2021-11-10 Nr. AB-23623-3-62-3-02202-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-554-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02202-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 11 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. atliko Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas buvo paskirtas kalėti 1 sektoriaus 8 būrio 81 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje (sekcijoje), kurioje gyveno 8 nuteistieji ir kurios didelę dalį užėmė patalpoje buvę baldai, todėl buvo labai ankšta ir nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, turintis tekti vienam asmeniui. Patalpoje buvo išpuvusios grindys, linoleumas buvo išplyšęs, po kojomis knibždėjo tarakonai, sienos ir lubos aptrupėjusios, ant jų kaupdavosi pelėsis. Nebuvo ventiliacijos, todėl kaupėsi drėgmė. Be to, nebuvo drabužių džiovinimui skirtos patalpos, todėl tekdavo juos džiovinti gyvenamojoje patalpoje. Žiemos metu temperatūra patalpoje siekdavo vos 12 laipsnių, apšvietimas buvo prastas, pastato konstrukcijoje buvo asbesto. 6 lokalinio sektoriaus nuteistiesiems trūko tualetų ir praustuvių. Pasivaikščioti į kiemą buvo išleidžiama tik kelioms valandoms, visą kitą laiką turėjo praleisti pastate. 3–4 valandų pasivaikščiojimo lauke praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui. Dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ir netinkamo pareigūnų elgesio pareiškėjas nurodė patyręs asmeninius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 1 d. atliko Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje operatyvinę kontrolę ir nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 16, 20, 35 ir 39 punktų pažeidimus.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė jam žalos. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., dėl ko pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Taisyklės nenumatė, kad į šių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjui gyvenant 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, t. y. vienam asmeniui trūko 0,005 kv. m.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog 8 būrio 81 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje nebuvo jokios ventiliacijos, kaupėsi pelėsis, grindys buvo išpuvusios, lubos ir sienos aptrupėjusios. Teismas pabrėžė, kad pagal HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas nurodė, kad gyvenamosios patalpos, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, vėdinamos per langus. Taigi gyvenamųjų patalpų vėdinimas per langus atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, dėl to atsakovo atstovas reikalavimų dėl patalpų vėdinimo nepažeidė. Visgi teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie 8 būrio 1 gyvenamosios patalpos (sekcijos), kurioje pareiškėjas gyveno nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ir nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., atliktus remontus vertinamuoju laikotarpiu. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK remontai buvo atliekami pagal poreikį ir yra užtikrinama tinkama patalpų būklė, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl minėtos gyvenamosios patalpos sienų, lubų, grindų būklės nepaneigti.

10. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 7 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-7375 matyti, jog pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. gautą skundą buvo atlikta operatyvioji kontrolė, kurios metu nustatyta, kad 8 būrio gyvenamųjų patalpų grindyse yra plyšių ir susidariusios sąlygos veistis bei migruoti graužikams, taip pat gyvenamosiose patalpose buvo aptikta gyvų nariuotakojų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš teismui pateiktų darbų atlikimo aktų matyti, kad 8 būrio patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos, pareiškėjui gyvenant šioje patalpoje (nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ir nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.), buvo teiktos tris kartus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad buitinių kenkėjų kontrolė Pravieniškių PN-AK buvo vykdoma, tačiau patalpose vis vien randama kenkėjų (tai patvirtina minėtas patikrinimo aktas), todėl pareiškėjo argumentai dėl tarakonų buvimo 8 būrio 1 sekcijoje yra pagrįsti. Visgi teismas pabrėžė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (iš jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo trūko sanitarinių įrenginių, t. y. tualetų ir praustuvių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), numato 1 praustuvę ne daugiau kaip 15 nuteistųjų, klozetą arba pisuarą – ne daugiau kaip 15 nuteistųjų. Pravieniškių PN-AK pateikė teismui duomenis apie būrių sanitariniuose mazguose įrengtų unitazų ir klozetų skaičių, prausyklose – praustuvių skaičių, tačiau nepateikė duomenų apie bendrą nuteistųjų, kurie ginčo laikotarpiu naudojosi šiais įrenginiais, skaičių, t. y. 6 lokaliniame sektoriuje gyvenusių asmenų skaičiaus, todėl vertinant, ar nuteistieji buvo tinkamai aprūpinti sanitariniais įrenginiais pagal paminėtų Aprūpinimo normų reikalavimus, būtini duomenys apie bendrą nuteistųjų, kurie naudojosi sanitariniais įrenginiais, skaičių ginčo laikotarpiu. Nors teismas reikalavo iš atsakovo atstovo tokius duomenis pateikti, tačiau jie nebuvo pateikti, o remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatyti, ar 8 būrio nuteistieji buvo tinkamai aprūpinti sanitariniais įrenginiais, nėra galimybės, todėl pareiškėjo tvirtinimas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo vertintinas kaip tikėtinas.

12. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl to, jog žiemą išskalbtų drabužių nebuvo kur džiovinti, nes tam nebuvo skirtos patalpos, tačiau į bylą atsakovo atstovo pateikta 2019 m. spalio 30 d. pažyma Nr. 77-1667 patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, džiovyklos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius, taip pat džiovinimo patalpos įrengtos ir būrio kieme, todėl šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas apšvietimas, taip pat žiemą temperatūra siekdavo vos 12 laipsnių. Atsakovo atstovas byloje nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu pareiškėjo minėtoje gyvenamojoje patalpoje buvusią apšvietą ir temperatūrą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją dėl netinkamo apšvietimo ar perdegusių lempučių ar dėl netinkamos temperatūros, arba į valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamos apšvietos ir temperatūros. Taigi teismas pareiškėjo teiginius dėl buvusios netinkamos apšvietos, temperatūros 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje vertino kaip nepagrįstus.

14. Teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl pastato konstrukcijoje buvusio asbesto, kadangi atsakovo atstovas nurodė, jog Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus pastato konstrukcijoje asbesto nėra.

15. Teismas dėl pareiškėjo argumentų apie trumpą pasivaikščiojimo gryname ore trukmę pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pareiškėjo teiginys, kad 3–4 valandų pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, yra nepagrįstas.

16. Teismas pabrėžė, kad kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė netinkamą pareigūnų elgesį, tačiau į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz., rašytų, bet neįteiktų skundų, rašytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė jokių konkrečių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada ir kaip tai pasireiškė. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo abstraktūs tvirtinimai apie tai, kad su juo buvo netinkamai elgiamasi, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai.

17. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ir nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą – šiuo laikotarpiu jam teko 3,095 kv. m gyvenamojo ploto. Be to, visu ginčo laikotarpiu (pareiškėjui gyvenant 8 būryje) pareiškėjas kalėjo higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje (neremontuota patalpa, privisę buitinių parazitų, trūko sanitarinių įrenginių).

18. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, pareiškėjo patirtus nepatogumus, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų su skundais ar prašymais būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, t. y. patirtai neturtinei žalai atlyginti, adekvati suma yra 300 Eur.

III. 19. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

20. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie sanitarinius įrenginius, jų skaičių ginčo laikotarpiu, o tai įrodo, kad buvo padarytas pažeidimas ir sanitarinių įrenginių trūko. Atsakovo atstovas taip pat nepateikė duomenų dėl atliktų remontų gyvenamojoje patalpoje, t. y. nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kad remontai buvo atlikti ir buvo pagerintos gyvenimo salygos. Pareiškėjo teigimu, jis nagrinėjamu atveju patyrė netutinę žalą, o teismo sprendimas įvertinti jo patirtą dvasinę skriaudą kaip nedidelę prieštarauja teisingumo, protingumo principams. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. taip pat atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN-AK ir dėl netinkamų kalinimo salygų jau buvo kreipęsis į teismą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai priėmė 2018 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3165-422/2018, kuriuo tenkino jo skundą, įvertindami jo patirtus dvasinius išgyvenimus adekvačiai, remiantis teisingumo, protingumo principais. Laikotarpiai, kai pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK, yra skirtingi, tačiau pačios kalinimo salygos nepasikeitė, jos išliko tokios pačios, kaip ir buvo anksčiau, priverčiančios patirti dvasinius išgyvenimus, kančias ir kt.

21. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

21.1. Nors formaliai buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (teisės aktais reglamentuotą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą), tačiau ploto norma buvo pažeista labai minimaliai, t. y. trūko tik 0,005 kv. m. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, jis turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis sąlygomis.

21.2. Nepagrįstas teismo vertinimas dėl patalpose esančių parazitų, kadangi buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, o higienos ir priešepideminių taisyklių reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.

21.3. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

22. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde tik pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečias teisės normas byloje netinkamai taikė ir aiškino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skunde nenurodyta, nuo kokios teisminės praktikos yra nukrypta šioje byloje, nepateikti jokie motyvai dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo, nenurodyta, kokius konkrečius įrodymus pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, atlyginimo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 27).

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ir nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą – šiuo laikotarpiu jam teko 3,095 kv. m gyvenamojo ploto; be to, minėtu laikotarpiu (pareiškėjui gyvenant 8 būryje) pareiškėjas kalėjo higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje (neremontuota patalpa, privisę buitinių parazitų, trūko sanitarinių įrenginių). Teismas padarė išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir priteisė jam 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK padavė apeliacinius skundus. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai, o atsakovo atstovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas apeliaciniuose skunduose nenurodo argumentų, kurie būtų pagrindas vertinti kaip nepagrįstas teismo išvadas dėl nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo. Pareiškėjo teiginys, kad teismas už kalinimą ankstesniu laikotarpiu netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK yra jam priteisęs atlyginti neturtinę žalą, o kalinimo sąlygos nepasikeitė, jos išliko tokios pačios, kaip ir buvo anksčiau, savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai nustatė ir vertino šios bylos aplinkybes surinktų duomenų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. kontekste. Atsakovo atstovas iš esmės ir neginčija teismo nustatytų pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimų ir nesutinka tik su vienu teismo nustatytu pažeidimu, t. y., kad už Pravieniškių PN-AK kenkėjų buvimą yra atsakinga pataisos įstaiga. Tačiau minėtą pažeidimą teismas nustatė pagrįstai. Tokią aplinkybę patvirtina šioje byloje aktualus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-7375 (b. l. 73–78), kuriame, be kita ko, užfiksuotos aplinkybės apie tarakonus Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 1 d., t. y. po neilgos laiko trukmės nuo šiam ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos. Nors pripažintina, kad už tinkamą tvarkos palaikymą laisvės atėmimo vietose yra atsakingi ir patys kalinami asmenys, visgi pareiga užtikrinti tinkamą kenkėjų kontrolę laisvės atėmimo vietoje tenka atsakovo atstovui (HN 134:2015 20 p.), o minėti duomenys patvirtina, kad ši pareiga nebuvo tinkamai vykdoma. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, teisingai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl šios bylos aplinkybių vertinimo ir jų nebekartoja.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytus pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus (žr. šios nutarties 25 p.), jų trukmę ir mastą, taip pat atsižvelgusi, kad nenustatyta, jog dėl šių pažeidimų pareiškėjas būtų patyręs ilgalaikes neigiamas pasekmes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą kompensuoti pareiškėjui jo patirtą neturtinę žalą pinigais, tačiau didinti ją nėra pagrindo. Priimtas skundžiamas teismo sprendimas neturi esminių trūkumų, dėl kurių jį reikėtų keisti ar jau labiau naikinti.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. (S. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė