f4acd573-0d2e-49f9-9f60-0bfdb079d93e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-4271-1102/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36948-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.2.3.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. P. ieÅ¡kinį atsakovei J. S. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovė N. P. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi su ieÅ¡kiniu atsakovei J. S. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas, turtas), asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. Nurodė, kad 2001 m. gegužės 15 d. ieÅ¡kovė sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buto pirkėja buvo tik ieÅ¡kovė, todėl tai įrodo, kad ieÅ¡kovė siekė butÄ Ä¯sigyti asmenine nuosavybe.

Nurodė, jog buto pirkimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo sudariusi santuokÄ su J. (J.) P., tačiau su sutuoktiniu kartu nebegyveno, nebevedė bendro Å«kio, tuo metu teisme vyko santuokos nutraukimo procesas. N. P. ir J. P. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus vos dviem mėnesiams nuo buto pirkimo sutarties sudarymo, o teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovės įsigyto buto. Pažymėjo, kad sutuoktinis prie buto įsigijimo finansiÅ¡kai neprisidėjo, bute niekada negyveno, į butÄ neturėjo pretenzijų, taip pat niekada neprisidėjo prie buto iÅ¡laikymo ar priežiÅ«ros nei darbu, nei pinigais.

IeÅ¡kovė už butÄ sumokėjo 4000 litų (1158 Eur) savo asmeninėmis lėšomis. Nurodė, jog J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Buvę sutuoktiniai turi bendrÄ dukterį J. S., kuri po tėvo mirties jokių pretenzijų į buto dalį neturėjo ir Å¡iuo metu neturi. Atkreipė dėmesį, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės iÅ¡ esmės nėra jokio ginčo, nes atsakovė pilna apimtimi palaiko ieÅ¡kinį, t. y. sutinka, kad jos mama (ieÅ¡kovė) butÄ Ä¯sigijo ir visada valdė asmeninės nuosavybės teise, tai buvo konstatuota ir vykusios privalomosios mediacijos metu prieÅ¡ kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

VÄ® Registrų centro duomenyse buto vienintele savininke yra nurodoma N. P.. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu butas yra apleistas, negyvenamas, jame nėra elektros, vandens, jį reikia remontuoti. N. P. planuoja butÄ parduoti, nes jame nesiruoÅ¡ia gyventi (2020 m. gruodžio 29 d. CBP-36853; b. l. 1-3). Atsakovė J. S. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog visiÅ¡kai palaiko ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir praÅ¡o teismo jį tenkinti visa apimtimi, t. y. pripažinti butÄ asmenine N. P. nuosavybe (2021 m. sausio 7 d.

DOK-4101; b. l. 21). Ieškinys tenkintinas pilnai. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.

Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Å¡iuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės N. P. santuoka su J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)(Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilniaus m. CMS) 2002 m. kovo 15 d. išduotas Ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 9). J. P. mirė (duomenys neskelbtini) (Vilniaus m. CMS (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 10). Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2020 m. rugpjūčio 6 d. duomenimis, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 3-19 (1/5 iš 28.69 kv. m), 3-88 (1/5 iš 1.91 kv. m), 3-89 (1/5 iš 1.51 kv. m), 3-90 (1/5 iš 2.93 kv. m), 3-91 (1/5 iš 15.42 kv. m), 3-92 (1/10 iš 36.47 kv. m), t. y. 13,74 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2001 m. gegužės 15 d.

Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AD-1745 pagrindu, ir nuosavybės teise yra įregistruotas ieškovės vardu (b. l. 8). Taigi, ginčo butas įgytas galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – ir ŠSK), kuris galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo CK. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai).

Nors reguliavimas tiek pagal SÅ K, tiek pagal CK iÅ¡ esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi Å¡ioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi atitinkamomis CK nuostatomis.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Taigi, byloje nustatytinos dvi aplinkybės: pirma, ar butas buvo įgytas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas, ir antra, ar buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia įgyti butÄ savo asmeninėn nuosavybėn. IÅ¡ Vilniaus m.

CMS Gimimo liudijimo, įraÅ¡o Nr. 3810, nustatyta, kad atsakovė J. S. (buv. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. P., (duomenys neskelbtini), ir N. P., gim. (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 11). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė kreipėsi į notarų biurÄ dėl tėvui J. P. priklausančios buto dalies paveldėjimo, po tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Vertintina, kad nėra kitų asmenų, be atsakovės, kurie bÅ«tų suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi. IeÅ¡kovė pateikė 2001 m. gegužės 5 d.

Pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad O. N. parduota N. P. du kambarius, su bendro naudojimo patalpomis, t. y. 13,74 kv. m., turinčius 31 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). Aukščiau nurodytas Turtas parduodamas už 4000 Lt, kuriuos Pardavėja gavo iÅ¡ Pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį (sutarties 3 punktas) (b. l. 6). IeÅ¡kovės procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes, kad ji viena įsigijo butÄ , kai jau nebegyveno su sutuoktiniu, nebevedė bendro Å«kio, už butÄ mokėjo savo asmeninėmis lėšomis, pirkdama butÄ , siekė jį įgyti savo asmeninėn nuosavybėn, ieÅ¡kovės sutuoktinis niekada negyveno bute, į jį nepretendavo, niekada neprisidėjo prie buto priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo nei pinigais, nei darbu, patvirtina atsakovės atsiliepimo teiginiai.

Atsakovei neteikiant priešingų argumentų, t. y. kad butas būtų buvęs įgytas abiejų atsakovės tėvų vardu, atsakovei prašant ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei patvirtinant, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra ginčo, kad butas yra asmenine ieškovės (atsakovės motinos) nuosavybė, vertintina, kad ieškovės ieškinyje nurodomi teiginiai yra pagrįsti. Sprendžiant dėl ginčo buto nuosavybės pobūdžio (asmeninė ar bendroji), atsižvelgtina ir į tai, kad buto pirkimo sutartis sudaryta 2001 m. gegužės 5 d., tuo tarpu ieškovės N. P. ir jos sutuoktinio J.

P. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus tik dviem su puse mėnesio. Nors Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie N. P. bei J. P. santuokos nutraukimo bylÄ ir teismas neturi galimybės nustatyti, kada buvo inicijuotas teisminis procesas, tačiau įvertinus tai, jog sutuoktinių apsisprendimas nutraukti santuokÄ neįvyksta per vienÄ dienÄ , spręstina, kad yra tikėtina, kad buto įgijimo procedÅ«ros (bÅ«sto paieÅ¡ka ir kt.) vyko tuomet, kai sutuoktiniai jau nebevedė bendro Å«kio ir negyveno santuokinio gyvenimo.

Todėl galima konstatuoti, kad butÄ ieÅ¡kovė įgijo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, turėdama aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ Ä¯gyti butÄ savo asmeninėn nuosavybėn. Vertintina, kad byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai bei prieÅ¡taravimų nebuvimas paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl santuokos metu įgyto buto pripažinimo asmenine jos nuosavybe tenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Baigus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Šiuo atveju sprendimas priimtas ieškovės naudai, tačiau atsižvelgus į atsakovės procesinį elgesį (atsakovė ieškinio patenkinimui neprieštaravo, byloje neturėjo priešingo teisinio intereso prieš ieškinyje reiškiamus reikalavimus), įvertinus tai, kad ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovės turėtos išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti. Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 3-19 (1/5 iš 28.69 kv. m), 3-88 (1/5 iš 1.91 kv. m), 3-89 (1/5 iš 1.51 kv. m), 3-90 (1/5 iš 2.93 kv. m), 3-91 (1/5 iš 15.42 kv. m), 3-92 (1/10 iš 36.47 kv. m), t. y. 13,74 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), yra N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Ä®siteisėjusiÄ sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti valstybės įmonei Registrų centrui. Teisėja Eglė Mauricė