f4a59307-e73d-40f8-8fa5-8e173cc56920 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3040-244/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01244-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3, 79.1, 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovei R.

C., atsakovės atstovei Dovilei Dambrauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. K. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė:Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011-04-29 raÅ¡tu Nr. A51-12359 (2.14.2.12-MP8) buvo nuspręsta, kad, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl Markučių rajono detaliojo plano korektÅ«ros norint suformuoti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie sugriuvusio gyvenamojo namo, bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ , nėra pagrindo projektuoti žemės sklypÄ sunaikinto (nugriauto) pastato pamatams eksploatuoti (b. l. 4).PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 1–3) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ Nr. A51-12359(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suprojektavimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimÄ leisti pareiÅ¡kėjai pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planÄ ir nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus.

PaaiÅ¡kino, kad skundžiamas raÅ¡tas iÅ¡ esmės yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas atsisakyti formuoti žemės sklypÄ , todėl jis sukėlė pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes. PareiÅ¡kėjos vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius. PareiÅ¡kėja nuosavybės teises į pastatÄ , kuris yra valstybinėje žemėje, įgijo 2006-10-04 pirkimo–pardavimo sutartimi.

PareiÅ¡kėja naudoja žemės sklypÄ pastatui eksploatuoti ir planuoja pastatÄ atstatyti, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl žemės sklypo, kuriame yra minėtas pastatas, suformavimo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. numatyta, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams rengiant žemės sklypų planus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o 4 p. nustatyta, kad, rengiant žemės sklypo planÄ , suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 p. numato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 str. nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundÄ (b. l. 19–26) su skundu nesutinka, praÅ¡o bylÄ nutraukti arba skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat skirti pareiÅ¡kėjai 20 000 litų baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. PaaiÅ¡kino, kad I. K. gyvenamojo namo pamatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo pagal 2006 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Registruoto sugriuvusio gyvenamojo namo (liko 7 procentai) bendras gyvenamasis plotas yra 0,00 kv. m.

Privatizavimo objektu buvo tik sugriuvusio pastato pamatai be teisės į žemės sklypus, o 2001 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad žemės sklypas nėra suformuotas ir neparduodamas. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-6928-04/2007 pagal pareiÅ¡kėjos I. K. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 12 d. raÅ¡to Nr. A51-2765-(14.6-MPD-0) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo“ panaikinimo ir įpareigojimo suformuoti žemės sklypÄ .

Å is teismas 2008 m. spalio 3 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 12 d. raÅ¡tÄ Nr. A51-2765-(14.6-MP 0) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo“ nutraukė, kitÄ pareiÅ¡kėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ , o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3827-38/2008 pagal pareiÅ¡kėjos I. K. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. PareiÅ¡kėja prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡duoti leidimÄ rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 541 patvirtintÄ Markučių rajono detaliojo plano pakeitimÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 9 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo ir priėmė nutartį, kuria apeliacinį skundÄ atmetė, o pirmos instancijos teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Nagrinėjamoje byloje keliamas reikalavimas yra toks pat, kaip ir jau iÅ¡nagrinėtose bylose, kuriose yra jau priimti ir įsiteisėję sprendimai, todėl Å¡i administracinė byla nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 2 p. Byla nutrauktina ir pagal minėto įstatymo 101 str. 1 d. 1 p., nes ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 29 d. raÅ¡te Nr. A51-12359 (2.14.2.12-MP8) nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros teisės ar pareigos.

Jis yra tik informacinio pobÅ«džio praneÅ¡imas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, kadangi jame tėra pakartotinai informuojama, kad nėra pagrindo projektuoti žemės sklypÄ sunaikinto (nugriauto) pastato pamatams eksploatuoti. Pagal Å¡ias įstatymų nuostatas buvusio (nugriauto) statinio pamatai nepriskiriami atskirų nekilnojamojo turto objektų ir statinių sÄ raÅ¡ui, todėl iÅ¡likusių nugriautų statinių pamatų, nors ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypÄ laikyti užstatytu ir parduoti jį nuosavybėn ar iÅ¡nuomoti kaip naudojamÄ Å¾emės sklypÄ .

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, jog yra registruotas tik sugriuvęs gyvenamasis namas, kurio liko 7 procentai ir kurio pagal Registre įraÅ¡ytÄ funkcinę paskirtį („gyvenamoji“) eksploatuoti negalima, nes likę pamatai neatitinka vieno iÅ¡ svarbiausio funkcinio reikalavimo, t. y. nėra sÄ lygų gyventi žmonėms, o jų naudoti pagal nurodytÄ paskirtį nėra galimybių. IÅ¡likusių nugriautų statinių pamatų, nors ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypÄ laikyti užstatytu, o naudoti pamatus pagal nurodytÄ paskirtį nėra galimybių.

PareiÅ¡kėja nesÄ Å¾iningai, pažeisdama teismo sprendimo privalomumo principus, pareiÅ¡kė skundÄ , kuriuo veikiama prieÅ¡ ekonomiÅ¡kÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ , todėl ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimÄ leisti pareiÅ¡kėjai pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planÄ . PareiÅ¡kėjos Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimÄ leisti pareiÅ¡kėjai pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planÄ buvo pareikÅ¡tas ir administracinėje byloje Nr. I-4033-602/2008.

Pastarojoje byloje Å¡is reikalavimas buvo iÅ¡nagrinėtas ir dėl jo yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo ir 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-977/2009 I. K. apeliacinį skundÄ atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja siekia, kad atsakovė suformuotų žemės sklypÄ statiniui eksploatuoti, o reikalavimÄ grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinė žemės sklypų pirkimo pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Byloje yra įrodyta, kad pareiÅ¡kėja 2006 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pastatÄ â€“ sugriuvusį gyvenamÄ jį namÄ (baigtumas 7 proc.), turintį 0,00 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 9–12).

Minėtas statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir šiuo metu priklauso pareiškėjai nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro 2006 m. spalio 16 d. pažymėjime nurodyta statinio paskirtis – gyvenamoji (b. l. 20). Gyvenamiesiems statiniams eksploatuoti formuojami namų valdos žemės sklypai. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.1 punktu jiems parduodami naudojami namų valdos žemės sklypai.

Namų valdos žemės sklypo formavimui Žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje yra nustatyti atitinkami reikalavimai. Å io straipsnio 2 ir 3 dalys numato namų valdos formavimo principus bei dydžius. Pagal Å¡i teisinį reguliavimÄ gali bÅ«ti parduodamas tik naudojamas namų valdos žemės sklypas, tai yra toks sklypas, kuris bÅ«tinas statinių iÅ¡dėstymui ir jų naudojimui, kiemui, sodui ar daržui. Tačiau Å¡ioje byloje yra nustatyta, kad sklype yra iÅ¡likę tik gyvenamojo namo pamatai, kurių statybos baigtumas yra 7 procentai.

Byloje įrodyta, kad namų valda yra iÅ¡nykusi ir pareiÅ¡kėja neturi teisių į jos atkÅ«rimÄ , nes namų valdos žemės sklypo tęstinio naudojimo pagrindų nėra. Kitų namų valdos žemės sklypo naudojimÄ patvirtinančių įrodymų taip pat nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pamatai yra žemės sklype, kuris atitinka naudojamo namų valdos žemės sklypo sÄ lygas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji siekia atstatyti statinį pagal jo paskirtį. LVAT, įvertinęs tai, kad statinio baigtumÄ sudaro 7 procentai, padarė iÅ¡vadÄ , jog statinio atkÅ«rimas reiÅ¡kia naujÄ statybÄ , nes pačių pamatų likučių kaip atskiro statinio pagal Registre numatytÄ paskirtį nėra galimybės naudoti, todėl pareiÅ¡kėja, remdamasi Taisyklių 2.4 punktu, negali įgyti žemės sklypo, nes pagal Å¡iÄ taisyklę žemės sklypas gali bÅ«ti formuojamas kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį.Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto taryba 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 541 patvirtino Markučių rajono detalųjį planÄ (b. l. 56).

Remiantis Å¡iuo detaliuoju planu ginčo statinio vietoje esanti žemė priskirta bendram naudojimui. Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Todėl nepakeitus žemės naudojimo bÅ«do į žemę, skirtÄ gyvenamajai teritorijai, pareiÅ¡kėjai priklausančio statinio vietoje negali bÅ«ti formuojamas žemės sklypas statinio statybai pagal jo gyvenamÄ jÄ paskirtį. Taigi, nepaisant skundo formuluočių skirtingumo, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja Å¡ioje administracinėje byloje iÅ¡kėlė ginÄÄ , kuris yra tapatus administracinėje byloje Nr. I-4033-602/2008 jau iÅ¡nagrinėtam ginčui, todėl administracinės bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimÄ leisti pareiÅ¡kėjai pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planÄ turi bÅ«ti nutraukta remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktu.

Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-04-29 raÅ¡tÄ Nr. A51-12359(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suprojektavimo“. Skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-04-29 raÅ¡tu (sprendimu) Nr. A51-12359(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suprojektavimo“ (b. l. 4-5) pareiÅ¡kėja pakartotinai buvo informuota, kad nėra pagrindo projektuoti žemės sklypÄ sunaikinto (nugriauto) pastato pamatams eksploatuoti.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimo, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1013/2009 konstatavo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, jog detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Apibrėžiant statinio naudojimo sÄ vokÄ nagrinėjamu atveju be pagrindo remtasi Statybos įstatymo, turinčio kitus tikslus ir reguliuojančio iÅ¡ statybos veiklos, o ne iÅ¡ teritorijų planavimo kylančius santykius, 2 straipsnio 72 dalies nuostatomis.

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), pareiškėja yra pastato – gyvenamojo namo, kurio baigtumas 7 procentai, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė (b. l. 10). Taigi, reikšmingas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymui statinio naudojimas kildintinas iš savininko nuosavybės teisės turinio (CK 4. 37 str.).

Ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raÅ¡te pagrįstai nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. nekilnojamojo turto objektais laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstrukcijai reikalingas leidimas ar patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Tačiau pagal Å¡ias įstatymų nuostatas buvusio (nugriauto) statinio pamatai nepriskiriami atskirų nekilnojamojo turto objektų ir statinių sÄ raÅ¡ui.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad iÅ¡likusių nugriautų statinių pamatų, nors ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypÄ laikyti užstatytu ir parduoti jį nuosavybėn ar iÅ¡nuomoti kaip naudojamÄ Å¾emės sklypÄ .IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nekilnojamo turto registre registruoto objekto paskirtis buvo gyvenamoji (vieno buto pastatai). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Å io Statybos techninio reglamento 5.13 punkte nustatyta, jog „gyvenamasis pastatas – pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos“, o 7.1 punktas apibrėžia vieno buto pastato sampratÄ . Tokie pastatai yra skirti gyventi vienai Å¡eimai. Å iam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai bei namų poros ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirÄ stogÄ ir įėjimÄ iÅ¡ lauko.

Taigi, teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas, o pagrindinis reikalavimas – sudaryta galimybė gyventi žmonėms.Be to, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, jog yra registruotas tik sugriuvęs gyvenamasis namas (liko 7 procentai), kurio pagal registre įraÅ¡ytÄ funkcinę paskirtį („gyvenamoji“) eksploatuoti negalima, nes likę pamatai neatitinka vieno iÅ¡ svarbiausio funkcinio reikalavimo, t. y. Å¡iuo atveju nėra sÄ lygų gyventi žmonėms, o jų naudoti pagal nurodytÄ paskirtį nėra galimybių.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-977/2009 pagal pareiÅ¡kėjos I.

K. skundÄ nurodė, kad sklype yra iÅ¡likę tik gyvenamojo namo pamatai, kurių statybos baigtumas yra 7 procentai. Byloje įrodyta, kad namų valda yra iÅ¡nykusi ir pareiÅ¡kėja neturi teisių į jos atkÅ«rimÄ , nes namų valdos žemės sklypo tęstinio naudojimo pagrindų nėra. Kitų namų valdos žemės sklypo naudojimÄ patvirtinančių įrodymų taip pat nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti, kas pamatai yra žemės sklype, kuris atitinka naudojamo namų valdos žemės sklypo sÄ lygas.Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. nustatytos sÄ lygos, kurioms esant miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams:

1) esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai;

2) žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo (amalgamacijos) planai, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas), išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai;

3) formuojamų valstybinės žemės sklypų esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimamų žemės sklypų planai;

4) esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirÄ sklypÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja negali remtis Å¡iuo teisės aktu, nes ginčo žemės sklypas neatitinka nei vienos iÅ¡ aukščiau iÅ¡vardytų sÄ lygų. IÅ¡likusių nugriautų statinių pamatų, nors ir įregistruotų nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypÄ laikyti užstatytu, o naudoti pamatus pagal nurodytÄ paskirtį nėra galimybių.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad, nesant natÅ«roje pastato, žemės sklypas jo eksploatavimui neformuojamas, o likę pamatai nėra objektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galėtų bÅ«ti suformuotas žemės sklypas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.Kadangi administracinėje byloje Nr. I-4033-602/2008 buvo atmestas pareiÅ¡kėjos reikalavimas leisti pareiÅ¡kėjai pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planÄ , pareiÅ¡kėjai pagrįstai ir teisėtai skundžiamu raÅ¡tu buvo atsisakyta patenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl Markučių rajono detaliojo plano korektÅ«ros, siekiant suformuoti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie sugriuvusiojo gyvenamojo namo, bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ .Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-04-29 raÅ¡tÄ Nr. A51-12359(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suprojektavimo“ atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 2 p., 127 str.,n u s p r e n d ė :Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimÄ leisti pareiÅ¡kėjai I.

K. pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planÄ .KitÄ pareiÅ¡kėjos I. K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                              Gintaras Dzedulionis                                                                                                                     Irena Paulauskienė                                                                                                       Liudmila Zaborovska