f4b2c20d-b333-4aec-a9a8-e0f4f3e384f6 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-23-875/2020

Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00191-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.19.18

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. atstovo advokato A. K. (toliau - apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis, paskirtas nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė nuobauda – 900 eurų bauda. Tuo pačiu nutarimu A. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 2 metams, terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nutarimo įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ A. Z. priteistas 1713,90 eurų žalos atlyginimas valstybės naudai, jÄ sumokant į aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos per 6 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat iÅ¡ A. Z. konfiskuotas Å¡autuvas IZH94, 223 Remington, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini), optinis taikiklis Busnelly 3x9x50, prožektorius BL-Q8491, ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 10 vnt. Å¡ovinių 12x76, 14 vnt. Å¡ovinių 223, 1 vnt. Å¡ovinys 22, automobilis „N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stirnos mėsa su kaulais ir kaukolė su ragais.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu A. Z. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), sumedžiojo stirnos patinÄ , apie įvykį nepranešė medžioklės vadovui, stirninas į medžioklės lapÄ nebuvo įraÅ¡ytas. Neteisėtai sumedžiotÄ stirninÄ pasiėmė, parsivežė namo automobiliu „N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡dorojo Å«kiniame pastate, (duomenys neskelbtini). Stirnino kailį, žarnas ir kojas nuvežė tarp (duomenys neskelbtini) kaimų, prie (duomenys neskelbtini) upelio, ir iÅ¡metė pakrÅ«mėje. Å iais savo veiksmais A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 22, 23, 24.13, 58.2.3, 58.28 ir 74.1 punktų nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliantas skundu Å iaulių apygardos teismui praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ dalyje dėl nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir Å¡ioje dalyje administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

2.1. Skunde nurodo, kad A. Z. visuomet pripažino savo kaltę ir sutinka su Nutarimo dalimi dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, t. y., sutinka, kad iÅ¡dorodamas stirnino patinÄ ne tam skirtoje vietoje neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi veterinarinės priežiÅ«ros medžioklėje reikalavimų; pasisavino medžioklės plotų vienete rastÄ nugaiÅ¡usį, per susidÅ«rimÄ su transporto priemonėmis, žemės Å«kio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius gyvÅ«nus ar jų dalis, prieÅ¡ paimant gyvÅ«nÄ iÅ¡ radimo vietos apie tai nepraneÅ¡us medžioklės plotų naudotojui ir ADD ir negavus leidimo pasiimti Å¡iuos gyvÅ«nus ar jų dalis.

2.2. Å iuo skundu A. Z. ginčija NutarimÄ dalyje dėl ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymo pažeidus Taisyklių 22, 23 ir 58.2.3 punktus. A. Z. vertinimu, jis turėjo bÅ«ti baudžiamas už Taisyklių 58.28 punkto pažeidimÄ pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, o ne už Taisyklių 22, 23 ir 58.2.3 punktų pažeidimus pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, kadangi byloje nustatytų aplinkybių visetas neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog bÅ«tent jis sumedžiojo stirnino patinÄ .

2.3. Nurodo, kad byloje nebuvo nustatytas A. Z. motyvas įvykdyti ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ teisės pažeidimÄ . 2019 m. rugsėjo 6 d. vykusiai medžioklei vadovavęs ir dėl to „medžioklė vadovu“ laikomas A. V., instruktuodamas medžioklėje dalyvaujančius asmenis informavo, kokie žvėrys bus medžiojami, tame tarpe ir stirnos patinas. IÅ¡ ko seka, jog A. Z. turėjo teisę ir faktiÅ¡kai galėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. vykusios medžioklės metu sumedžioti stirnos patinÄ , kuris neabejotinai bÅ«tų buvęs įraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ , o Å¡ios bylos nebÅ«tų. Todėl byloje kyla sveika logika nepaaiÅ¡kinamas klausimas, kam A. Z. bÅ«tų reikėję slėpti nuo medžioklės vadovo A. V. sumedžiotÄ stirnos patinÄ ir rizikuoti savo reputacija, teisės medžioti praradimu, didžiule pinigine bauda, žalos gamtai atlyginimu, ginklo bei automobilio konfiskavimu, kas bendroje sumoje sudaro kelis tÅ«kstančius eurų, jei tam nebuvo jokio objektyvas pagrindo. Mano, kad Å¡is bylos įrodymų vertinimo kontekstas tas yra tiesiog bÅ«tinas siekiant tinkamai įvertinti byloje kilusias abejones, kurias pirmosios instancijos teismas deja vertino iÅ¡imtinai A. Z. nenaudai.

2.4. Kaip matyti iÅ¡ medžioklėje dalyvavusių liudytojų A. V., A. M. ir A. Z. paaiÅ¡kinimų, medžiotojai 2019 m. rugsėjo 6 d. susirinko apie 19.00 val., girininkijoje, (duomenys neskelbtini). Apklausiamas teismo posėdžio metu A. V. nurodė, jog į tykojimo vietÄ ant kopėčių atsisėdo apie 20.00 val., kadangi „užsikalbėjo (duomenys neskelbtini)“. Na, o A. Z. nurodė, jog į jam nurodytÄ tykojimo vietÄ nuvyko iÅ¡ karto, niekur nedelsdamas. Todėl turint omenyje faktÄ , jog A. Z. stirnos patino radimo pusėje Å¡Å«vį girdėjo apie 20.00 val., visiÅ¡kai logiÅ¡ka ir įmanoma, jog jis iÅ¡ savo tykojimo vietos prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko į laukÄ , kuriame ryte rado stirnos patinÄ , nuvažiavo ir grįžo atgal dar iki to momento, kai medžioklės vadovas, užgaišęs (duomenys neskelbtini), atvyko į savo tykojimo vietÄ ant kopėčių. Å iuo aspektu reikia pažymėti ir tai, jog A. M. sėdėjo toli tiek nuo kelio kuriuo važinėjo A. Z., tiek ir nuo lauko kur buvo rastas stirnos patinas, todėl jis negalėjo matyti nei A. Z. automobilio, nei girdėti Å¡Å«vio apie 20.00 val. Teismo posėdžio metu apklausiamas A. V. vis dėl to pripažino, jog apie 22.30 val., bÅ«damas savo tykojimo vietoje, matė „(duomenys neskelbtini)“, t. y. iÅ¡važiuojantį A. Z. automobilį. O atsakinėdamas į jo klausimus A. V. netgi patikslino, jog 22.00 val. jo girdėtas „šūvis buvo anksčiau nei iÅ¡važiavo A. Z.“. Labai svarbu yra ir tai, jog absoliučiai jokia byloje esanti medžiaga nekelia abejonių dėl to, kad A. Z. nevykdė medžioklės vadovo A. V. nurodymų ir nenuvyko tykoti žvėrių į jam nurodytÄ tykojimo vietÄ prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko. Todėl byloje buvo galima konstatuoti, jog laikotarpiu nuo apytiksliai 20.00 val., kai medžioklės vadovas A. V. atsirado savo tykojimo vietoje ant kopėčių iki 22.30 val., kai medžioklės vadovas A. V. pamatė iÅ¡ medžioklės iÅ¡važiuojantį A. Z. automobilį, A. Z. buvo jam nurodytoje tykojimo vietoje prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko.

2.5. Kitas Å¡iuo atveju labai aktualus juridinis momentas yra stirnos patino sumedžiojimo ir/ar jo suradimo vieta. IÅ¡ esmės byloje ginčo dėl stirnos patino suradimo vietos nekilo. JÄ parodymų patikrinimo vietoje aiÅ¡kiai nurodė A. Z., ji buvo nufilmuota, užfiksuota, apraÅ¡yta, nustatytos koordinatės, rastas kraujas ir kitaip tariant, byloje objektyviais įrodymais buvo užfiksuota, jog stirnos patinas buvo sumedžiotas ir/ar rastas ne prie A. Z. medžiojimo vietos, prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko, bet 1,5 kilometro nuo A. Z. medžiojimo vietos. Pastaba: bÅ«tent tokį atstumÄ Ä¯vardino institucijos pareigÅ«nas T. J.. Kaip bylai reikÅ¡mingÄ faktÄ reikia pažymėti ir tai, kad institucijos pareigÅ«nai A. Z. medžiojimo vietoje prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko gana kruopščiai ieÅ¡kojo Å¡Å«vio į žvėrį pėdsakų, t. y. kraujo žymių atsiradusių tiek Å¡Å«vio metu kÅ«nÄ perskrodus kulkai, tiek ir einant sužeistam žvėriui, žvėries gulėjimo žymių, žvėries vilkimo žymių, bet jų nerado, nes jų nebuvo. Todėl byloje galima konstatuoti, jog žvėris buvo sumedžiotas ne administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje, t. y., prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko, kaip kad suformuota kaltinime, bet visiÅ¡kai kitoje ir ženkliai nutolusioje nuo kaltinimo vietos vietovėje.

2.6. Turint omenyje Å¡ias dvi aplinkybes, t. y. A. Z. medžioklės vietÄ laikotarpiu nuo apytiksliai 20.00 val. iki jo iÅ¡vykimo iÅ¡ medžioklė laiko 22.30 val., ir faktinę stirnos patino sumedžiojimo vietÄ , esančiÄ už 1,5 kilometro nuo A. Z. medžioklės vietos, kyla neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė atsakyti į klausimÄ , ar tai aplamai buvo įmanoma. Ir atsakymas į šį klausimÄ yra labai aiÅ¡kus bei paprastas, neįmanoma. Pasisakydami apie galimybę padaryti tokį tolimÄ Å¡Å«vį absoliučiai visi liudytojai nurodė, jog tai nerealu. Tuo tarpu kaltinime nurodytu laiku, t. y. 22.00 val., jau buvo tamsus paros metas. Visų pirma, iÅ¡ A. Z. paimto prožektoriaus pareigÅ«nai net nebuvo įjungę, jis neįkrautas. Antra, jis geriausiu atveju Å¡viečia 60 metrų, nes skirtas medžioklei tykojant bokÅ¡telyje, medžiojant Å¡ernus specialiai įrengtoje šėrykloje. Trečia, absoliučiai joks medžioklinis prožektorius neÅ¡viečia pusantro kilometro, tai ne laivo Å¡vyturys. Na, o jeigu A. Z. ir bÅ«tų Å¡vietęs tokiu prožektoriumi, tai medžioklės vadovas A. V. net neabejotinai bÅ«tų tai matęs, juk jis matė pro Å¡alį važiuojančio A. Z. automobilio žibintų Å¡viesas.

2.7. MÄ stant logiÅ¡kai lieka tik vienas įmanomas variantas, kaip A. Z. galėjo sumedžioti stirnos patinÄ 2019 m. rugsėjo 6 d. medžiodamas prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko apie 22.00 val. Jis galėjo Å¡auti į žvėrį savo medžiojimo vietoje prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko, o Å¡is sužeistas pabėgti ir mirti jo radimo vietoje už 1,5 kilometro. Tačiau tokiu atveju kyla sekantys klausimai: ar A. Z. 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 22.00 val. aplamai atliko Å¡Å«vį, ar teisės pažeidimo objektu tapo tas pats galimai A.

Z. Å¡autas stirnos patinas. Ir, iÅ¡ kokių požymių A. Z. galėjo suprasti, jog 2019 m. rugsėjo 7 d. ryte lauke rado jo paties galimai Å¡autÄ stirninÄ , t. y., kad žvėris neatėjo 1,5 kilometro iÅ¡ kitos nei jis medžiojo pusės, iÅ¡ kaimyninių medžioklės plotų. O ir be to, juk A. Z. nurodė medžioklės pradžioje iÅ¡girdęs Å¡Å«vį, todėl jis subjektyviai galėjo manyti radęs vakare nepastebėtÄ sumedžiotÄ Å¾vėrį. Žinoma, tokiu atveju kyla klausimas, kodėl A.

Z. vakare iÅ¡kart nepamatė sumedžioto stirnos patino tame lauke, kur jį rado ryte. Niekas negali paneigti galimybės, jog žvėris paÅ¡autas ne bÅ«tent tame lauke, t. y. jo radimo vietoje, bet netoli to lauko. Arba, kad ir tame lauke, bet žvėris kurį laikÄ slėpėsi pamiÅ¡kėje ar žolėse, ir tik vėliau eidamas per laukÄ nugaiÅ¡o, kur ir buvo rastas 2019 m. rugsėjo 7 d. Ir tai yra netgi labai įmanomas variantas, kadangi liudytojas P. M. parodė, jog sumedžiojus žvėrį apie 22.00 val., ir neiÅ¡dorojus iki ryto, jo mėsa jau gali bÅ«ti Å¡iek tiek pagedusi.

Todėl, jeigu 2019 m. rugsėjo 6 d. vakare Å¡autas stirnos patinas nemirė vietoje, o dar kurį laikÄ slėpėsi, ir mirė tik vėliau eidamas per laukÄ kuriame buvo rastas, tai 2019 m. rugsėjo 7 d. ryte A. Z. galėjo rasti dar nespėjusį pradėti gesti žvėrį. Baigdamas Å¡iuos iÅ¡vedžiojimus pažymi ir tai, kad liudytojas A. T. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, jog medžioklės vadovas A. V. turėjo girdėti Å¡Å«vį jei jis bÅ«tų įvykęs stirnos patino radimo vietoje.

Kas savo ruožtu reiÅ¡kia, jog A. Z. laikotarpiu nuo apytiksliai 20.00 iki 23.45 val. negalėjo sumedžioti žvėries pakeliui važiuodamas namo ar tyliai iÅ¡ savo tykojimo vietos nusėlinęs į stirnos patino radimo vietÄ . Nors, kita vertus, tai bÅ«tų irgi įmanoma, jeigu darytų prielaidÄ apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. A. Z. medžiojo naudodamas uždaro tipo garso slopintuvÄ , kuris pagal Ginklų kontrolės įstatymo nuostatas yra priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų priedėliu.

Juk kaip bebūtų, šiuo atveju teismas jau darė absoliučiai analogiškas prielaidas apie tai, kad A. Z. šūvį galėjo atlikti naudodamas prožektorių arba termovizorių.

2.8. Apelianto vertinimu, objektyvus, visapusiÅ¡kas ir adekvačiai kritiÅ¡kas visų byloje surinktų įrodymų vertinimas neleidžia spręsti ne tik apie tai, kad A. Z. atliko Å¡Å«vį 22.00 val., bet kad aplamai medžioklės vadovas A. V. girdėjo bÅ«tent Å¡Å«vį. Å Å«vis nėra žmogaus pasakytas žodis „labas“ arba „ačiū“, tai garsas, kurį gali skleisti daug kas. Tai gali bÅ«ti smÅ«gio į daiktÄ atgarsis, petardos ar fejerverko sprogimas. Tarp kitko, 2019 m. rugsėjo 6 d. kaip tik buvo penktadienis, t. y. savaitgalis, kai žmonės įprastai Å¡venčia Å¡ventes, pvz., kÄ tik įvykusiÄ 09-01 Ä jÄ , gal bÅ«t gimimo dienÄ , gal bÅ«t kokio svarbaus įvykio metines ir t.t. Juo labiau, kad ir pats medžioklės vadovas A. V. teismui nurodė, jog Å¡Å«viui pataikius į žvėrį bÅ«na girdimas „atsimuÅ¡imas“, ko Å¡iuo atveju nebuvo. Kas leidžia spręsti ne tik apie tai, kad tariamai A. Z. paleistas Å¡Å«vis nebuvo taiklus, bet kad A. V. girdėjo aplamai ne Å¡Å«vį, o tik garsÄ panašų į Å¡Å«vį. Juk gyvenvietė visai Å¡alia, pats A. V. nurodė, jog iki jo namų vis 10 minučių kelio. Taigi, abejonės dėl Å¡Å«vio fakto 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 22.00 val., yra gana svarios bei kelia abejones dėl Å¡Å«vio taiklumo. Reikia paminėti ir tai, jog visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai, liudytojas A. T. vieningai parodė, kad medžiodami Å¡ioje vietoje pastoviai girdi tiek savo bÅ«relio kolegų, tiek ir kaimyninių bÅ«relių medžiotojų paleidžiamus Å¡Å«vius. Dar daugiau. Byloje iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio (duomenys neskelbtini) iÅ¡reikalautoje informacijoje buvo pažymėta, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 21.15 val. buvo atliktas Å¡Å«vis. Taigi, jeigu minimo bÅ«relio vyrai labai tiksliai nefiksavo laiko ir Å¡Å«vis buvo atliktas Å¡iek teik vėliau, o medžioklės vadovas A. V. irgi nestebėjo savo laikrodžio ir Å¡Å«vį girdėjo ne 22.00 val., bet anksčiau, tai gal kalba apie tÄ patį Å¡Å«vį. Beje, teismo posėdžio metu A. V. nurodė Å¡Å«vį girdėjęs 21.30 val. Juo labiau, kad net pats medžioklės vadovas A. V. atsisakė kategoriÅ¡kai patvirtinti faktÄ , jog Å¡ovė bÅ«tent A. Z..

2.9. Papildomai pažymi ir tai, jog byloje taip ir nebuvo tirta, ar iÅ¡ A. Z. paimto ginklo buvo Å¡auta po jo iÅ¡valymo, ar ginklas valytas kÄ tik, ar prožektorius veikia, ar automobilyje (duomenys neskelbtini) yra Å¡viežias žvėries kraujas.

2.10. Susipažinus su teismo Nutarimu galima sakyti, jog teismas ne menkÄ A. Z. kaltės įrodymo reikÅ¡mę suteikė jo sutuoktinės L. Z. parodymams, ir tai buvo grubi procesinė klaida. Teisinis reglamentavimas nustato pareigÄ pareigÅ«nams renkant įrodymus laikytis tam tikrų procesinių taisyklių, ir viena iÅ¡ jų yra sutuoktinio teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo sutuoktinį. Å iuo atveju klausinėdami ir provokuodami L. Z. pareigÅ«nai gavo tam tikra prasme jiems naudingus parodymus apie tai, kad vyras sumedžiotÄ stirnÄ parsivežė vakare, galima suprasti 2019 m. rugsėjo 6 d. Tačiau absoliučiai jokiais L. Z. duotais bei pareigÅ«nų užfiksuotais paaiÅ¡kinimais vadovautis negalima, nes jie jai neiÅ¡aiÅ¡kino teisės atsisakyti duoti parodymus apie savo sutuoktinį. Na bet jeigu apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su tokia pozicija, minimos liudytojos parodymai turi bÅ«ti vertinami Å¡iek tiek kitaip nei tai darė teismas.

2.11. Ryte, namų kieme klausinėjama L. Z. iÅ¡ tiesų pareigÅ«nams pasakė, kad vyras stirnÄ sumedžiojo vakare. Teismo posėdžio metu liudytoja papildomai paaiÅ¡kino, jog vakare matė vyrÄ iÅ¡vykstantį medžioti ir tÄ patį vakarÄ nebesutiko. Ryte taip pat nebesutiko, nes Å¡is jau buvo iÅ¡vykęs, o stirnelę rado 2019 m. rugsėjo 7 d. rytÄ pati, vakuodama daržoves Å«kiniame pastate. Ir iÅ¡ viso to nusprendė, kad vyras vakare medžioklėje sumedžiojo stirnÄ , bet pats vyras jai nieko nesakė. Ir kas svarbiausia, L. Z. parodymai yra ant tiek nuoÅ¡irdÅ«s, kad netgi galėtų užtraukti savo vyrui papildomÄ administracinę nuobaudÄ . Jeigu tikėti ponia, tai A. Z. 2019 m. rugsėjo 6 d. vakare parsivežė stirnelę, o tai jau ne administracinio nusižengimo protokole įvardintas stirnos patinas, bet patelė, kurios medžiojamos tik nuo 10-01 iki 12-31. Taigi, vadovaujantis L. Z. teisme duotais parodymais, galimas dar vieno administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymas. Nutarime teismas raÅ¡o, jog kaukolės trofėjaus parengimas per tokį trumpÄ laikÄ yra neįmanomas, bet kas tai įrodo. Gal bÅ«t jie neturi specialios įrangos, cheminių medžiagų, įgÅ«džių ir pan., bet tai nereiÅ¡kia, kad jų neturi A. Z.. Ir antra. Teismui pasirodė įtartina ko į stirnos patino radimo vietÄ anksti ryte važiavo A. Z.. Teismas netikėjo, kad jis ten važiavo pasižiÅ«rėti gyvÅ«nų pėdų, takų, kad kitÄ kartÄ galėtų ant jų tykoti. Tačiau teismui neužkliuvo liudytojo A. T. analogiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai apie gyvÅ«nų pėdų paieÅ¡kas.

2.12. Apelianto vertinimu, teismas turėjo teisę konfiskuoti tik su administracinio nusižengimo įvykimu susijus objektus, tačiau konfiskavo viskÄ , kas buvo paimta pareigÅ«nų, net ir lygiavamzdžio ginklo Å¡ovinius.

3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į skundÄ praÅ¡oma skundÄ atmesti ir NutarimÄ palikti galioti.

3.1. Nurodo, kad kyla sveika logika nepaaiÅ¡kinamas klausimas, kam A. Z. bÅ«tų reikėję slėpti nuo medžioklės vadovo A. V. sumedžiotÄ stirnos patinÄ ir rizikuoti savo reputacija, teisės medžioti praradimu, didžiule pinigine bauda, žalos gamtai atlyginimu, ginklo bei automobilio konfiskavimu, kas bendroje sumoje sudaro kelis tÅ«kstančius eurų, jei tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. A. Z. tik dėl jam vienam žinomų priežasčių 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 22.00 val. sumedžiojęs stirninÄ , nesilaikydamas Taisyklių 21, 22 ir 23 punktų nuostatų, neinformavo medžioklės vadovo A. V. apie sumedžiotÄ stirninÄ , neįrašė jo ir jo ragų duomenų į medžioklės lapÄ , jį parsivežė namo ir iÅ¡dorojo.

3.2. Teigia, kad aiÅ¡ku, jog pagal pateiktus pirminius A. Z. žmonos L. Z. paaiÅ¡kinimus, tiek 2019 m. rugsėjo 7 d. nuvykus Departamento pareigÅ«nams į A. Z. namus, tiek liudytojui G. C. 2019 m. rugsėjo 7 d. skambinant telefonu (kuriame buvo įjungtas garsinis pokalbis) A. Z. žmonai į namus iÅ¡ stirnos patino radimo vietos, Å¡io telefoninio pokalbio metu A. Z. žmona tris kartus patvirtino, kad A. Z. nuÅ¡autÄ â€žstirnytę“ į namus parsivežė 2019 m. rugsėjo 6 d. vakare, o ne kaip teigia A. Z.. Kad minėtas stirninas buvo nuÅ¡autas A. Z. vakare, medžioklės metu, o ne rastas ir paimtas ryte, liudija ir liudytojo P. M. pastaba teismo posėdžio metu, kad „... iÅ¡ vakaro nuÅ¡autas žvėris, esant Å¡iltam orui bÅ«tų gerokai iÅ¡sipÅ«tęs“, tačiau matėsi, kad mėsa nebuvo žalia“.

3.3. Nesutinka su A. Z. skunde pateiktu teiginiu „Byloje mano praÅ¡ymu iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio (duomenys neskelbtini) iÅ¡reikalautoje informacijoje buvo pažymėta, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 21.15 val. buvo atliktas Å¡Å«vis. Taigi, jeigu minimo bÅ«relio vyrai labai tiksliai nefiksavo laiko ir Å¡Å«vis buvo atliktas Å¡iek tiek vėliau, o medžioklės vadovas A. V. irgi nestebėjo savo laikrodžio ir Å¡Å«vį girdėjo ne 22.00 val., bet anksčiau, tai gal mes kalbame apie tÄ patį Å¡Å«vį“. Pagal A. Z. skunde pateikiamÄ (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio informacijÄ Å¡Å«vis buvo iÅ¡Å¡autas 21.15 val. Å io Å¡Å«vio medžiotojai A. V., A. M. ir A. Z. tokiu laiku negirdėjo. Pilnai palaiko teismo konstatavimÄ , kad „Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti A. V. parodymais apie 22.00 val. girdėtÄ Å¡Å«vį“ ir su teismo konstatavimu „Be to, apie Å¡Å«vio laikÄ paliudijo ir A. T., kuris medžioklėje tÄ kartÄ nedalyvavo, tačiau A. V., jam dar tÄ patį vakarÄ skambino papasakoti apie medžioklę ir nurodė kada girdėjęs Å¡Å«vį. Tuo laiku, kai A. V. girdėjo Å¡Å«vį, A. Z. nurodė Å¡Å«vio negirdėjęs, nors pagal byloje nurodytas aplinkybes, turėjo girdėti. Todėl teismas mano, kad A. Z. nurodė girdėjęs Å¡Å«vį apie 20.10 val., tiesiog siekdamas nukreipti dėmesį, kad minėtÄ stirninÄ nuÅ¡ovė kitų bÅ«relių medžiotojai“. Faktas yra tas, kad, stirnos patinas buvo nuÅ¡autas Å¡Å«viu, kurio garsÄ apie 22 val. girdėjo A. V..

3.4. Dėl skundo argumento, kad byloje nebuvo tirta, ar iÅ¡ jo paimto ginklo buvo Å¡auta po jo iÅ¡valymo, ar ginklas valytas kÄ tik, ar prožektorius veikia, ar automobilyje (duomenys neskelbtini) yra Å¡viežias žvėries kraujas, pažymi, kad A. Z. paduodamas Å¡autuvÄ IZH94, 223 R. D. pareigÅ«nams pats patikino, kad jis šį Å¡autuvÄ turėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. organizuojamos medžioklės metu ir su juo tuo metu medžiojo. A. Z. galėjo Departamento pareigÅ«nams paduoti ir ne medžioklėje turėtÄ Å¡autuvÄ , nes administracinių nusižengimų registro duomenimis A. Z. be Å¡iuo metu sulaikyto Å¡autuvo dar turi keturis Å¡autuvus - vienÄ lygiavamzdį Å¡autuvÄ ir tris graižtvinius Å¡autuvus. Tad sukeisti ir paduoti Departamento pareigÅ«nams kitÄ Å¡autuvÄ , kuris net nebÅ«tų buvęs naudojamas minėtos medžioklės metu, A. Z. nesudarytų jokių sunkumų. Taip pat pastebėtina, kad į medžioklę profesionalus medžiotojas nepasiima prožektoriaus, kuris neveikia arba yra iÅ¡sikrovęs. Tad prožektoriaus klausimu plačiau nepasisako. Kas dėl kraujo dėmių rastų automobilyje N. P., tai liudytojas G. C. teismo posėdžio metu paliudijo, kad kraujo mėginių iÅ¡ maÅ¡inos bagažinės neėmė, nes akivaizdžiai matėsi, kad Å¡viežias kraujas. Jei kraujas bÅ«tų dviejų parų, jis jau bÅ«tų sudžiÅ«vęs. Žvėris nebuvo sužeistas, jis buvo nuÅ¡autas vietoje.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Kaip matyti Apeliantas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje neginčija, tačiau nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi dėl ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo ir praÅ¡o Å¡ioje dalyje panaikinti administracinio nusižengimo teisenÄ . Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, patikrina nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ skundo ribose.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7. Taigi, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl A. Z. kaltės padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

8. Å ioje administracinio nusižengimo byloje A. Z. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį patrauktas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), tykojant prie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko, sumedžiojo stirnos patinÄ , apie įvykį nepranešė medžioklės vadovui, stirninas į medžioklės lapÄ nebuvo įraÅ¡ytas. Å iais savo veiksmais pažeidė Taisyklių 22, 23, 24.13, 58.2.3, 58.28 ir 74.1 punktų nuostatas.

9. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad gyvÅ«no, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvÅ«no gabenimas ar dorojimas, užtraukia baudÄ nuo 800 (aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų iki 1800 (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų. Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai – gyvÅ«no sumedžiojimas neturint tokios teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvÅ«no gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvÅ«no dorojimas yra alternatyvÅ«s, iÅ¡ ko seka, kad administracinei atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas kilti pakanka bent vieno iÅ¡ minėtų veiksmų atlikimo. Analizuojant ANK 290 straipsnio 8 dalies turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ Å¡ios normos pagrindu, bÅ«tina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį. Pagal Taisyklių 58.2.3 punktÄ , asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotÄ kanopinį žvėrį.

10. Apeliantas, ginčydamas veikos kvalifikavimÄ pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, teigia, kad jo namuose rastas stirninas buvo ne jo nuÅ¡autas, o rastas ir pargabentas namo. AukÅ¡tesnysis teismas su tokia pozicija nesutinka.

11. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra teisinga, nes pažeidėjas, žinodamas apie gresiančiÄ atsakomybę bei siekdamas iÅ¡vengti su jos taikymu susijusių pasekmių, gali nenurodyti tikrųjų teisės pažeidimo aplinkybių.

12. Nors A. Z. byloje kaltės nepripažino, be kita ko, teigdamas, jog ne jis yra neteisėtai sumedžioto ginčo stirnino autorius, tačiau byloje surinkti faktiniai duomenys ir jų visuma neabejotinai patvirtina tyčinę jo kaltę – jis sumedžiojo gyvÅ«nÄ , kurį sumedžioti neturėjo teisės ir šį gyvÅ«nÄ dorojo.

13. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamÄ praktikÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , todėl atmesdamas skundÄ teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). IÅ¡ aptartos EŽTT praktikos daroma iÅ¡vada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , nes jam yra keliama pareiga iÅ¡analizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikÅ¡mingus argumentus. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamo nutarimo turiniu, sprendžia, kad skundžiamame teismo nutarime buvo iÅ¡nagrinėti visi bylai reikÅ¡mingi duomenys, su kuriais sutinka ir aukÅ¡tesnysis teismas, o Å¡io apeliacinio skundo motyvai, iÅ¡ kurių dauguma tik keliamos abejonės ir pateikiamos savitos interpretacijos, nepateikiant subjektyvius samprotavimus patvirtinančių duomenų, neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , todėl dėl aukÅ¡tesnysis teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų, t. y., ANK 209 straipsnio 8 dalis nusižengimo padarymo momento.

14. Vyr. specialisto T. J. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 12 val. su (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos virÅ¡ininku G. C. ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistu P. M. nuvyko į įvykio vietÄ , kur juos pasitiko pranešėjas A. T., kuris parodė vietÄ , prie upelio (duomenys neskelbtini), kur rado laukinio gyvÅ«no atliekas (žarnos, kailis, kojos, ausys), kailyje matėsi Å¡autinė skylė. Å alia iÅ¡mestų laukinio gyvÅ«no atliekų matėsi Å¡viežios automobilio žymės, pasak A.

T., kad tai gali bÅ«ti specifinės automobilio N. P. vėžios, o automobilis priklauso medžiotojui A. Z., kuris vakar, t. y. 2019 m. rugsėjo 6 d., dalyvavo medžioklėje. A. T. nurodė, kad 2019 rugsėjo 7 d. ryte medžioklės vadovas A. V. paskambino ir nurodė, kad vakar medžioklės metu girdėjo Å¡Å«vį iÅ¡ tos pusės, kur buvo V. Z., tačiau baigus medžioklę medžiotų žvėrių nebuvo, todėl jokių įrašų lape nėra ir yra įtarimų, kad medžioklės metu galėjo bÅ«ti nelegaliai sumedžiotas žvėris ir jis paprašė apvažiuoti teritorijÄ , kur girdėjo Å¡Å«vį.

Apvažiavus teritorijÄ nuÅ¡auto žvėries nerado tik iÅ¡mestas žvėries atliekas. Nuvykus į A. Z. gyvenamÄ jÄ vietÄ , A. Z. nebuvo, buvo tik jo žmona L. Z., kurios paprašė paskambinti vyrui, kad Å¡is grįžtų. Belaukiant A. Z., jo žmona išėjo iÅ¡ namo ir pradėjo eiti link Å«kinio pastato, jos buvo papraÅ¡yta neiti į Å«kinį kol vyras nėra grįžęs. Tada L. Z. vėl paklausė, ar vakar vyras buvo medžioklėje ir tada L. Z. pasakė, kad vakar (2019 m. rugsėjo 6 d.) medžioklėje vyras sumedžiojo stirnÄ , kuri yra Å«kiniame pastate.

Sulaukus A. Z., jis paaiÅ¡kino, kad medžioklę pradėjo 20 val., baigė po 22 val., bet nieko nesumedžiojo, tik apie 20.10 val. girdėjo Å¡Å«vį, nuvažiavo į Å¡Å«vio vietÄ link (duomenys neskelbtini), tačiau nieko nerado, todėl ryte apie 6 val. važiavo pasižiÅ«rėti vietos (duomenys neskelbtini), laukuose, kur girdėjo Å¡Å«vį. Radęs laukuose stirninÄ parsivežė namo ir Å«kiniame pastate iÅ¡dorojo. IÅ¡klausę A. Z. versijos, nusprendė apžiÅ«rėti vietÄ , kur neva A.

Z. rado tÄ stirninÄ . Neteisėtai sumedžiota stirnino vieta pagal A. Z. parodymus ir kraujo žymes buvo rasta vietoje, kurios koordinatės ((duomenys neskelbtini) m). Toje vietoje, laukuose matėsi ir automobilio vėžės. A. Z. patvirtino, kad tai jo automobilio N. P. vežios. Nuvažiavus prie iÅ¡mestų laukinio žvėries atliekų A. Z. taip pat patvirtino, kad Å¡ias atliekas atvežė jis, namuose iÅ¡dorojęs neteisėtai sumedžiotÄ stirninÄ . Nei prie iÅ¡mestų gyvÅ«no atliekų nei Å«kiniame pastate iÅ¡doroto stirnino nebuvo sumedžioto gyvÅ«no galvos.

A. Z. nurodė, kad galva yra jo garaže, kur A. Z. pateikė stirnino galvÄ , kuri pasak jo buvo nuo rasto stirnino. ApžiÅ«rėjus A. Z. transporto priemonę Patrol bagažinėje matėsi Å¡viežios kraujo žymės (b. l. 15-16). Specialisto P. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad medžiotojas A. T. parodė įvykio vietÄ , kur rado iÅ¡mestas laukinio gyvÅ«no atliekas. Nustatė, kad laukinio gyvÅ«no dorojimo atliekos yra stirnos, gali bÅ«ti stirnino, nes nulupta galvos oda. Kailyje matėsi Å¡autinė žaizda. 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 23 val.

A. T., nes jis yra medžiotojų grupės vadovas, paskambino medžiotojas A. V. ir pasakė, kad apie 22 val. girdėjo Å¡Å«vį toje pusėje, kur tykojimÄ vykdė medžiotojas A. Z.. Medžioklės vadovui apie girdėtÄ Å¡Å«vį niekas iÅ¡ medžioklėje dalyvavusių nepranešė. Medžioklė tykojant pasibaigė apie 22.30 val. PaaiÅ¡kinimÄ parašė medžiotojas A. V., kuriame nurodė, kad apie 22 val., girdėjo Å¡Å«vį, kad medžioklę baigė apie 22.30 val. ir kad medžiotojas A.

Z. iÅ¡važiavo apie 22.20 val. PaaiÅ¡kinimÄ parašė ir kartu medžiojęs medžiotojas A. M., kuris teigė, kad Å¡Å«vio negirdėjo. Nuvykę pas A. Z. į namus rado A. Z. žmonÄ , kuri pasakė, kad vyro nėra namie, po to ji paskambino vyrui ir pasakė kad A. Z. grįš po 30 min. Belaukiant automobilyje, iÅ¡ namo išėjo L. Z., kuri ėjo link Å«kinio pastato, tai matydami T. J. ir G. C. nuėjo link jos ir paprašė, kad į Å«kinį pastatÄ neitų kol negrįš vyras. Belaukiant grįžtančio savininko G.

C. paklausė L. Z. ar vyras buvo medžioklėje ir ar kÄ nors sumedžiojo. L. Z. atsakė: „buvo medžioklėje ir ne paslaptis sumedžiojo stirnÄ â€œ, paklausus kur yra stirna, ji atsakė: „ūkiniame pastate, stirna nesutvarkyta iki galo“. Grįžus į namus A. Z., paklausė ar jis sumedžiojo stirnÄ . Jis paaiÅ¡kino, kad apie 20.10 upės link iÅ¡girdo Å¡Å«vį, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo pažiÅ«rėti kas Å¡audo, tačiau nieko nematė. Grįžo į savo tykojimo bokÅ¡telį ir sėdėjo iki 22.10 val.

Ryte vėl nuvažiavo į tÄ vietÄ , kur girdėjo Å¡Å«vį ir rado stirninÄ vidurį lauko paupyje. StirninÄ pasiėmė įsidėjo į automobilį N. P. ir parsivežė namo. Ūkiniame pastate stirninÄ iÅ¡dorojo, o stirnino kailį, žarnas ir kojas iÅ¡metė į paupį, kur ir buvo rasti. Stirnino galvÄ , belupdamas kailį nuviręs ir nusivežęs į garaÅ¾Ä , nuplovė su kercheriu ir padėjo džiÅ«ti. Kai po patikrinimo grįžo T. J. ir G. C. kartu su A. Z., Å¡is parašė paaiÅ¡kinimÄ , buvo suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr. 120 ir pagal surinktÄ medžiagÄ buvo priimtas sprendimas iÅ¡ A.

Z. paimti jam priklausantį automobilį N. P., ginklÄ su kuriuo buvo medžioklėje ir medžiotojo bilietÄ , leidimÄ ginklui, stirnino kaukolę su ragais ir apatiniais žandikauliais bei stirnino skerdienÄ ir subproduktus (plaučius, Å¡irdį, kepenis) (b. l. 17-18). VirÅ¡ininko G. C. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės kaip ir specialistų tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tik papildomai pažymėtina, kad L. Z. paklausus kada vyras grįžo iÅ¡ medžioklės su sumedžiota stirna atsakė:

„tos pačios dienos vakarÄ (2019 m. rugsėjo 6 d.), tiksliai valandos nepamenanti“ (b. l. 19-20). Visi Å¡ie pareigÅ«nai apklausti pirmosios instancijos teisme patvirtino tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotas aplinkybes. Paminėtini liudytojo A. T. parodymai, kad po tarnybos važiavo pasižiÅ«rėti žvėrių judėjimÄ . Važiuojant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę, pamatė įtartinas vėžes link upelio. Kadangi žino tuos plotus, tokioje vietoje nėra ko važiuoti, nes krÅ«mai.

Matė, kad Å¡viežios vėžės. Sustojęs paėjo tomis vėžėmis ir nuo kelio, gal 200 metrų, krÅ«muose pamatė kailį, žarnas. Pradėjo tyrinėti vėžes ir nustatė, kad specifinės džipo vėžės, galimai A. Z. automobilio. A. V. jam buvo nurodęs, kad Å¡Å«vis buvo ta kryptimi kur planavo sėdėti A. Z.. Pažymėjo ir tai, kad A. Z. buvo nepatenkintas, kad reikia praneÅ¡ti medžioklės vadovui viskÄ , todėl ir kyla abejonės. IÅ¡sisukinėdavo po Å¡Å«vių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo G. C. parodymus, kad A. Z. automobilyje užfiksuotos Å¡viežios kraujo dėmės, tokių kraujo dėmių rado ir pas jį namuose, lupykloje. A. Z. žmona pasakė, kad vyras vakare buvo medžioklėje ir ten sumedžiojo stirnÄ ir nurodė, kad minėta stirna yra Å«kiniame pastate. Kai A. Z. parodė, kur rado stirnÄ , jis paskambino jo žmonai telefonu su įjungtu garsiakalbiu ir paklausė, kada vyras parsivežė stirnÄ . Ji pasakė, kad vakar. Nekilo abejonių, kad nuÅ¡autas gyvÅ«nas buvo parvežtas „N. P.“.

Kraujo mėginių iš mašinos bagažinės neėmė, nes akivaizdžiai matėsi, kad šviežias kraujas. Jei kraujas būtų dviejų parų jis jau būtų sudžiūvęs. Žvėris nebuvo sužeistas, jis buvo nušautas vietoje. Pažymėtina ir tai, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, A. Z. nurodė, kad žvėrį namo parsivežė automobiliu „(duomenys neskelbtini) tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad žvėrį A. Z. namo parsivežė automobiliu „N. P.“ (patvirtina specialistų tarnybiniai pranešimai ir apžiūros protokolai), kas leidžia abejoti A.

Z. parodymų patikimumu ir jo siekiu iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Be to, liudytojo S. Å . parodymai, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. ryte A. Z. važiavo automobiliu „BMW“ ir jo žmonos parodymai, kad jau teisme nebegalėjo patvirtinti tyrimo metu duotų parodymų, vertintini itin atsargiai, kadangi fakto paliudyti, kad A. Z. važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ prašė pats A. Z., kurio atsakomybės klausimas ir sprendžiamas. Kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nutarime, apelianto iÅ¡vedžiojimai prieÅ¡taringi byloje turimiems duomenims, kad galimai girdėtas Å¡Å«vis buvo paleistas gretimo bÅ«relio medžiotojų, kurie ir galėję paÅ¡auti stirninÄ , o ne A.

Z., kadangi (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio 2019 m. lapkričio 20 d. praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. medžioklė vyko dvejuose grupėse: vienoje Å¡Å«vių nebuvo, kitoje – vienu Å¡Å«viu nuÅ¡autas Å¡ernas, daugiau Å¡Å«vių nebuvo, su kuo sutinka ir aukÅ¡tesnysis teismas. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai pripažino A.

Z. įvykdžius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

15. Kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas, jog A. Z. sutuoktinė L. Z. nebuvo informuota pareigÅ«nų apie galimybę atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo sutuoktinį ir taip buvo pažeistos jos procesinės teisės. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog administracinių nusižengimų bylose ikiteisminio tyrimo stadija neegzistuoja, todėl pareigÅ«nams, tiriantiems administracinius nusižengimus, jokių pareigų susijusių su ikiteisminiu tyrimu ir jo metu privalomais atlikti proceso veiksmais, nekyla. Nagrinėjamu atveju, aplinkosaugos specialistai-pareigÅ«nai, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti galimai įvykdytÄ administracinį nusižengimÄ , ėmėsi visų bÅ«tinų veiksmų. Jie A. Z. sutuoktinei L. Z. uždavė kelis esminius klausimus, susijusius su stirnino medžiokle, t. y., apie jos vyro medžioklės laikÄ ir stirnino atsiradimÄ jų namuose ir jos parodymus užfiksavo savo tarnybiniuose paneÅ¡imuose, kaip įvykio tyrimo aplinkybes ir vėliau L. Z. nebuvo apklausinėja, o apklausinėjant jÄ , kaip liudytojÄ pirmosios instancijos teisme, L. Z. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ANK 582 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė, atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narius ar artimuosius giminaičius, tačiau ji Å¡ia teise nepasinaudojo ir davė parodymus, todėl jokių procesinių pažeidimų, vertinant liudytojos L. Z. parodymus, nepadaryta.

16. Dėl skundo argumento, kad teismas turėjo teisę konfiskuoti tik su administracinio nusižengimo įvykimu susijus objektus, tačiau konfiskavo viskÄ , kas buvo paimta pareigÅ«nų, net ir lygiavamzdžio ginklo Å¡ovinius, pažymėtina, kad ANK 290 straipsnio 10 dalis numato, kad už Å¡io straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvÅ«nams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvÅ«nams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimÄ .

Kaip matyti iš daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo, kuriame užfiksuota, kad asmuo, pas kurį atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas yra A. Z., adresu (duomenys neskelbtini) (pažeidėjo namuose). Paimta: transporto priemonė N. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); stirna, stirnos mėsa su kaulais ir kaukolė su ragais; ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini); kombinuotas šautuvas, IZH 94, .223 Remington, 12X76, Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo priedėlis, optinis taikiklis Busnelly 3x9X50; prožektorius BL-Q8491;

Å¡ovinys 12x76, 10 vnt.,; Å¡oviniai 223, 14 vnt., Å¡ovinys 22. Visi Å¡ie daiktai buvo paimti vienu metu. Fotonuotraukose užfiksuota, kad Å¡autuvas paimtas kartu Å¡alia buvusiais Å¡oviniais. Vyr. specialisto P. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad buvo suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr. 120 ir pagal surinktÄ medžiagÄ buvo priimtas sprendimas iÅ¡ A. Z. paimti jam priklausantį automobilį, ginklÄ su kuriuo buvo medžioklėje ir medžiotojo bilietÄ , leidimÄ ginklui, stirnino kaukolę su ragais ir apatiniais žandikauliais bei stirnino skerdienÄ ir subproduktus (plaučius, Å¡irdį, kepenis).

SuraÅ¡ytas automobilio paėmimo protokolas Nr52, Ginklų, ginklų priedėlių, Å¡audmenų, jų dalių paėmimo protokolas Nr53, daiktų paėmimo protokolas Nr. 54, iÅ¡duotas laikinas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino poveikio priemonių institutÄ , dėl ko nepagrįstai buvo konfiskuoti lygiavamzdžio ginklo Å¡oviniai, tačiau apeliacinis teismas mano, kad apylinkės teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti Å¡ovinius ir visus kitus daiktus, nes nutarime nurodytas konfiskuotinas turtas buvo administracinio nusižengimo įrankis (ginklas, Å¡oviniai ir kt.) (ANK 29 straipsnis), nes prieÅ¡ingu atveju A.

Z. nebÅ«tų kilusi atsakomybė, pagal inkriminuotÄ ANK straipsnį. Dar daugiau, kartu su konfiskavimu jam paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 2 metams, dėl ko, Å¡ovinių konfiskavimas (žinant, kad be Å¡io konfiskuoto Å¡autuvo, jis turi dar ir kitų Å¡autuvų) yra neatsiejamas nuo A. Z. padaryto nusižengimo. A. Z. padarytas nusižengimas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymius, o sutinkamai su ANK 290 straipsnio 10 dalimi, už Å¡io straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimÄ .

Pažymėtina, jog įstatymas nenumato galimybės nekonfiskuoti turto, kuris buvo nusižengimo padarymo įrankis.

17. Atsižvelgiant į visa tai, kas anksčiau paminėta, konstatuotina, jog Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apelianto skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. atstovo advokato A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Masiulis