f4b066e2-36aa-4e8e-b5b5-754c2ddf4974 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr               El. civilinė byla Nr. e2-161-772/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06895-2015-8Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.1.6.1.; 3.2.6.1. (S)              ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS     S P R E N D I M A S                       LIETUVOS RESPULIKOS VARDU             2016 m. vasario 10 d.             Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, posėdžių sekretorės E. Andrulienė ir O.

Baronienė, dalyvaujant atsakovų atstovei adv. Renatai Todesaitei, neatvykus ieÅ¡kovo atstovui, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant ir trečiajam asmeniui J. K., apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios UAB ,,NS Valda“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Likvidas“ ieÅ¡kinį atsakovams: S. Z. ir V. Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana pagrindu) ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo J.

K.. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė:

1) pripažinti negaliojančiu 2008-09-24 tarp UAB „NS valda“ ir atsakovės S. Z. sudarytÄ nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei nuosavybės teise buvo perleistas nekilnojamasis turtas - sodų paskirties žemės sklypas - kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodo namelis - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti ieÅ¡kovo naudai 34 754,40 Eur (120 000,00 Lt) ir 2) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė Å¡ias aplinkybes.Bankroto administratorius UAB „Likvidas“ vykdydamas Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p. nuostatas, patikrinęs bankrutuojančios UAB „NS valda“ sandorius nustatė, jog 2008 m. rugsėjo 24 d. tarp UAB „NS valda“, atstovaujamos direktoriaus J.

K., gyvenančio adresu adresas (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovei nuosavybės teise buvo perleistas nekilnojamas turtas - žemės sklypas sodų paskirties, bendras sklypo plotas 0,06 ha; kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu - sodo nameliu (būklė nebaigtas statyti, baigtumas 60 proc.) pažymėjimas plane 1S1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas parduotas už 350 000 Lt (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų), kai tuo tarpu minėto turto vertė buvo 470 000 Lt ( keturi Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių). 2008-09-29 Baltijos turto vertinimo agentÅ«ra įvertino minėtÄ TurtÄ Turto/nuosavybės rinkos vertės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (V). IÅ¡ jų sklypas - 170 000 Lt (vienas Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių), o sodo namelis 300 000 Lt (trys Å¡imtai tÅ«kstančių litų).Bankroto administratorius, patikrinęs šį sandorį, mano, jog jis yra nesÄ Å¾iningas ir neteisėtas, prieÅ¡tarauja vienam iÅ¡ įmonės tikslų - pelno siekimui, kadangi įmonės veikloje reikalingas turtas perleistas už ženkliai mažesnę kainÄ nei sandorio sudarymu buvusi perleisto turto vertė, sandoris pažeidžia BUAB „NS valda“ kreditorių teises, be to sandoris nebuvo bÅ«tinas, jis sumažino ieÅ¡kovo turto masę iÅ¡ kurios bÅ«tų galima atsiskaityti su kreditoriais, atsižvelgiant į tai sandoris pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija.Nurodė, kad įmonių bankroto procesÄ reglamentuoja Ä®monių bankroto įstatymas, pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Be to, BUAB „NS valda“ bankroto administratorius reikÅ¡damas šį ieÅ¡kinį atsakovei atstovauja tiek kreditoriams, tiek bankrutuojančios įmonės interesams. Taigi akivaizdu, jog konkrečiu atveju BUAB „NS valda“ bankroto administratorius, reikÅ¡damas šį ieÅ¡kinį turi neginčijamÄ , neginčytina reikalavimo teisę.Teigė, jog Å¡iuo atveju UAB „NS Valda“ pardavus turtÄ už ženkliai mažesnę nei turto rinkos vertę, dėl ko, net jei ir laikytume, kad nebuvo sukeltas bendras UAB „NS valda“ nemokumas, tačiau ženkliai sumažėjo turimo turto kiekis, iÅ¡ kurio ateityje bÅ«tų tenkinami kitų kreditorių reikalavimai.Mano, kad iÅ¡dėstytos aplinkybės visiÅ¡kai patvirtina, jog pagal 2008-09-24 d. tarp UAB „NS valda“ ir atsakovės sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kuria turtas atsakovei buvo perleistas už ženkliai mažesnę kainÄ nei turto rinkos vertė, turėjo tiesioginės įtakos UAB „NS valda“ nemokumui, buvo sumažinta turto masė iÅ¡ kurios bÅ«tų tenkinami kreditorių interesai ir taip buvo kitaip pažeisti kreditorių bei įmonės teisėti interesai.2008-06-02 UAB „NS valda“, atstovaujama direktoriaus J.

K. ir S. Z. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį dėl kitos sutarties sudarymo. Tokiu atveju, kai skolininko pareiga sudaryti sandorį kyla iÅ¡ preliminariosios sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, svarbu nustatyti kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo preliminariosios sutarties ir kreditoriaus ginčijamo turto perleidimo sandorio (pagrindinės sutarties) sudarymo momentus. Jei skolininkas sudarė preliminariÄ jÄ sutartį su trečiuoju asmeniu iki kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo, o pagrindinę sutartį - jau po to, tai tokiu atveju gali bÅ«ti pripažįstamas privalomumas skolininkui sudaryti pagrindinę sutartį - kreditoriaus ginčijamÄ sutartį.

Taikant Actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).Pažymėtina, jog sutartis privalėjo bÅ«ti sudaryta rinkos sÄ lygomis, t. y. už rinkos kainÄ . Vertinant S. Z. nesÄ Å¾iningumÄ reikia atsižvelgti ir į teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju trečiasis asmuo - S. Z., įsigijo iÅ¡ skolininko turtÄ už gerokai mažesnę kainÄ nei reali Å¡io turto rinkos vertė, tai laikytina, kad ji nebuvo sÄ Å¾ininga, kadangi vertės neatitiktis jai galėjo buvo žinoma, todėl S. Z. negali bÅ«ti pripažinta sÄ Å¾ininga turto įgyjėja.

Vadovaujantis CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos skolininko ir trečiojo asmens, su kuriuo skolininkas sudarė kreditoriaus ginčijamÄ sutartį, nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, t. y. preziumuojamas abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas, ir Å¡iuo atveju - kai sudarytas akivaizdžiai nenaudingas sandoris (CK 6.67 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002). Sudarytas sandoris tarp UAB „NS valda“ ir S. Z. buvo akivaizdžiai nenaudingas sandoris, kadangi įmonė sudarė sandorį pažeisdama savo pačios interesus - įmonė pardavė savo turtÄ už akivaizdžiai mažesnę kainÄ nei turto rinkos vertė (turtas parduotas už 350 000 Lt; turto rinkos vertė - 470 000 Lt).

Toks sudarytas sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir įstatams, todėl turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir taikytina restitucija.2008-09-24 tarp UAB „NS valda“ ir S. Z., sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi, atsakovei nuosavybės teise buvo perleistas nekilnojamas turtas - žemės sklypas su jame esančiu sodo nameliu už 350 000 Lt, kai tuo tarpu minėto turto vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 470 000 Lt. Taigi, akivaizdu, jog konkrečiu atveju prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija yra akivaizdi ir yra lygi 120 000 Lt (470 000 Lt - 350 000 Lt).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pagrįstai teigtina, jog sudarydamos ginčo sandorį Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

Dėl sandorio prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams.Kaip minėta, pagal 2008-09-24 sandorį atsakovei buvo perleistas turtas už ženkliai mažesnę kainÄ . Dėl to UAB „NS valda“ Å¡is sandoris yra nenaudingas bei nuostolingas. Todėl pagrįstai teigtina, jog Å¡alys, sudarydamos ginčijamÄ sandorį elgėsi nesÄ Å¾iningai be to, toks sandoris neatitiko įmonės veiklos tikslų, kadangi vienas jų yra pelno siekimas. Todėl, ieÅ¡kovo įsitikinimu, toks sandoris ne tik pažeidžia BUAB „NS valda“ kreditorių interesus, bet ir prieÅ¡tarauja gerai moralei bei įmonės veiklos tikslams.

Tuo tarpu sutinkamai su CK 1.82 str. 1 d., sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Minėtina, jog aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , todėl papildomai ieÅ¡kovas nepasisako.

Pastebėtina ir tai, kad pagal CK 1.81 str. 1 d. vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra taip pat niekinis ir negalioja. Atsižvelgiant į tai, tiek CK 6.66 str., tiek 1.81 str., 1.82 str. nustatytais pagrindais, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kovas prašė teismo atsakovų atžvilgiu taikyti ir laikinÄ sias apsaugos priemones.IeÅ¡kovas neprieÅ¡taravo, jog įstatymų numatytais atvejais sprendimas byloje bÅ«tų priimtas už akių.

Atsakovei pasiÅ«lius priimtinas taikos sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovas sutiktų ginÄÄ baigti taikiai.IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindė į bylÄ pateiktais įrodymais.IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas, tenkino šį praÅ¡ymÄ ir nusprendė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (CPK 245 str. 246 str. 1d.). Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovai prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovai procesiniame dokumente nurodė Å¡ias faktines aplinkybes.2008-09-24 tarp UAB „NS Valda“ ir atsakovės S. Z. buvo sudaryta nekilnojamų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė įsigijo 0,06 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu - sodo nameliu (bÅ«klė - nebaigtas statyti, baigtumas 60 proc.), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Å io sandorio vertė - 350 000 Lt. Tokia galutinė sandorio vertė buvo nustatyta bendru Å¡alių susitarimu, atsižvelgiant į tai, kad perkamo namo bÅ«klė vis dar buvo - nebaigtas statyti (baigtumas 60 proc.).

Pažymėtina, jog minėtÄ sutartį iÅ¡ UAB „NS Valda“ pusės pasirašė tuometinis bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas J. K..Sutarties pasiraÅ¡ymo metu (2008-09-24) iÅ¡ anksto aptartomis sÄ lygomis, taip pat buvo sutarta, kad pardavėjo atstovas J. K. atliks visÄ namo ir aplinkos sutvarkymÄ , kas atsakovei kainuos papildomai 200 000 Lt. sumÄ , t. y. tuometinis UAB „NS Valda“ direktorius, kaip fizinis asmuo, pasitelkęs kitus fizinius asmenis, įsipareigojo atsakovei S. Z. galutinai įrengti gyvenamÄ jį namÄ bei sutvarkyti aplinkÄ .

Kitaip tariant, be pirkimo - pardavimo sandorio, taip pat susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuomet rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigojo atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (LR CK 6.644 str.).Pažymėtina tai, kad nei tarp UAB „NS Valda“, nei tarp bendrovės direktoriaus J. K. ir atsakovų nebuvo pasiraÅ¡yta rangos sutartis, kaip tÄ numato įstatymai, nors J.

K. ir ketino vykdyti rangos darbus (kaip fizinis asmuo). Pagal J. K. tuometinius paaiÅ¡kinimus atsakovei - taip buvo susitariama tam, kad sumažinti mokėtinus mokesčius valstybei. Dėl Å¡ios priežasties, kaip garantijos (taip aiÅ¡kino J. K.), užtikrinant prievolės įvykdymÄ J. K. paprašė pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį. Atsakovė S. Z. tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2008-09-24, pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 200 000 Lt sumai, kuriuo įsipareigojo J. K. sumokėti ne skolÄ , o garantavo, kad atsakovai gyvenamojo namo statybos ir įrengimo eigoje J.

K. ir jo pasamdytiems darbuotojams laiku galės mokėti už atliktus darbus sutartÄ atlyginimÄ .Atsakovė S. Z. namo statybai buvo paėmusi paskolÄ iÅ¡ banko, todėl savo įsipareigojimus vykdė laiku, tai yra atlikus dalį statybos darbų J. K. buvo sumokama už atliktus darbus sutarta pinigų suma. Mokėjimams buvo panaudojamos banko suteiktos paskolos lėšos, kurias bankas iÅ¡mokėdavo etapais, po to, kai buvo atliekami tam tikri namo įrengimo ir statybos darbai ir pateikiamas Å¡io nekilnojamojo turto įvertinimas, kuriame atsispindėdavo dėl atliktų darbų padidėjusi namo vertė (tokias sÄ lygas iÅ¡kėlė bankas).

Mokėjimus už atliktus darbus J. K. atsakovė atlikdavo grynaisiais pinigais, atitinkamai sumokėta pinigų suma bÅ«davo užraÅ¡oma J. K. ranka ant paprastojo vekselio (kuris visÄ laikÄ buvo pas J. K.). Darbų pradžioje nebuvo jokių darbų atlikimo vėlavimų nei kitokių galimų atsiskaitymo trukdžių, Å¡alys laikėsi susitarimo sÄ lygų, todėl atsakovams net nekilo įtarimų, kad J. K. galėtų minimÄ garantinį už paslaugas atsiskaitymo dokumentÄ traktuoti, kaip paskolos raÅ¡tÄ , todėl atsakovė net nereikalavo, kad J.

K. kiekvienÄ kartÄ pasiraÅ¡ytų, patvirtindamas apie pinigų gavimÄ . Darbai buvo vykdomi, ir mokama pagal susitarimÄ iki tol, kol J. K. pradėjo vengti atsiskaitymų su savo samdytais darbuotojais. Statybų eigoje atsirado nesklandumų, tai yra pasigirdo iÅ¡ statybas atliekančių darbuotojų, kad su jais laiku neatsiskaitomÄ , o vėliau ir iÅ¡ viso neatsiskaitomÄ , todėl atsakovė pareikalavo J. K. pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis nemoka darbuotojams atlyginimo, kai tuo tarpu atsakovė su juo atsiskaito laiku ir sutartas pinigų sumas.

Negavusi aiÅ¡kaus atsakymo atsakovė pareikalavo, kad J. K. pateiktų paprastÄ jį vekselį su įraÅ¡ytomis atsakovės sumokėtomis pinigų sumomis.J. K. įvykdė šį pažadÄ ir pateikė paprastojo vekselio kopijÄ ir ant jos pasirašė. Kaip teigė J. K., originalus dokumento egzempliorius turi bÅ«ti pas jį, nes jis nors ir su pertraukomis, bet ruoÅ¡iasi ir toliau vykdyti statybos darbus. Atsakovė tam neprieÅ¡taravo.Tačiau J. K. ir toliau neatsiskaitant su darbuotojais, vykdžiusiais rangos darbus (jie atsisakė dirbti motyvuojant, kad jiems už darbÄ nemokama), atsakovai ėmėsi iniciatyvos ir patys susitarė su darbininkais, kad jie baigs namo įrengimÄ ir už tuos darbus buvo atsiskaitoma atskirai ir tiesiogiai su darbuotojais.Atkreiptinas dėmesys, kad J.

K. buvo sumokėta ir daugiau pinigų, nei nurodyta vekselyje, tačiau dalis įrašų nebuvo daroma, nes, kaip jau minėta, buvo dalykiÅ¡ki, pagrįsti pasitikėjimu, tarpusavio bendradarbiavimo santykiai ir atsakovams buvo svarbu, kad darbai vyktų sklandžiai ir reguliariai, o jie nebÅ«tų įsiskolinę už atliktus darbus.Po tokios situacijos susidarymo, kada atsakovai patys susitarė su darbininkais, kad jie baigs namo įrengimÄ ir už tuos darbus buvo atsiskaitoma tiesiogiai su darbuotojais, namo statybos ir įrengimas buvo baigtos be J.

K. dalyvavimo Å¡iame procese. Jis dėl to nereiÅ¡kė jokių pretenzijų atsakovams, jokių pretenzijų atsakovams nereiÅ¡kė ir nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorio Å¡alis - UAB „NS VALDA“. Ir tik 2010 08 mėn., dėl nesuprantamų priežasčių, J. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės S. Z. priteisti jo naudai neva tai negrÄ Å¾intÄ 200 000 Lt skolÄ pagal vekselį ir palÅ«kanas.Vilniaus apygardos teismas 2014 10 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3104-603/2014 J.

K. ieÅ¡kinį atmetė (atmesdamas ir S. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo buvo siekiama pripažinti negaliojančiu J. K. iÅ¡duotÄ 2008 09 24 paprastÄ jį vekselį). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 06 03 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-359-516/2015 nutarė, J. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 10 10 sprendimo laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. Taigi konstatuotina tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 10 10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3104-603/2014, kuriuo buvo atmestos visos J.

K. piniginės pretenzijos S. Z., šiuo metu yra įsiteisėjęs ir galiojantis.Pažymėtina ir tai, jog minėtame teisminiame ginče, kaip trečiasis asmuo dalyvavo ir UAB „NS Valda“, tačiau jokių argumentų ar pretenzijų, kurios nurodomos dabartiniu ieškiniu, nepateikė ir neišsakė. Nuostaba kelia ir tai, jog BUAB „NS Valda“, reikšdama ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir puikiai žinodama, kad minėtame sandoryje, kaip šios bendrovės atstovas, dalyvavo J.

K., bei žinodama apie J. K. nepagrįstus bandymus prisiteisti pinigines lėšas iÅ¡ atsakovės, neįtraukia į Å¡ios bylos procesÄ J. K., kurio dalyvavimas Å¡ios civilinės bylos nagrinėjime yra tiesiog bÅ«tinas. Gal bÅ«t atsitiktinai, tačiau tuo pat metu sukeldamas tam tikrus pamÄ stymus (ar tai nėra eilinis paties J. K. netiesiogiai inicijuojamas bandymas nesÄ Å¾iningai pasipelnyti iÅ¡ atsakovų).Å ios bylos aspektu, akivaizdžių jog Actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų n ė r a (ir negali bÅ«ti), be to akivaizdu, jog ieÅ¡kovas nesilaiko įrodinėjimo taisyklių ir savo reikalavimų įrodymo bei pagrindimo nepateikia.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (LR CPK 178 straipsnis), įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.Taigi bankrutuojanti bendrovė, kaip savarankiÅ¡ka proceso Å¡alis - nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, naudodamasis savo teisėmis jos pasirinktu bÅ«du, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, to ieÅ¡kovas neatliko.Vertinant Actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas, pirmiausiai pažymėtina, jog atsakovų sÄ Å¾iningumo prezumpcija ieÅ¡kinyje nebuvo paneigta, neabejotina tai, kad atsakovams apie UAB „NS Valda“ turimus ar galimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, o sandoris, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimo teisę, atitiko realiÄ , tuomet buvusiÄ situacijÄ tiek rinkoje, tiek tarp Å¡alių, t. y. atitiko Å¡alių derybines pozicijas, lÅ«kesčius, atitiko tai, kad nekilnojamasis turtas sandorio metu buvo neužbaigtas statyti (baigtumas 60 proc.), tai, kad UAB „NS Valda“ atsisakė savo ketinimu įrengti namÄ iki 100 proc. baigtumo, kas sÄ lygojo sandorio vertės sumažėjimÄ (lyginant su tuo kas preliminariai Å¡alių buvo sutarta) ir Å¡alių susitarimÄ dėl tokios sandorio vertės. Akivaizdu, jog atsakovai neturėjo galimybės patikrinti duomenų apie ieÅ¡kovo turimus ir/ar galimus finansinius įsipareigojimus, jokių priežasčių įtarti apie galimÄ kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ ar kokius nors neteisėtus ketinimus atsakovams nebuvo.

Kaip ir nebuvo jokių priežasčių ir galimybių atsakovams patiems, kokiu nors bÅ«du bÅ«ti nesÄ Å¾iningiems. Juk aptariamas sandoris buvo notarinės formos, mokėjimai buvo atliekami, lėšas sumokant bankiniu pavedimu, atsiskaitant pagal minėtÄ sandorį dalyvavo atsakovus kredituojantis bankas. Taigi, viskas Å¡iame sandoryje buvo teisėtÄ .Kartu pažymėtina, kad skolininko nesÄ Å¾iningumo prezumpcija negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip kreditoriaus teisiu pažeidimo prezumpcija ir nepaneigia procesinės ieÅ¡kovo pareigos įrodyti, kad ginčijamu sandoriu kreditorių teisės buvo pažeistos.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, jog neva tai ginčijamas sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas, kadangi perleidžiamo turto vertė buvo 470 000 Lt, o sandorio vertė - 350 000 Lt.

Toks vienpusiÅ¡kas, siauras ir iÅ¡kreiptas faktinių aplinkybių pateikimas neatitinka tikrovės. Pirmiausiai, ginčijamame sandoryje tuometinę UAB „NS Valda“ teisėtai atstovavo direktorius (atsakovų žiniomis ir vienintelis akcininkas) J. K., kuris bendrovės vardu ir laisva valia sudarė šį sandorį, sutiko su sandorio kaina ir kitomis sutartyje nurodytomis sÄ lygomis.Be kita kito, 2008 09 24 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartyje, kuriÄ patvirtino Vilniaus rajono 4 notaro biuro notarė V.

P., nurodyta:- Žemės sklypo indeksuota vertė 202 Lt, vidutinė rinkos vertė 65 959 Lt, pastato vidutinė rinkos vertė 127 000 Lt pagal VÄ® ,,Registrų centro“ Vilniaus pažymÄ apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, 2008 09 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.4. punktas);- Sutarties sudarymas ir pasiraÅ¡ymas nepažeidžia bendrovės akcininkų, kreditorių, kitų trečiųjų asmenų teisių ir interesų, įstatų, LR teisės norminių aktų ir kitų teisės aktų reikalavimų (4.1.2. punktas);- Yra priimti visi bÅ«tini sprendimai, reikalingi sutarties pasiraÅ¡ymui, kurie yra galiojantys ir neatÅ¡aukti vėliau priimtais sprendimais.

Juridinio asmens organų sprendimai neprieÅ¡tarauja įstatymu normoms, steigimo dokumentams, protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams, sandoris nepažeidžia juridinio asmens organų kompetencijos (4.1.3. punktas);Å i sutartis sudaryta vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais, nenaudojant apgaulės ar spaudimo. Å alys atskleidė viena kitai visÄ joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės Å¡ios sutarties sudarymui ir jos vykdymui (8.4 punktas).

Pažymėtina ir tai, jog tarp J. K. ir atsakovų, kaip žinoma, buvo susitarimas, kad J. K. atliks visÄ namo ir aplinkos sutvarkymÄ , o kiekvienas atliktų apdailos darbų atlikimo etapas bus užfiksuotas, atlikus sodo namo įvertinimÄ , kuris bus pagrindas gauti banko finansavimÄ už atliktus statybos ir apdailos (įrengimo) darbus ir tomis banko suteiktomis lėšomis bus atsiskaitoma su J. K.. Taigi Å¡alims sudarius ginčijamÄ sandorį, pradžioje buvo sparčiai atliekami apdailos ir įrengimo darbai, kas neabejotinai didino paties objekto vertę.Akcentuotina ir tai, jog Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2014 10 10 teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3104-603/2014 iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės sutampa su Å¡ioje byloje nagrinėtinais įvykiais ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ - bet kokias ieÅ¡kovo pretenzijas atsakovei S. Z. atmetė.

Be kita ko, teismas, priimdamas sprendimÄ konstatavo, kad į bylÄ pateikta Turto/nuosavybės rinkos vertės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. I. 125-127, 1 t.), kurioje nustatyta atsakovės įsigyjamo nekilnojamojo turto rinkos vertė - 470 000 Lt, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sutarties Å¡alys buvo susitarusios dėl kitos įsigyjamo turto kainos. Teismas, apibendrindamas bylos medžiagÄ , nurodė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartyje yra įraÅ¡yta kita, nei sutarties Å¡alys susitarė, kaina, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės įsiskolinimo ieÅ¡kovui.Vilniaus apygardos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu neneigė aplinkybių, susijusių su statybos rangos darbų atlikimu atsakovės įsigytame iÅ¡ UAB „NS Valda“ objekte, bei nurodė, jog gali bÅ«ti, kad ant „popieriaus lapo pasirašė už atliktus darbus“ (2014-04-29 teismo posėdžio garso įraÅ¡as).

Teismas pagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į byloje ekspertų pateiktas iÅ¡vadas dėl ginčo vekselio, kaip vientiso dokumento, t. y. vekselyje esant ne tik atsakovės S. Z. įraÅ¡ui apie įsipareigojimÄ ieÅ¡kovui J. K., bet ir ieÅ¡kovo J. K. patvirtinimams apie 2008-11-01 ir 2009-03-03 gautas atitinkamai 100 000 Lt ir 43 000 Lt sumas, bei nesant nustatytų aplinkybių dėl atsakovės įsiskolinimo už įgytus nekilnojamuosius daiktus, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog atsakovė S. Z. sumokėjo ieÅ¡kovui J.

K. viso: 143 000 Lt sumÄ už objekte atliktus statybos darbus ir suraÅ¡ant vekselį atsakovė S. Z. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ (garantijÄ ) - užtikrinti tinkamÄ prievolės įvykdymÄ , apmokant ieÅ¡kovui už atliktus statybos rangos darbus. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas J. K. iÅ¡ esmės neneigė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl tinkamo atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus.Pagrįstai konstatuotina, jog nėra jokio, - nei faktinio, nei teisinio, pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus ir pripažinti 2008 09 24 d. nekilnojamųjų daiktu pirkimo - pardavimo sandorį negaliojančiu.LR CPK 5 str.

įtvirtinta teisė kiekvienam suinteresuotam asmeniui nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas, tačiau nereikia pamirÅ¡ti, o Å¡iuo atveju reikėtų priminti ieÅ¡kovui, kad LR CPK 7 str. įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taip pat pabrėžtina, kad LR CPK 1.5 str. įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus.

įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. LR CPK 95 str. nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų baudÄ .Atsakovai mano, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, - pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintus ir anksčiau įvardintus civilinių teisių gynimo principus.

Taip pat, kaip jau minėta, ieškovas pažeisdamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normas (LR CPK 178 str.), įpareigojančias įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų dėl ieškinyje pateiktų reikalavimų.Remiantis ankščiau nurodytu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 str., 1.138 str., 6.66 str., 6.189 str., Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 5 str., 93 str., 98 str., 111 str., 113 str., 142 str., 178 str., 285 str., atsakovai S. Z. ir V.

Z. teismo prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana) atmesti, kaip nemotyvuotÄ ir nepagrįstÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovai savo atsikirtimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Atsakovų atstovė adv. R. T. prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti remiantis procesiniame dokumente nurodytais atsikirtimais. Duodama paaiÅ¡kinimus nurodė, kad tai tėra tik trečiojo asmens spaudimo priemonė atsakovams, kadangi pats reikalavimas yra pareikÅ¡tas po daugiau nei 7 metų.

IÅ¡ kredito įstaigos gautas dokumentas tik patvirtina atsakovų atsikirtimų teisingumÄ , kadangi ieÅ¡kovas neįrodė visų sÄ lygų tokiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Trečiasis asmuo pagal el. bylos duomenis apie teisme iÅ¡keltÄ bylÄ yra informuotas tinkamai, tačiau savo nuomonės dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovams nepateikė, į teismo posėdį jis ar jo atstovas neatvyko, dėl to nuspręsta bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 247 str. 1d.). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2008 m. rugpjūčio 21 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (UAB ,,NS Valda“) pardavė, o atsakovai nupirko nekilnojamojo turto objektus: žemės sklypÄ , u.n. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo nameliu, u.n. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (14-19 b. l.). Atsakovai nupirko turtÄ už 350 000 Lt ir sumokėjo mokėjimo nurodymais į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ (15 b. l.). BÅ«tent dėl Å¡io sandorio ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį atsakovams, praÅ¡ydamas pripažinti jį negaliojančiu Actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) ir CK 1.82 straipsnio (dėl prieÅ¡taravimo veiklos tikslams) pagrindais.Dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo CK 6.66 straipsnio pagrindu ir per mažos sandorio kainos.

 Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas Actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) Actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Ä®vertinus, kad Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v.

A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Kadangi Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Likvidas“, o pastaroji, gindama kreditorių teises, pareiÅ¡kė Actio Pauliana ieÅ¡kinį, todėl atsakovai ginčija ieÅ¡kovo teisės reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį, nesutinka su tuo, kad ginčijamas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoris pažeidžia kreditorių teises, kadangi turtas, jų nuomone, buvo parduotas už pagrįstÄ rinkos kainÄ .

Tokiu bÅ«du esminis ginčas tarp Å¡alių kyla dėl sandoriu perleisto turto rinkos vertės, kadangi, ieÅ¡kovo teigimu, turtas turėjo bÅ«ti parduotas už ne mažesnę kaip 470 000 Lt kainÄ , o atsakovų nuomone, parduoto turto kaina atitinka jo rinkos kainÄ sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant ir į kitus teisinius santykius tarp Å¡alių (Vilniaus apygardos teismo 2014-10-10 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3104-603/2014). Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus spręstina, jog ginčo turtas nėra parduotas už ženkliai mažesne, nei rinkos kaina.

IÅ¡ aukščiau paminėtos nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties seka, kad vidutinė žemės sklypo vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pardavimo momentu (2008-09-10) buvo 65 959 Lt, o pastato 127 000 Lt (16 b. l.). Å alių sudarytas notarinės formos sandoris, kaip ir duomenys iÅ¡ viešųjų registrų yra laikomi oficialiais įrodymais (Notariato įstatymo 26 str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str.). Nors Å¡alys dar iki ginčo turto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo ir buvo sudariusios PreliminariÄ sutartį (11-13 b.l.), tačiau ir Å¡iame susitarime jos numatė, daug papildomų sÄ lygų.

Pirmiausia, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2009-05-01, tačiau sudaryta jau 2008-09-24. Be to ir šis terminas nebuvo galutinis (preliminarios sutarties 2.1.p.). Antra, pardavėjas įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo užbaigti parduodamo gyvenamojo namo statybos rangos darbus iki vidaus apdailos įrengimo stadijos (sutarties 4.4.p.), tačiau juos iš dalies atliko po sutarties sudarymo. Trečia, nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties momentu parduodamo atsakovams sodo namelio baigtumas buvo tik 65 proc. (31 b.l.).      Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus teismui nėra pagrindo remtis ieškovo pateiktomis UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ jau ieškovui nepriklausiusio nekilnojamojo turto (pirkimo - padavimo sutarties 3p.), esančio nurodytų adresu ir 2008-09-26 bei 2009-02-17 atliktomis turto rinkos vertės Pasikeitimo pažyma ir Turto pažyma (30-31 b. l.).

Kaip jau teismas yra nurodęs Turto vertinimo pažymose ir Nekilnojamojo turto registre nurodyto ginčo nekilnojamojo turto objektų vidutinė rinkos vertė skiriasi. Kaina yra esminė nekilnojamo­jo daikto pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lyga, tačiau ne jos dydis (CK 6.397 str.). Byloje nėra duomenų, jog Å¡alys visiÅ¡kai neaptarė kainos ar pavedė kainÄ nustatyti vienai iÅ¡ Å¡alių arba trečiajam asmeniui.Ginčo atveju, nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyje kaina Å¡alių nustatyta tiesiogiai ir nėra nurodyta kitokia jos nustatymo tvarka.

Kadangi Å¡alys nė­ra susitarusios kitaip, laikoma, kad jos turėjo omenyje tÄ kainÄ , kuri nurodyta su­tartyje. Be to pardavėjas (ieÅ¡kovas) buvo ne tik juridinis asmuo, bet ir verslininkas, o pirkėjai (atsakovai) fiziniai asmenys, kas leidžia teismui daryti iÅ¡vada, jog tokiu atveju ,,pranaÅ¡umas“ buvo pardavėjo pusėje (CK 6.193 str. 4d.). Tokie aukščiau nurodyti duomenys leidžia teismui spręsti, kad ginčo sandoriu atsakovams perleistų statinių vertė buvo ne mažesnė kaip 350 000 Lt.

Todėl pripažintina, kad ji laikytina pagrįsta, ir Å¡alių nustatyta ginčo turto rinkos vertė nekelia abejonių. Atskirai pastebėtina, kad po nekilnojamųjų daiktų perleidimo atsakovams, Å¡alis dar siejo statybos rangos santykiai, kas taip pat leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog tai turėjo įtakos parduodamo daikto kainai. Nors turto vertintojas irgi atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, tačiau tai buvo padaryta tik lyginamosios vertės aspektu (30-31 b.l.). Dėl to teismui irgi nėra teisinio pagrindo remtis turto vertintojo apskaičiuota statinių verte, suvokiant, jog tuo metu prasidėjo ir pasaulinė ekonominė krizė, kuri taip pat turėjo įtakos nekilnojamojo turto kainai.

Nors turto vertintojas, nustatydamas ginčo daiktų rinkos vertę lyginamosios vertė būdu, nenurodė kitų lyginamųjų nekilnojamojo turto objektų pardavimo kainų, tačiau tai nesukelia teismui abejonių dėl 2008-09-24 nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytos turto rinkos vertės kainos pagrįstumo (14-19 b. l.).Atkreiptinas dėmesys, ginčo atveju neanalizuotinos ieškovo nemokumo priežastys, nurodant, jog išlieka ir trečiojo asmens, kaip bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko teisinė atsakomybė ieškovui (CK 2. 50 str., 2. 87 str.).

IeÅ¡kovo pateikti ir nurodyti duomenys apie sumažintÄ ginčo turto rinkos vertę, vertintini kaip neesminiai, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. O tai, kad ginčo Å¡alys preliminarioje sutartyje buvo susitariusios kitaip, kaip jau teismas yra nurodęs aukščiau irgi nelaikytina pagrindu dėl iÅ¡ esmės sumažintos parduodamų nekilnojamųjų daiktų kainos. Todėl laikytina, kad tai tėra tik subjektyvi ieÅ¡kovo nuomonę apie ginčo turto rinkos vertę.Å ios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo turtas nėra parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ dėl ko buvo pažeistos kreditorių teisės, ir tai neatitinka vieno iÅ¡ CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, kuriems esant pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

Dėl sandorio privalomumo.Sandoris gali bÅ«ti ginčijamas Actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Å i sÄ lyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiÅ¡kinamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai, gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Å alys neginčijo, kad sandoris joms buvo privalomas dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių ikisutartinių santykių (11-13 b.l.). Nustatyta, kad ginčo Å¡alys dar 2008-06-02 sudarė PreliminariÄ sutartį, kas ir lėmė tam tikrus jų įsipareigojimus.

Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, byloje nustatyta, kad Å¡alys privalėjo pagrindinę sutartį sudaryti iki 2009 m. gegužės 1 d. (Å¡io termino pabaiga galėjo keistis), tačiau jÄ sudarė jau 2008-09-24, tai yra po truputį daugiau nei trijų mėnesių (14-19 b. l.). Preliminarios sutarties 2.2. punkte buvo numatyta, kad visÄ nekilnojamųjų daiktų kainÄ pirkėjas turės sumokėti pardavėjui tik pagrindinės sutarties sudarymo momentu. Å ioje sutartyje Å¡alys numatė ir jų atsakomybę, jeigu bus atsisakyta įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (sutarties 6 p.).

Tokie Å¡alių įsipareigojimai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami kitaip, kaip prievolė sudaryti ginčo sandorį. Tačiau atskirai pažymėtina, kad pirmiausia, Å¡ioje sutartyje numatytas tik atsakovės įsipareigojimas sudaryti sutartį, nesusiejant to su kitos Å¡alies pareiga atsakovei, įvykdžius nurodytas sÄ lygas, parduoti ginčo turtÄ (sutarties 6.2.p.). PrieÅ¡ingai, tame pačiame sutarties punkte buvo numatyta, kad jeigu pirkėja (atsakovė) nurodytu terminu neįsigis iÅ¡ pardavėjo (ieÅ¡kovo) minėto nekilnojamojo turto, pirkėja įsipareigoja sumokėti ieÅ¡kovui 30 proc. dydžio piniginę baudÄ , kuri bus apskaičiuojama nuo 140 000 Lt sumos.

Tokie Å¡alių susitarimai reiÅ¡kia Å¡alių sutartÄ imperatyvÄ , atsakovei neįvykdžius nurodytame sutarties punkte iÅ¡dėstytų sÄ lygų ir privalomai sudaryti ginčo sandorį. Tuo pačiu atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad jam ginčo sutarties sudarymÄ privalomai nulėmė preliminari sutartis. Tai paneigia ir iki ginčo sandorio sudarymo vykusi Å¡alių susitarimų eiga (civ. byla Nr. 2-3104-603/2014). Atsakovei iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo pirkti nekilnojamuosius daiktus, po to ir ieÅ¡kovas pakeitė savo nuostatas, jas vertinant pagal pardavėjo preliminarioje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus (11-13 b. l.).

Todėl pripažintina, kad dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų Å¡alių santykiai keitėsi joms vykdant ikisutartinius įsipareigojimus. Tokios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmiausia, atsakovė privalėjo sudaryti ginčo sandorį, o Å¡alių sudaryta preliminari sutartis atsakovės atžvilgiu pažeidė prievolių ir sutarčių vykdymo principus (CK 6. 38 str., 6.200 str.). Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Sandoriui pripažinti negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Tačiau CK 6.67 straipsnyje yra įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Ä®rodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iÅ¡ CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų taikymÄ , atsakovų nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta siekiant paneigti atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo ieÅ¡kinio tenka atsakovams. Pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktÄ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija).

Kadangi jau nustatyta, kad ginčo turtas nebuvo parduotas už daug mažesnę kainÄ nei nustatyta jo rinkos vertė, todėl laikytina, jog Å¡i prezumpcija yra nenuginčyta leistinais įrodymais ir nėra pagrindo, remiantis CK 6.67 straipsnio 4 punktu, o tuo pačiu konstatuoti atsakovų, kaip Actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį sudariusios Å¡alies, nesÄ Å¾iningumÄ .Dėl ieÅ¡kinio senaties, kaip Actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytomis sÄ lygomis kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kadangi ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės administratorius, todėl Å¡is terminas skaičiuojamas nuo dokumentų apie ginčo sandorio sudarymÄ sužinojimo dienos (LR Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla ir jai įsiteisėjus per teismo nustatytÄ terminÄ bankroto administratoriui buvo pateikti visi dokumentai, o ieÅ¡kinys pateiktas teismui 2015-08-31.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nėra praleidęs įstatymo nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino sandoriui Actio Pauliana pagrindu.  Dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu. Ä®monės vykdydamos savo Å«kinę veiklÄ paprastai siekia pelno. Vykdant Å«kinę veiklÄ , įmonės vardu sudaromi įvairÅ«s sandoriai, tarp kurių gali bÅ«ti ir rizikingų, tačiau sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose nustatytais pagrindais ir vienas tokių pagrindų yra nustatytas CK 1.82 straipsnyje, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas.

CK 1.82 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Byloje jau nustatyta, kad bendrovės nekilnojamasis turtas nebuvo perleistas už neproporcingai maÅ¾Ä ir nepagrįstÄ kainÄ , todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog toks sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas bendrovei ir jos kreditoriams.

Toks sandoris neprieÅ¡tarauja bendrovės įstatuose įtvirtintam įmonės veiklos pagrindiniam tikslui, t. y. organizuojant ir vykdant veiklÄ gauti pajamas ir pelnÄ . Kadangi pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas ir įmonės įstatus ieÅ¡kovas veiklÄ pradėjo nuo 2007-02-28 ir jÄ vykdė 146 veiklos srityse kaip profesionalas, gerai suvokdamas, kad prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę, todėl jo sudaromi sandoriai negali bÅ«ti formaliai pripažįstami negaliojančiais, vien dėl to, kad bendrovės vadovas veikė ne itin atsakingai, apdairiai ir sÄ Å¾iningai, nes kaip jau minėta tokiu atveju kyla jo paties atsakomybė bendrovės kreditoriams.

Todėl įvertinus ieÅ¡kovo veiklos pobÅ«dį ir nenustačius akivaizdžių atsakovų nesÄ Å¾iningumo veiksmų, t. y. sudarant ieÅ¡kovui nenaudingÄ sandorį bei preziumavus atsakovų, kaip sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumÄ , sandoris negali bÅ«ti pripažintinas negaliojančiu ir kitu CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu. Dėl restitucijos taikymo. Tik pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu ir kaip prieÅ¡taraujantį įmonės veiklos tikslams, taikytinos jo negaliojimo teisinės pasekmės – restitucija, kuriÄ numato CK 1.82 straipsnio 4 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.66 straipsnio 4 dalis ir 6.145-61.46 straipsniai.

CK 1.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pripažinus sandorį negaliojančiu dėl prieÅ¡taravimo įmonės veiklos tikslams yra taikomos Å¡io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, t. y. pagal bendrÄ jÄ taisyklę restitucija taikoma natÅ«ra.

Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grÄ Å¾inimas natÅ«ra yra neįmanomas ar Å¡alims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams.

Taigi teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grÄ Å¾intino natÅ«ra daikto bÅ«kle ir galimybe tÄ daiktÄ grÄ Å¾inti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Rameksta“ v. V. J. K. , bylos Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. ir kt. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-619/2006; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v.

R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).              Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ teismas spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ turi svarstyti:

1) ar jÄ apskritai taikyti;

2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo bÅ«do – natÅ«ra ar sumokant ekvivalentÄ pinigais. Ginčo atveju ieÅ¡kovas prašė teismo taikyti restitucijÄ , t. y. ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovų 34 754,40 Eur sumÄ , kadangi taip bus tinkamai apginti ieÅ¡kovo bei jo kreditorių interesai. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nuo nekilnojamojo daikto įsigijimo momento, jie atlikto įgyto turto pagerinimÄ . Atsakovai taip pat rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismo 2014-10-10 priimtu sprendimu, jų nuomone pagrindžiančiu atliktus turto pagerinimus (64-71 b. l.), kurie nulemia ir restitucijos negalimumÄ .

Dėl to atkreiptinas Å¡alių dėmesys į tai, kad visuma įrodymų patvirtina atsakovų įsigyto turto pagerinimÄ ir dėl to jų patirtas iÅ¡laidos. Todėl akivaizdu, kad į turto pagerinimÄ atsakovų panaudos investicijos yra susijusios su jų pačių veikla. Be to, pažymėtina, kad atsakovai, nėra įsigiję turto iÅ¡ ieÅ¡kovo už nepagrįstai žema kaina, o taip pat turėjo teisę atlikti to turto pagerinimÄ savo nuožiÅ«ra. Dėl to pripažintina, kad restitucijos taikymas paneigtų ir atsakovų iÅ¡laidas dėl įsigyto turto pagerinimo, kadangi, kaip jau nustatyta, nekilnojamojo turto įsigijimas jiems sukÅ«rė imperatyviÄ pareigÄ pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovo ginčo turtÄ ir pagal preliminariÄ sutartį.

Kadangi nėra teisinio pagrindo pripažinti Å¡alių sudaryto sandorio negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, dėl to atmestinas ir ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovų 34 754,40 Eur sumÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir laikinųjų apsaugos priemonių. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus iÅ¡ jo atsakovams turėtų bÅ«ti priteistos ir jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Tačiau atsakovai ir jų atstovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės Å¡ių iÅ¡laidų ir jas patvirtinančių dokumentų į bylÄ nepateikė, dėl to jos jiems nepriteistinos. Kadangi ieÅ¡kovas, paduodamas ieÅ¡kinį yra atleistas nuo žyminio mokesčio, tai jis valstybei iÅ¡ jo nepriteistinas, kaip ir paÅ¡to iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 2 dalies, 93 straipsnio 4 dalis).IeÅ¡kinį atmetus iki sprendimo įsiteisėjimo, paliktina galioti Å¡ioje byloje Å iaulių apylinkės teismo 2015-09-01 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė, o jam įsiteisėjus ji panaikintina (CPK 150 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kovo BUAB ,,NS Valda“ ieÅ¡kinį atsakovams S. Z. ir V. Z. atmesti. Iki sprendimo įsiteisėjimo, paliktina galioti Å¡ioje byloje Å iaulių apylinkės teismo 2015-09-01 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė, o jam įsiteisėjus ji panaikintina.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                        Jonas Stubrys   Â