f4ad979a-9a12-4f87-9302-e53ad45d37b1 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1323-428/2016Proceso Nr. 3-62-3-03181-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 73(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. J., A. M., L. V., E. G., K. M., G. S., V. G., V. R., M. Ž., A. M. skundÄ atsakovui Alytaus pataisos namams dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjai skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Alytaus pataisos namų neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 (b.l. 2-12).PareiÅ¡kėjai skunde nurodė, jog ginčo laikotarpiu vykdė tarnybÄ Alytaus PN. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. buvo sumažintas pareiÅ¡kėjų darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientus ir nustatytus priedų už suteiktas kvalifikacines kategorijas dydžius.

Taip pat prašė priteisti darbo užmokesčio dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismÄ su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo skirtumo priteisimo. PareiÅ¡kėjų nuomone, spręsdamas ginÄÄ dėl tarnybinių laipsnių (rangų) pagal analogijÄ teismas turėtų taikyti 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategorijÄ sumažinimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, nuostatas, todėl priedų už tarnybinį rangÄ koeficiento sumažinimas taip pat turi bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas.

Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, analogijos su antikonstituciniu pripažintu pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategorijÄ sumažinimu nepakanka įrodyti, jog priedų už rangus sumažinimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis teisę į teisingÄ apmokėjimÄ , prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl pakartotinio iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar priedų už rangus sumažinimas laikytinas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepimo į skundÄ nepateikė ir neiÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijos dėl pareiÅ¡kėjų pateiktų reikalavimų, nors Kauno apygardos administracinio teismo 2016-06-02 nutartimi buvo įpareigotas iki 2016-06-16 pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjų skundÄ .Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, sumažinus pareiginės algos koeficientÄ bei priedÄ už kvalifikacinę kategorijÄ .Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai – Alytaus pataisos namų pareigÅ«nai, kreipėsi į teismÄ , reikalaudami priteisti dalį darbo užmokesčio, kuris jiems 2009 – 2013 metais buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjai ginčo laikotarpiu ėjo statutinių valstybės tarnautojų pareigas. Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų darbo užmokestį, Alytaus pataisos namų statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas. Pagal šio įstatymo 23 straipsnį valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Statuto 42 straipsnyje (2008-07-17 redakcija) buvo nustatytas pareigÅ«nų darbo užmokestis, jo sudėtinės dalys, mokėjimo tvarka, priedų už turimus pareiginius laipsnius apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai.Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009-05-01) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo.

Nuo 2009-08-01 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , sumažinant 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Statuto 42 straipsnio (Å¡io straipsnio 2003-05-21 redakcija) pakeitimo įstatymÄ ir Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , kuriuo 1 straipsniu (įsigaliojusiu nuo 2009-08-01) pakeitė Statuto (2008-11-25 redakcija) 41 straipsnio 4 dalį, kuria sumažino priedus už kvalifikacinę kategorijÄ .

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjams nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai. Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016-03-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016).

Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjų teisinė padėtis ar jų teikiami argumentai šioje byloje nėra išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimÄ , 2014-04-16 sprendimÄ bei 2015-11-19 nutarimÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), jame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ Å¡io įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Darytina iÅ¡vada, kad Konstituciniam Teismui 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui GrÄ Å¾inimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl skundas Å¡ia reikalavimo apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo sumažinus priedo už rangÄ dydį.PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį dėl sumažinto priedo už rangus laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.Šį savo teisės pažeidimÄ pareiÅ¡kėjai sieja ta aplinkybe, jog nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

į darbo užmokestį įskaičiuojamas priedas už rangÄ (anksčiau – priedas už pareiginį laipsnį) nebuvo padidintas, kaip buvo numatyta įstatymų leidėjui 2008 m. lapkričio 6 d. priėmus Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymÄ Nr. X-1791. Kaip aukščiau minėta, pareiÅ¡kėjų teisinę padėtį nustato Statutas. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631) redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) priėmimo, Statuto 42 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyti tokie priedų už turimus pareiginius laipsnius (pagal vėlesnį teisinį reglamentavimÄ laipsniai prilyginti rangams) apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) prižiūrėtojui – 0,1 bazinio dydžio;

2) vyresniajam prižiūrėtojui – 0,15 bazinio dydžio;

3) viršilai – 0,25 bazinio dydžio;

4) jaunesniajam inspektoriui – 0,3 bazinio dydžio;

5) inspektoriui – 0,35 bazinio dydžio;

6) vyresniajam inspektoriui – 0,4 bazinio dydžio;

7) tarnybos viršininko pavaduotojui – 0,45 bazinio dydžio;

8) tarnybos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio;

9) direktoriaus pavaduotojui – 0,55 bazinio dydžio;

10) direktoriui – 0,6 bazinio dydžio;

11) generalinio direktoriaus pavaduotojui – 0,7 bazinio dydžio;

12) generaliniam direktoriui – 0,8 bazinio dydžio.2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymu (red. Nr. X-1791) (toliau – Statuto pakeitimo įstatymas) buvo priimta nauja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Statuto redakcija (1 str.), kuria buvo įtvirtinti bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų tarnybiniai rangai (16 str.). Minėto įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įsigaliojimÄ , numatyta, jog Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 3 straipsnio 2 dalį, (kuris reguliavo pareigÅ«no tarnybos santykių pasibaigimÄ , pareigybės panaikinimo teisinius klausimus) įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.

Statuto pakeitimo įstatymo 4 straipsnyje buvo nurodyta, jog prižiūrėtojo laipsnis prilyginamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui (1p.), vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis - pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (2p.), viršilos laipsnis - pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui (3p.), jaunesniojo inspektoriaus laipsnis - pataisos pareigūno III rangui (4p.). Iš viso numatyta 12 rangų. Statuto pakeitimo įstatymo 41 straipsnio, reglamentavusio pareigūnų darbo užmokestį, 3 dalyje buvo nurodyta, jog pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ - iki 0,2 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ - iki 0,25 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ - 0,3 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ - iki 0,35 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ - iki 0,4 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigÅ«no I rangÄ - iki 0,5 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ - iki 0,6 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ - iki 0,7 bazinio dydžio ;

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ - iki 0,8 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigÅ«no rangÄ - iki 0,9 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ - iki 1 bazinio dydžio. 2008 m. gruodžio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymÄ (Nr. XI-123), kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) 2 straipsnis, reglamentavęs įstatymo įsigaliojimo datÄ , juo nukeliant Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimÄ , iÅ¡skyrus minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 2010 m. sausio 10 d.

Tačiau dar iki Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (jam neįsigaliojus), 2009 m. gruodžio 8 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ (Nr. XI-535), kuriuo pakeitė minėto įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, ja numatydamas iki 2008 m. lapkričio 6 d. Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) priėmimo galiojusių priedų už pareiginius laipsnius dydžius pagal jų atitikmenį tarnybiniams rangams.

Minėto įstatymo 5 straipsniu jo įsigaliojimas numatytas nuo 2010 m. sausio 1 d. To paties įstatymo (Nr. XI-535) 2 straipsniu buvo įtvirtintas Statuto pakeitimo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriuo nustatyti didesni pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pareiginės algos bazinį dydį koeficientai. Palyginus įstatymo redakcijas matyti, jog minėtų koeficientų dydis atitiko 2008 m. lapkričio 6 d. Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) 41 straipsnio 3 dalyje numatytus pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientus.

Minėto įstatymo (Nr. XI-535) 5 straipsniu 2 straipsnio įsigaliojimas buvo numatytas 2011 m. sausio 1 d. Vėliau priimtais teisės aktais minėtos normos įsigaliojimas buvo atidėtas dar kelis kartus. 2010 m. birželio 30 d. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-948 (red. Nr.82-4302) 41 straipsnio 3 dalies įsigaliojimas atidėtas iki 2012 m. sausio 1 d. 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1724 (red.

Nr. 150-7039) - atidėtas iki 2013 m. sausio 1 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-118 ( red. Nr. 155-7996) - atidėtas iki 2014 m. sausio 1 d.Aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog 2009 m. gruodžio 8 d. Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu (Nr. XI-535) buvo įtvirtintas 2008 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo ( Nr. X-1791) 41 straipsnyje 3 dalyje numatytų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydžių koeficientų sumažinimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėto įstatymo (Nr. X-1791) įsigaliojimas buvo atidėtas, o 2009 m. gruodžio 8 d. Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535) 2 straipsniu sugrÄ Å¾inti Statuto pakeitimo įstatymo (Nr. X-1791) 41 straipsnio 3 dalyje numatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientai, kurių įsigaliojimas buvo kelis kartus įstatymo leidėjo atidedamas, sprendžiant šį ginÄÄ , negalima taikyti analogijos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ aptartai situacijai, nes Konstitucinio Teismo nutarime nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ir priedų už kvalifikacines kategorijas (klases) dydžiai buvo realiai sumažinti, t.y. buvo sumažinti jau kurį laikÄ galioję didesni dydžiai, pagal kuriuos valstybės tarnautojams buvo mokami tarnybiniai atlyginimai.

Konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjai didesnio darbo užmokesčio, susijusio su priedų už rangÄ koeficiento padidinimu nei iki ginčo laikotarpio, nei ginčo laikotarpiu (2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) nėra gavę (Å¡ios aplinkybės neginčija), nes teisės normos, reglamentavusios koeficientų už atitinkamus rangus padidinimÄ , įstatymui leidėjui kelis kartus atidėjus jų įsigaliojimÄ , įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d.Konkrečiu atveju, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimÄ , įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. ir prieÅ¡ jiems įsigaliojant nebuvo taikomi, apskaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjų darbo užmokestį, todėl pareiÅ¡kėjai neįgijo realiai egzistuojančios teisės už ginčo laikotarpį gauti didesnį darbo užmokestį dėl tarnybinių rangų koeficientų padidinimo vėliau įsigaliojusios normos pagrindu (ginčo bei ankstesniu laikotarpiu faktinis jų darbo užmokestis nesumažėjo), todėl jų teisės ir teisėti lÅ«kesčiai nebuvo objektyviai pažeisti.

PareiÅ¡kėjų nuomone, jų darbo užmokestis buvo neteisėtai sumažintas dėl įstatymo leidėjo neteisėtų veiksmų, t.y. apskaičiavimo už tarnybinius rangus teisinis reguliavimas buvo teisiÅ¡kai ydingas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , joje įtvirtintus konstitucinius principus, Konstitucinio Teismo suformuluotÄ doktrinÄ (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2010 m. balandžio 20 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai), tačiau pareiÅ¡kėjai nesieja nurodytų Konstitucinio Teismo suformuluotų nuostatų su ginčijamu teisiniu reguliavimu, neiÅ¡dėsto, kaip nustatant teisinį reguliavimÄ , kuriuo nustatytas toks pat, kaip ir nustatytas iki jo įsigaliojimo galiojęs priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientų teisinis reguliavimas, pažeidė pareiÅ¡kėjų skunde nurodytus konstitucinius reikalavimus įstatymų leidėjui, tik apsiriboja vien bendro pobÅ«džio teiginiais.

Kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antrojoje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Å ioje byloje kvestionuojamu teisiniu reguliavimu taip pat buvo nustatytas laikinas teisinis reguliavimas tam, kad bÅ«tų įgyvendintas vieÅ¡asis interesas, susijęs su valstybės taupymo priemonėmis valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei padėčiai. Pastebėtina, kad Å¡ioje srityje Konstitucinis Teismas yra suformavęs plačios apimties teisminę praktikÄ .

Remiantis oficialiÄ ja konstitucine jurisprudencija matyti, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai asmenys neturi absoliučių teisėtų lÅ«kesčių, kad iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų gaunamas apmokėjimas už darbÄ ar kitos socialinio pobÅ«džio iÅ¡mokos apskritai nebus mažinamos. IÅ¡imtiniais atvejais Å¡ios iÅ¡mokos gali bÅ«ti mažinamos, jei tai yra bÅ«tina siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus).

Dar daugiau, Konstitucinis Teismas taip pat yra nusprendęs, kad tam tikrų valstybės įsipareigojimų vykdymo atidėjimas, kai valstybė prisiimtų įsipareigojimų negali įgyvendinti dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieÅ¡taravo (Å¡iuo klausimu žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ). Vadinasi, valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai tam tikrų teisėtų lÅ«kesčių neįgyvendinimas dėl ekonomikos krizės gali bÅ«ti laikomas konstituciÅ¡kai pateisinamu.

Teismui nesuteikta teisė kvestionuoti, ar buvo pasirinktos pačios geriausios priemonės kilusiems sunkumams iÅ¡spręsti (ABTÄ® 3 str. 2 d.).Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teisinį reguliavimÄ , susijusį su priedo už rangÄ koeficiento dydžiu, koregavo apdairiai ir suteikė pareiÅ¡kėjams pakankamų galimybių prisitaikyti prie pasikeitusios padėties, juolab, kad įstatymų leidėjas nepakeitė esminių teisinio reguliavimo sÄ lygų. Priedas už rangÄ yra viena iÅ¡ sudedamųjų pareigÅ«nų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti visuminio darbo užmokesčio dydžio.

Tokį aiÅ¡kinimÄ pagrindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, formuojama ginčų dėl teisėtų lÅ«kesčių ribojimo srityje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja teisės gauti konkretaus dydžio darbo užmokestį (žr., 2012 m. kovo 20 d. sprendimas dėl priimtinumo P. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 13902/11). PanaÅ¡ios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose administracinėse bylose, kai dėl valstybės taupymo priemonių įgyvendinimo kyla privačių asmenų teisėtų interesų ir vieÅ¡ojo intereso suderinimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1402-520/2015).

Vadinasi, pareiÅ¡kėjų patiriamų sunkumų mastas turi bÅ«ti pripažįstamas teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe, nagrinėjant Å¡io pobÅ«džio ginčus.Teismas dar kartÄ pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ .

Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje (2002 m. liepos 5 d. redakcija) nustatyta, kad priedai už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ir kvalifikacinę kategorijÄ gali bÅ«ti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priedas už rangÄ yra viena iÅ¡ sudedamųjų pareigÅ«nų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti viso darbo užmokesčio dydžio. BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjų tarnybos santykius reglamentuoja Statutas. Kadangi įstatymų leidėjas pareigÅ«nų teisinį statusÄ nustatė specialiu įstatymu – Statutu, jų (pareigÅ«nų), kaip turinčių specifinį teisinį statusÄ , mechaniÅ¡kas sulyginimas su karjeros valstybės tarnautojais ar kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais nėra galimas.

Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju teisės aktų nuostatos nenumatė priedų už rangÄ koeficientų mažinimo ir toks mažinimas nebuvo taikytas. Ginčas vyksta tik dėl to, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjams nebuvo taikytas planuotas priedų už rangÄ koeficientų didinimas, kurio įsigaliojimas nuolat buvo atidedamas.PareiÅ¡kėjai abejonių dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tinkamai nepagrindė, todėl nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl praÅ¡yme nurodytų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs analogiÅ¡ko ginčo pobÅ«džio bylÄ (2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015). Pažymėtina, jog Å¡ios bylos ir iÅ¡nagrinėtos administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015 tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis skundo pagrindas sutampa, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo jau suformuotos teismo praktikos ( ABTÄ® 20 str. 4d.). Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjų Å¡i skundo dalis tai pat atmestina kaip nepagrįsta.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjų D. J., A. M., L. V., E. G., K. M., G. S., V. G., V. R., M. Ž., A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                             Jolanta Medvedevienė