f4a560dc-0472-4ace-9406-a26cb4fdfef0 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI1-992-257/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02869-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 3 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl solidariai 624 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 624 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjo E. M. skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu (t. 3, b. l. 46-49).

Skunde (t. 1, b. l. 1–80) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. spalio 11 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas patalpose, kurios įrengtos negyvenamosios paskirties pastatuose, dalis patalpų įrengta netgi rÅ«siuose ir negyvenamosios paskirties pastatų cokoliniuose aukÅ¡tuose. Tualetai kamerose įrengti ne atskirose patalpose ir netgi ne izoliuoti nuo likusio kameros ploto, o tiesiog toje pačioje patalpoje kaip ir miegojimui skirti gultai bei valgymui skirtas stalas, atskirti tik simboline 1,5 m sienele, o praustuvas ir spintelė tualeto reikmenims iÅ¡kelti į gyvenamÄ jÄ kameros dalį.

IÅ¡ tualetų į kameras visÄ laikÄ sklisdavo tualeto smarvė. Buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė naudotis tualetu žmogaus orumo nežeminančiomis sÄ lygomis, t. y. atskiroje nuo gyvenamojo kameros ploto patalpoje, nestebimam kitų asmenų, esant pakankamai sanitarinio mazgo ventiliacijai. Ä® kameras nebuvo tiekiamas Å¡iltas vanduo. Visose be iÅ¡imties Å TI kamerose nebuvo ventiliacijos, nuo lubų ir sienų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaiÅ¡os. Visų kamerų lubos ir dalies kamerų sienų virÅ¡utinė dalis buvo dažytos kreidos-kalkių miÅ¡iniu, taigi nebuvo nei lengvai valoma, kaip to reikalauja teisės aktas, nei apskritai tinkama valymui.

Dalies kamerų sienos buvo tinkuotos grublėta danga, kaupiančia dulkes ir visiÅ¡kai netinkama valymui. Daugumos kamerų grindys buvo suirusio ir iÅ¡daužyto betono, taigi taip pat nebuvo lengvai valomos. Visų kamerų lubos virÅ¡ sanitarinių mazgų visuomet buvo Å¡lapios, nuo jų byrėjo tinkas, kalkės ir dažų atplaiÅ¡os. Kamerose radiatorius buvo mažas, o langai buvo viengubais stiklais, todėl ne tik žiemÄ , bet ir pavasarį bei rudenį kamerose buvo Å¡alta. Vasaros metu kamerose buvo tvanku ir karÅ¡ta, drėgmė buvo artima 100 proc.

Nesant privalomos patalpų ventiliacijos, kamerose tvyrojo drėgmė ir tualeto smarvė. Kameros nebuvo aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais ir jų į kameras neišduodavo. Kamerose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukų. Kamerų langai buvo maži, matiniais stiklais ir su grotomis, aptraukti tinklu, todėl trūko apšvietimo. Kameros neišdažytos lengvai valomais dažais, valymo ir dezinfekavimo priemonės į kameras neišduodamos, kameros nedezinfekuojamos, matėsi pelėsis.

Gultai kamerose savadarbiai, seni, per siauri ir trumpi, stovi suglausti, baldų per mažai, nėra taburečių, dėžių daiktams susidėti, ant grindų Å¡mirinėjo tarakonai, tualetinio popieriaus iÅ¡duodama per mažai, muilo, einant į duÅ¡Ä , neiÅ¡duoda, skysto muilo dozatoriai bÅ«davo tuÅ¡ti, kameros neaprÅ«pintos valymo priemonėmis ir medžiagomis. Paklodės purvinos, sudėvėtos, netinkamos naudojimui, neiÅ¡duodavo antro užvalkalo ir antros paklodės, čiužiniai neiÅ¡valyti, purvini, nėra nemokamo apatinių ir virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo.

Kalinių sveikata, atvykus į Å TI, karantine tikrinama nebuvo, nebuvo informacijos apie galimybę pasinaudoti sanitarine Å¡varykla ar galimybe gauti kokiÄ nors medicinos pagalbÄ , asmenų, pageidaujančių patekti pas gydytojus, neregistravo, duÅ¡e buvo galima nusiprausti tik kartÄ per savaitę. Buvo pažeista jo teisė į 5 m2 kameros ploto. Maitinimas buvo prastas, maisto mažai, tad jis buvo kankinamas alkiu. Be to, kadangi atskiroms kategorijoms (dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, vyrams ir moterims) nustatytos skirtingos maisto normos, jis buvo diskriminuojamas pagal socialinį požymį ir pagal lytį.

Jis nebuvo aprūpintas pajamomis, pakankamomis jam ir jo šeimai egzistuoti. Taip pat jis buvo diskriminuojamas, palyginti su nuteistaisiais, esančiais pataisos namuose, dėl pasivaikščiojimo trukmės, ilgalaikiais pasimatymais ir trumpalaikių pasimatymų trukme. Kamerose nebuvo šilto vandens, tad jis buvo diskriminuojamas moterų, į kurių kameras tiekiamas šiltas vanduo, atžvilgiu. Jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuri priėmė neteisėtus įstatymus, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, esanti netoleruotina situacija buvo žinoma, tačiau jie nesiėmė jokių priemonių teisės pažeidimams užkardyti.

Dėl to jam sutriko visavertis gyvenimas, jis patyrė stiprų dvasinį sukrėtimÄ , neviltį, pažeminimÄ , bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , liÅ«desį. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti solidariai 624 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, teismo praneÅ¡imu (t. 3, b. l. 46-49). Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (t. 3, b. l. 53-67) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad aktualiu laikotarpiu ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-11-26 pažymos Nr. 60/09-41652 dėl E. M., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-01-10 iki 2018-10-11 periodiškai buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 96 buvo laikomi 1–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,9 iki 6,31 m2, kameroje Nr. 14 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 19,6 iki 3,91 m2, kameroje Nr. 86 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,93 iki 4,45 m2, kameroje Nr. 31 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 21,2 iki 4,25 m2, kameroje Nr. 45 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,62 iki 3,69 m2, kameroje Nr. 89 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,24 iki 3,75 m2, kameroje Nr. 87 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,53 iki 3,92 m2, kameroje Nr. 46 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,11 iki 3,67 m2, kameroje Nr. 95 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,84 iki 4,38 m2, kameroje Nr. 32 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,23 iki 4,18 m2, kameroje Nr. 28 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,81 iki 4,41 m2, kameroje Nr. 3 buvo laikomas vienas ir jam teko 6,83 m2, kameroje Nr. 103 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,6 iki 4,4 m2, kameroje Nr. 64 buvo laikomi 1–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 22,3 iki 3,72 m2, kameroje Nr. 22 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,07 iki 4,06 m2, kameroje Nr. 9 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,3 iki 4,07 m2, kameroje Nr. 43 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,17 iki 3,67 m2, kameroje Nr. 19 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,81 iki 4,41 m2, kameroje Nr. 49 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 20,2 iki 5,06 m2, kameroje Nr. 24 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,43 iki 3,77 m2, kameroje Nr. 12 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,77 iki 4,33 m2, kameroje Nr. 27 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,31 iki 3,98 m2, kameroje Nr. 44 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,97 iki 4,48 m2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2, pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes minėtais teisės aktais yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Dėl san. mazgo įrengimo PareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, be to, nesant ventiliacijos, iÅ¡ san. mazgo sklido nemalonÅ«s kvapai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra.

Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Tai patvirtina ir pridedamos nuotraukos. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ .

Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).

Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu – nėra. Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai. Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018).

Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti mechaninę ventiliacijÄ , o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, tai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis nepagrįsta. Taip pat atsakovas nurodo, kad prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo san. mazgÄ Ä¯rengti kitose patalpose. Tuo pačiu nepagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl dviejų praustuvų įrengimo kameroje.

Toks įrengimas ne tik pareikalautų nepagrįstų išlaidų, bet ir dėl užimamo ploto sumažintų galimybę laisvai judėti kameroje. Kaip minėta, pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus kameroje turi būti įrengiamas praustuvas. Šių nuostatų Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra laikomasi. Kartu nurodo tai, kad san. mazgų plotas buvo pakankamas, kad būtų patogu juo naudotis (plotas matomas iš San. mazgų kamerose lentelės Nr. 62/08-168). Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui;

Å¡iukÅ¡lių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (iÅ¡duodamas): Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio bei lentynos higienos priemonėms pasidėti, tačiau Å¡ių savo argumentų nedetalizuoja, be to, nenurodo, kokia galima žala jam dėl to galėjo kilti.

Kadangi Å¡ių savo teiginių pareiÅ¡kėjas niekaip nesusieja su bÅ«tent jam galėjusia kilti žala, Å¡i skundo dalis atmestina. Be to, iÅ¡ kai kurių nuotraukų matyti, kad kamerose lentynėlės bei veidrodėliai yra. Nors lentynėlės ir veidrodėliai matomi ne visų kamerų nuotraukose, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad neįmanoma aktualiu laikotarpiu užfiksuoti visų galimai ateityje skundžiamų aspektų. Be to, galimi atvejai, kuomet lentynėlės ir veidrodėliai, siekiant prisiteisti neturtinę žalÄ , piktavaliÅ¡kai kalinamų asmenų suniokojami.

Kartu nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, pastebėję, kad lentynėlė sulaužyta ar veidrodėlis sudaužytas, arba gavę kalinamų asmenų praÅ¡ymÄ dėl sugadinto inventoriaus, pakabina naujÄ lentynėlę, veidrodėlį. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini. Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Iš 2018-03-27 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-1339 matyti, kad kameroje Nr. 64 temperatūra, apšvieta tinkama.

Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Pelėsio nėra. Iš 2018-09-04 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5747 matyti, kad kameroje Nr. 27 lempos tvarkingos. Iš 2018-11-16 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8051 matyti, kad kameroje Nr. 44 temperatūra, apšvieta, santykinė oro drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta.

Pelėsio nėra. Iš 2018-03-27 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-1339 matyti, kad kameroje Nr. 19 ir Nr. 43 temperatūra, apšvieta tinkama. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Pelėsio nėra. Iš 2017-05-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-113 matyti, kad kameroje Nr. 46 temperatūra, apšvieta, santykinė oro drėgmė tinkama.

Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Pelėsio nėra. Iš 2017-03-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 31 ir Nr. 45 apšvieta tinkama. Kameroje Nr. 45 temperatūra tinkama, kameroje Nr. 31 – per maža. Drėgmė kamerose tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kameroje Nr. 31 matomas pelėsis, kameroje Nr. 45 pelėsio nėra.

Kartu atsakovas nurodo, kad mikroklimato parametrams bÅ«dingas momentinis kintamumas, taigi, negalima konstatuoti, kad visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo laikÄ temperatÅ«ra neatitiko reikalavimų, nes tai priklauso tiek nuo lauko temperatÅ«ros, drėgmės, sezoniÅ¡kumo, tiek nuo pačių asmenų veiksmų, tai yra patalpų vėdinimo/nevėdinimo. IÅ¡ 2017-03-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-46 matyti, kad kameroje Nr. 86 pelėsis paÅ¡alintas, kameroje Nr. 87 oro temperatÅ«ra, drėgmė bei apÅ¡vieta tinkama.

IÅ¡ 2017-04-18 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 matyti, kad kameroje Nr. 87 temperatÅ«ra tinkama. Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kameroje nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pridedamos atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinės. IÅ¡ 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 matyti, kad 2018 m. (iki pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo minimose kamerose) atlikti remonto darbai kamerose Nr. 19, 12, iÅ¡ 2017-12-12 pažymos Nr. 62/08-2 matyti, kad 2017 m. atlikti remonto darbai kamerose Nr. 95, 32, 19, 12, iÅ¡ 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 matyti, kad 2016 m. atlikti remonto darbai kamerose Nr. 3, 32, 87, 103, 46.

Kitos kameros pastaraisiais metais neremontuotos, tačiau iÅ¡ nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl krentančio tinko, iÅ¡daužytų grindų, grublėtų sienų ir kitų tariamų pažeidimų, yra nepagrįsti. Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ .

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016). Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-11-28 pažymoje Nr. 60/09-41984 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Pabrėžia tai, kad kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju bÅ«du, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas).

Taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. Kartu nurodo tai, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiÅ«rÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims, esantiems kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose ar kitose patalpose nebÅ«tų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo.

Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose PareiÅ¡kėjas teigia, kad Å iaulių tardymo izoliatorius nevykdo dezinfekcijos, be to, nesudaromos sÄ lygos rÅ«pintis kamerų Å¡vara, neiÅ¡duodamos valymo priemonės. Taip pat nurodo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalinamų asmenų patiems tvarkyti kameras, todėl tuo turėtų rÅ«pintis kalinimo įstaiga. Atsakovas nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 109 punkte įtvirtinta, kad suimtieji privalo kamerose palaikyti tvarkÄ ir Å¡varÄ .

HN134:2015 37 punkte įtvirtinta, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Taigi, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose.

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis.

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planais.

Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA-1339, PA-8051, PA-1339, PA.6-113, PA.6-55, bei dezinfekcijos planai. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas neindividualizuoja savo teiginių, nenurodo, kada ir kas jam nebuvo iÅ¡duota ir kaip tai susiję su neturtinės žalos priteisimu. Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sÄ lygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tikimasi gauti detalų ir neprieÅ¡taringÄ ginčijamų laikymo sÄ lygų apraÅ¡ymÄ ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliÅ«tis.

Vien pareiÅ¡kėjo teiginiai, kuriems prieÅ¡tarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raÅ¡tus (praÅ¡ymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme bÅ«tų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr. EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Erkenov prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18152/11);

LVAT 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015). Dėl pareiÅ¡kėjo materialinio aprÅ«pinimo bei galimybės skalbtis PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo tinkamai aprÅ«pintas higienos priemonėmis, nurodo, kad vyrai diskriminuojami moterų atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad nebuvo aprÅ«pinamas indų plovikliu. Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.

Å io įsakymo 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Atsakovas nurodo, kad higienos priemonės ir t. t. pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamos vadovaujantis minėtais teisės aktais, tai įrodo pridedamos Asmeninės sÄ skaitos Nr. 48 (Resocializacijos skyriaus 2019-11-25 pažymos Nr. 61/04-2887 priedai). Taip pat atsakovas nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato indų ploviklio iÅ¡davimo, be to, nėra gauta jokių skundų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dėl jo neiÅ¡davimo.

Kad kalintys asmenys palaikytų tvarkÄ , jiems iÅ¡duodama soda. Maistinė soda puiki priemonė, suteikianti indams baltumo, sugerianti kvapus, paÅ¡alinanti neÅ¡varumus. Soda tinka arbatinukams, lėkÅ¡tėms, įrankiams plauti, ji puikiai dezodoruoja ir lengvai įveikia nuo arbatos ir kavos likusias dėmes, taip pat paÅ¡alina nemalonius kvapus iÅ¡ kanalizacijos vamzdžių. Toks valymas – ekonomiÅ¡kas ir sveikas. Maistinė soda yra perkama kaip efektyvi, saugi ir pigi priemonė, siekiant taupiai naudoti įstaigai skirtus biudžeto asignavimus, taip pat siekiant užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumÄ bei iÅ¡vengti galimų incidentų (apsinuodijimų, nusideginimų ir pan.).

Laikytina, kad Å iaulių TI kameros buvo aprÅ«pinamos indų plovimui bÅ«tinomis priemonėmis. Be to vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, XV skyriumi, suimtieji turi galimybę maisto produktų ir bÅ«tiniausių jiems reikmenų įsigyti parduotuvėje ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Indų ploviklis yra įtrauktas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvės kainoraščius.

Taip pat pareiÅ¡kėjas skundžia tai, kad jam nebuvo sudaromos tinkamos sÄ lygos skalbtis, džiovinti skalbinius. Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 priimtas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as. 2015-11-02 priimtas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo “papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as, kuriuo tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

Visa tai įvertinus konstatuotina, kad Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis. Taip pat pažymi, kad gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, kuri yra reikšminga, vertinga konkrečiam teisės subjektui, šiuo atveju – pareiškėjui.

Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamame skunde pareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečiai jo galimai patirtų nepatogumų, nedetalizuoja, kokiÄ Å¾alÄ jis patyrė, o tariamÄ skalbimo paslaugų neatitikimÄ teisės aktams abstrakčiai sieja su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga. Atkreipė dėmesį, kad tokie motyvai/reikalavimai sietini su vieÅ¡ojo intereso gynyba, tačiau pareiÅ¡kėjas nėra asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir reikÅ¡ti reikalavimus siekiant jį apginti.

Dėl netinkamų lovų Pareiškėjas nurodo, kad lovos senos, gultai savadarbiai, specialiai pagaminti taip, kad būtų nepatogu, jie per siauri ir per trumpi, be to, nurodo, kad lovos negali būti dviaukštės, skirtos dviem asmenims. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) prašymus. Iš Resocializacijos skyriaus 2019-11-25 pažymos Nr. 61/04-2887 matyti, kad pareiškėjas su prašymais ar skundais dėl netinkamo gulimo inventoriaus nesikreipė.

Kartu nurodo tai, kad jokie teisės aktai nereikalauja, jog lovos bÅ«tų vienaukÅ¡tės, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas nepagrįstas. Pažymi ir tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas ne kartÄ tikrino kamerose esantį inventorių, baldus, tačiau veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, kurie susiję su lovomis, nebuvo nustatyta. Apibendrinus, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų lovų yra abstraktÅ«s ir atmestini kaip nepagrįsti, nes yra deklaratyvÅ«s, be to, pareiÅ¡kėjas neindividualizuoja, kokia žala jam kilo dėl minėtų faktorių.

Dėl pasivaikščiojimų tvarkos bei trukmės, dėl diskriminacijos aprÅ«pinant higienos priemonėmis PareiÅ¡kėjas nurodo, kad vyrai gauna mažiau tualetinio popieriaus nei moterys, todėl yra diskriminuojami. Taip pat nurodo, kad skirtinga suimtųjų bei nuteistųjų pasivaikščiojimų trukmė, be to, jis diskriminuotas teikiant maitinimÄ â€“ jam trÅ«ko maisto, buvo kankinamas alkiu. Skundžiasi, kad higienos priemonės iÅ¡duodamos ne iÅ¡ karto. Sprendžiant klausimÄ dėl materialinio moterų bei vyrų aprÅ«pinimo pakartotinai nurodė, kad Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Šio įsakymo 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Minėto apraÅ¡o 4 punktu numatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. ApraÅ¡o 5 punkte įtvirtinta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ atvyko 2017-01-10 ir, Asmeninės sÄ skaitos duomenimis, tÄ pačiÄ dienÄ buvo aprÅ«pintas jam priklausančiomis priemonėmis, o vėliau, atvykus kitus kartus, aprÅ«pinamas tik esant kitoms ApraÅ¡e nurodytoms aplinkybėms pagal raÅ¡ytinius praÅ¡ymus.

Taigi, atsakovas veikė pagal teisės aktus. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai aprÅ«pinti higienos priemonėmis pridedami kartu su Resocializacijos skyriaus 2019-11-25 pažyma Nr. 61/04-2887. Kad higienos priemonės ir t. t. pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamos vadovaujantis minėtais teisės aktais, įrodo Asmeninė sÄ skaita Nr.

48. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad moterims iÅ¡duodama daugiau tualetinio popieriaus nei vyrams, atsakovas nurodo, kad tam tikrais atvejais subjektai gali bÅ«ti diferencijuojami ir tai nelaikoma diskriminacija. Tai, kad tam tikrais atvejais asmenys gali bÅ«ti diferencijuojami, yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo 1997-05-06 sprendime nurodyta, kad tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus.

Å iuo atveju diferenciacija pagrįsta skirtinga moterų bei vyrų fiziologija. Sprendžiant klausimÄ dėl pasivaikščiojimų nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė.

Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis Å¡iame kodekse nustatytomis normomis. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. 2018-04-16 Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-130 dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems, pastarasis įsakymas panaikintas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ ).

Pagal šį įsakymÄ suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Nurodo, kad pasivaikščiojimai vykdomi laikantis minėtų teisės normų. Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjo teiginys apie nutraukiamÄ pasivaikščiojimÄ dėl papraÅ¡ymo nuvesti į tualetÄ yra melagingas, nekonkretizuotas. PareiÅ¡kėjas nenurodo, nei kada, nei kokie pareigÅ«nai esant minėtai situacijai jo nebeparvedė tęsti pasivaikščiojimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡i skundo dalis atmestina.

Sprendžiant klausimÄ dėl maitinimo nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje asmenys maitinti vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis. Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius (įsigaliojo 2018-01-01). Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Pažymėti, kad neįmanoma individualiai kiekvienam kalinamam asmeniui sudaryti bÅ«tent jam tinkamÄ valgiaraÅ¡tį, o esant subjektyviems poreikiams, pareiÅ¡kėjas juos gali patenkinti apsipirkdamas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės skundžia ne Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus, bet patį teisinį reguliavimÄ . Atsakovas pabrėžia, kad Å iaulių tardymo izoliatorius veikia iÅ¡imtinai teisės aktų nustatyta tvarka ir nevirÅ¡ija savo kompetencijos, t. y. nekuria ir nekeičia teisės aktų.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos. Dėl kalinamų asmenų apgyvendinimo negyvenamuosiuose pastatuose Pareiškėjas nurodo, jog jis buvo apgyvendintas ne gyvenamosiose kamerose, o pastate, kuris nėra gyvenamasis, nes Registrų centro duomenimis, jis yra įregistruotas kaip negyvenamosios paskirties pastatas. Be to, dalis gyvenamųjų patalpų įrengta rūsiuose.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatÄ , priskirtÄ tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktÄ , negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, vieÅ¡bučių paskirties pastatai (vieÅ¡bučiai, moteliai ir kt.) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai – pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiÅ«ra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiÅ«ros įstaigų slaugos namai ir kita), veterinarijos gydyklų pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai (7.16 p.).

Tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiÅ¡kia, jog jame negali bÅ«ti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrÄ laiko tarpÄ ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje, tad argumentas dėl apgyvendinimo negyvenamosiose patalpose atmestinas. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų registravimas kaip negyvenamųjų atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).

Kartu nurodo tai, kad rÅ«siuose gyvenamųjų patalpų Å TI nėra. Dėl aprÅ«pinimo pajamomis bei įdarbinimo Nurodo, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas įstaigoje turėjo suimtojo statusÄ . Nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato suimtųjų privalomo įdarbinimo, o dėl socialinės paramos pareiÅ¡kėjas pats nesikreipė, tad argumentas dėl darbinių pajamų neaprÅ«pinimo ar socialinės paramos neteikimo atmestinas. Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatorius direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintu Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o 7 punkto nuostatomis, iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti: vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ ; vienkartines iki vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas paleidžiamiems iÅ¡ laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, asmeninėje sÄ skaitoje turintiems mažiau kaip vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ ; vienkartines iki vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas mirus suimtojo ar nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui, įvykus gaivalinei nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalÄ suimtajam ar nuteistajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams; iki 0,8 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio mėnesines paÅ¡alpas suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukÅ¡tosiose mokyklose; paramÄ medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, saviÅ¡vietos, kultÅ«ros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sÄ lygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų, iÅ¡mokėjus Å¡io apraÅ¡o 7.1–7.4 punktuose nurodytas paÅ¡alpas.

Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo teisė gauti piniginę iÅ¡mokÄ nėra absoliuti, nuostata, reglamentuojanti galimybę iÅ¡mokėti paÅ¡alpÄ , nėra imperatyvi, nes piniginės lėšos iÅ¡mokamos tik atsižvelgiant į turimas Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšas. Todėl administracijos veiksmai, kuomet paÅ¡alpa neiÅ¡mokama nesant fonde tam skirtų lėšų, negali bÅ«ti vertintini kaip neteisėti. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad kalinimo įstaigoje asmeniui suteikiamas pilnas iÅ¡laikymas, užtikrinami minimalÅ«s bÅ«tinieji poreikiai, tiekiamas maitinimas ir t. t.

Dėl sÄ lygų asmens higienai PareiÅ¡kėjas nurodo, kad, vadovaujantis Europos kalinimo taisyklėmis, turi bÅ«ti sudaroma galimybė bent 2 kartus per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Taip pat skundžiasi tuo, kad neturėjo galimybės pasirÅ«pinti savo higiena po sporto. Nurodo, kad aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos:

Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, į duÅ¡Ä vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad atsakovas privalo laikytis Europos kalinimo taisyklių, Å¡is jo teiginys nepagrįstas. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, dėl to Å¡ių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duÅ¡e ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

PareiÅ¡kėjas neneigė, kad pasinaudoti duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę jam buvo suteikta, o Å¡iuo metu įstatymo leidėjas įpareigojimo suteikti galimybę bent du kartus per savaitę pasinaudoti duÅ¡u nenumato. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“.

Atsakovas nurodo, kad Å TI duÅ¡e bėga karÅ¡tas vanduo. Nurodo, kad vanduo į Å TI tiekiamas iÅ¡ centralizuotų vandentiekio tinklų. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad po sporto turi bÅ«ti sudaryta galimybė nusiprausti. Atsakovas nurodo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti duÅ¡u, yra apgailestautina, bet ne tokia, kuri visiÅ¡kai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higienÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017).

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ vertinant patiriamų apribojimų proporcingumÄ .

Taip pat pažymi tai, kad kiekvienoje kameroje yra Å¡alto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rÅ«pintis savo higiena kiekvienÄ dienÄ . Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasiÅ¡ildyti. Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų PareiÅ¡kėjas skundžia Teismui, kad jam Å iaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-12-05 pažymos Nr. 60/09-42920, praÅ¡ymų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ar kitų asmenų, norinčių su juo susitikti, aktualiu laikotarpiu negauta, todėl Å¡i skundo dalis visiÅ¡kai nepagrįsta. Dėl medikų apžiÅ«ros bei sanitarinio Å¡varinimo atvykus į įstaigÄ Nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Å TI, patalpinami į trumpalaikio laikymo kameras. Å iose patalpose, be kita ko, laikantis įstatymuose nurodytų terminų, asmenys laikomi iki kol jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis Å¡varinimas.

Kaip nurodyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punkte, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra, o pagal 20 punktÄ , po medicininės apžiÅ«ros ir, jei reikia, higieninio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Nurodo, kad bylai aktualiu laikotarpiu atvykusių asmenų medicininė apžiÅ«ra vykdyta vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. birželio 19 įsakymu Nr. 1/01-157 pavirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o (su vėlesniais pakeitimais) 9 punktu bei 2018 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. 1/01-45 pavirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o 9 punktu, pagal kurį Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkas ar jį pavaduojantis darbuotojas organizuoja pavaldžius medicinos darbuotojus atlikti pristatytiems į Å iaulių tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) medicininę apžiÅ«rÄ . Kad medicininė apžiÅ«ra vykdoma, patvirtina ir Asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡ai (pirminės apžiÅ«ros lapas). Nors sanitarinis Å¡varinimas atvykusiems nėra privalomas, nurodo, kad teisė pasinaudoti duÅ¡u suteikiama visiems be iÅ¡imties.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-12-09 pažymos Nr. 20/01-5895 matyti, kuriomis datomis pareiÅ¡kėjas pasinaudojo duÅ¡u ir kuriomis atsisakė (viso atsisakė 8 kartus, pasinaudojo – 13 kartų). Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (t. 3, b. l. 46-49). Atsiliepime atsakovo atstovas (t. 1, b. l. 66-70) nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalį; valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (Ä®staiga), įstatymų nustatytais atvejais - kita institucija;

Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (Ä®staiga); atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Subjektai, atstovaujantys valstybei ir Vyriausybei teismuose, yra nustatyti Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (toliau - Nutarimas). Å io Nutarimo 3.23 papunktyje numatyta, kad kitose nei Å¡io nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo (t. y. iÅ¡skyrus bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo), kai pagal Ä®statymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, taip pat bylose dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iÅ¡ asmenų, melagingai praneÅ¡usių apie nusikalstamÄ veikÄ , melagingai įskundusių, kad asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ , davusių melagingus parodymus, melagingÄ eksperto ar revizoriaus iÅ¡vadÄ , melagingÄ specialisto paaiÅ¡kinimÄ ar iÅ¡vadÄ arba pateikusių neteisingÄ vertimÄ Å¾inant, kad jis neteisingas, kai žala buvo atlyginta, vykdant Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2punktuose nurodytus dokumentus, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinioadministravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojųneteisėtų aktų atsirado žala.

Å io nutarimo 5 punktu nutarta suteikti Å¡io nutarimo 1-4 punktuosenurodytoms institucijoms (įstaigoms) ir valstybės įmonėms visas procesines teises, nustatytasLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse atsakovui, ieÅ¡kovui, trečiajam asmeniui, ir LietuvosRespublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – teises, nustatytas atsakovui, pareiÅ¡kėjui,trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip pat teisę apskųsti teismų sprendimus, nutartis, atsisakytiskundo (praÅ¡ymo) reikalavimų ar juos pripažinti, keisti skundo (praÅ¡ymo) pagrindÄ ir (ar) dalykÄ ,perįgalioti, sudaryti taikos sutartį, perduoti bylÄ kitam teismui, gauti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir pateikti jįvykdyti.

Å io nutarimo 7 punktu nustatyta, kad Å¡io nutarimo 1-4 punktuose nurodytos institucijos(įstaigos) ir valstybės įmonės atstovauja valstybei remdamosi Atstovavimo valstybei ir Vyriausybeiteismuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d.nutarimu Nr. 497. Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių 5 punkte, be kita ko, numatyta, jog ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovÄ nustatovadovaudamiesi atstovavimÄ valstybei teismuose reglamentuojančiais teisės aktais ir valstybėsinteresų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į taisyklių 3.4 papunktyje nurodytųjuridinių asmenų nuostatus (įstatus), pavestÄ valdymo ar veiklos sritį.

Å ių taisyklių 3.4 papunktyjeyra įtvirtintas valstybės atstovo apibrėžimas: valstybės atstovas - tai teisės aktų nustatyta ar teisėsaktų nustatyta tvarka įgaliota ministerija, Vyriausybės įstaiga, įstaiga prie ministerijos, kita valstybėsinstitucija (įstaiga) ar kitas juridinis asmuo, kuriame eina pareigas valstybės tarnautojas arba dirbapagal darbo sutartį darbuotojas, atstovaujantis valstybei teisme pagal Ministro Pirmininko suteiktÄ Ä¯galiojimÄ . Kaip matyti iÅ¡ nurodytų teisės aktų, Teisingumo ministerija nėra tinkamas valstybėsatstovas bylose, kuriose žala kildinama ne iÅ¡ teismo ar teisėjo veiksmų.

Minėti teisės aktai nenustatopareigos Teisingumo ministerijai atstovauti valstybei atsakovo atstovu ar suinteresuotu asmeniubylose, kuomet žala yra kildinama ne iÅ¡ teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų. Todėl Teisingumoministerija negali pasisakyti dėl skundo argumentų, nes tai prieÅ¡tarautų nustatytam teisiniamreguliavimui. Taip pat Teisingumo ministerija informuoja, kad neturi jokios su pareiÅ¡kėjo skundu susijusios medžiagos. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (t. 3, b. l. 46-49).

Atsiliepime atsakovo atstovas (t. 1, b. l. 61-65) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atsiradusiÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ nekokybiÅ¡ko teisinio reguliavimo bei neteisėto neveikimo, kai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. spalio 11 d. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis: buvo pažeistos jo teisės bÅ«ti apgyvendintam tik apgyvendinimui skirtose patalpose, į tinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ , kamerų įrengimÄ , kamerų aprÅ«pinimÄ baldais, tinkamÄ aprÅ«pinimÄ higienos ir valymo priemonėmis, tinkamÄ materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ ir aptarnavimÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ , į pakankamÄ kamerų plotÄ , į tinkamÄ patalpų mikroklimatÄ ir higienos sÄ lygas, maitinimÄ , aprÅ«pinimÄ pajamomis, nebÅ«ti diskriminuojamam.

Su pateiktu skundu Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumoministerijos nesutinka. Kalėjimų departamentas savo veikloje vadovaujasi pagrindiniais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau - teisingumo ministras) 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Kalėjimų departamento nuostatus (2019 m. sausio 3 d. teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-9 redakcija) (toliau - Nuostatai).

Nuostatų 8 punkte nustatytos Kalėjimų departamento atliekamos funkcijos, tar jų: prižiÅ«rėti ir kontroliuoti bausmių <....> ir kardomosios priemonės - suėmimo vykdymÄ Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (8.3 punktas), organizuoti naujų laisvės atėmimo vietų statybÄ ir jau veikiančių laisvės atėmimo vietų rekonstrukcijos darbus (8.13 punktas), nustatyta tvarka nagrinėti asmenų praÅ¡ymus, skundus ir praneÅ¡imus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai (8.31 punktas).

Pažymi, kad Kalėjimų departamentas kontrolės funkcijÄ vykdo nagrinėdamas asmenų praÅ¡ymus ir skundus. PareiÅ¡kėjas nesikreipė į Kalėjimų departamentÄ su skundais dėl kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Pažymi, kad Kalėjimų departamentas nerenka ir nekaupia informacijos apie konkrečių suimtų/nuteistų asmenų laikymÄ tardymo izoliatoriuose, neturi duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl dėl skundo reikalavimų pagrįstumo pasisakyti neturi galimybių.

PareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamentÄ Ä¯ bylÄ Ä¯traukė atsakovu, Lietuvos Respublikos valstybėsatstovu, nes jo nuomone, Kalėjimų departamentas, kuris kompetencijos ribose privalėjo ir privalospręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigos veiklos kontrole, naujų įkalinimo įstaigų statyba,tinkamo kalinimo vietų skaičiaus įrengimu, tinkamų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenųgyvenimo sÄ lygų užtikrinimu, savo pareigų nevykdė ir tinkamai nekontroliavo jam pavaldžiųįstaigų.

Turtinę ir neturtinę žalÄ kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK)6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų,tačiau Kalėjimų departamento funkcijų vykdymas nėra susietas su pareiÅ¡kėju konkrečiais veiksmais,jokių vieÅ¡o administravimo veiksmų Kalėjimų departamentas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nevykdė, todėlneturi bÅ«ti traukiamas atsakovu ir gali bÅ«ti įtrauktas į Å¡iÄ administracinę bylÄ trečiuoju suinteresuotuasmeniu.

ABTÄ® 53 straipsnyje nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ nustato, kad skundas(praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiÅ¡kėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiÅ¡kėju arba atsakovu. Jeigu pareiÅ¡kėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o teismo iÅ¡kviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ nustato, kad skunde (praÅ¡yme, pareiÅ¡kime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia“.

Kalėjimų departamento nuomone, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad priimti norminiai teisės aktai neatitinka kokybiÅ¡kos teisėkÅ«ros, yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti, nes jis nurodo tik hipotetinius, abstrakčius argumentus apie jo galimai pažeistas teises, kaip diskriminavimas, netinkamas aprÅ«pinimas priemonėmis, gyvenamojo ploto trÅ«kumas ir t.t. PareiÅ¡kėjas teiginių nepagrindžia objektyviais duomenimis, nenurodo, kokios neigiamos pasekmės jam buvo (yra) sukeltos, kokie buvo neigiami potyriai, nepagrindžia jų objektyviais duomenimis, taip pat nepraÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl teisės aktų teisėtumo iÅ¡tyrimo, tik iÅ¡reiÅ¡kia abejones dėl jų teisėtumo ar kokybės. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybėstarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai irpriežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagalįstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiaiir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečiosteisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡iepažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padalytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas - neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmųir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jogKalėjimų departamentas savo veiksmais (neveikimu) pareiÅ¡kėjui padarė tiesioginės žalos. PareiÅ¡kėjas nusiskundimus dėstė abstrakčiai, nenurodydamas nei konkrečių kamerų, kuomet jautėsi žeminamas ir kankinamas, nėra duomenų apie valstybės institucijų veiksmais ar neveikimu sutrikdytÄ pareiÅ¡kėjo fizinę ar psichinę sveikatÄ , nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningų atsakovo atstovų veiksmų jo atžvilgiu ar siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad jo iÅ¡gyvenimai nebuvo intensyvÅ«s ir žymÅ«s, o tik nepatogumai bÅ«dingi asmeniui, kurio laisvė yra apribota.

PareiÅ¡kėjo E. M. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo). Dėl atsakovės atstovų neturtinės atsakomybės administracinėje byloje. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o Å¡ioje byloje priteisti jo patirtÄ neturtinę žalÄ solidariai iÅ¡ atsakovų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas eksplicitiÅ¡kai skunde nurodo, jog jo nurodomi pažeidimai sietini ne tik su jo paties pažeistomis teisėmis ir interesais dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų / neveikimo, bet ir su tuo, jog Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiklÄ , jis savo kompetencijos ribose privalėjo ir privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigos veiklos kontrole, tinkamu kalinimo vietų skaičiaus įrengimu, tad savo pareigų nevykdė ir tinkamai nekontroliavo bei patvirtino abejotino teisėtumo maitinimo organizavimo taisykles, o Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ), buvo atlikta nekokybiÅ¡ka teisėkÅ«ra, dėl to buvo kamerų perpildymas, tuo nevykdant įsipareigojimų piliečiams, diskriminavimo maitinant, be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra Å iaulių tardymo izoliatoriaus biudžeto asignavimų žalai atlyginti valdytoja, tad sprendimas sukurs jai tiesiogines pareigas.

Pažymėtina, jog teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir LR teisingumo ministerijos veiksmus (neveikimÄ ) abstrakčiai sieja ir su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga, su kitais ginčui neaktualiais laikotarpiais, taigi Å¡ie pareiÅ¡kėjo motyvai / reikalavimai sietini su vieÅ¡ojo intereso gynyba.

PareiÅ¡kėjas nėra juridinis asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir reikÅ¡ti reikalavimus, kuriais bÅ«tų apginti vieÅ¡ieji interesai. Kartu pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas nesutinka su norminiais teisės aktais, mano, kad dėl jų jam atsirado žala. Pagal ABTÄ® teisinį reguliavimÄ privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismÄ su abstrakčiu praÅ¡ymu iÅ¡tirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumÄ , tačiau Å¡ie asmenys turi galimybę praÅ¡yti iÅ¡tirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimÄ , remiantis ABTÄ® 113 straipsniu.

Pabrėžtina, jog pagal ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti praÅ¡ymÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTÄ® 113 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio teisės akto teisėtumÄ yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo.

Å ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas ABTÄ® 113 straipsnyje nustatyta tvarka neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl norminio akto teisėtumo tyrimo inicijavimo. Teismo manymu, nėra pagrindo inicijuoti norminio teisės akto (norminių teisės aktų) tyrimo procedÅ«ras ABTÄ® numatyta tvarka dėl pareiÅ¡kėjo kvestionuojamų norminių aktų teisėtumo. Taigi, Å¡ioje byloje nėra praÅ¡oma iÅ¡tirti teisės aktų teisėtumÄ , tik iÅ¡reiÅ¡kiamos abejonės dėl jų teisėtumo ar kokybės, tačiau teismui dėl teisės aktų teisėtumo ar kokybės abejonių nekyla.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Teismas konstatuoja, kad vertinant pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , atsakovės Lietuvos valstybės, atstovai Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepriėmė jokių individualių aktų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

PareiÅ¡kėjas neteigė, kad atsakovės atstovai nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų, bet pažymėjo, jog patys įstatymai yra ydingi. Nenustačius vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo (neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dalyje dėl solidariai 624 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundu pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Aktualiu laikotarpiu ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-11-26 pažyma Nr. 60/09-41652 „Dėl E. M.“ (t. 2, b. l. 2-15), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-01-10 iki 2018-10-11 (607 dienas).

PareiÅ¡kėjas nurodytu laiku buvo laikomas 607 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 607 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos.

EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis.

Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 87 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,74 m2) teko nuo 3,55 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,44 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,91 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 96 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,75 m2) teko nuo 5,92 m2 (kameroje 3 asmenys) iki 8,88 m2 (kameroje 2 asmenys), 17,75 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 45 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,35 m2) teko nuo 3,27 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,09 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 14 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 18,44 m2) teko nuo 3,69 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,61 m2 (kameroje 4 asmenys), 6,15 m2 (kameroje 3 asmenys), 18,44 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 86 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 15,96 m2) teko nuo 3,99 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,32 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 31 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,34 m2) teko nuo 3,87 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,84 m2 (kameroje 4 asmenys), 19,34 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 89 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,78 m2) teko nuo 3,56 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,45 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,93 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 46 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,32 m2) teko nuo 3,26 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,08 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,44 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,16 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 95 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,29 m2) teko nuo 4,07 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,43 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 32 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,44 m2) teko nuo 3,89 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,86 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 28 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,81 m2) teko nuo 4,20 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,60 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,41 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 3 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 6,00 m2) teko 6,00 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 103 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 15,3 m2) teko nuo 3,83 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,1 m2 (kameroje 3 asmenys), 7,65 m2 (kameroje 2 asmenys), 15,3 m2 (kameroje 1 asmuo), kameroje Nr. 64 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 21,72 m2) teko nuo 3,62 m2 (kameroje 6 asmenys) iki 4,34 m2 (kameroje 5 asmenys), 5,43 m2 (kameroje 4 asmenys), 7,24 m2 (kameroje 3 asmenys, 21,72 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 22 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,20 m2) teko nuo 3,84 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,8 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 9 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,57 m2) teko nuo 3,64 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 4,86 m2 (kameroje 3 asmenys), 7,29 m2 (kameroje 2 asmenys), 14,57 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 43 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,51 m2) teko nuo 3,30 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,13 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,50 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,26 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 19 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,72 m2) teko nuo 4,18 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,57 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,36 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 49 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 18,33 m2) teko nuo 4,58 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 9,17 m2 (kameroje 2 asmenys), 18,33 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 24 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,96 m2) teko nuo 3,39 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,24 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,65 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,48 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 12 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 15,64 m2) teko nuo 3,91 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,21 m2 (kameroje 3 asmenys), 7,82 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 27 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,30 m2) teko nuo 3,58 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 4,77 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 44 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,20 m2) teko nuo 4,05 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,4 m2 (kameroje 3 asmenys).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (t. 2, b. l. 55–58) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai akivaizdžiai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės ir pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (t. 2, b. l. 70-72) ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (t. 2, b. l. 59–69) matyti, kad eilėje kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, buvo iÅ¡montuoti pertekliniai gultai, kitose - perstatytos lovos, stalas, kėdės, dar kitose - demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratÅ«ros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičių, įrengtos naujo tipo lovos (pvz.: kameros Nr. 96, 86, 19, 12 ir kt.).

Tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukos (t. 2, b. l. 152-176), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kamerose buvo pertekliniai gultai, gultai savadarbiai, seni, per siauri ir trumpi ir stovi suglausti, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kamerose nebuvo privalomos ventiliacijos, visų kamerų lubos virÅ¡ sanitarinių mazgų visuomet buvo Å¡lapios, nuo jų byrėjo tinkas, kalkės ir dažų atplaiÅ¡os, kamerose ne tik žiemÄ , bet ir kitais metų laikais (pavasarį, rudenį) buvo Å¡alta, o vasarÄ â€“ karÅ¡ta, drėgna, pelėsis.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015, nauja redakcija nuo 2018-11-01). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d., t. 2, b. l. 128-130) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 19, Nr. 43, Nr.

64. Oro temperatÅ«ra kamerose Nr. 19, Nr. 43, Nr. 64 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Bendra dirbtinė apÅ¡vieta kamerose Nr. 19, Nr. 43, Nr. 64 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta visose tikrintose kamerose. Tikrintose kamerose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis.

GyvenamÄ sias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu kamerų Nr. 19, Nr. 43, Nr. 64 praustuvai buvo tvarkingi. Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai) aprÅ«pinti. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. DuÅ¡inių, prausyklų patalpos tvarkingos, valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien: atliktas valymas ir dezinfekcija registruojami žurnale. Viena sanitarinės Å¡varyklos duÅ¡inė buvo užimta, kitoje patikrinimo metu ant sienos pritvirtintuose dozatoriuose skysto muilo, skirto Å TI laikomiems asmenims, buvo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5747 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., t. 2, b. l. 131–132) konstatuota, kad kameroje Nr. 27 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas (pareiškėjas kameroje Nr. 27 buvo nuo 2018-09-20 iki 2018-09-24). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 2, b. l. 133-135) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr.

44. Nustatyta, kad kameroje Nr. 44 bendra dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė iÅ¡vėdinti kamerų gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta. Kameroje Nr. 44 praustuvė nesaugi – kraÅ¡tai stipriai pažeisti korozijos, aÅ¡trÅ«s – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas. Kitų veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, įrenginius ir patalpas naudojant pagal paskirtį, nenustatyta (pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 44 buvo nuo 2018-09-24 iki 2018-10-11).

Kameroje Nr. 44 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra, patalpos ir jose esantys įrenginiai ir inventorius Å¡varÅ«s. Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkos ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys, Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais) aprÅ«pinti.

Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Operatyviosios kontrolės metu peržiÅ«rėjus DuÅ¡o ir persirengimo patalpų kasdieninio dezinfekavimo žurnalÄ nustatyta, kad duÅ¡o patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno maudymosi. DuÅ¡inių dezinfekcijai naudojamas biocido „Mikrobac forte“ 2 proc. darbinis tirpalas. Priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Å TI laikomiems asmenims sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai rÅ«bai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje.

Vadovaujantis Å TI direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-162 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 3 punktu, Å TI esantiems suimtiesiems / nuteistiesiems virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus. Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų teikimui 2018 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis Nr. 81/01-37 su UAB „Šiaulių skalbykla“.

Vadovaujantis minėto teisės akto 17 punktu virÅ¡utiniai rÅ«bai (marÅ¡kiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems / nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje kartÄ per mėnesį. Å TI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas vykdomas. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vienÄ kartÄ Ä¯ ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale.

Paskutinį kartÄ profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytÄ grafikÄ atlikti 2018-08-24. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 2, b. l. 139–142) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 28, Nr. 46 (pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 46 buvo nuo 2017-06-16 iki 2017-06-22, nuo 2017-09-18 iki 2017-09-25, nuo 2017-10-24 iki 2017-11-03), o kameroje Nr. 28 pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2017-09-07 iki 2017-09-16).

Nustatyta, kad kamerose Nr. 28 ir Nr. 46 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nustatyta, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Ant kamerų Nr. 28 ir Nr. 46 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ kartÄ per ketvirtį vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įraÅ¡as – 2017 m. vasario 14 d. Bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo Å¡varÅ«s. Å TI laikomiems asmenims valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra.

Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukÅ¡te. Kratos patalpa administracinio pastato I aukÅ¡te ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) Å¡varÅ«s. Patikrinimo metu Å TI duÅ¡o ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalÄ , dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktÄ naudojimo instrukcijÄ .

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 2, b. l. 143-147) nustatyta, kad buvo patikrintos kameros Nr. 31 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo nuo 2017-02-15 iki 2017-03-08), Nr. 45 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo nuo 2017-03-08 iki 2017-03-21, Nr. 87 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo nuo 2017-04-12 iki 2017-05-09, nuo 2017-05-19 iki 2017-06-13). Nustatyta, kad kamerose Nr. 31 ir Nr. 45 dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reglamentuojamÄ Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx, oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 45 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 31 buvo nevertinta, nes matavimo metu langai minėtoje kameroje buvo praverti. Santykinės oro drėgmės vertės visose kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per langus tikrintose kamerose sudaryta. Nustatyta, jog kamerose Nr. 31, Nr. 87, Nr. 45 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kamerų Nr. 87 ir Nr. 45 lubų ir sienų vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.

Ant kameros Nr. 31 lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39). Å varÅ«s skalbiniai iki iÅ¡davimo laikomi Å¡variai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartÄ per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duÅ¡e. Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d. Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

Å TI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukcijÄ ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims iÅ¡vykus iÅ¡ kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. MinkÅ¡to inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-46 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 28 d., t. 2, b. l. 148–149) matyti, kad kameroje Nr. 86 vizualiai matomas pelėsis paÅ¡alintas (pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 86 buvo nuo 2017-02-03 iki 2017-02-13).

Oro temperatÅ«ra, dirbtinė apÅ¡vieta, santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 87 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo nuo 2017-04-12 iki 2017-05-09, nuo 2017-05-19 iki 2017-06-13) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-101 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., t. 2, b. l. 150–151) konstatuota, kad dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 87 (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo nuo 2017-04-12 iki 2017-05-09, nuo 2017-05-19 iki 2017-06-13) atitiko reglamentuojamÄ Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx., oro temperatÅ«ra ir santykinė drėgmė kameroje Nr. 87 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 180C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 280C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.).

Oro temperatūros ir santykinės drėgmės išmatuoti parametrai kameroje Nr. 14 (pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017-01-24 iki 2017-01-31, nuo 2017-08-31 iki 2017-09-05, nuo 2017-09-28 iki 2017-10-19) buvo nevertinti, nes matavimo metu langai minėtoje kameroje buvo praverti. Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamos vonelės daiktams sudėti yra švarios. Pareiškėjo teiginiai dėl privalomos patalpų ventiliacijos nebuvimo ir nepakankamos šviesos atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis” Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, vizualiai matomų pelėsių nėra. Iš aukščiau paminėtų patikrinimo aktų matyti, kad tikrintose kamerose, pvz.: Nr. 19, 43, 64, 44, 27, 28, 46, 45, 87 ir kt., kuriose buvo pareiškėjas, nėra užfiksuota gyvenamosiose patalpose vizualiai matomų pelėsių, bendros dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų.

Nustatyta, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos temperatÅ«ros, drėgmės, yra abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s, kurie paneigiami aukščiau paminėtais patikrinimo aktais. PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ su skundais nesikreipė.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės, juo labiau, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl netinkamos temperatÅ«ros, drėgmės, apÅ¡vietos yra abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s, neindividualizuoti, kurie paneigiami aukščiau paminėtais patikrinimo aktais.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Tačiau iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad ant kamerų Nr. 31 ir Nr. 86 lubų ir sienų yra vizualiai matomas pelėsis (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas), o kameroje Nr. 44 praustuvė nesaugi – kraštai stipriai pažeisti korozijos, aštrūs – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas. Nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 ir 12 punkto pažeidimai vertintini pareiškėjo naudai, todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-08 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (t. 2, b. l. 73-76), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (t. 2, b. l. 70-72) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (t. 2, b. l. 59–69) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016, 2017 m. ir 2018 m. buvo remontuojamos įvairios gyvenamosios kameros, kitos paskirties patalpos, o būtent: kamera Nr. 3 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba;

Nr. 32 - grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 87, Nr. 103 -pelėsio valymas, nuvalytų plotų dažymas; Nr. 46 – apšvietimo remontas; Nr. 96 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija. Sienos, lubos nuglaistytos, išardytas san. mazgo pjedestalas.

San. mazgo grindų ir sienų dalies išklijavimas plytelėmis, kameros grindų išklijavimas plytelėmis, pervedžiota instaliacija, sumontuotas klozetas, perteklinių gultų išmontavimas, gultų, langų grotų perdažymas; Nr. 32, Nr. 19 – nuvalytos, perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija; Nr. 12 – suremontuotos sienos, lubos; Nr. 86 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perklijuotos sienų ir grindų plytelės, perdažytos lubos ir sienos), įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės;

Nr. 19 - suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos lubos ir sienos), įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 12 – sutvarkyta pakyla, pasidėti muilui, kitoms WC priemonėms, pakabintos pakabos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros.

Po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičiui, įrengtos naujo tipo lovos. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad kameros buvo neremontuotos, visose be išimties kamerose nuo lubų ir sienų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos. visų kamerų lubos ir dalies kamerų sienų viršutinė dalis buvo dažytos kreidos-kalkių mišiniu, todėl nebuvo nei lengvai valoma, kaip to reikalauja teisės aktas, nei apskritai tinkama valymui, dalies kamerų sienos buvo tinkuotos grublėta danga, kaupiančia dulkes ir visiškai netinkama valymui, daugumos kamerų grindys buvo suirusio ir išdaužyto betono, taigi taip pat nebuvo lengvai valomos, visų kamerų lubos virš sanitarinių mazgų visuomet buvo šlapios, nuo jų byrėjo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Priešingai, skunde nurodytus pareiškėjo argumentus paneigia kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (t. 2, b. l. 152-176), iš kurių matyti, kad kameros švarios, tvarkingos, visose kamerose grindys išklijuotos plytelėmis, nuo sienų ir lubų tinkas nekrenta, kreidos – kalkių mišinys taip pat nekrenta, nes sienos išdažytos dažais. Pareiškėjas nurodo, jog jis buvo apgyvendintas ne gyvenamosiose kamerose, o pastate, kuris nėra gyvenamasis, nes Registrų centro duomenimis, jis yra įregistruotas kaip negyvenamosios paskirties pastatas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatÄ , priskirtÄ tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktÄ , negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, vieÅ¡bučių paskirties pastatai (vieÅ¡bučiai, moteliai ir kt.) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai– pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiÅ«ra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiÅ«ros įstaigų slaugos namai ir kita), veterinarijos gydyklų pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai (7.16 p.).

Tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiÅ¡kia, jog jame negali bÅ«ti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrÄ laiko tarpÄ ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje, tad argumentas dėl apgyvendinimo negyvenamosiose patalpose atmestinas. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų registravimas kaip negyvenamųjų atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).

Atmestinas argumentas dėl elektrinių oro Å¡ildytuvų ir ventiliatorių neiÅ¡davimo, nes atsakovas turi diskrecijos teisę iÅ¡duoti ar ne Å¡iuos daiktus, o jie iÅ¡duodami tik esant poreikiui, neginčijamų argumentų dėl poreikio bÅ«tinumo pateikta nėra, pats pareiÅ¡kėjas tokių praÅ¡ymų pateikęs nebuvo. Grotų, langų stiklų, vielos tinklo ant lango įrengimo teisės aktai nereglamentuoja, tad argumentas dėl netinkamų grotų, stiklų, tinklo atmestini. Ar visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo veidrodis ir lentynėlės, negalima spręsti, tačiau kokiÄ Ä¯takÄ tai darė pareiÅ¡kėjui, skunde nenurodyta, tik konstatuojama, jog Å¡ių daiktų nebuvo, tad argumentas atmestinas.

Lentynos asmeniniams daiktams susidėti kameroje yra, gultų dydis kamerose: yra nuo 1,97x0,72 iki 1,78x0,70, tai patvirtina 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažyma Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (t. 2, b. l. 55-58), todėl gultai per trumpais ar siaurais nelaikytini. Tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukos (t. 2, b. l. 152-176). Vertinant baldų trÅ«kumÄ kamerose, pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjas nurodo, jog trÅ«ko taburečių, dėžių daiktams susidėti, tačiau nekonkretizuoja kamerų, kur kokių ir kiek baldų trÅ«ko, be to, nurodo, jog ploto teko per mažai, tad vienoje vietoje skundžia ploto trÅ«kumÄ , kitoje baldų trÅ«kumÄ , kuris leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėjui teko didesnis kameros plotas.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose trūko taburečių arba suoliukų, netinkamai įrengti gultai. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra be kito inventoriaus: metalinė lovas 1 vienetas 1 asmeniui, spintelės 1 vienetas, suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui, maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau, kaip 2 asmenims, lentynoje 1 sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau, kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), veidrodis ir kt.

Tardymo izoliatoriaus kamerų aprÅ«pinimÄ inventoriumi reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (TAR, 2017-06-07, Nr. 2017-09661) patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – AprÅ«pinimo inventoriumi normos), kurių 9 punkte nurodyta, koks inventorius turi bÅ«ti gyvenamojoje kameroje.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus. Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis tokius ilgalaikius pasimatymus tardymo izoliatoriuose numato nuo 2017-01-01, tad tokia teisė suimtiesiems yra užtikrinama, tačiau nei pats pareiškėjas, nei kiti asmenys neteikė prašymų dėl tokių pasimatymų gavimo iki šio laikotarpio.

Tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-12-05 pažyma Nr. 60/09-42920 (t. 2, b. l. 16), kurioje pažymi, kad E. M. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-01-10 iki 2018-10-11 ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo, taip pat pažymi, jog iš E. M. nuo 2017-01-10 iki 2018-10-11 prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo. Nesant tokių prašymų, atsakovui nekyla pareiga organizuoti ilgalaikius pasimatymus. Pažymėtina, jog ilgalaikių pasimatymų kambariai Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti yra.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planÄ 2016-2017 m. (t. 2, b. l. 80–88) ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m. (t. 2, b. l. 77–79). Be to, pareiÅ¡kėjas visÄ savo skundÄ grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir galiojo visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikÄ (nauja redakcija nuo 2018-11-01).

Lietuvos higienos norma HN 134;2015 per visa pareiÅ¡kėjo skundÄ paminėta tik kartÄ ir tai ne nurodant konkretaus higienos normos pažeidimo, o apskritai minint patalpų temperatÅ«rÄ (t. 1, b. l. 13). Visas pareiÅ¡kėjas skundas yra trafaretinis ir Å¡abloninis, teiginiai abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s, jų neindividualizavo ir nenurodė, kokiÄ Ä¯takÄ tai darė pareiÅ¡kėjui, kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas ir kokiÄ Ä¯takÄ tai turėjo neturtinei žalai atsirasti. Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nei vienoje kameroje nėra įrengtų privalomų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų, o norint iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ , tekdavo daužyti kameros duris.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-11-28 pažymoje Nr. 60/09-41984 (t. 2, b. l.

17) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams.

Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kuriuo pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). PareiÅ¡kėjo teiginys dėl daužymo į duris yra deklaratyvus, į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl minėtų nepatogumų pareiÅ¡kėjas nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl iÅ¡kvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo likusio kameros ploto, atskirtas tik simboline 1,5 m sienele, kamerose sklisdavo nemalonūs kvapai, o praustuvas ir spintelė tualeto reikmenims iškelti už šios sienelės. Tualetai kamerose įrengti tiesiai priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis, todėl atidarius kameros duris, buvo pažeistas jo privatumas. Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ . IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 2, b. l. 53-54) matyti, kad kamerose Nr. 96, 95, 28, 3, 64, 22, 19, 49 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukÅ¡tis nuo 1,78 m iki 2,26 m, o kamerose Nr. 14, 86, 31, 45, 89, 87, 46, 32, 103, 9, 43, 24, 12, 27, 44 sanitarinis mazgas atitvertas mÅ«rine atitvarine konstrukcija, kurių aukÅ¡tis nuo 1,84 m iki 2,33 m.

HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

IÅ¡ aukščiau paminėtų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgÄ uždaromas durimis arba uždengiamas ne medžiagine, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, praustuvas nėra iÅ¡keltas už atitvėrimo sienelės, o yra toje pačioje patalpoje, kur ir unitazas, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 2, b. l. 152-176), todėl konstatuotina, kad atsakovas paneigė pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo „simboline“ sienele bei praustuvo ne sanitariniame mazge.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad tualetai kamerose įrengti tiesiai prieÅ¡ais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis, todėl tiek kameros stebėjimo langelis, tiek ir pačios kameros durys asmeniui naudojantis tualetu galėjo bÅ«ti bet kuriuo momentu atidarytos. Jam, naudojantis tualetu, ne kartÄ atsidarydavo kameros durys ir jis pasijusdavo atliekantis gamtinius reikalus daugybės žmonių, esančių koridoriuje, akivaizdoje.

Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 2, b. l. 152-176) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu arba įėjimas yra iš kameros vidaus (pvz. kameros Nr. 31, 64, t. 2, b. l. 152, 171), o ne nuo įėjimo durų pusės. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas neįrodė.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad pagal teismų praktikÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžia jo teisę į privatumÄ , tačiau sanitariniai mazgai kamerose atitverti mÅ«rinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukÅ¡tis ženkliai aukÅ¡tesnis nei 1,50 m, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukÅ¡tomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas durimis arba neperÅ¡viečiamomis užuolaidomis, Å¡iuo atveju niekas negalėjo matyti pareiÅ¡kėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiÅ¡kėjui minimaliai bÅ«tinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020 ir kt.).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, o vėdinimas buvo tik per langÄ , pripažintini pagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kamerose buvusio blogo kvapo. Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas neÅ¡variose kamerose, nebuvo iÅ¡duodamas valymo inventorius.

Pagal HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d., t. 2, b. l. 128–130) konstatuota, kad Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu kamerų Nr. 19, Nr. 43, Nr. 64 praustuvai buvo tvarkingi. Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai) aprÅ«pinti. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 2, b. l. 133-135) konstatuota, kad kameroje Nr. 44 patalpos ir jose esantys įrenginiai ir inventorius Å¡varÅ«s. Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkos ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys, Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais) aprÅ«pinti. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 2, b. l. 139–142) konstatuota, kad Å TI laikomiems asmenims valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra.

Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 2, b. l. 143–147) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra.

Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose. Pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo išduotos valymo priemonės, taip pat pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl valymo priemonių neišdavimo. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad pažeidimų dėl valymo priemonių išdavimo nenustatyta.

Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016-2017 m. (t. 2, b. l. 80-88) ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (t. 2, b. l. 77-79). Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neÅ¡varių kamerų ir valymo priemonių neiÅ¡davimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ . Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarkÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo užtikrinamas vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore kasdien (t. 2, b. l. 102). Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 nustatytÄ tvarkÄ , pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d.

įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ su papildymu ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems (t. 2, b. l. 103). Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatytÄ tvarkÄ , pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir areÅ¡to bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – bausmių vykdymo kodekso 73–75 straipsniuose nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 104).

IÅ¡ aukščiau nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad kasdienių pasivaikščiojimų gryname ore trukmė atitiko bylai aktualiu laikotarpiu galiojusius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl galimybės skalbti drabužius, netinkamų čiužinių, tualetinio popieriaus kiekio PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nepakankamai buvo aprÅ«pinamas tualetiniu popieriumi, muilu, patalyne, kuri buvo nekokybiÅ¡ka, neÅ¡vari. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 2, b. l. 133-135) konstatuota, kad Å TI laikomiems asmenims sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai rÅ«bai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje.

Vadovaujantis Å TI direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-162 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 3 punktu, Å TI esantiems suimtiesiems / nuteistiesiems virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus. Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų teikimui 2018 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis Nr. 81/01-37 su UAB „Šiaulių skalbykla“.

Vadovaujantis minėto teisės akto 17 punktu virÅ¡utiniai rÅ«bai (marÅ¡kiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems / nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje, kartÄ per mėnesį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 2, b. l. 143–147) nustatyta, kad Å¡varÅ«s skalbiniai iki iÅ¡davimo laikomi Å¡variai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių.

Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartÄ per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duÅ¡e. Å TI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukcijÄ ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims iÅ¡vykus iÅ¡ kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. MinkÅ¡to inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į Å¡ias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų raÅ¡ytinių praÅ¡ymų pagrindu, apmokant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų.

Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių TI skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintÄ Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkÄ (t. 2, b. l. 89-91), Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai – iÅ¡duodama patalynė ir rankÅ¡luosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje.

Tiek Å TI skalbiniai, tiek asmeniniai skalbiniai skalbiami ne dažniau, kaip kartÄ per savaitę. Skalbiniai skalbimui iÅ¡ suimtųjų (nuteistųjų) surenkami pagal Å TI direktoriaus patvirtintÄ suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi duÅ¡uose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafikÄ . Asmeniniai skalbiniai skalbiami ir džiovinami nemokamai. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 Suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡Ä (t. 2, b. l. 92-95), papildytÄ 2015-11-02 Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo “papildymo“(t. 2, b. l. 96), kuriais nustatyta, jog įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, taip pat neturintis asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius, suimtasis (nuteistasis) gali iÅ¡siskalbti vienÄ komplektÄ sezoninių virÅ¡utinių drabužių, bet ne dažniau kaip kartÄ per 2 mėnesius, o striukes – kartÄ per sezonÄ .

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (t. 2, b. l. 97-101), kuriuo pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

Pagal nustatytÄ tvarkÄ , neturintiems pinigų užtikrinamas nemokamas virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, o paminėto įsakymo 17 punkte apibrėžta, kad virÅ¡utiniai rÅ«bai (marÅ¡kiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbiami įstaigos skalbykloje kartÄ per mėnesį. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (redakcija įsigaliojusi nuo 2017-01-01) (toliau – apraÅ¡as). ApraÅ¡o 4 punktas numatė, kad „PirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms.“ ApraÅ¡o 5 punkte numatyta, kad „Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui“. IÅ¡ AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 48 (t. 2, b. l. 33-34) ir iÅ¡ AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sÄ skaitos Nr. 48 (t. 2, b. l. 35-36) matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas čiužinys, patalynė, higienos priemonės, taip pat muilas, tualetinis popierius po 3 vnt., dezodorantas, skalbimo milteliai ir k. t.

PareiÅ¡kėjas teikė praÅ¡ymus Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, kad jam bÅ«tų iÅ¡duotos higienos priemonės, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius ir viskas, kas jam priklauso (2018-06-13, 2017-04-04,2017-10-26, 2017-07-17, 2017-04-18, 2017-02-102018-09-24, 2018-08-14,2018-04-16, 2018-03-02, 2018-02-02, 2018-07-16,2017-12-18, 2017-12-29 (pakeisti vonelę, t. 2, b. l. 48)), 2018-10-10, 2017-02-02, 2017-01-16 (skirti labdarÄ , t. 2, b. l. 51) (t. 2, b. l. 37-51), visi raÅ¡ytiniai pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimai buvo patenkinti, pareiÅ¡kėjas asmeniÅ¡kai pasirašė, kad gavo visas jo paties praÅ¡ytas higienos priemones ir daiktus (tame tarpe ir indų ploviklį), dėl gautų daiktų kiekio ir kokybės pretenzijų nereiÅ¡kė, neprašė jų pakeisti.

PareiÅ¡kėjas neteikė skundų Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl nepakankamo aprÅ«pinimo tualetiniu popieriumi, muilu ar nekokybiÅ¡ka patalyne. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad higienos priemonėmis turėjo bÅ«ti aprÅ«pinamas nedelsiant, o ne kada nors mėnesio bėgyje (t. 1, b. l. 17). Toks pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas vertintinas kritiÅ¡kai ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes pats pareiÅ¡kėjas, pateikęs visus aukščiau nurodytus praÅ¡ymus dėl higienos priemonių ir kitų daiktų iÅ¡davimo, juos gaudavo tÄ pačiÄ dienÄ , su dviem ar trimis iÅ¡imtimis, kai jo praÅ¡ymai buvo sprendžiami nuo vienos iki trijų dienų.

IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad nebuvo nustatyta pažeidimų dėl nekokybiÅ¡kos patalynės iÅ¡davimo, prieÅ¡ingai, konstatuota, jog patalynė Å¡vari ir dezinfekuojama. PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra bendro pobÅ«džio, abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s, nedetalizuoti, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas, todėl jo argumentai dėl aprÅ«pinimo tualetiniu popieriumi, higienos priemonėmis ir patalyne atmestini, kaip nepagrįsti, nes paneigiami aukščiau paminėtais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktais ir į bylÄ pateiktais Å iaulių tardymo izoliatoriaus apatinių drabužių, asmeninės patalynės, virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkomis.

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktÄ ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis galėjo vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, nors turėjo teisę duÅ¡u naudotis ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d., t. 2, b. l. 128–130) konstatuota, kad duÅ¡inių, prausyklų patalpos tvarkingos, valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien: atliktas valymas ir dezinfekcija registruojami žurnale.

Viena sanitarinės Å¡varyklos duÅ¡inė buvo užimta, kitoje patikrinimo metu ant sienos pritvirtintuose dozatoriuose skysto muilo, skirto Å TI laikomiems asmenims, buvo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 2, b. l. 133-135) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu peržiÅ«rėjus DuÅ¡o ir persirengimo patalpų kasdieninio dezinfekavimo žurnalÄ nustatyta, kad duÅ¡o patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno maudymosi.

Dušinių dezinfekcijai naudojamas biocido „Mikrobac forte“ 2 proc. darbinis tirpalas. Priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 2, b. l. 139–142) konstatuota, kad patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos.

Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalÄ , dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktÄ naudojimo instrukcijÄ . PareiÅ¡kėjas skunde ypač akcentavo, kad skysto muilo dozatoriai įkalinimo įstaigų duÅ¡uose buvo pradėti įrenginėti nuo 2017-01-01, tačiau skysto muilo juose niekada nebÅ«davo. Toks pareiÅ¡kėjo argumentas vertintinas kritiÅ¡kai ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes iÅ¡ aukščiau paminėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d., t. 2, b. l. 128–130) matyti, kad patikrinimo metu viena sanitarinės Å¡varyklos duÅ¡inė buvo užimta, kitoje patikrinimo metu ant sienos pritvirtintuose dozatoriuose skysto muilo, skirto Å TI laikomiems asmenims, buvo.

Kiti pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, nedetalizuoti. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau, kaip vienÄ kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymais ar skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl galimybės praustis po duÅ¡u daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų privalėjęs sudaryti sÄ lygas pareiÅ¡kėjui daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punktas numato, kad „kaliniai turi turėti greitÄ priėjimÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“, 19.4 punkte numatyta, kad atitinkamais įrenginiais turi bÅ«ti taip aprÅ«pinta, jog kiekvienas kalintis asmuo galėtų pasinaudoti vonia ar duÅ¡u klimatui tinkamoje temperatÅ«roje.

Darytina iÅ¡vada, jog Å¡is aspektas akcentuojamas dėl naudojimosi sanitariniu įrenginiu, o ne duÅ¡ais, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog dėl to, kad duÅ¡ais pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti papildomai (be eilės ar po sporto), pareiÅ¡kėjo galimybės palaikyti asmeninę Å¡varÄ bÅ«tų sumažėjusios. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameroje nebuvo karÅ¡to vandens. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

KarÅ¡to (Å¡ilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo tarakonų.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 2, b. l. 133-135) konstatuota, kad ŠTI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas vykdomas.

Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vienÄ kartÄ Ä¯ ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartÄ profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytÄ grafikÄ atlikti 2018-08-24. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 2, b. l. 139–142) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ kartÄ per ketvirtį vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įraÅ¡as – 2017 m. vasario 14 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 2, b. l. 143–147) nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d. Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016-2017 m. (t. 2, b. l. 80–88) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (t. 2, b. l. 77–79), duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo.

Dėl rÅ«kančių asmenų kamerose PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad kamerose buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 I skyriaus Bendrosios nuostatos 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodant, kad kiti asmenys rÅ«ko, ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013 ir kt.).

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl laikymo su nerÅ«kančiais bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ raÅ¡tu. Juo labiau, iÅ¡ asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡o (t. 3, b. l.

9) matyti, kad pareiÅ¡kėjas prie savo žalingų įpročių yra nurodęs rÅ«kymÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad yra nerÅ«kantis, o tik iÅ¡dėsto abstraktaus pobÅ«džio argumentus, jog buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Taigi, nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ nurodydamas, jog yra nerÅ«kantis, ir praÅ¡o užtikrinti jo teisę bÅ«ti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«koma.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose drauge su rÅ«kančiais asmenimis nenustatyta. Dėl maisto energetinės vertės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam buvo tiekiamas nekaloringas maistas, jo per mažai. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimo matyti, kad pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal.

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. PareiÅ¡kėjas nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kada jis gavo nekokybiÅ¡kÄ maistÄ ar jo buvo per mažai. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad intensyviai sportuoja, jo kÅ«no sudėjimas yra stambesnis už statistinį vidurkį, todėl jo fiziologiniai poreikiai yra didesni už nustatytas normas (t. 1, b. l. 24).

IÅ¡ asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjo Å«gis 170 cm, o svoris 69 kg (t. 3, b. l. 10), taigi jo sudėjimas nėra stambesnis, kaip pats save įvardina, už vidutinį. Be to, pareiÅ¡kėjas tik 2018-07-17 kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , nes nori dietinio maitinimo. Jam buvo paaiÅ¡kinta tvarka. 2018-08-04 kreipėsi, nes nori dietos. Supažindintas su tvarka. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes ir byloje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

Dėl diskriminavimo PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog jis buvo diskriminuojamas, ir nurodo, jog teismo kaltais pripažinti ir laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys yra kalinami trimis skirtingo režimo sÄ lygomis, o suimtieji asmenys turėtų turėti Å¡velnesnį režimÄ , nei kalėjime, tačiau jis buvo diskriminuojamas kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu, palyginant su pataisos namuose esančiais nuteistaisiais, dėl pasivaikščiojimo trukmės, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo iÅ¡kvietimo mygtukų, trumpalaikių pasimatymų trukmės, ilgalaikiai pasimatymai jam nebuvo apskritai suteikiami.

Taip pat jis buvo diskriminuojamas moterų, laikomų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, atžvilgiu, nes į jų kameras nustatytas privalomas Å¡ilto vandens tiekimas. Skiriasi suimtųjų ir nuteistųjų higienos priemonių normos, skiriasi suimtų vyrų ir moterų higienos priemonių normos, tad jis buvo diskriminuojamas. Taip pat jis buvo diskriminuojamas nuteistųjų atžvilgiu, kurie turi teisę patys gamintis maistÄ , o jis to negalėjo daryti, be to, yra numatytos skirtingos mitybos normos nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims ir dirbančioms moterims.

Jis buvo maitinamas pagal nedirbančio vyro maisto racionÄ , tad buvo diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai deklaratyvÅ«s. PareiÅ¡kėjo argumentai atmestini. Pats pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog negali bÅ«ti jokios diskriminacijos tokiais pagrindais, kaip rasė, spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie įsitikinimai, tautybė ar socialinė kilmė, nuosavybė ar kitos statusas, tačiau savo skunde jis diskriminacijÄ grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad jis buvo diskriminuojamas nuteistųjų, esančių pataisos namuose, atžvilgiu.

Å iuo atveju pataisos namai ir tardymo izoliatorius yra skirtingos įstaigos su skirtingu režimu ir skirtingais tikslais, tad diskriminacija gali bÅ«ti tik tuo atveju, jei skirtingas režimas bÅ«tų taikomas pačiame tarymo izoliatoriuje, iÅ¡skiriant asmenis ir suteikiant jiems skirtingas sÄ lygas, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo teiginys, jog jam nebuvo suteikta ilgalaikių pasimatymų, yra paneigtas bylos medžiaga, pats pareiÅ¡kėjas nėra teikęs praÅ¡ymų ilgalaikiam pasimatymui, tad atsakovui nekilo pareigos tokį pasimatymÄ organizuoti.

Taigi, Bausmių vykdymo kodeksas nustato nuteistų asmenų terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarkÄ ir sÄ lygas, suėmimo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja suėmimo vykdymo įstatymas. Suimtieji ir nuteistieji asmenys yra skirtingų kategorijų, jų statusas yra skirtingas, o taip pat ir reikalavimai jiems taikomi skirtingi. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra privalomas Å¡ilto vandens tiekimas į kameras, kur laikomos moterys, tad dėl to jis buvo diskriminuojamas, pažymėtina, jog jis nepateikia įrodymų, o iÅ¡ teisės aktų turinio matyti, jog tokio privalomumo nėra.

Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, pažymėtina, jog 2017-01-01 galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ redakcija nustatė Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, tad Å¡ios normos jokio statuso pakeitimo nenumato.

Pastabose numatyta, jog suimtiesiems iÅ¡duodami dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog jis tuo metu buvo suimtasis, tad diskriminacijos jo atžvilgiu nenustatyta. Vertinant skirtingas higienos priemonių normas vyrams ir moterims, skirtingus maitinimo racionus nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims ir dirbančioms moterims, pažymėtina, jog toks skirtingas reguliavimas nėra susijęs su diskriminavimu pagal lytį ar kitÄ statusÄ , o su fiziologija bei atitinkamais poreikiais.

Diskriminacija nėra suprantama kaip asmens diskriminavimas pagal paties pareiÅ¡kėjo pateiktus požymius apskritai, o kaip asmenų, esančių vienodomis sÄ lygomis, diskriminavimas pagal pateiktus požymius. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad jis bÅ«damas suimtasis, bÅ«tų diskriminuojamas lyginant su kitais suimtais asmenimis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo diskriminavimo atmestini, kaip nepagrįsti. Dėl socialinių ir kitų iÅ¡mokų PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo mokamos socialinės paÅ¡alpos, ar kitos iÅ¡mokos.

Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s. Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog jis ir jo Å¡eima nebuvo aprÅ«pinti pajamomis, pakankamomis jam ir jo Å¡eimai egzistuoti, pažymėtina, jog bÅ«nant tardymo izoliatoriuje, asmuo yra pagal teisės aktų reikalavimus aprÅ«pinamas gyvenamuoju plotu, higienos priemonėmis, maistu, gali bÅ«ti aprÅ«pinamas ir apranga, tad papildomai tokį asmenį aprÅ«pinti dar ir pajamomis valstybė pareigos neturi. Dėl papildomos materialinės pagalbos pats pareiÅ¡kėjas nesikreipė.

Vertinant jo nurodymÄ , jog turi bÅ«ti aprÅ«pinamas ne tik jis, bet ir jo Å¡eima, teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų apie Å¡eimos asmenų skaičių, Å¡eimos turimas pajams ir turtÄ , nepateikė įrodymų, jog dėl papildomo socialinio aprÅ«pinimo buvo kreiptasi į atitinkamas įstaigas, tad argumentas atmestinas, t. y. pareiÅ¡kėjas buvo materialiai aprÅ«pintas, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kokias socialines iÅ¡mokas jam turėjo mokėti Å iaulių tardymo izoliatorius, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl atsisakymo mokėti pareiÅ¡kėjui socialines iÅ¡mokas.

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Bylai aktualiu laikotarpiu atvykusių asmenų medicininė apžiÅ«ra vykdyta vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. birželio 19 įsakymu Nr. 1/01-157 pavirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o (su vėlesniais pakeitimais) 9 punktu bei 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1/01-45 pavirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o 9 punktu, pagal kurį Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkas ar jį pavaduojantis darbuotojas organizuoja pavaldžius medicinos darbuotojus atlikti pristatytiems į Å iaulių tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) medicininę apžiÅ«rÄ (t. 2, b. l. 105-127).

Susipažinus su asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡u (t. 3, b. l. 2 - 45) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neiÅ¡sakė, nurodė žalingus įpročius, traumas, operacijÄ . PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros skyrių dėl nemigos, blogo miego, dirglumo, jam buvo suteiktos odontologo paslaugos. Taigi, visi įraÅ¡ai asmens sveikatos istorijoje paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jam atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių nebuvo tikrinta sveikata, nebuvo informacijos apie galimybę gauti kokiÄ nors medicinos pagalbÄ , asmenų, pageidaujančių patekti pas gydytojus, neregistravo.

Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-12-09 pažymos Nr. 20/01-5895 matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti duÅ¡u (13 kartų). Eilę kartų pareiÅ¡kėjas atsisakė pasinaudoti duÅ¡u, tai patvirtindamas savo paraÅ¡u (8 kartai) (t. 2, b. l. 52). Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. lapkričio 25 d. pažymos Nr. 61/04-2887 matyti (t. 2, b. l. 18) , kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-01-10 iki 2018-10-11 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su prašymais išduoti pažymas, kokiose kamerose jis buvo, kada išvykdavo etapu ir kada grįždavo, kaip ir kieno jam buvo suteikta medicininė pagalba dėl dešinės rankos IV piršto falangos įtariamo lūžimo, kad negauna darbinių pajamų.

Ä® visus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus buvo atsakyta (t. 2, b. l.19-32). Kiti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai susiję su jau aukščiau paminėtų higienos priemonių ir kitų daiktų iÅ¡davimu (t. 2, b. l. 37-51). Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ sprendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.).

Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.). Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma visas 607 dienas atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 607 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, privatumas naudojantis sanitariniais mazgais taip pat nebuvo pažeistas. Tačiau pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nemalonių kvapų iÅ¡ sanitarinio mazgo kameroje ir tai, kad kameros Nr. 31 (21 diena) ir Nr. 86 (10 dienų) neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimų, o kamera Nr. 44 (18 dienų) neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimo, pripažįstami pagrįstais.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), tačiau Å¡iuo atveju satisfakcija netaikytina, nes pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo ilgÄ laiko tarpÄ (607 dienas).

Tuo pačiu pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, nutartis administracinėje byloje Nr. A-2804-662/2019, nutartis administracinėje byloje Nr. A-2348-520/2019 ir kt.), į tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi parėjus daugiau kaip metams po bylai aktualaus laikotarpio, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 624 000 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismui pateikti įrodymai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius patyrė iÅ¡laidas, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui, iÅ¡ viso 547,27 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , Å¡io straipsnio 5 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 42 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Tokiu bÅ«du bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintai skundo daliai, tačiau, įvertinus praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos (624 000 Eur) ir priteistÄ 200 Eur neturtinę žalÄ (proporcingai 0,032 proc., kas sudaro 0,18 Euro ct), vadovaujantis protingumo kriterijais, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. M. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du Å¡imtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjo E. M. skundo dalį dėl solidariai 624 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais iÅ¡ atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atmesti kaip nepagrįstÄ .

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė