2013-06-13 Nr. AB-2453-3-65-3-00140-2011-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-885/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00140-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui J. V.,

atsakovo atstovėms Loritai Mykolaitienei, Vilmai Janišienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juntė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juntė“ skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Juntė“ (toliau – ir UAB „Juntė“, Bendrovė) su skundu (t. I, b. l. 2–6), kurį patikslino (t. II, b. l. 100–103), kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) priteisti 68 667,65 Lt žalą, patirtą 2006 m. vasario 1 d. – 2007 m. spalio 31 d. laikotarpiu, 12 875 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2011 m. birželio 28 d. ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2000 m. gruodžio 29 d. sutartį Nr. 6, 2004 m. rugsėjo 20 d. sutartį Nr. S1-253 ir 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. S1-821, sudarytas su Panevėžio rajono savivaldybe, Bendrovė vykdė keleivių vežimo autobusais paslaugas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) patvirtintais maršrutais: Panevėžys – Mikėnai, Panevėžys – Vadokliai, Panevėžys – Daniūnai, Panevėžys – Žiežmiai, Panevėžys – Ramygala, Panevėžys – Uliūnai, Panevėžys – Šilagalys.

Panevėžio rajono valdybos 1999 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 456v buvo nustatytas 0,17 Lt maksimalus tarifas už vieną nuvažiuotą kilometrą. Panevėžio rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-484 keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais tarifą sumažino iki 0,15 Lt už vieną kilometrą. Teigė, kad Bendrovė, 2006 m. vasario 1 d. – 2007 m. spalio 31 d. laikotarpiu veždama keleivius patvirtintais maršrutais dėl Tarybos nustatytų tarifų patyrė materialinę žalą.

Paaiškino, kad 2004 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas nutraukti nuo 2004 m. rugsėjo 11 d. nuostolingą maršrutą Panevėžys – Daniūnai. Pakartotinai tuo pačiu klausimu į Administracijos direktorių kreipėsi 2004 m. spalio 18 d. Administracija 2005 m. kovo 1 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po pareiškėjo kreipimosi ir praleidusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsnyje nustatytus terminus, raštu Nr. (8.27)SD1-389 pripažino, kad maršrutas Panevėžys – Daniūnai nepelningas pareiškėjui, tačiau būtinas visuomenei, bei nurodė, kad savivaldybė negali kompensuoti nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, tačiau prašė laikinai nenutraukti minėto maršruto.

Galutinį sprendimą dėl maršruto tikslingumo ir nuostolių kompensavimo turėjo priimti Panevėžio rajono keleivinio transporto organizavimo komisija (toliau – ir Transporto komisija). Taryba Transporto komisiją sudarė bei šios komisijos nuostatus patvirtino 2005 m. kovo 16 d. sprendimu. Transporto komisijos 2005 m. balandžio 21 d. posėdyje buvo nuspręsta 2 mėnesiams pratęsti nuostolingo maršruto palaikymą. Teigė, kad kitas komisijos posėdis buvo sušauktas ne po dviejų, bet po dešimties mėnesių, tai yra 2006 m. vasario 9 d., kuris buvo neteisėtas, nes vietoje šešių narių dalyvavo penki, o klausimas nebuvo išspręstas.

Pažymėjo, kad keleivių pervežimas buvo vykdomas iki 2007 m. spalio mėnesio, tačiau Administracijos įsiskolinimui už nuostolingus maršrutus išaugus iki 68 667,65 Lt, keleivių pervežimo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, o UAB „Juntė“ patyrė 68 667,65 Lt žalą. Tai patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus vyriausioji specialistė 2010 m. balandžio 7 d. išvadoje Nr. 5-5/32.

Dar 2007 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija) raštu, adresuotu UAB „Juntė“, nurodė, kad Savivaldybės nenoras kompensuoti vežėjo patirtų nuostolių vežant keleivius yra nepateisinamai vilkinamas ir vertintinas kaip norminio teisės akto transporto srityje ignoravimas. Atlyginimas vežėjams už keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą visuomenei ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis yra numatytas imperatyviose Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – ir Transporto veiklos pagrindų įstatymas), Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso ( toliau – ir Kelių transporto kodeksas), Keleivinio kelių transporto priemonių vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo tvarkos (toliau – ir Kompensavimo tvarka) normose.

Administracija daugiau nei trejus metus reikalavo įvairių dokumentų, nepateikdama konkretaus nuostolių kompensavimo plano ir realiai neatlygindama UAB „Juntė“ padarytų nuostolių. Susidariusius nuostolius UAB „Juntė“ direktorius J. V. dengė iš savo šeimos santaupų.

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybė atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti (t. II, b. l. 92–93). Paaiškino, kad 2010 m. birželio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl nuostolių bei palūkanų priteisimo iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, prašymą grįsdamas neteisėtais minėtos savivaldos institucijos veiksmais pareiškėjui vežant keleivius vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais. Byla pagal šį skundą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo nutraukta, konstatavus, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Teigė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas vėl kelia tuos pačius reikalavimus. Teigė, kad pareiškėjui nebuvo kompensuojami nuostoliai dėl keleivių vežimo patvirtintais maršrutais, nes tokiems nuostoliams kompensuoti turėjo būti priimtas Tarybos sprendimas, kad toks maršrutas yra nuostolingas. Šiuo pagrindu būtų sudaryta sutartis dėl nuostolių kompensavimo. Nesant minėtų dokumentų, nebuvo pagrindo pareiškėjui kompensuoti patirtus nuostolius. Nurodė, kad vyko nuolatinis susirašinėjimas su pareiškėju, tačiau pareiškėjas nesugebėdavo tinkamai pateikti visų reikiamų dokumentų, teisingai užpildytų ataskaitų ir apie tai buvo nuolat informuojamas. Pareiškėjas iki 2010 metų neginčijo nei atsakovo veiksmų, nei jo priimtų sprendimų, raštų. Turtinė žala UAB „Juntė“ negalėjo būti atlyginama, nes nėra visų būtinų sąlygų Savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (t. III, b. l. 16–24) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juntė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas teigė, kad žalą patyrė 2006 m. vasario 1 d. – 2007 m. spalio 31 d. laikotarpiu, jos atsiradimą kildina iš neteisėtų vietos savivaldybės įgaliotų institucijų veiksmų neišmokant kompensacijos už nuostolius, susidariusius dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei. Pareiškėjas žalos dydį įrodinėjo FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus vyriausiosios specialistės 2010 m. balandžio 7 d. pateikta Specialisto išvada Nr. 5-5/32 „Dėl UAB „Juntė“ ūkinės finansinės veiklos“.

Teismas nurodė, kad Administracija 2012 m. lapkričio 2 d. lydraščiu Nr. (8.19)SD1-2954 pateikė segtuvą, kuriame surinkti susisteminti dokumentai: UAB „Juntė“ pateikti prašymai su priedais dėl keleivių vežimo nuostolių kompensacijų išmokėjimo, susirašinėjimo su bendrove nurodytu klausimu medžiaga. Iš UAB „Juntė“ pateiktų dokumentų, sukauptų segtuvuose „Nuostolingi maršrutai 2007 metai“ ir „2006 m. Nuostolingi maršrutai“, pareiškėjo pateiktų žalai įrodyti, teismas nustatė, kad ataskaitos apie keleivių vežimo nuostolius parengtos 2009 metais, t. y. ne ginčo laikotarpiu, todėl teismas, spręsdamas nagrinėjamoje byloje Savivaldybės veiklos teisėtumo klausimą, rėmėsi Administracijos pateiktais dokumentais.

Teismas pažymėjo, jog bylos medžiagos duomenys bei proceso dalyvių paaiškinimai patvirtino, kad ginčo laikotarpiu Taryba sprendimo, kad visi ar kai kurie maršrutai, kuriais UAB „Juntė“ vykdė keleivių vežimą, buvo visuomenei būtini, tačiau vežėjams nuostolingi, nebuvo priėmusi ir su pareiškėju Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje ir Kelių transporto kodekso 171 straipsnyje įvardintos visuomenės aptarnavimo sutarties nebuvo sudariusi. Buvo nustatyta, kad UAB „Juntė“ su Administracija sudarytomis sutartimis buvo susitarusi tik dėl kompensacijų už lengvatas turinčių keleivių vežimą mokėjimo. Todėl UAB „Juntė“ nuostolių kompensacijų siekė, neturėdama su Administracija sudarytų visuomenės aptarnavimo sutarčių. Iš atsakovo pateiktų dokumentų analizės teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo 2006 m. sausio mėn. – 2007 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu pateikti prašymai kompensuoti patirtus nuostolius nebuvo tenkinti, motyvuojant iš esmės tuo, jog maršrutai, kuriais UAB „Juntė“ vykdė keleivių vežimą, nustatyta tvarka nebuvo pripažinti nuostolingais ir su pareiškėju nebuvo sudaryta visuomenės aptarnavimo sutartis. Teismas sprendė, kad Savivaldybė vežėjo patirtus nuostolius galėjo kompensuoti, tik remdamasi visuomenės aptarnavimo sutartimis, sudarytomis tarp vežėjo ir kompetentingų įstaigų.

Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-386-283/2010, kurioje buvo nagrinėtas UAB „Juntė“ skundas dėl nuostolių kompensacijos, įsiteisėjusia 2010 m gruodžio 23 d. nutartimi buvo konstatuota, jog Savivaldybės įgaliotos institucijos per 2006 m. vasario mėn. – 2007 m. lapkričio mėn. laikotarpį UAB „Juntė“ aiškiai pranešdavo apie viešojo administravimo subjektų neveikimą, t. y. kad bus netenkinami jos pateikti prašymai ir nemokamos nuostolių kompensacijos. Taip pat buvo nustatyta, jog UAB „Juntė“, 2006 m. vasario 1 d. – 2007 m. spalio 31 d. gavusi Administracijos atsakymus, kuriuose kiekvieną kartą buvo aiškiai nurodoma apie šio viešojo administravimo subjekto atsisakymą mokėti kompensaciją už konkrečiais mėnesiais atsiradusius nuostolius, per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesikreipė į administracinį teismą, ginčydama tokį Administracijos neveikimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir remdamasis teisės normų nuostatomis, teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo Savivaldybės įgaliotų institucijų veiklą pripažinti neteisėta.

Teismas nustatė, kad UAB „Juntė“ 2006 m. sausio 17 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas spręsti maršrutų, kuriais jis vykdo keleivių vežimą, pripažinimo nuostolingais tikslingumo klausimą. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, jog keleivių vežimas tapo nuostolingas, nes jo aptarnaujamais maršrutais keleivius veža net 27 autobusai, keleiviai renkasi kitų vežėjų komfortabilius autobusus arba vežėjus, taikančius mažesnius tarifus. Pareiškėjas prie šio prašymo pateikė 2005 m. lapkričio mėnesį patirtų 2 043,95 Lt dydžio nuostolių suvestinę. Administracija 2006 m. sausio 24 d. raštu Nr. (8.27)-SD1-217 pareiškėjui pranešė, jog jo prašymas dėl nuostolingų maršrutų tikslingumo bus svarstomas artimiausiame Transporto komisijos posėdyje. Nurodytą pareiškėjo prašymą Transporto komisija svarstė 2006 m. vasario 9 d. posėdyje ir nutarė įpareigoti Bendrovę iki 2006 m. vasario 20 d. pateikti keleivių vežimo reguliariais reisais, vietiniais maršrutais kiekvieno maršruto tarifų dydžių apskaičiavimus, keleivių srautų ir aptarnavimo intensyvumo duomenis. Pareiškėjas apie Transporto komisijos priimtą sprendimą buvo informuotas Administracijos 2006 m. vasario 14 d. raštu Nr. (8.27) SD1-427, nurodant, kad ši komisija nepriėmė sprendimo teikti Panevėžio rajono savivaldybės tarybai pasiūlymą dėl vežėjo aptarnaujamų maršrutų pripažinimo visuomenei būtinais, o vežėjui nuostolingais, ir, vykdant priimtą sprendimą, prašė, kad pareiškėjas pateiktų paskutinių kalendorinių metų (pagal atskirus mėnesius) maršrutuose patiriamų nuostolių apskaičiavimus pagal Kompensavimo tvarkos 5 punkte nustatytą tvarką, keleivių srautų šiuose maršrutuose tyrimus. UAB „Juntė“ 2006 m. vasario 21 d. raštu pranešė, kad pateikti visų 2005 metų atskirų reisų maršrutų suvestinių dėl netobulų kasos aparatų ir dėl išblukusių kontrolinių juostų galimybės neturi, taip pat patvirtino, kad Bendrovė nedidelį pelną, išskyrus vasaros laikotarpį, gauna veždama keleivius maršrutais į Šilaičių kapines, Vadoklius ir Uliūnus.

Teismas sprendė, jog Savivaldybės įgaliotos institucijos, spręsdamos būtinumo teikti visuomenei keleivinio kelių transporto sąlygas vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis klausimą, privalėjo surinkti duomenis apie keleivių srautus, leidžiančius nustatyti, kokie maršrutai, kuriais keleivių vežimą vykdė UAB „Juntė“ yra būtini, bei duomenis apie šio vežėjo planuotus ir nutrauktus (neįvykdytus) autobusų reisus, reguliaraus susisiekimo maršrutų ilgius, autobusų ridas, faktinę 1 km ridos reguliaraus susisiekimo maršrutuose savikainą, faktiškai iš keleivių surinktas pajamas, kompensacijas dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų ir kitus duomenis.

Išanalizavus Administracijos susirašinėjimo su UAB „Juntė“ medžiagą, buvo nustatyta, kad bendrovei ginčo laikotarpiu buvo nuolat pranešama apie jos pareigą pateikti duomenis ir dokumentus, reikalingus sprendimo dėl maršrutų pripažinimo nuostolingais tikslingumo priėmimui, aiškiai juos įvardinant ir nurodant, kokiu tikslu prašoma juos pateikti. Pareiškėjo buvo prašyta pateikti pagal Kompensavimo tvarkos 5 punktą parengtus paskutinių kalendorinių metų arba paskutiniųjų 12 mėnesių apskaičiavimus pagal atskirus maršrutus ir keleivių srautų tyrimus (2006 m. kovo 1 d. raštas Nr. (8.34)SD1-540, 2006 m. balandžio 21 d. raštas Nr. (8.27)SD1-1045 „Dėl nuostolių kompensavimo“).

Taip pat pareiškėjui buvo nurodyti jo pateiktų dokumentų trūkumai. Administracija 2006 m. liepos 30 d. raštu Nr. (8.27)SD1-1976 pareiškėjui nurodė, kad ji turi pagrindą manyti, jog pateikti nuostolių apskaičiavimai netikslūs, ir prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių pateikti skirtingi duomenys, nurodyti, kurie duomenys teisingi, o apskaičiavimus patvirtinti pažymomis, pasirašytomis direktoriaus ir vyriausiojo finansininko. Iš parengtos UAB „Juntė“ veiklos audito ataskaitos Nr. AU3-1 matyti, kad bendrovė iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo įvykdžiusi Transporto komisijos 2006 m. vasario 6 d. posėdžio nutarimo pateikti keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų dydžių apskaičiavimų pagal kiekvieną maršrutą, keleivių srautų ir aptarnavimo intensyvumo duomenų.

Pareiškėjui buvo nurodyta ir Savivaldybės mero 2006 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (8.34)SD1-2598, išaiškinant, kad negavus nustatytų duomenų ir dokumentų, Transporto komisija negali spręsti maršrutų pripažinimo nuostolingais tikslingumo klausimo ir kreiptis į Tarybą. Aplinkybę, kad UAB „Juntė“ ir toliau nevykdė daugkartinių prašymų pateikti duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius keleivių vežimo nuostolius, patvirtina Administracijos 2006 m. spalio 18 d. raštas Nr. (8.27)SD1-2975. Nagrinėdama pareiškėjo 2006 m. lapkričio 10 d. pateiktas ataskaitas už 2006 m. sausio – spalio mėnesius ir 2005 m. gruodžio mėnesį bei kitus dokumentus, Administracija 2006 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (8.27)SD1-3411 paprašė pateikti 2006 m. sausio-spalio mėnesių buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius gautas pajamas (kasos aparatų mėnesines ataskaitas pagal kiekvieną maršrutą), kelionės lapus, įsigytų atsargų nurašymo dokumentus, nurodydama, kad šie duomenys bus teikiami Transporto komisijai.

Tačiau pareiškėjas šio prašymo nevykdė, o 2006 m. gruodžio 5 d. pateiktu raštu „Dėl papildomos informacijos“ pranešė, kad toks reikalavimas nėra pagrįstas. Kaip matyti iš vėlesnio susirašinėjimo, pateikti dokumentus apie keleivių srautus, kurie tiesiogiai susiję maršrutų nuostolingumu (pelningumu), buhalterinius ir kitus dokumentus, kai kuriuos 2006 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis, naudojamų automobilių stovėjimo vietą ir pan. Administracija prašė 2006 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (8.27)SD1-3411, 2006 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (8.27)SD1-3765, 2006 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (8.27)SD1-3819, 2007 m. vasario 9 d. raštu Nr. (8.27)SD1-381.

Atsakydamas į Administracijos 2006 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. (8.27)SD1-3411, pareiškėjas 2007 m. sausio 18 d. raštu pranešė, jog neteiks įmonės finansinį pajėgumą patvirtinančių dokumentų bei įmonės balanso, kadangi šiais klausimais kreipėsi į Susisiekimo ministeriją. Kaip patvirtina Administracijos 2007 m. kovo 7 d. rašto Nr. (8.27)SD1-737, 2007 m. kovo 15 d. rašto Nr. (8.27)SD1-831 ir 2007 m. kovo 29 d. rašto Nr. (8-34)SD1-981 duomenys, pareiškėjas iki 2007 m. kovo mėnesio pabaigos dokumentų, leidžiančių analizuoti pareiškėjo gaunamas pajamas iš keleivių vežimo, maršrutų ekonominę būklę ir jų tikslingumą bei spręsti, kokie pareiškėjo aptarnaujami maršrutai yra visuomenei būtini, o vežėjui - nuostolingi, nepateikė.

Pateikti papildomus dokumentus, siekiant patikrinti ataskaitos Nr. 17 už 2007 m. gegužės mėnesį duomenis, Administracija prašė ir 2007 m. birželio 13 d. raštu Nr. (8-.34)SD1-1874. Tačiau pareiškėjas iki to laiko nurodytų dokumentų nebuvo pateikęs, todėl buvo pakartotinai paprašyta juos pateikti. UAB „Juntė“ prašymo dėl nuostolių kompensavimo klausimas buvo svarstytas Transporto komisijos 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Ši komisija, konstatavusi, jog pareiškėjas nėra įvykdęs Administracijos prašymų pateikti dokumentus, pagrindžiančius ataskaitų apie keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais nuostolius duomenų teisingumą, nutarė, kad iki UAB „Juntė“ nepateiks tinkamai sutvarkytų dokumentų, siūlymas dėl UAB „Juntė“ vietinio susisiekimo maršrutų pripažinimo nuostolingais, bet visuomenei būtinais, Tarybos komitetams ir Tarybai nebus teikiamas.

Vykdydama nurodytą Transporto komisijos nutarimą, Administracija 2007 m. liepos 12 d. raštu Nr. (8.27)SD1-2190 prašė pareiškėją iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. pateikti pagal kiekvieną aptarnaujamą maršrutą duomenis apie reikalingų transporto priemonių skaičių, jų talpą, esant galimybei – ir keleivių srautą. UAB „Juntė“ prašymo dėl nuostolių kompensavimo 2007 m. birželio ir liepos mėnesiais klausimą Transporto komisija svarstė posėdyje, vykusiame 2007 m. rugsėjo 7 d., į kurį pareiškėjas buvo kviestas. Posėdyje Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja L.

M. pateikė informaciją apie pareiškėjo autobusuose netinkamai keleiviams pardavinėjamus bilietus, autobusuose įrengtų kasos aparatų netinkamas programas, netikslius finansinės atskaitomybės duomenis, o Transporto komisijos pirmininkas P. N. – apie tai, kad pareiškėjas vis dar nėra pateikęs reikalaujamų dokumentų. Transporto komisija nutarė Tarybai neteikti svarstyti klausimo dėl UAB „Juntė“ maršrutų nuostolių kompensavimo iki nebus pateikti dokumentai, leidžiantys nustatyti pareiškėjo patiriamus nuostolius. Po šio Transporto komisijos posėdžio pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 19 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti sąrašą dokumentų, reikalingų klausimo dėl vietinio susisiekimo maršrutų pripažinimo nuostolingais, bet visuomenei būtinais, nagrinėjimui, bei kitus reikalavimus.

Įvertinus ginčo laikotarpiu Administracijai pateiktas ataskaitas ir prie jų pridėtus dokumentus, buvo matyti, kad pareiškėjo pateikti dokumentai ir pažymos neatitiko Kompensavimo tvarkos priede patvirtintos formos. Taip pat UAB „Juntė“ vadovas pateikė ne visus buhalterinės apskaitos dokumentus, nurodydamas, kad tokia situacija susidarė dėl buvusių vyriausiųjų finansininkų aplaidumo ir kaitos. Įvertinus pakartotiniam tikrinimui pateiktus 2006 m. sausio – balandžio mėnesių savikainos apskaičiavimus, ataskaitas apie su nuolaida parduotus bilietus, kelionės lapus, įsakymus dėl kuro sąnaudų, maršrutų atstumų, prekių pirkimo sąrašus, kasos operacijų žurnalus ir kitus dokumentus, tikrinimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjas nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, leidžiančių nustatyti duomenų teisingumą, o pakartotiniam tikrinimui pateiktų 2006 m. sausio – balandžio mėnesių ataskaitų ir apskaičiavimų duomenys perrašyti, taisyti ir netikslūs. Išanalizavus papildomai pateiktų 2006 m. gegužės – liepos mėnesių ataskaitų duomenis, buvo nustatyta, kad duomenys apie planuotus ir nutrauktus reisus, transporto priemonių ridas, o tuo pačiu – ir apie nuostolius, apskaičiuoti netiksliai. Buvo patikrinti pareiškėjo atlikti skaičiavimai ir Administracijos motyvuotai konstatuota, jog UAB „Juntė“ pateikti nuostolių apskaičiavimai netikslūs ir nepagrįsti, todėl iš UAB „Juntė“ pateiktų apskaičiavimų nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti, kuris maršrutas yra nuostolingas ar pelningas. Aplinkybę, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir rengė finansinės atskaitomybės duomenis, patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys.

Apibendrinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu tinkamų bei pakankamų duomenų ir dokumentų, leidžiančių Administracijai, Transporto komisijai įsitikinti pateiktų ataskaitų duomenų teisingumu, nustatyti, kokios faktiškai pajamos per mėnesį buvo surenkamos iš keleivių, kokias pagrįstas išlaidas vežėjas patyrė maršrutuose bei kitus Kompensavimo tvarkos 5 punkte nurodytus formulės sudedamųjų dalių dydžius, Savivaldybės institucijoms nepateikė. Dėl šios priežasties atsakovas objektyviai neturėjo galimybių priimti sprendimo, kad visi maršrutai ar kai kurie iš jų, kuriais keleivių vežimą vykdo UAB „Juntė“, visuomenei buvo būtini, tačiau vežėjams nuostolingi.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo Savivaldybės veiklą ginčo laikotarpiu nagrinėjant UAB „Juntė“ prašymus dėl nuostolių kompensavimo pripažinti neteisėta. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iš būtinųjų savivaldybės viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – buvimo, skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nebuvo tenkinti ir skundo išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas UAB „Juntė“ padavė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 31–35), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priteisti iš Panevėžio rajono savivaldybės žalą 68 667,65 Lt, palūkanas, bei advokato paslaugų išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas neišnagrinėjo 2004 m. rugsėjo 21 d. sutarties. Pažymi, kad Panevėžio rajono savivaldybė pažeidė daugybę įstatymų į minėtą sutartį neįrašiusi punkto dėl nuostolingų maršrutų, nes Savivaldybė, sudarydama sutartį, turėjo vadovautis Kelių transporto kodeksu, kuriuo įpareigojama nustatyti šalių finansinius santykius. UAB „Juntė“ nurodo, kad teismas turėjo vadovautis tik FNTT išvada. Aiškino, kad Panevėžio rajono savivaldybė pažeidė VAĮ, nes neįteikė jam prašymo priėmimo faktą patvirtinančio dokumento, todėl 120 raštų yra niekiniai. Taip pat pažymėjo, kad nuostolingų maršrutų kompensavimo teisės aktą sukūrė Europos Sąjunga 1969 m. ir papildė 1991 m. aukštos kvalifikacijos specialistai, tačiau jis jokiu būdu nesuteikia teisės rajonų savivaldybėms jo nevykdyti ar savaip interpretuoti. Teigia, kad teismas pažeidė Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 dalį ir 171 straipsnį, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnį, Susisiekimo ministro įsakymą Nr. 3-154, VAĮ 19, 22 straipsnius ir 28 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 33, 48 straipsnius.

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybė atsiliepime su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nesutinka ir prašo pareiškėjo UAB „Juntė“ apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, jog nesutinka su apelianto teiginiu dėl 2004 m. rugsėjo 21 d. sutarties ir teigia, jog Kelių transporto kodekse numatyta, kad jei dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo vežėjai patiria nuostolius, jie yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokia tvarka buvo patvirtinta Susisiekimo ministro 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-154. Minėtos tvarkos 3 punkte buvo numatyta, kad vežėjams patirti nuostoliai yra kompensuojami savivaldybės institucijai nustačius, kad maršrutai yra nuostolingi vežėjui ir sudarius su vežėjais visuomenės aptarnavimo sutartis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nebuvo privaloma į sutartį įrašyti nuostatas dėl nuostolingų maršrutų.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Panevėžio rajono savivaldybė pažeidė VAĮ, nes neįteikė apeliantui prašymo priėmimo faktą patvirtinančio dokumento, dėl ko 120 raštų yra niekiniai. Paaiškina, kad minėti raštai nebuvo apelianto nei apskųsti teismui, nei pripažinti niekiniais ar negaliojančiais, todėl teigti, kad teismas negalėjo jais remtis, negalima. Pažymi, jog minėtos tvarkos 3 punkte yra aiškiai pasakyta, kad teisė nustatyti, ar maršrutas yra nuostolingas, suteikta tik savivaldybės institucijoms ar jų įgaliotoms įstaigoms, išduodančioms vežėjams leidinius vežti keleivius, bet ne jokiai kitai institucijai.

Nurodo, kad LVAT administracinėje byloje Nr. AS822-121/2011 konstatavus, jog yra suėjusi senatis dėl atsakovo veiksmų teisėtumo sprendžiant nuostolingų maršrutų kompensavimo klausimą, o Panevėžio apygardos administraciniam teismui byloje nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo, negalima spręsti klausimo ir dėl žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo teisė į žalos, kurią sudaro įmonės patirti dėl keleivių vežimo savivaldybės patvirtintais maršrutais nuostoliai, atlyginimą.

Pareiškėjas skundu prašė priteisti iš Panevėžio rajono savivaldybės 68 667,65 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad žalą sudaro jo patirti keleivių vežimo savivaldybės patvirtintais maršrutais nuostoliai nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. Su pareiškėju Panevėžio rajono savivaldybė buvo sudariusi Keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais sutartis: 2000 m. gruodžio 29 d. sutartį Nr. 6 su 2003 m. gruodžio 31 d. papildomu susitarimu Nr. 3/31-404, 2004 m. rugsėjo 20 d. sutartį Nr. S1-253 su 2006 m. vasario 14 d. papildomu susitarimu Nr. S1-53 ir 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. S1-821. Nurodė, kad nuostolius patyrė dėl Tarybos nustatytų sumažintų tarifų veždamas keleivius patvirtintais vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (Panevėžys – Šilagalys, Panevėžys – Uliūnai, Panevėžys – Ramygala, Panevėžys – Mikėnai, Panevėžys – Daniūnai, Panevėžys – Žiemiai, Panevėžys – Vadokliai ir Panevėžys – Šilaičių kapinės). Pareiškėjas nuo 2004 m. rugsėjo 11 d. prašė nutraukti nuostolingą maršrutą Panevėžys – Daniūnai, tačiau Transporto komisija 2005 m. balandžio 21 d. posėdyje nusprendė pratęsti dviem mėnesiams keleivių vežimą nuostolingu maršrutu. Keleivių vežimas buvo nutrauktas tik 2007 m. rugpjūčio mėnesį. UAB „Juntė“ teisę užsiimti keleivių vežimu turėjo iki 2007 m. lapkričio mėnesio.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, nes valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pareiškėjas savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindžia vietos savivaldybės įgaliotų institucijų neteisėtais veiksmais neišmokant kompensacijos už nuostolius, susidariusius dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei. Teigia, kad Taryba 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T484 nepagrįstai sumažino keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais tarifą iki 0,15 Lt už kilometrą, po pareiškėjo kreipimosi 2004 m. rugsėjo 11 d. nenutraukė nuostolingo maršruto Panevėžys – Daniūnai, nors ir pripažino kad jis nuostolingas, bet visuomenei reikalingas, į 2004 m. rugsėjo 20 d. sutartį Nr. S1-253 neteisėtai neįtraukė sąlygų dėl nuostolingų maršrutų kompensavimo, vilkino sprendimų dėl nuostolių kompensavimo priėmimą, nepagrįstai reikalavo vis naujų duomenų iš pareiškėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktą, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnį, Kelių transporto kodekso 171 straipsnį (2002 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. IX-790 redakcija), savivaldybių institucijos, vykdydamos savivaldybei priskirto savarankiško keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimą, užtikrina būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą visuomenei nors ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis. Savivaldybių institucijos vežėjus visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti parenka konkurso tvarka ir su konkurso nugalėtojais ne ilgiau kaip 5 metams sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis. Tvarką, nustatančią vežėjų nuostolių, patirtų vežant keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais kompensavimą, kompensacijų apskaičiavimą ir jų mokėjimą reglamentavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-154 patvirtinta Kompensavimo tvarka, galiojusi iki Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 patvirtino Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtintoje Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) buvo nustatytos vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo, visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo taisyklės. Tvarkos 38 punktas išvardino pagrindines sutarties sąlygas, nustatytas Kelių transporto veiklos pagrindų įstatymo 171 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių privalo susitarti vežėjas ir vietos savivaldybės įgaliota institucija, tarp jų – vežėjo (operatoriaus) įsipareigojimas organizuoti darbą, vežti ir laikytis nustatytų tarifų (38.1 p.); paslaugų kaina ir abiejų sutarties šalių finansiniai įsipareigojimai (38.3 p.), ataskaitų ir kitų dokumentų, patvirtinančių nuostolius, patirtus vykdant visuomenės įsipareigojimus, pateikimo tvarką ir terminus ( 38.4 p.) ir kt.

Apeliacinio skundo argumentas, kad savivaldybė į sutartis su pareiškėju neįtraukdama sąlygų dėl nuostolingų maršrutų kompensavimo, netinkamai taikė Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 dalį, 171 straipsnį, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnį, Susisiekimo ministro įsakymą Nr. 3-154, Europos Sąjungos teisės aktus, kurių pagrindu priimti minėti nacionalinės teisės aktai, yra atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo su pareiškėju sudarytos 2000 m. gruodžio 29 d. sutarties Nr. 6 su 2003 m. gruodžio 31 d. papildomu susitarimu Nr. 3/31-404, 2004 m. rugsėjo 20 d. sutarties Nr. S1-253 su 2006 m. vasario 14 d. papildomu susitarimu Nr. S1-53 ir 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutarties Nr. S1-821 sąlygas ir konstatavo, kad šiomis sutartimis buvo numatytas tik lengvatinių bilietų kompensavimas. 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutarties Nr. S1-821 3.9 punkte numatyta speciali išlyga, kad savivaldybės institucijai (tarybai) nustačius visuomenei būtinus, bet vežėjui nuostolingus maršrutus, bus sudaryta su vežėju atskira visuomenės aptarnavimo sutartis.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustatė, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Patiriami dėl šių paslaugų teikimo nuostoliai vežėjams yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybių. Šiems visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti vežėjai parenkami konkurso tvarka, kuri nustatyta Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-154 patvirtintos Kompensavimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad būtinos keleivinio kelių transporto paslaugos visuomenei teikiamos nors ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis. Sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei keleivinio kelių transporto paslaugas – vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais, maršrutų organizavimo, atsižvelgdamos į savivaldybių finansines galimybes, – priima, skelbia konkursus vežėjams parinkti ir sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis su vežėjais savivaldybių institucijos.

Teisės aktų reikalavimai priimti kompetentingos institucijos sprendimus dėl būtinumo teikti keleivinio kelių transporto paslaugas, sudaryti susitarimą dėl visuomenei būtinų, bet vežėjui nuostolingų maršrutų kompensavimo konkurso būdu, specialia tvarka, yra imperatyvaus pobūdžio. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu Taryba sprendimo, kad visi ar kai kurie maršrutai, kuriais UAB „Juntė“ vykdė keleivių vežimą, yra visuomenei būtini, tačiau vežėjams nuostolingi, nebuvo priėmusi ir su pareiškėju Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje ir Kelių transporto kodekso 171 straipsnyje įvardintos sutarties nebuvo sudariusi, bei, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad savivaldybė vežėjo patirtus nuostolius galėjo kompensuoti tik remdamasi visuomenės aptarnavimo sutartimis, teisės aktų nustatyta tvarka – viešo konkurso būdu – sudarytomis tarp vežėjo ir kompetentingų įstaigų.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad į šalių 2004 m. rugsėjo 21 d. sudarytą sutartį privalėjo būti įtrauktas susitarimas dėl nuostolingų maršrutų kompensavimo remiantis tik tuo, kad tokią galimybę numato Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnis, Kelių transporto kodekso 171 straipsnis. Vien teisinių prielaidų egzistavimas yra nepakankamas nustatyti atitinkamas sutarčių sąlygas, nes byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų minėtų imperatyvių teisės aktų reikalavimus atitinkančių materialiųjų sąlygų egzistavimą sutarties sudarymo metu. Dėl šių priežasčių – kai nebuvo sudaryta visuomenės aptarnavimo sutartis, atsakovas atsisakymas tenkinti pareiškėjo 2006 m. sausio – 2007 m. rugsėjo mėnesiais pateiktus prašymus kompensuoti nuostolius nebuvo tenkinamas pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė savivaldybės institucijų veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo 2006 m. sausio 17 d. prašymą dėl tikslingumo pripažinti nuostolingais maršrutus, kuriais UAB „Juntė“ vykdo keleivių vežimą ir padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu tinkamų bei pakankamų dokumentų, kitų Kompensavimo tvarkos 5 bei 6 punktuose nurodytų duomenų, leidžiančių Administracijai, Transporto komisijai įsitikinti pateiktų ataskaitų duomenų teisingumu bei nustatyti, kokios faktiškai pajamos per mėnesį yra surenkamos iš keleivių, kokias pagrįstas išlaidas vežėjas patiria maršrutuose, nepateikė.

Pareiškėjo pateiktos ataskaitos ir suvestinės nėra pakankamos, kad būtų galima nustatyti konkrečius nuostolius kiekviename maršrute, nes nepateikti pirminiai apskaitos duomenys, buhalterinės ataskaitos apie patirtas išlaidas vežant keleivius reguliaraus susisiekimo autobusais, ataskaitos apie planuotus reguliaraus susisiekimo autobusų reisus ir jų faktišką įvykdymą, maršrutų ridą, nulinę ridą, faktiškai iš keleivių surinktas pajamas (kasos aparatų mėnesinės ataskaitos pagal kiekvieną maršrutą), kelionės lapai, įsigytų atsargų nurašymo dokumentai, buhalterinės apskaitos registrai, leidžiantys nustatyti duomenų teisingumą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo ir objektyvios galimybės priimti sprendimo, kad visi maršrutai ar kai kurie iš jų, kuriais keleivių vežimą vykdė UAB „Juntė“, yra visuomenei būtini, tačiau vežėjams nuostolingi.

Pirmosios instancijos teismo ištirtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti. Aplinkybė, kad savivaldybės administracija 2005 m. kovo 1 d. rašte Nr. (8.27)SD1-389 nurodė, jog maršrutas Panevėžys – Daniūnai nepelningas pareiškėjui, tačiau būtinas visuomenei, nėra pakankama Tarybos sprendimui dėl maršruto pripažinimo nuostolingu priimti, nes, kaip jau buvo minėta, toks sprendimas turi būti grindžiamas Kompensavimo tvarkos 5 ir 6 punkte nurodytais duomenimis. Be to, pagal Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarką, vietos savivaldybės įgaliotai institucijai priėmus tokio pobūdžio sprendimą, visuomenės aptarnavimo sutartis yra sudaroma tik su vežėjais, laimėjusiais nustatyta tvarka organizuotą vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkursą.

Kai nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, nėra vienos iš esminių žalos atlyginimo sąlygų, tuo pačiu nėra pagrindo ją priteisti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tirti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo reikalaujamo žalos atlyginimo dydžiu, taip pat ir Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus vyriausiosios specialistės 2010 m. balandžio 7 d. pateiktos Specialisto išvados Nr. 5-5/32 „Dėl UAB „Juntė“ ūkinės finansinės veiklos“. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams ir iš naujo jų nekartoja, pažymi, kad apeliantas savo skunde nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Kaip jau buvo minėta, administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo pareiškėjui tenka pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamos bylos ypatybė yra ta, kad įrodinėjant savivaldybės institucijų neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė sprendimų nepriėmimu dėl to, kad pareiškėjas nevykdė reikalavimų pateikti reikiamus duomenis, pareiškėjui tenka pareiga lygiagrečiai įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. pateikė Kompensavimo tvarkos 5 ir 6 punkte nurodytus tinkamus ir pakankamus duomenis. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į nuostolių kompensavimą, pats privalėjo veikti teisės aktuose numatytu būdu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine tvarka tokių faktų neįrodė (ABTĮ 57 str.). Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėjas neigė pareigą pateikti atsakovo pagrįstai reikalaujamus duomenis, tokiais veiksmais perkeldamas sau neigiamų pasekmių riziką.

Kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegijai detaliau nenagrinėja, nes jie nėra reikšmingi ir neturėtų įtakos teismo sprendimu padarytų išvadų pagrįstumui. Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias keleivių vežimo nuostolingais maršrutais kompensavimo sąlygas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juntė“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė