2020-01-08 Nr. AB-464-3-61-3-03087-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-19-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03087-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. spalio 1 d. raštais, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr.(6.5)I-5101 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2019 m. liepos 18 d. skundo dalį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų“; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. skundą GP-1897; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 priedo 2.5 papunkčio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 4) kreiptis į atitinkamas teisėtvarkos institucijas, siekiant įvertinti VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus ir jų darbuotojų galbūt padarytus neteisėtus veiksmus; 5) apklausti teismo posėdyje VSDFV Vilniaus skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus specialistę V. N. ir jos kolegę, kurios 2017 m. gruodžio 11 d. tyčia / netyčia suklaidino pareiškėją, bei VSDFV direktorę J. V. ir vyr. specialistę N. S.; 6) išreikalauti iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens medžiagą, reikšmingą administracinei bylai išnagrinėti; 7) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE_SPI-23614 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“; 8) atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimui Nr. PE_SPI-23614 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ apskųsti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE_SPI-23614 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ ir atnaujinti praleistą terminą šiam sprendimui apskųsti, likusią skundo dalį priėmė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi ištaisė 2019 m. spalio 8 d. nutartyje padarytus apsirikimus – nutarties antro puslapio penktoje pastraipoje nurodytą neteisingą VSDFV sprendimą (2019 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. PE_SP1-13614 vietoj 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. PE_SPI-236149).

Pareiškėjas 2019 m. spalio 25 d. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nepriimtų skundo reikalavimų (t. y. 7 ir 8 reikalavimų) atžvilgiu bylos dalį sustabdyti arba pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti iš dalies ar panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją per 7 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti šiuos atskirojo skundo trūkumus: 1) aiškiai suformuluoti reikalavimus apeliacinės instancijos teismui dėl skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties – nurodyti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo datą; 2) išdėstyti aplinkybes, su kuriomis pareiškėjas sieja skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą; 3) nurodyti asmens kodą, kitų proceso dalyvių pavadinimus ir adresus, o jei žinoma – ir elektroninio pašto adresus, telefonus, pageidavimą dėl procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis bei dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka, taip pat nurodyti prie atskirojo skundo pridedamų dokumentų sąrašą. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad, jei pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties dalimi, kuria nepriimti nagrinėti jo skundo reikalavimai, tai jis yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą šiai nutarčiai apskųsti, todėl pareiškėjui pasiūlyta teikti prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2019 m. spalio 8 d. teismo nutarties pateikti.

Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 19 d. prašyme dėl terminų atnaujinimo paaiškino, kad, 2019 m. spalio 10 d. gavęs 2019 m. spalio 8 d. teismo nutartį ir susipažinęs su jos turiniu, pastebėjo, kad šioje nutartyje nurodytas jam nežinomas sprendimas. Pareiškėjas tą pačią dieną susisiekė su teismo posėdžio sekretore, siekdamas gauti paaiškinimą, tačiau jam tik buvo nurodyta, kad gali nutartį skųsti taip, kaip joje parašyta. Pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. gavo 2019 m. spalio 11 d. teismo nutartį, kuria ištaisomas rašymo apsirikimas 2019 m. spalio 8 d. nutartyje. Kadangi pareiškėjui nebuvo suteikta jokia informacija dėl anksčiau aptartos situacijos, jis negalėjo tinkamai ir laiku apskųsti 2019 m. spalio 8 d. nutartį. Tokia galimybė atsirado tik gavus 2019 m. spalio 11 d. teismo nutartį, nes, pareiškėjo nuomone, nutartis, kuri priimta ne tuo pagrindu ir kurioje nėra ištaisyti rašymo apsirikimai dėl atsakovo, sprendimo, sprendimo pavadinimo, numerio ir priėmimo datos, negali įsiteisėti. Be to, kadangi pareiškėjas 2019 m. spalio 8 d. nutartį gavo 2019 m. spalio 10 d., ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 18 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas gavo 2019 m. spalio 11 d. nutartį, todėl jam nebeliko laiko šią nutartį apskųsti. Pareiškėjo vertinimu, terminas 2019 m. spalio 8 d. nutarčiai apskųsti buvo praleistas nežymiai (tik 7 dienomis), o nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos objektyviomis.

Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 19 d. taip pat pateikė atskirąjį skundą su ištaisytais trūkumais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. V. prašymo atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties ir atsisakė priimti šį atskirąjį skundą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE_SPI-23614 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ ir atnaujinti praleistą terminą šiam sprendimui apskųsti, pareiškėjui įteikta 2019 m. spalio 10 d. Paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą dėl šios nutarties buvo 2019 m. spalio 17 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė 2019 m. spalio 25 d., t. y. žymiai praleidęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties apskundimo terminą.

Teismas pareiškėjo nurodytų priežasčių, su kuriomis jis siejo termino atskirajam skundui paduoti praleidimą, nelaikė svarbiomis. Pažymėjo, kad 2019 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo skundo reikalavimai nepriimami – nurodyta skundžiamo sprendimo data, numeris, jį priėmęs subjektas („Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE_SPI-23614 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“) – būtent tai, ką pats pareiškėjas nurodė šalindamas skundo trūkumus. Taigi pareiškėjas tikrai turėjo suprasti, kurio reikalavimo teismas nepriėmė ir kodėl. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 11 d. teismo nutartį gavo 2019 m. spalio 18 d., nagrinėjamu atveju taip pat nėra reikšminga, nes pareiškėjas neprivalėjo gauti šios nutarties tam, kad galėtų pateikti atskirąjį skundą dėl 2019 m. spalio 8 d. nutarties. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių kitų priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku pateikti atskirąjį skundą dėl pastarosios nutarties.

III. Pareiškėjas J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti 2019 m. spalio 25 d. atskirąjį skundą su 2019 m. lapkričio 19 d. patikslinimais.

Pareiškėjas pakartoja 2019 m. lapkričio 19 d. prašyme atnaujinti terminus nurodytas aplinkybes ir argumentus, toliau išdėsto savo nesutikimo su 2019 m. spalio 8 d. teismo nutartimi motyvus. Mano, kad teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, pažeidė teisėtumo ir proporcingumo principus, palikdamas galioti netinkamu teisiniu pagrindu priimtą 2019 m. spalio 8 d. nutartį. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo žymiai praleistas, kadangi šiuo atveju praėjo tik 7 dienos, bei pastebi, kad teismas tokio savo vertinimo nemotyvavo. Pareiškėjo įsitikinimu, termino praleidimą lėmė ekstraordinarios, objektyvios priežastys – teismo posėdžio sekretorė neatsakė į jo klausimą apie nutartyje padarytus apsirikimus, kurie turėtų būti ištaisyti. Be to, pareiškėjas nepritaria teismo išvadai, jog pareiškėjas tikrai turėjo suprasti, kurio reikalavimo teismas nepriėmė ir kodėl, teigia, kad pareiškėjas neprivalo spėlioti, ką teismas norėjo pasakyti, ir nėra reikšminga, kurioje nutarties dalyje padarytas apsirikimas, kadangi bet koks apsirikimas turi būti ištaisytas ir tik tokiu atveju nutartis yra teisėta. Pareiškėjo įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė 2019 m. spalio 11 d. nutartį, patvirtina, kad klaidos ištaisymo klausimas buvo svarbus ir turėjo reikšmės 2019 m. spalio 8 d. nutarties apskundimui. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su rašymo apsirikimų ištaisymo svarba.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti atskirąjį skundą laikantis įstatymo numatytų atskirųjų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-670-552/2017, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-206-525/2018).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo. Tačiau tais atvejais, kai skundžiama nutartis įstatymo nustatyta tvarka priimama nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pageidaujamą skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį gavo 2019 m. spalio 10 d. (išrašas iš siuntų sekimo sistemos, II t. b. l. 57–58), taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paskutinė diena atskirajam skundui dėl šios nutarties paduoti buvo 2019 m. spalio 17 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą dėl 2019 m. spalio 8 d. teismo nutarties padavė 2019 m. spalio 25 d. (teismo žyma ant dokumento, II t., b. l. 54), t. y. 8 dienomis praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia subjektyvūs pareiškėjo pasvarstymai, kad teismo nutartis, iki kol nėra ištaisyti joje padaryti rašymo apsirikimai, nelaikytina įsiteisėjusia arba kad terminas atskirajam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo nutarties, kuria ištaisomi rašymo apsirikimai, įteikimo dienos (šiuo atveju – 2019 m. spalio 11 d. nutarties įteikimo dienos).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėjas kliūtis savalaikiai paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties sieja su šios nutarties motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodytu ginčijamu administraciniu aktu – 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. PE_SP1-13614 vietoj 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. PE_SPI-236149. Primintina, kad pareiškėjas patikslinto skundo 7 reikalavimu prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE_SPI-23614 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“, o 8 reikalavimu – atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimui Nr. PE_SPI-23614 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. V.“ apskųsti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog, kadangi 2019 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ginčijamas administracinis aktas buvo įvardytas teisingai, pareiškėjas galėjo suprasti, kurio reikalavimo teismas nepriėmė, kadangi būtent šioje nutarties dalyje suformuluojamas galutinis teismo sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 5 d. 1 p.). Pareiškėjas, manydamas, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundo 7 ir 8 reikalavimus, galėjo be jokių kliūčių per 7 dienas apskųsti 2019 m. spalio 8 d. nutartį, juolab jei manė, kad teismas jam nepalankų sprendimą priėmė jį ydingai motyvuodamas, pavyzdžiui, ištyręs ne tą administracinį aktą, tačiau pareiškėjas per šį laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų pastarajai teismo nutarčiai apskųsti. Aplinkybę, kad, 2019 m. spalio 10 d. gavęs 2019 m. spalio 8 d. teismo nutartį, pareiškėjas tą pačią dieną telefonu susisiekė su teismo posėdžių sekretore, siekdamas išsiaiškinti nutartyje pastebėtus neaiškumus, tačiau teismo posėdžių sekretorė jam nesuteikė reikiamos informacijos, pareiškėjas akcentuoja nepagrįstai, kadangi teismo posėdžių sekretorei nesuteikta kompetencija vertinti teismo procesinio sprendimo turinį.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog terminas buvo praleistas nežymiai (7 dienomis), akcentuotina, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018). Tačiau, atsakant į atskirojo skundo argumentus, paminėtina, jog šiuo atveju termino atskirajam skundui paduoti praleidimo trukmė, kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, negali būti laikoma nežymia, kadangi pats praleistas terminas tėra 7 kalendorinės dienos, t. y. pareiškėjas atskirąjį skundą teismui padavė užtrukęs dvigubai ilgiau nei įstatyme įtvirtintas terminas.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jo nurodytos termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkintinas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui paduoti ir šį skundą priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. V. (J. V.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius