomenų apie situaciją kilmės šalyje, kuriuos būtina asmenį grąžinant įvertinti (pvz., Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (duomenys neskelbtini) ataskaita). Ataskaitoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) incidentų vidurkis sudaro apie (duomenys neskelbtini) atvejus ir daugumą incidentų toliau vykdė (duomenys neskelbtini) grupuotė, kurios veikla (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, kilmės šalies informacija visiškai sutampa su pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina prieglobsčio prašymo pagrįstumą. Pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje akivaizdžiai vyksta beatodairiškas smurtas, kuris kelia grėsmę pareiškėjo gyvybei, todėl jam suteiktinas prieglobstis.

22. Migracijos departamentas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausia grindė abejonėmis dėl pareiškėjo papasakotų faktų. Anot pareiškėjo, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti.

23. Pareiškėjas pažymi, kad yra dar labai jauno amžiaus, neturi gyvenimiškos patirties, todėl negalima iš jo reikalauti detalių duomenų ar įrodymų (pagal kriterijus, taikytinus vakarietiškai civilizacijai būdingam įrodymų pakankamumui), detalaus pasakojimo nuoseklumo, patvirtinančio grėsmes jo asmeniui. Todėl, anot pareiškėjo, Migracijos departamento argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo, kitokių trūkumų ir įrodymų nepakankamumo, nelaikytini pagrindžiančiais prašymo atmetimą, o turėtų būti vertinami atsižvelgiant ir į pareiškėjo amžių, ir sudaryti pareiškėjui galimybes paaiškinti/paneigti Migracijos departamento keliamas abejones.

24. Be to, pareiškėjo vertinimu, atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Pats atsakovas nurodo, jog pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė patirti smurtą pareiškėjo kilmės šalyje turėjo būti tinkamai įvertinta. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį. Tai atlikti įpareigoja Tvarkos aprašo 7, 92.8., 97.1 punktai, kuriuose įtvirtinta atsakovo pareiga surinkti išsamią, aktualią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (toliau – ir COI), gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius, įtvirtinta Tvarkos aprašo 7 punkte.

25. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo tokiu būdu netinkamai taikydamas Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (toliau – Vadovas) 62-63 punkte nustatytas vertinimo gaires. Be to, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, jo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju tyrimas dėl pareiškėjo yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai.

Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas apie šalyje veikiančią labiausiai matomą ir pavojingiausią (duomenys neskelbtini) grupuotę yra tikėtinas, tačiau įvertinus pareiškėjo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jis buvo asmeniškai susidūręs su (duomenys neskelbtini) grupuote.

Pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai neva buvo pagrobę jo klasės draugą, ieškojo ir jo, todėl po šio įvykio jo motina išsigando ir pradėjo ieškoti jam saugesnės vietos, tačiau konkretesnių detalių (kada, kokiomis aplinkybėmis) apie šį atvejį pareiškėjas nepateikė, nėra nustatyta, kokios individualios pareiškėjo savybės jį išskyrė iš kitų, kad jį grupuotė norėtų įtraukti į savo narių gretas. Atsakovas pažymi ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas nėra informatyvus, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, nepateikta asmeninės informacijos, o pasakojimas atspindi bendro pobūdžio abstrakčias teorines baimes.

Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių pagrindžiančių prielaidą, jog savo kilmės valstybėje buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais kaip jie apibrėžti Tvarkos aprašo 99.1.1. punkte. Apibendrinus pareiškėjo pasakojimą, galima daryti išvadą, kad pagrindinė jo išvykimo iš šalies priežastis buvo noras susikurti saugesnę ateitį.

Atsakovas pabrėžia, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės asmeniui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, todėl konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

Pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Vertinant individualią pareiškėjo situaciją paminėtina tai, kad jis mokėsi mokykloje, visą gyvenimą pragyveno (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, (duomenys neskelbtini) yra likusi jo motina. Todėl, atsakovo nuomone, darytina išvada, kad asmens išvykimas iš savo kilmės valstybės nebuvo sąlygotas problemų, kurių nebūtų įmanoma išspręsti šalies viduje. Atsakovas akcentuoja ir tai, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis apie savo amžių.

Kaip jau buvo minėta, sulaikymo metu jis prisistatę kaip gimęs 2005 m., t. y. nepilnamečiu. Tačiau pagal atliktą amžiaus nustatymo tyrimą jo amžius – 23+/- 2 m., t. y. 21-25 metų intervale. Kadangi prieglobsčio prašytojas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie save ir savo amžių, yra pagrindas abejoti prieglobsčio prašytojo bendru patikimumu ir nuoširdumu. Tyrimo metu prieglobsčio prašytojas sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog jo pastangos pagrįsti savo prieglobsčio prašymą nelaikytinos nuoširdžiomis.

Nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti nustatytų prieštaravimų kelia pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų faktų patikimumo. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, jam netaikoma abejonės privilegija ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atmesdamas prieglobsčio prašytojo pasakojimą dėl patikimumo stokos Migracijos departamentas neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai.

Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, atsakovo nuomone, konstatuotina, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

28. Atsakovas teigia, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

29. Atsakovas, įvertinęs kilmės šalies informaciją apie beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

30. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

31. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai visiškai nesusiję su pareiškėjo individualia situacija, jis skunde nenurodo, kaip ši informacija būtų reikšminga tinkamai įvertinant pareiškėjo persekiojimo baimę. Atsakovas pažymi, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Be to, anot atsakovo, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės.

32. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21S38483, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini) , uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkis metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trims metams nuo išsiuntimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į C.SIS II laikotarpius, atitinkamai pakeisdamas Sprendimą, kitoje dalyje skundą atmetė, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Migracijos departamentas nepagrįstai neįvertino, kad jo pasakojimo trūkumai galėjo būti nulemti jo amžiaus ir patirties trūkumų. Migracijos departamentas nepagrįstai nustatė maksimalų draudimo atvykti terminą. Pareiškėjas informuoja apie naujesnę kilmės šalies informaciją beatodairiško smurto aspektu.

39. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

40. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

41. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

43. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

44. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

46. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

47. Tvarkos aprašo (ginčo atveju taikoma redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

48. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

49. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

50. Įvertinusi pareiškėjo duotus paaiškinimus, Migracijos departamento Sprendimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai išanalizuoti ir įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai, o pareiškėjo pasakojimas neatskleidžia individualaus pobūdžio persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apklausos metu pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių įvykių, datų, asmenų, vietovių, kurie galėtų suponuoti asmeninę pareiškėjo patirtį dėl grėsmės persekioti, ir tokiu būdu galėtų patvirtinti individualų persekiojimą.

Įvertinusi pareiškėjo apklausos transkripciją, teisėjų kolegija nenustatė, kad kokiu nors būdu būtų apribotos pareiškėjo teisės išsamiai ir nuosekliai papasakoti savo istoriją. Priešingai, apklausos pradžioje paaiškintas apklausos tikslas, jos metu užduoti papildomi klausimai, pareiškėjas nebuvo nutraukinėjamas, ribojamas jo pasisakymų laikas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio baimes (baimė grupuotės (duomenys neskelbtini), kuri jį gali užverbuoti). Nors kaip pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie šalyje veikiančią labiausiai matomą ir pavojingiausią (duomenys neskelbtini) grupuotę yra tikėtinas, tačiau pareiškėjo pasakojimo kontekste nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jis buvo asmeniškai susidūręs su (duomenys neskelbtini) grupuote. Pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai neva buvo pagrobę jo klasės draugą, ieškojo ir jo, todėl po šio įvykio jo motina išsigando ir pradėjo ieškoti jam saugesnės vietos, tačiau konkretesnių detalių (kada, kokiomis aplinkybėmis) apie šį atvejį pareiškėjas nepateikė, nėra nustatyta, kokios individualios pareiškėjo savybės jį išskyrė iš kitų, kad jį grupuotė norėtų įtraukti į savo narių gretas.

Teisėjų kolegija pritaria, pirmosios instancijos teismui, kuris sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo informatyvus, nebuvo paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, nepateikta asmeninės informacijos, o pasakojimas atspindi bendro pobūdžio abstrakčias teorines baimes. Nagrinėjamu atveju pagrįstai Sprendime konstatuota, kad individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados. Akcentuotina, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.

Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlikto tyrimo metu atsakovas rinko informaciją apie pareiškėjo kilmės šalyje susiklosčiusią situaciją, saugumo padėtį konkrečiuose regionuose bei grupuotės (duomenys neskelbtini) vyravimą juose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas suriko aktualią ir reikšmingą informaciją, kuri vertintina pareiškėjo prašymo kontekste. Taigi, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu atmestini, nes yra nepagrįsti.

52. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo metu yra naujesnių duomenų apie situaciją kilmės šalyje, kuriuos būtina asmenį grąžinant įvertinti (pvz., Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (duomenys neskelbtini) ataskaita). Visų pirmą, šiuos argumentus pareiškėjas pateikia tik apeliaciniame skunde ir nenurodo, kodėl šių argumentų negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, nors iš pateiktų duomenų matyti, kad incidentų skaičius (duomenys neskelbtini) padidėjo nuo (duomenys neskelbtini) incidentų per mėnesį iki (duomenys neskelbtini) incidentai per mėnesį ir yra ganėtinai aukštas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) gyventojai, tai nepakeičia vertinimo, kad beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodytos ataskaitos duomenimis, (duomenys neskelbtini) regionas, iš kurio išvyko pareiškėjas, nepatenka tarp regionų labiausiai paveiktų (duomenys neskelbtini) grupuotės. Juolab, (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgoms ataskaitiniu laikotarpiu buvo tiekiama pagalba. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo vertinimu, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šio vertinimo nekeičia ir nauji apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjo argumentai.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo galimybės patirti smurtą pareiškėjo kilmės šalyje, turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus Sprendimo turinį teisėjų kolegija mano, kad atsakovas atliko objektyvų ir visapusišką tyrimą, atlikdamas tyrimą vadovavosi nustatytu teisiniu reguliavimu, surinkto aktualią ir naujausią Sprendimo priėmimo momentui kilmės šalies informaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai, kad atsakovas, šiuo atžvilgiu savo pareigas vykdė netinkami, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kokia naujausia ir aktualiausia informacija nebuvo surinkta, kuri pakeistų jo prašymo vertinimą iš esmės. Be kita ko pažymėtina, jog tam, kad atsakovas tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad yra labai jauno amžiaus, neturi gyvenimiškos patirties, todėl negalima iš jo reikalauti detalių duomenų ar įrodymų (pagal kriterijus, taikytinus vakarietiškai civilizacijai būdingam įrodymų pakankamumui), detalaus pasakojimo nuoseklumo, patvirtinančio grėsmes jo asmeniui. Todėl, anot pareiškėjo, Migracijos departamento argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo, kitokių trūkumų ir įrodymų nepakankamumo, nelaikytini pagrindžiančiais prašymo atmetimą, o turėtų būti vertinami atsižvelgiant ir į pareiškėjo amžių, ir sudaryti pareiškėjui galimybes paaiškinti/paneigti Migracijos departamento keliamas abejones. Visų pirma akcentuotina, kad nors pareiškėjas akcentuoja savo labai jauną amžių ir prašyme dėl prieglobsčio nurodė, kad yra gimęs 2005 m. spalio 31 d., o apklausų metu nurodė, kad gimęs 2009 m. spalio 31 d., tačiau nagrinėjamu atveju iš VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2022 m. sausio 11 d. specialisto išvados nustatyta, kad pareiškėjo biologinis amžius apie 23+/- 2 metai, t. y. 21-25 metų intervale. Todėl neskaitant pareiškėjo paaiškinimų prieštaravimų dėl amžiaus, argumentai, kad pareiškėjas dėl savo labai jauno amžiaus negalėtų suprasti Migracijos departamento užduodamų klausimų ir pateikti nuoseklių ir detalių atsakymų, teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrįsti. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo apklausos transkripcijos, apklausos metu dalyvavo ir buvo apklausiamas ne tik pareiškėjas, bet dalyvavo ir advokatas bei vaikų teisių apsaugos atstovė. Šiems asmenims buvo suteikta teisė pasisakyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir apeliaciniame skunde, pareiškėjas niekaip nepagrindė savo individualaus persekiojimo dėl „konvencinių“ priežasčių, t. y. nenurodė aplinkybių, kurias iš esmės norėjo nurodyti, bet apklausų metu nenurodė, nes nesuprato, kad turi nurodyti.

55. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį, o atsakovo Sprendimu neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje, teisėjų kolegija pastebi, kad įvertinęs faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas Migracijos departamento nustatytą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį sumažino nuo 5 (penkerių) iki 2 (dviejų) metų. Pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė teisinių prielaidų šio laikotarpio mažinimui dar labiau.

56. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo kiek tai susiję su kilmės šalies ekonomine padėtimi, todėl neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėtina, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių. Be to, pareiškėjas nepagrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Beata Martišienė