2021-12-07 Nr. ANB-910-4-68-3-03422-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-39-788/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03422-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. spalio 16 d. nutarimu R. B. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams už tai, kad 2020 m. vasario 13 d. apie 17.43 val. Vilniuje, Viršuliškių g., vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dvipusio eismo kelyje, pažymėtame horizontaliuoju kelio ženklinimu, ketindamas toliau pasukti į kairę, apvažiuodamas spūstyje tvarkingai vienas paskui kitą važiuojančias transporto priemones, važiavo priešingos krypties eismo juosta, kuri atskirta kelio ženklinimu siaura ištisine linija, taip sukėlė pavojų eismo saugumui ir susidūrė su automobiliu „Mercedes-Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8, 9, 117 ir 119 punktus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundas netenkintas ir Institucijos 2020 m. spalio 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2020 m. spalio 16 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Institucija ir teismai neteisingai nustatė eismo įvykio priežastį, priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių padarinių, netinkamai taikė materialiosiosios teisės normas ir nepagrįstai apkaltino pareiškėją pažeidus KET 117, 119 punktus bei padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

5.2. Nesutikdamas su jam inkriminuotais KET 117, 119 punktų pažeidimais, pareiškėjas nurodo, kad Institucija ir teismai neįsigilino į šių KET punktų reikalavimus, netinkamai juos interpretavo ir padarė neteisingą išvadą, kad jie buvo pažeisti. Pareiškėjas, ginčydamas Institucijos nutarime ir teismų sprendimuose nustatytas faktines bylos aplinkybes ir dėstydamas savą įvykio versiją, teigia, kad jis, laikydamasis KET 113, 125, 128 ir 136.3 punktų reikalavimų, apvažiuodamas spūstyje arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto stovinčias transporto priemones iš kairės, prieš tai įsitikinęs, kad nekliudo kitoms transporto priemonėms, į priešpriešinio eismo juostą įvažiavo kirsdamas brūkšninę, o ne ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui nesukėlė.

5.3. Kvalifikuojant veiką kaip pavojingą vairavimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti pavojingą situaciją, t. y. KET pažeidimą, kuris priverstų kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis pažeidė KET. Byloje esančiame vaizdo įraše visa matoma kelio atkarpa yra paženklinta brūkšnine linija ir aiškiai matosi, kad pareiškėjo veiksmai nekelia pavojaus eismo saugumui, nė viena transporto priemonė nekeičia judėjimo krypties ar greičio, eismo dalyviai nesiima veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, nes tam nėra jokios grėsmės. Vaizdo įrašas rodo tik transporto priemonės judėjimą iki eismo įvykio, tačiau neįrodo nei padaryto KET pažeidimo, nei sukeltos pavojingos situacijos.

5.4. Pareiškėjo teigimu, eismo įvykio kilimą lėmė ne jo, o automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojo T. S. (T. S.) veiksmai, pažeidžiantys KET 101 ir 102 punktų reikalavimus, t. y. jis, prieš pradėdamas važiuoti ir įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos – automobilių stovėjimo aikštelės, neįsitikino, kad tai yra saugu, staiga įvažiavo į kelią, sukeldamas pavojingą situaciją, ir nedavė kelio pareiškėjo vairuojamam automobiliui, dėl to neišvengiamai įvyko susidūrimas.

5.5. Apylinkės teismas neanalizavo T. S. kaltės klausimo, tik pažymėjo, kad teoriškai dėl eismo įvykio yra galima ir abipusė kaltė, o apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Institucijos nutarimu nėra konstatuota, jog pareiškėjas yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, nustatyta, kad jis sukėlė pavojų eismo saugumui ir susidūrė su kitu automobiliu. Tačiau teismai neįvertino esminės aplinkybės, kad, priešingai nei T. S., pareiškėjas vairavo automobilį pagrindiniu keliu ir įvertino visas aplinkybes, kad nebūtų kliudoma pirmenybę turintiems eismo dalyviams. Taigi, nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių pasekmių.

5.6. Institucija ir teismai neteisingai vertino bylos aplinkybes, nenurodė, kokią pavojingą situaciją sukėlė pareiškėjo vairuojamas automobilis ir kuo ji pasireiškė. Be to, nors apylinkės teismas pašalino aplinkybę dėl ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimo, liko neaišku, kokį KET punktą pažeidė pareiškėjas, kirsdamas brūkšninę kelio ženklinimo liniją.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Marius Lisauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Atsiliepime į prašymą nurodoma, kad Institucijos pareigūnas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė būtinuosius administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, o apylinkės ir apygardos teismai objektyviai bei visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundus ir pagrįstai Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

7. Nukentėjusysis T. S. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Nukentėjusysis atsiliepime į prašymą nurodo, kad prašyme yra dėstoma netiesa ir bandoma suklaidinti teismą, nors pareiškėjas akivaizdžiai padarė pažeidimą, dėl kurio buvo sukelta avarinė situacija ir įvyko avarija. Institucija ir teismai išnagrinėjo pareiškėjo paaiškinimus, įvertino visą situaciją ir nustatė, kas pažeidė KET. Nukentėjusysis pažymi, kad dėl eismo įvykio šioje byloje yra davęs parodymus, jo pozicija nesikeičia, ir prašo jais vadovautis.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. prašymas netenkintinas.

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų

9. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Šios nuostatos iš esmės reiškia reikalavimą bylą nagrinėti tik dėl tų asmenų, kuriems yra administracinio nusižengimo protokolu inkriminuojamas administracinio nusižengimo padarymas, suformuluojamas kaltinimas, taigi teismas gali spręsti tik dėl jų kaltės ir dalyvavimo darant administracinius nusižengimus. Dėl kitų asmenų sprendimas negali būti priimamas, taip pat teismas turi vengti formuluočių, kuriomis konstatuojama kitų asmenų kaltė padarius administracinį nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2021).

10. Paduotame pareiškime atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas teigia, kad institucija ir bylą nagrinėję teismai neanalizavo T. S. kaltumo dėl kilusio eismo įvykio klausimo. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 9 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo protokolas buvo surašytas tik R. B., todėl T. S. kaltumo padarius administracinį nusižengimą klausimas yra paliktinas nenagrinėtas kaip peržengiantis šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas.

11. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-34-303/2019, 2AT-23-489/2020 ir kt.). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis į priešpriešinio eismo juostą įvažiavo kirsdamas brūkšninę, o ne ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui nesukėlė, nėra atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo

12. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Dėl to ANK 420 straipsnio 1 daliai taikyti, kai veika padaroma įvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, neturi teisinės reikšmės tai, ar dėl įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, kilo eismo įvykis ir kuris eismo dalyvis dėl jo kaltas. Svarbu tik tai, kad įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, sukeltų pavojingą situaciją. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B., vairuodamas automobilį dvipusio eismo kelyje, pažymėtame horizontaliuoju kelio ženklinimu, apvažiuodamas spūstyje tvarkingai vienas paskui kitą važiuojančias transporto priemones, važiavo priešingos krypties eismo juosta, kuri atskirta kelio ženklinimu siaura ištisine linija, taip pažeidė KET 4, 8, 9, 117 ir 119 punktų reikalavimus, sukėlė pavojų eismo saugumui ir susidūrė su T. S. vairuojamu automobiliu. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie teismų neišsamiai atliktą įrodymų vertinimą ar kitus procesinius pažeidimus, lėmusius neteisingų procesinių sprendimų priėmimą.

13. Nors pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus, motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodydamas, kad šalina ištisinės linijos kirtimo aplinkybę kaip juridiškai nereikšmingą (nesant atitinkamo įrašo rezoliucinėje dalyje), tačiau iš to negalima daryti išvados, kad Institucijos nutarime faktinės padarytų pažeidimų aplinkybės nurodytos neteisingai. Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl esminės teismo išvados pagrįstumo, t. y. kad pirmiau nurodyti R. B. veiksmai vairuojant automobilį atitinka objektyviuosius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius. Pagal teismų nustatytas aplinkybes būtent R. B., esant automobilių spūsčiai, keldamas pavojų eismo saugumui, vairavo automobilį įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir tai neabejotinai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių įvyko eismo įvykis. R. B. padarytų KET pažeidimų turinys rodo tyčinį jų pobūdį, taigi jo veiksmai atitinka ir subjektyviuosius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad pagal pareiškime atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo nesutikti su Institucijos ir teismų padaryta išvada, kad R. B. veikai taikytina ANK 420 straipsnio 1 dalis, o pareiškimas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. spalio 16 d. nutarimą, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nepakeistą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Olegas Fedosiukas