f4b20bfc-3509-4f89-bfec-aa827547fac2 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Valužis

Pranešėjas Stasys Valužis                                                          Baudž. byla Nr. 1A-363-107/2010

Teisėjas Vandalinas Vainius                                                      Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                  1.2.27.1.; 1.2.27.5. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

  2010 m. liepos 30 d.

 Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Lino Pauliukėno, Zigmo Pociaus,

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

gynėjai Tatjanai Borik,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-05-18 nuosprendžio, kuriuo R. G., gim.  (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda.

                    Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 25 MGL (3250 litų) dydžio bauda.

                    Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

      n u s t a t ė :

         R. G. nuteistas už tai, kad 2009-10-11, apie 19.02 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, policijos pareigÅ«nų pagrįstai ir teisėtai papraÅ¡ytas nesikeikti bei nutraukti fizinį smurtÄ prieÅ¡ žmonÄ D. G., teisėtiems reikalavimams nepakluso, t. y. tyčia, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtÄ , sudavė smÅ«gius rankomis į įvairias kÅ«no vietas, bandant uždėti antrankius, rankomis smÅ«giavo per rankas, taip pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus patruliui K. B..

R. G. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ ir veikdamas

vieninga tyčia, 2009-10-11, apie 19.02 val., (duomenys neskelbtini), toje pačioje vietoje, būdamas neblaivus,

policijos pareigÅ«nų pagrįstai ir teisėtai papraÅ¡ytas nesikeikti bei nutraukti fizinį smurtavimÄ prieÅ¡ žmonÄ D. G., teisėtiems reikalavimams nepakluso, tyčia, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. sudavė smÅ«gius rankomis į įvairias kÅ«no vietas, taip pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyr. patruliui E. B..

                    R. G. nuteistas ir už tai, kad 2009-10-11, apie 19.02 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia, necenzūriniais žodžiais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulį K. B. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus vyr. patrulį E. B..

           Apeliaciniame skunde nuteistasis

R. G. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, kadangi yra įsitikinęs, jog nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas nepadarė. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu jis davė vienodus parodymus, kad 2010-10-11 vakare buvo savo namuose ir gulėjo lovoje. IÅ¡girdęs kaip į kiemÄ Ä¯važiavo automobilis, išėjo į laukÄ ir pamatė, kad tai policijos pareigÅ«nai, kurie paklausė, kur yra jo žmona, o kai jis atsakė, kad nežino, jam buvo liepta sėsti į automobilį, kÄ jis ir padarė. Tačiau kada policijos pareigÅ«nai jam pasakė, kad jam teks važiuoti į policijÄ , tada jis iÅ¡ jų automobilio iÅ¡lipo, pareiÅ¡kė, jog niekur nevažiuos, nes suprato, kad nieko blogo nepadarė ir policijos pareigÅ«nams jį vežti į policijÄ nėra jokio pagrindo. Po to pareigÅ«nai jam užlaužė rankas ir uždėjo antrankius. Nei prieÅ¡ tai, nei dedant antrankius, tyčia policijos pareigÅ«nams nesmÅ«giavo ir kojomis nesispardė, neturėjo tyčios prieÅ¡intis, nesiekė panaudoti fizinio smurto prieÅ¡ pareigÅ«nus, o tik stengėsi iÅ¡vengti sulaikymo, todėl netyčia galėjo koja užkliÅ«ti pareigÅ«nÄ , tuo labiau, kad pareigÅ«nai buvo dviese ir fiziÅ¡kai už jį stipresni, prieÅ¡ juos naudoti fizinį smurtÄ jam nebuvo prasmės. Nuteistasis neneigia, kad galėjo susikeikti, kai jam buvo dedami antrankiai, tačiau pareigÅ«nų tyčia neįžeidinėjo. Apeliantas nurodo, kad įvykio dienÄ tarp jo ir žmonos jokio konflikto nebuvo, konfliktas buvo prieÅ¡ savaitę. Be to, jo žmona su pareiÅ¡kimu į policijÄ nesikreipė ir policijos į namus nekvietė.

Apelianto tvirtinimu, konfliktas tarp policijos pareigÅ«nų ir jo prasidėjo tada, kai pareigÅ«nai, nenurodę jokio juridinio pagrindo, nusprendė jėga pristatyti jį į policijos įstaigÄ . TÄ dienÄ jokio administracinės teisės pažeidimo ar baudžiamojo nusikaltimo jis padaręs nebuvo, todėl jo pristatyti į policijÄ nebuvo jokio teisėto pagrindo. Nuteistojo aiÅ¡kinimu, procesinės prievartos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Nuteistasis nurodo, kad pristačius jį į policijos komisariatÄ , tÄ vakarÄ jam buvo suraÅ¡ytas tik administracinės teisės pažeidimo protokolas ir buvo iÅ¡leistas į namus, todėl, nustatę administracinės teisės pažeidimÄ , policijos pareigÅ«nai administracinės teisės pažeidimo protokolÄ galėjo suraÅ¡yti ir jo namuose.

Nuteistojo R. G. nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. jo veikÄ pagal LR BK 286 str. ir 290 str. kvalifikavo nepagrįstai. Jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 str. 2 d. Apelianto tvirtinimu, jis buvo nuteistas iÅ¡ esmės remiantis tik policijos pareigÅ«nų parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (teismo medicininių iÅ¡vadų), kad nurodytu laiku policijos pareigÅ«nams K. B. ir E. B. jis (R. G.) bÅ«tų padaręs kokius nors kÅ«no sužalojimus (kraujosruvas ar panaÅ¡iai), suplėšęs jų uniformas ar padaręs kitus kokius nors materialinius nuostolius. Nuteistasis nurodo, kad minėti pareigÅ«nai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad jie jam jokių pretenzijų neturi. Nuteistasis tvirtina, kad jis jokių veiksmų ryÅ¡ium su pasiprieÅ¡inimu valstybės tarnautojams ir jų įžeidimu neatliko, todėl kaltu pagal LR BK 286 str. ir 290 str. pripažintas nepagrįstai, pažymi, kad anksčiau neteistas, dirba, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , kurioje santykiai normalÅ«s.

                    Nuteistasis R.

G. praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-05-18 apkaltinamÄ jį nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jį dėl nusikaltimų, numatytų BK 286 str., 290 str. iÅ¡teisinti.

                    Atsikirtime į nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ Klaipėdos rajono apylinkės

prokuratūros vyriausiasis prokuroras Sigitas Lečas pažymi, kad nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo

ar jo gynėjo skundų dėl policijos pareigūnų K. B., E. B. veiksmų prokuratūra negavo. Liudytojas J.

L. patvirtino, kad policijoje buvo gautas praneÅ¡imas apie Å¡eimyninį konfliktÄ (duomenys neskelbtini),

todėl ten nuvyko policijos pareigÅ«nai E. B., K. B.. Apie netinkamÄ nuteistojo elgesį prieÅ¡ policininkus

patvirtino ne tik liudytojas J. L., bet ir liudytoja M. R.. Prokuroras praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

                    Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

                    Apeliacinis skundas atmestinas.

                    Nors nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde neigė, jog pasipriešino valstybės

tarnautojams ir juos įžeidė, tvirtino, jog jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama pagal ATPK 187 str. 2 d., teigė, jog policijos pareigÅ«nai pristatyti jį jėga į policijos įstaigÄ jokio juridinio pagrindo neturėjo, tačiau nuteistojo kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo          R. G. nusikalstamos veikos pagal BK 286 str. ir 290 str. kvalifikuotos teisingai.

                    BK 286 str. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Veika pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais, kuriais pasiprieÅ¡inama valstybės tarnautojui. PasiprieÅ¡inimas galimas tiek aktyviais veiksmais, tiek ir pasyviai, neklausant teisėtų nurodymų ir reikalavimų. PasiprieÅ¡inimas galimas tik dviem alternatyviais bÅ«dais: 1) jis turi bÅ«ti padaromas pavartojant smurtÄ arba 2) grasinant jį pavartoti. PasiprieÅ¡inimas fiziniu smurtu gali pasireikÅ¡ti tyčiniu smÅ«gių sudavimu. PasiprieÅ¡inimas valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tuomet, kai toks asmuo eina įstatymu jam pavestas pareigas. Tai reiÅ¡kia, kad jie veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Ä®statymų leidėjas sudėtyje nenumato pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai prieÅ¡indamasis kaltininkas pradeda vartoti smurtÄ arba grasina jį pavartoti.

                    Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Å io nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – veika pasireiÅ¡kia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Tokiu įžeidimu kėsinamasi į normaliÄ savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklÄ , autoritetÄ , taip pat ir į jo garbę bei orumÄ . Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

                    Atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio

2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimÄ , ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų pareigÅ«nų įžeidimÄ kaltininkas turi atsakyti baudžiamÄ ja ar administracine tvarka, nukentėjusiojo statusas negali bÅ«ti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus – tokiais atvejais atsakomybės už minėtų pareigÅ«nų įžeidimÄ atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobÅ«dį.

                    Nuteistasis R.

G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje teigė, kad įvykio dienÄ su žmona jokio konflikto nebuvo, miegodamas iÅ¡girdo, kad į kiemÄ atvažiavo automobilis. Pamatęs policininkus, išėjo į kiemÄ . Kai policijos pareigÅ«nai jo paklausė, kas yra kitame pastate, jis pasiÅ«lė iÅ¡siaiÅ¡kinti patiems. Policijos pareigÅ«nams papraÅ¡ius sėsti į jų tarnybinį automobilį, jis įsėdo, tačiau paskui iÅ¡lipo ir pasakė, kad niekur nevažiuos. Policijos pareigÅ«nai jam užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir pristatė į policijos komisariatÄ . PrieÅ¡ pareigÅ«nus fizinio smurto nevartojo, pareigÅ«nams smÅ«gių nesudavė, tik susikeikė ir pavadino juos obuoliais, nes nenorėjo važiuoti į policijos komisariatÄ , jis nieko blogo nepadarė. Nuteistasis teigė, jog nežinojo, kad policijÄ iÅ¡kvietė uoÅ¡vė (b. l. 45–47, 78).

                    Nuteistojo R.

G. parodymus, jog jis prieš savo pareigas einančius policijos pareigūnus smurto nevartojo ir jų neįžeidinėjo, paneigia nukentėjusiųjų policijos pareigūnų        E. B.,

K. B., liudytojų J. L. ir M. R. parodymai, kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai.

                    Nukentėjusysis policijos pareigÅ«nas E. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dienÄ gavo iÅ¡kvietimÄ , kad vyras muÅ¡a žmonÄ . Nuvykę su kolega K.

B. į įvykio vietÄ , pamatė nuteistÄ jį, kurio paklausė, kas atsitiko. Su nuteistuoju susikalbėti buvo neįmanoma, jis pradėjo juos įžeidinėti. Kitame pastate buvo nuteistojo žmona, kuriai po akimis matėsi mėlynės, ji buvo iÅ¡sigandusi ir laukė, kol sugrįš sÅ«nus. Žmona raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atsisakė, todėl nuteistojo į policijos įstaigÄ niekas nesiruošė vežti. Tačiau nuteistasis nenurimo, juos įžeidinėjo, vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Nuteistasis buvo perspėtas net kelis kartus, kad nustotų keiktis bei juos įžeidinėti. Tačiau nuteistajam nesiliovus jų keikti bei įžeidinėti, jie paprašė nuteistojo, kad Å¡is atsisėstų į jų automobilį. NuteistÄ jį vedant prie automobilio, jis pradėjo prieÅ¡intis, vadino juos necenzÅ«riniais žodžiais, kolegai sudavė per rankas, todėl nuteistajam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , kur buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nors policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje turėjo alkotesterį, tačiau nuteistajam dėl jo pasiprieÅ¡inimo girtumo nustatyti negalėjo, nuteistasis vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir jau pristačius į policijos įstaigÄ (b. l. 79).

                    Nukentėjusysis policijos pareigÅ«nas K. B. teisiamajame posėdyje parodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis K. B. patvirtino, jog nuteistasis R. G. buvo girtas, juos įžeidinėjo ir keikė įvairiais žodžiais, todėl dėl tokių veiksmų buvo įspėtas, jog, jei nesiliaus, bus nuvežtas į skyrių. K. B. parodė, kad sulaikant nuteistasis muistėsi, jam spyrė, tačiau jis smÅ«gio iÅ¡vengė, uždedant nuteistajam antrankius, nuteistasis trenkė jam per rankas, į krÅ«tinę, buvo labai agresyvus ir bandė smÅ«giuoti net su galva. Nuteistajam jo teisės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos, jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , kur jam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 79).

                    Nukentėjusieji E. B. ir K. B. analogiškas įvykio

aplinkybes nurodė ir tarnybiniuose pranešimuose, kuriuos parašė iškart po įvykio (b. l. 5–6, 7).

                    Liudytoja M.

R. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji įvykio metu girdėjo ne viskÄ , bet girdėjo, jog policijos pareigÅ«nai nuteistajam R. G. liepė eiti miegoti, tačiau nuteistasis juos vadino gaidžiais, obuoliais. Po to policijos pareigÅ«nai nuteistajam uždėjo antrankius (b. l. 80).

                    Liudytojas policijos pareigÅ«nas J. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad į Klaipėdos rajono PK budėtojų dalį paskambino susijaudinusi nuteistojo uoÅ¡vė ir pranešė, kad  (duomenys neskelbtini) vyksta Å¡eimyninis konfliktas, dukros vyras muÅ¡a savo žmonÄ . Jis į įvykio vietÄ iÅ¡siuntė artimiausiÄ ekipaÅ¾Ä . Nuteistasis pristatytas į policijos komisariatÄ keikėsi, tačiau perspėtas apsiramino (b. l. 79).

                    Policijos informacinio registro duomenys patvirtina, kad 2009-10-11Â

19.02 val. Klaipėdos rajono PK buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), dėl ten vykstančio šeimyninio konflikto (b. l. 33–34).

                    IÅ¡ aptartų įrodymų akivaizdu, jog gavę praneÅ¡imÄ iÅ¡ Klaipėdos rajono PK budinčios dalies, policijos pareigÅ«nai E. B. ir K. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini), ir neabejotinai vykdė jiems pavestas tarnybines pareigas. Ne tik iÅ¡ nukentėjusiųjų policijos pareigÅ«nų, bet ir iÅ¡ liudytojos M. R. parodymų matyti, kad policijos pareigÅ«nai nuteistÄ jį ramino, liepė eiti miegoti, tačiau nuteistasis juos įžeidinėjo įvairiais žodžiais, o liepus nesikeikti ir jų neįžeidinėti,

nuteistasis policijos pareigūnams nepakluso. Ir pats nuteistasis R. G. prisipažino, kad susikeikė, policijos pareigūnus

pavadino obuoliais. Liudytojos M. R. parodymai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jog nuteistasis juos įžeidinėjo, todėl dėl tokio nuteistojo elgesio policijos pareigūnai privalėjo surašyti jam administracinio

teisės pažeidimo protokolÄ , tačiau vedant į tarnybinį automobilį nuteistasis R. G. prieÅ¡inosi, uždedant antrankius, policijos pareigÅ«nui K. B. spyrė koja, trenkė per rankas bei sudavė į krÅ«tinę. IÅ¡

bylos aplinkybių matyti, kad dėl nuteistojo R. G. elgesio policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje ne tik kad neturėjo galimybių nuteistajam suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tačiau negalėjo alkotesteriu patikrinti ir nuteistojo girtumo, todėl jis į policijos komisariatÄ buvo nuvežtas pagrįstai ir teisėtai. Esant nustatytoms aplinkybėms, reikia pripažinti, kad policijos pareigÅ«nai specialiÄ sias priemones – antrankius – panaudojo neperžengdami Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnyje nustatytų bendrųjų prievartos panaudojimo sÄ lygų, veikė teisėtai.

                    Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis R. G. dėl valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų – įžeidinėjimo, pasipriešinimo jiems fiziniu smurtu yra kaltas, pagrįsta. Nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK

286 str. ir 290 str. kvalifikuotos teisingai.

                    Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas.

                    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r i a :

         nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Stasys Valužis

Teisėjai  Â

                                                                                                                  Linas Pauliukėnas

                                                                                                                             Zigmas Pocius