f4b59bbb-030c-4af2-b249-6ad930ec7597 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-4749-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45580-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 21 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. K., jos atstovei advokatei Violetai Zabielienei, suinteresuotam asmeniui K. M.,liudytojai J. A.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus m. 26-asis notarų biuras, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, K. M., valstybės įmonė Turto bankas, V. R..              Teismas n u s t a t ė : Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santraukaPareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame prašė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. K. yra F. P. sesuo;

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po brolio F. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti;

3) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po savo tėvo I. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti;

4) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po savo motinos M. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti (b. l. 1-6). PareiÅ¡kimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iais argumentais ir aplinkybėmis:(duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos brolis F. P., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po F. P. pavedėjimo byla nėra pradėta, tai patvirtina Vilniaus 26-ojo notarų biuro iÅ¡duotas raÅ¡tas Nr. S-168, o taip pat 2017-09-12 Vilniaus Regioninio valstybės archyvo iÅ¡duota pažyma Nr.(8.12)V5-2265;PareiÅ¡kėja kreipėsi į notarų biurÄ su tikslu gauti informacijÄ Â dėl palikimo priėmimo po brolio mirties, tačiau ten buvo paaiÅ¡kinta, kad tam, kad bÅ«tų galima kreiptis dėl palikimo priėmimo, privalo pateikti giminystę patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjai pradėjus rinkti giminystę patvirtinančius dokumentus, paaiškėjo, kad nėra išlikęs jos brolio F. P., mirusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, o ir galimybės jo rasti nėra. Tai patvirtina Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2017-10-19 pažyma Nr. (p1-7149)P2- 10646, informuojanti, jog Rudaminos valsčiaus 1940-1942 metų civilinės būklės gimimo aktų įrašų knygose F. P., Jano sūnaus gimimo duomenų nerasta;J. K. iki santuokos buvo P.. Tai patvirtina pateikiamas gimimo liudijimas.

Gimimo liudijime nurodoma, kad J. P., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra P. I. ir P. M.. Po santuokos su K. Č. pareiÅ¡kėja, priėmusi vyro pavardę, tapo K.. Tai patvirtina pateikiamas su pareiÅ¡kimu (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas, iÅ¡duotas Vilniaus m. CBAÄ® biuro;Užklausus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybÄ , buvo gautas 2017-11-20 atsakymas Nr. 10-S-174261(1.46-127). Jame nurodoma, jog Migracijos valdybos duomenimis F. P. yra gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Yra nevedęs, Gyvenamoji vieta nuodyta – (duomenys neskelbtini). Iš viso rašto turinio darytina išvada, kad visus asmenis tiek F. P., tiek M. P. ir I. P. sieja glaudūs šeiminiai ryšiai;Pareiškėja taip pat į teismo posėdį atsives liudytojus, kurie taip pat patvirtins aplinkybes apie tai, kad J. K. ir F. P. yra brolis ir sesuo;(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. P.. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos brolis F. P.. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas I.

P.. Paskutinioji mirusiųjų gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Dar viena įpėdinė K. M. yra į bylÄ Ä¯traukta suinteresuotu asmeniu;Po M. P., I. P. ir F. P. pavedėjimo byla nėra pradėta, tai patvirtina Vilniaus 26-ojo notarų biuro iÅ¡duotas raÅ¡tas Nr. S-168, o taip pat 2017-09-12 Vilniaus Regioninio valstybės archyvo iÅ¡duota pažyma. M. P., I. P. ir F. P. nuosavybės teise priklauso 1/20 dalis pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/20 dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini);              PareiÅ¡kėja kreipėsi į notarų biurÄ tam, kad priimtų palikimÄ ir gautų paveldėjimo teisės liudijimÄ po tėvų ir brolio mirties.

Tačiau pareiÅ¡kėjai buvo paaiÅ¡kinta, kad yra praleisti terminai paveldėjimo bylai užvesti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti, tokiu bÅ«du ji turi kreiptis į teismÄ ir nusistatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba atnaujinti įstatymo nustatytÄ Â terminÄ palikimui priimti;PareiÅ¡kėja po tėvų mirties ir toliau valdė ir tvarkė jam nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina pateikiami su pareiÅ¡kimu kvitai, čekiai, mokėjimo praneÅ¡imai.

Jos dispozicijoje yra namo nuosavybės dokumentai.Suinteresuotasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir Å¡iuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas bÅ«tų atmestas.

Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjų F. P., M. P. ir I. P. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį nurodytų asmenų paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių pareiÅ¡kime nurodomus juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui (b. l. 77-78).

Suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimÄ , prašė dėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo spręsti teismo nuožiÅ«ra, bylÄ nagrinėti Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto CM skyrius savo funkcijas vykdo vadovaudamasis Civiliniu kodeksu, 2015-12-03 LR civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymu Nr. XII-2111, Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-08 įsakymu Nr. 40-153.

Tuo atveju, jeigu teismas iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus priims sprendimÄ , pripažinti giminystės ryšį patvirtinantį juridinį faktÄ , kad J. K. ir F. P. yra brolis ir sesuo, Vilniaus miesto CM skyriaus teisėms ir pareigoms Å¡is sprendimas įtakos neturės, kadangi civilinės metrikacijos įstaiga neregistruoja juridinius faktus dėl giminystės ryÅ¡io tarp Å¡oninės giminystės linijos asmenų (b. l. 81-83).Suinteresuotojo asmens Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė pateikė atsiliepimÄ , prašė dėl pareiÅ¡kimo spręsti teismo nuožiÅ«ra, bylÄ nagrinėti notarei nedalyvaujant.

PaaiÅ¡kino, kad su notaro teisėmis ir pareigomis nagrinėjama byla nėra susijusi (b. l. 118). Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė atsiliepimÄ , prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti, bylÄ nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 133).Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nėra iÅ¡likęs F. P. gimimo liudijimas. Reikalinga nustatyti juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja ir F.

P. yra brolis ir sesuo tam, kad bÅ«tų galima kreiptis į notarų biurÄ ir užvesti paveldėjimo bylÄ . F. P. mirė (duomenys neskelbtini) metais (pasikorė). Po jo mirties pareiÅ¡kėja prižiÅ«rėjo jo palikimÄ , mokėjo mokesčius. F. P. gyveno (duomenys neskelbtini). Liko paveldimas turtas 1/20 dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Å eimoje buvo iÅ¡ viso 4 broliai ir 4 seserys, iÅ¡ jų gyvi liko dviese: pareiÅ¡kėja J. K. ir K. M.. Tėvai taip pat yra mirė. (duomenys neskelbtini), gyvena pareiÅ¡kėjos jauniausio brolio žmona.

Nuo 1972 m. (duomenys neskelbtini) gyvena pareiÅ¡kėja ir jos dukra. Daugiau nėra asmenų, kurie bÅ«tų suinteresuoti paveldėti turtÄ . PareiÅ¡kėja turi tik F. P. mirties liudijimÄ (b. l. 129, 137-138).Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. M. nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kimu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja ir F. P. buvo brolis ir sesuo. (duomenys neskelbtini) gyvena pareiÅ¡kėja, jos dukra ir brolio žmona. Vaikystėje tiek K. M., tiek pareiÅ¡kėja gyveno kartu su broliu F. P. tėvų namuose.

Po brolio mirties pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi turtu (b. l. 129, 137-138).Teismo posėdžio metu liudytoja J. A. paaiÅ¡kino, kad pažįsta pareiÅ¡kėjÄ ir visÄ jos Å¡eimÄ . Å eimÄ sudarė 4 seserys ir 4 broliai, broliai: M., A., F., J., K., S., J. ir M. Vaikystėje su F. P. kartu žaidė, buvo kaimynai. F. P. vaikystėje gyveno su seserimis pas tėvus, kol susituokė. Mirė pasikoręs miÅ¡ke. Po F. P. mirties jo turtu rÅ«pinasi pareiÅ¡kėja, ji ten gyvena (b. l. 129, 137-138). PareiÅ¡kimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja J. K. yra I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 14-15, 50-51). PareiÅ¡kėjos tėvai I. P. ir M. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ (b. l. 20). PareiÅ¡kėjos ikisantuokinė pavardė buvo P. (b. l. 17-19). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos motina M. P. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kėjos tėvas I. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11).

F. P. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-51), mirė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13). Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2017-11-10 raštas Nr. S-168 ir Vilniaus regioninio valstybės archyvo išduotos pažymos patvirtina, kad po F. P., M. P. ir I. P. mirties paveldėjimo bylos nėra pradėtos (b. l. 22-25). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 1971-12-14 I. P., M. P. ir F. P. nuosavybės teise priklausė po 1/20 dalį namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29).

J. K. nuo 1973-09-07 yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). IÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojos parodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra F. P. sesuo, po brolio ir tėvų mirties pareiÅ¡kėja J. K. rÅ«pinosi jos tėvams ir broliui nuosavybės teise priklausiusiomis namo dalimis (b. l. 129, 137-138). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtinta, kad pareiÅ¡kėja po F. P. ir M. P. bei I. P. mirties mokėjo mokesčius už namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-65).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvadosPareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus – tai, kad:

1) pareiškėja J. K. yra F. P. sesuo;

2) pareiÅ¡kėja po brolio F. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti;

3) pareiÅ¡kėja po savo tėvo I. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti;

4) pareiÅ¡kėja po savo motinos M. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti (b. l. 1-6). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį (palikimÄ ) priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo (turtu) rÅ«pintis kaip savo (daiktÄ valdo, jį (daiktÄ ) naudoja, prižiÅ«ri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (palikimÄ ) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo – tai, kad:

1) pareiškėja J. K. yra F. P. sesuo;

2) pareiÅ¡kėja po brolio F. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti;

3) pareiÅ¡kėja po savo tėvo I. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti;

4) pareiÅ¡kėja po savo motinos M. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja J. K. yra I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 14-15, 50-51). PareiÅ¡kėjos tėvai I. P. ir M. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ (b. l. 20). PareiÅ¡kėjos ikisantuokinė pavardė buvo P. (b. l. 17-19). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos motina M.

P. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kėjos tėvas I. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). F. P. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (b. l. 50-51), mirė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13). Nuo (duomenys neskelbtini) I. P., M. P. ir F. P. nuosavybės teise priklausė po 1/20 dalį namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29). J. K. nuo 1973-09-07 yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). IÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojos parodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra F.

P. sesuo, po brolio ir tėvų mirties pareiÅ¡kėja J. K. rÅ«pinosi jos tėvams ir broliui nuosavybės teise priklausiusiomis namo dalimis (b. l. 129, 137-138). Byloje esantys mokestiniai praneÅ¡imai taip pat patvirtinta, kad pareiÅ¡kėja po F. P. ir M. P. bei I. P. mirties mokėjo mokesčius už namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-65). Å ių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja J. K. yra F. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo; pareiÅ¡kėja J. K. priėmė palikimÄ po savo brolio F.

P., mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėdama valdyti; pareiÅ¡kėja J. K., priėmė palikimÄ po savo motinos M. P. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėdama valdyti; pareiÅ¡kėja J. K. priėmė palikimÄ po savo tėvo I. P. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėdama valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtÄ , juo (turtu) rÅ«pintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatytini juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, jog pareiÅ¡kėja J. K. yra F. P. sesuo; pareiÅ¡kėja po brolio F. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti; pareiÅ¡kėja po savo tėvo I. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti; pareiÅ¡kėja po savo motinos M. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 1 ir 8 punktai). Juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas pareiÅ¡kėjai yra reikalingas tam, kad pareiÅ¡kėja J.

K. galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjų I. P., M. P. ir F. P. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi bÅ«ti iÅ¡siųsta Centrinei hipotekos įstaigai. Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra F. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo brolio F. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėdama valdyti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo motinos M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėdama valdyti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo tėvo I. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai jį (palikimÄ ) pradėdama valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas yra pagrindas pareiÅ¡kėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusių brolio I. P., bei tėvų M. P. ir F. P., įpėdinės, teises ir pareigas.Sprendimui įsiteisėjus, praneÅ¡imÄ apie šį sprendimÄ ir jo (sprendimo) kopijÄ iÅ¡siųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                             Žilvinas Terebeiza